- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-30
- Bylos Nr.
- N-575-2915-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-05-3-07047-2010-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutarimo G. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą G. V. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 128 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad G. V. 2010 m. rugsėjo 17 d., apie 15.10 val., Kaune, Veiverių g. 5 vairavo automobilį, kai jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 3 d. nutarimu G. V. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nesant jo veikoje pažeidimo, numatyto ATPK 128 straipsnio 2 dalyje, įvykio ir sudėties. Teismas nustatė, kad Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato 2008 m. balandžio 24 d. nutarimu buvo siūloma atimti G. V. teisę vairuoti visų rūšių transporto priemones, o Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008 m. gegužės 13 d. nutarimu teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta 99 mėnesiams nuo 2008 m. gegužės 13 d. iki 2016 m. rugpjūčio 12 d. Nurodė, kad pranešimas G. V. apie tai, jog jam yra atimta teisė vairuoti visų rūšių transporto priemones, buvo išsiųstas jo gyvenamosios bei darbo vietos adresais paprastuoju paštu. Pažymėjo, kad G. V. nurodė, jog jokių pranešimų negavo, o įrodymų, paneigiančių jo žodžius bei patvirtinančių, kad minėti dokumentai jam buvo įteikti, policijos pareigūnai nepateikė. Teismas konstatavo, kad G. V. nežinant apie galimai atimtą iš jo teisę vairuoti transporto priemones, policijos pareigūnams nesiėmus pakankamų priemonių apie specialiosios teisės atėmimą informuoti asmenį, jo veikoje nenustatyta ATPK 128 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis.
II.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo padarymas įrodytas byloje esančia medžiaga. Pažymi, kad G. V. teiginiai apie specialiosios teisės atėmimo nežinojimą ir pranešimų negavimą nepagrįsti, kadangi pranešimas apie atimtą teisę vairuoti visų rūšių transporto priemones buvo išsiųstas 2008 m. balandžio 25 d. ne tik į jo gyvenamąją vietą, bet ir į darbovietę. Teigia, kad G. V. negalėjo nežinoti, kad serga ir jo sveikatos būklė neleidžia vairuoti transporto priemonių. Pabrėžia, kad G. V. vairuotojo pažymėjimas prarastas nebuvo, o po nutarimo atimti jam teisę vairuoti transporto priemones įsigaliojimo buvo išsiųstas VĮ „Regitra“ sunaikinimui. Nurodo, kad Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato 2008 m. balandžio 24 d. nutarimas Kauno apygardos administraciniam teismui apskųstas nebuvo, todėl galioja. Pažymi, kad G. V. padarytas pažeidimas yra vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, keliantis pavojų ne tik pačiam pažeidėjui, bet ir transporto priemonių saugumui, žmonių gyvybei bei sveikatai.
Atsiliepimas
G. V. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato 2008 m. balandžio 24 d. nutarimas, kuriuo buvo pasiūlyta atimti G. V. teisę vairuoti visų rūšių transporto priemones, vairuotojo pažymėjimą išsiųsti „VĮ Regitra“ sunaikinimui, vertintinas kaip nutarimo teikimas, tačiau ne pats nutarimas su rezoliucine dalimi atimti teisę vairuoti transporto priemones. Pažymi, kad nesant aiškių duomenų apie anksčiau G. V. taikytą administracinę nuobaudą, nesant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008 m. gegužės 13 d. nutarimo, kuriuo G. V. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, neinformavus asmens apie jam taikytą administracinę nuobaudą ir nepateikus jam atitinkamo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teigia, kad apeliantas nepateikė tinkamų įrodymų apie G. V. psichinės sveikatos būklę, jo tinkamumą (netinkamumą) vairuoti transporto priemones, o 2010 m. spalio 12 d. vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažymą Nr. 758 patvirtina, kad G. V. gali vairuoti be apribojimų. Teigia, kad G. V. 2010 m. lapkričio 25 d. skundu, kurį patikslino, kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos veiksmus, kuriais G. V. atimta teisė vairuoti transporto priemones 99 mėnesiams, pripažinti neteisėtais ir įpareigoti grąžinti šią teisę pareiškėjui, bei panaikinti Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato 2008 m. balandžio 24 d. nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
G. V. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už ATPK 128 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad jis vairavo automobilį, kai jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Pirmosios instancijos teismas administracinę bylą G. V. atžvilgiu nutraukė, nenustatęs jo veikoje minėto pažeidimo sudėties.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir netinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.
Byloje nustatyta, kad Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato 2008 m. balandžio 24 d. nutarimu buvo konstatuota, jog G. V. dėl sveikatos būklės negali vairuoti transporto priemonių ir, remiantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir ATPK 326 straipsniu, pasiūlyta atimti G. V. teisę vairuoti visų rūšių transporto priemones, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) išsiųsti VĮ „Regitra“ sunaikinimui (b. l. 2–3). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2008 m. gegužės 13 d. viršininko nutarimu G. V. už ATPK 126 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 99 mėnesiams nuo 2008 m. gegužės 13 d. iki 2016 m. rugpjūčio 12 d. (b. l. 7). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-599-353/11 buvo nutraukta administracinė bylą pagal G. V. patikslintą skundą dėl Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato 2008 m. balandžio 24 d. nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybą G. V. grąžinti specialiąją teisę. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS63-464/2011 G. V. atskirasis skundas atmestas ir Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutartis palikti nepakeista.
Ginčas byloje dėl to, kad G. V. 2010 m. rugsėjo 17 d. vairavo automobilį, kai jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, iš esmės nekyla, tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę, padarius ATPK 128 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, neigia motyvuodamas tuo, jog apie tai, kad iš jo buvo atimta specialioji teisė, pažeidimo padarymo dieną nežinojo.
Byloje nustatyta, kad apie Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato 2008 m. balandžio 24 d. nutarimu atimtą teisę vairuoti transporto priemones G. V. buvo informuojamas siunčiant neregistruotu paštu pranešimą jo deklaruotos gyvenamosios vietos ir darbovietės adresais (b. l. 32, 35). Duomenų apie korespondencijos įteikimą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui byloje nėra. G. V. taip pat tvirtino jokių pranešimų negavęs ir apie jo atžvilgiu priimtą nutarimą atimti specialiąją teisę nežinojęs.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalis numato, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Taikant šią teisės normą nagrinėjamos bylos kontekste, akivaizdu, kad G. V. administracinio teisės pažeidimo byla bei įsiteisėjusiais ir res judicata galią turinčiais teismų procesiniais sprendimais juose nustatytos aplinkybės turi tiesioginę prejudicinę reikšmę nagrinėjant G. V. administracinio teisės pažeidimo bylą (šioje byloje dalyvauja tie patys asmenys, jos dalykas bei objektas yra neatsiejamai susiję).
Teisėjų kolegija pažymi, kad Kauno apygardos administracinis teismas įsiteisėjusioje 2011 m. balandžio 14 d. nutartyje nurodė, kad nors, G. V. paaiškinimu, jis apie specialiosios teisės atėmimą sužinojo tik 2010 m. spalio 1 d., tačiau teismo posėdžio metu pats G. V. tvirtino, kad žinojo, jog jam 2008 m. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones ir dėl to jis kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybą, tačiau jam niekas nepaaiškino kokia yra situacija, todėl nuvažiavo į VĮ „Regitra“, kur jam išdavė vairuotojo pažymėjimo dublikatą. Minėtoje nutartyje teismas konstatavo, kad pats specialiosios teisės atėmimo faktas G. V. buvo tikrai žinomas, tačiau susidariusios situacijos G. V. nesiekė išspręsti teisiniu keliu, kas privalu elgiantis atsakingai, tačiau pasirinko kitą sprendimą – pasinaudodamas teisės aktų spragomis ir institucijų informacijos susižinojimo stoka, neesant teisinio pagrindo, išsiėmė vairuotojo pažymėjimo dublikatą. Taigi, remiantis Kauno apygardos administracinio teismo nustatytomis aplinkybėmis, G. V. argumentai, jog apie specialiosios teisės atėmimą nagrinėjamo pažeidimo padarymo metu nežinojo, laikytini nepagrįstais bei vertintini kaip asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė G. V. administracinio teisės pažeidimo bylą konstatavęs, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apie atimtą specialiąją teisę nežinojo, o policijos pareigūnai nesiėmė pakankamų priemonių apie tai jį informuoti, atitinkamai nepagrįstai G. V. veikoje nenustatęs ATPK 128 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties.
Taigi G. V. administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta pirmosios instancijos teismui visapusiškai neištyrus bei neįvertinus visų teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių, taip pažeidžiant ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl priimtas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinamas ir byla grąžinama šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.