- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2021-07-08
- Bylos Nr.
- AN2-388-954/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00140-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Algirdas Giedraitis (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. S.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK VS
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 7 d. nutarties V. S. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. V. S. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyresniojo tyrėjo T. J. 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimu pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalyje ir nubausta 85 Eur dydžio bauda už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 18 d. 14.30 val. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vartojo necenzūrinius žodžius „Kurva, padla, žiurkė“ G. S., gim. 1977 m., atžvilgiu. Tokiais veiksmais, vartojant necenzūrinius žodžius, viešosiose vietose bei įžeidžiamai kimbant prie žmonių buvo pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis.
2. Šį Institucijos nutarimą V. S. vardu advokato padėjėja J. R. apskundė apylinkės teismui, tačiau Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 7 d. nutartimi skundą atmetė. Teismas padarė išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog V. S. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą.
Žemesnės instancijos teismas
3. V. S. skundžia Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti, nenustačius jos veikoje administracinio nusižengimo požymių.
Šalies argumentai
3.1. Skunde nurodo, jog Institucijos nutarimas paremtas prielaidomis, abejonėmis, vadovaujantis išimtinai suinteresuotų asmenų parodymais. Priimant skundžiamą nutartį, teismas apsiribojo netinkamai įrodymus surinkusios institucijos šališkai pateiktais įrodymais, abejones keliančiais liudytojų parodymais, faktų iškraipymu, o jos pateiktus įrodymus, paaiškinimus bei liudytojų parodymus, kurie patvirtina jos versiją, vertino neobjektyviai ar visiškai nevertino, motyvuojant, kad liudytojų parodymai neturi esminės reikšmės ir neįrodo apeliantės nekaltumo. Apeliantės vertinimu, teismo procesinis sprendimas grindžiamas abejonėmis, pažeidžiant jos konstitucinę teisę į teisingą sprendimą, teisingą procesą, nekaltumo prezumpciją.
3.1. Apeliantės nuomone, teismas be jokio pagrindo nesivadovavo išsamiais ir nuosekliais jos paaiškinimais, kad 2020 m. rugpjūčio 18 d. darbo vietoje ji buvo iki 14 val., kad iki išvykimo bendravo su klientu R. K., kuriam iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo paimti pagamintus akinius. Po priimto pareigūnų procesinio sprendimo, teismui ji pateikė kvitą, kad 11.45 val. buvo priimtas užsakymas iš G. R. dėl akinių gamybos ir apie šį faktą buvo apklaustas G. R. draugas J. Č.. Apeliantė teigia, kad minėtą dieną tarp jos ir kitų asmenų jokie konfliktai nevyko. Greta jos darbo vietos yra 10 prekeivių, tačiau niekas jos elgesiu nei tą dieną, nei kitą nesiskundė, minėti asmenys net nebuvo apklausti. Pažymi, kad G. S., kuri yra jos velionio sutuoktinio A. S. brolio žmona, jos mama R. S. bei artimos draugės L. N. bei J. J. siekia dėl turtinių ar kitokio pobūdžio asmeninių santykių iškelti ją iš darbo vietos. Skunde apeliantė nurodo, kad policijai, apklausą vykdžiusiai tyrėjai Ž. M. buvo pateikti rašytiniai įrodymai: „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos ir kvitas, šie įrodymai naujai pateikti teismui skundo nagrinėjimo metu, tačiau šių įrodymų teismo atliktas vertinimas logiškai nepaaiškinamas ir prieštarauja kitai surinktai medžiagai. Prašo atsižvelgti į tai, kad jos parodymų teisingumu dėl šių asmenų suinteresuotumu ir siekiu ją apkalbėti turėjo galimybę įsitikinti ir pirmosios instancijos teismas, nes viso proceso metu teismo salėje šių asmenų ji buvo apšaukta alkoholike, aferiste, vagilka, pijoke ir kt., tačiau teismas nepadarė pastabų ją įžeidinėjusiems asmenims. Apeliantės įsitikinimu, tai akivaizdžiai patvirtina, kad ji yra nepagrįstai apkalbėta nusižengimo padarymu.
3.2. Skundo autorės teigimu, liudytojos G. S. parodymais teismas tikėjo be jokio pagrindo, nes ji nurodė aplinkybes, kurios nepatvirtintos jokiais duomenimis. Liudytoja parodė, kad dėl apeliantės veiksmų ji ne kartą skundėsi teismui, policijai, tačiau teisme jos atžvilgiu iškeltų bylų nėra, nepateikti duomenys, kad ji būtų bausta. Taip pat parodė, kad daug kas yra ant apeliantės parašę pareiškimus dėl jos netinkamo elgesio, tačiau jokie šiuos jos parodymus patvirtinantys įrodymai nepateikti. Taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl to, jog ji iškoliojo G. S., ši gėrė vaistus. Teismas nepagrįstai, kaip teisingais, vadovavosi ir kitų suinteresuotų liudytojų L. N. ir J. J. parodymais, kadangi pirmoji pati nurodė, kad jų su apeliante tarpusavio santykiai yra blogi, kas patvirtina, kad ji yra suinteresuota bylos baigtimi, o antroji visas faktines aplinkybes prisimena ar jas patvirtina tik teismui pagarsinus jos parodymus, todėl teismas taip pat turėjo įsitikinti, kad liudytoja yra suinteresuota bylos baigtimi, siekia padėti G. S. įgyvendinti jos planus. Apklausti liudytojai R. S. ir R. S. parodė, kad patys įvykio nematė, tik iš G. S. sužinojo, kad apeliantė ją iškoliojo. Teismas šių liudytojų parodymus turėjo vertinti kritiškai, nes juos su nukentėjusiąją saisto artimi ryšiai, ir jie suinteresuoti bylos baigtimi. Nepagrįstai buvo remiamasi ir liudytojos A. M. parodymais, nes ji vienintelė nurodė, kad apeliantė buvo neblaivi, nors nei vienas kitas asmuo to fakto neteigė, be to, ji nurodė, kad konfliktas vyko apie 13-14 val., tačiau kyla pagrįstas klausimas, kaip V. S. galėjo atlikti visus liudytojų nurodytus veiksmus, jei pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina ką kitą, t.y. du kvitai: 11.45 val., 13.15 val., tiekėjų atvykimas, policijos kvietimas tik 14.58 val., taksi kvietimas 14.12.44 val. ir kt.
3.3. Apeliantės teigimu, teismo posėdyje liudytojų, nukentėjusiosios ir jos apklausų metu esantys prieštaravimai pirmosios instancijos teismo sprendime tinkamai nebuvo išanalizuoti ar pašalinti, nurodytos net tokios faktinės aplinkybės, kurių nebuvo pasakyta arba pasakė kitas asmuo ir teismo nebuvo tinkamai įvertinti. Teismas nenurodė, kodėl viena dalimi parodymų, kurie apeliantei nenaudingi, jis tiki, o kitą dalį atmeta. Tas pats pasisakytina ir dėl rašytinių įrodymų, kurie teismo buvo nevertinti ar atmesti, tačiau šie faktiniai duomenys paneigia liudytojų parodymus ir teismo padarytas išvadas. Apeliantės teigimu, teismas ne tik, kad netinkamai vertino įrodymus, bet apskritai nesigilino į įrodymų visumą. Nusižengimo protokole nurodyta, kad įvykis įvyko 14.30 val., tarnybiniuose pranešimuose – kad 14 val., apklausti asmenys nurodo 14.15 val. arba apie 14 val. Teismo nurodytas laikas 14.15 val. Apeliantės teigimu, šiuo laiku jos galėjo ir nebūti darbo vietoje, nes po taksi iškvietimo buvo praėję 3 minutės, įprastai ilgiau ir nereikia laukti užsakymo. Be to, jei tikint nukentėjusiąja, kad apeliantė spardė manekeną, plūdosi necenzūriniais žodžiais, tada G. S. turėjo spėti nueiti iki administracijos ir tada kviesti policiją, o tik tada apeliantė turėjo išsikviesti taksi. Tai nei logiškai, nei teisiškai nepaaiškinami faktai. Pareigūno A. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad iškvietimas policijoje buvo gautas 14.58 val., o ji taksi išsikvietė 14.12.44 val., tad kaip ji galėjo kviesti taksi po to, kuomet G. S. iškvietė policiją. Tai logiškai nepaaiškinamas teismo motyvas, nes jau nuo taksi iškvietimo iki policijos iškvietimo buvo praėję 50 min., t.y. kai apeliantės jau nebuvo įvykio vietoje. Be to, po darbo vietoje kilusio konflikto 2020 m. sausio 31 d., ji buvo užpulta prie namų ir sumušta. 2018 m. jos sutuoktinis buvo nuteistas už jos sumušimą. Tad visa visuma įrodymų patvirtina, kad tarp apeliantės su vyro šeima buvo susiklostę konfliktiški santykiai. Skundo autorės vertinimu, šie duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad dėl tarpusavio konfliktiškų santykių, nukentėjusioji ją apkalba administracinio nusižengimo padarymu.
3.4. Be to, apeliantė kelia klausimą ir dėl jai surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo neatitikinimo teisės aktų reikalavimams. Šį skundo argumentą grindžia tuo, kad 2020 m. gruodžio 14 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. 24-ANR_N-2503-2020 dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, t.y. jos galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, kuriame eilutės „Nusižengimo metu nukentėjo“ nėra, tai yra įrašo apie nukentėjusius asmenis administracinio nusižengimo protokole nėra, taigi darytina išvada, jog ir institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, sprendimo asmenis pripažinti nukentėjusiaisiais, kaip tai numatyta ANK 578 straipsnyje, byloje nėra. Tas pats pasisakytina ir dėl 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimo, kuriame nenurodyti net liudytojai, galintys patvirtinti vienokias ar kitokias aplinkybes, nors jų paaiškinimai byloje yra. Minėtų asmenų paaiškinimuose net nepaklausta, kokie santykiai juos saisto su ja, nors akivaizdu, kad jie suinteresuoti bylos baigtimi. Skunde teigiama, kad asmuo turi siekti norimo rezultato ir atlikti priešingus teisei veiksmus, kad būtų galima taikyti poveikio priemones, tačiau duotuoju atveju nesurinkta įrodymų, kad jo atliko tokius veiksmus minėtu laiku. Pareigūnai pareigą įrodinėti savo nekaltumą perkėlė pačiai apeliantei, o tai, skundo autorės įsitikinimu, pažeidžia teisingumo principo įgyvendinimus.
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
V. S. apeliacinis skundas atmetamas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad V. S. nesutinka su institucijos ir pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog ji padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje.
6. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą. Šiame kontekste pažymima, kad administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis. Sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
7. V. S. apeliaciniame skunde nesutinka su atliktu įrodymų vertinimu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje ir nurodo, jog ji įvykio dieną jokių veiksmų G. S. neatliko, su ja nebendravo, o nukentėjusioji ir liudytojai ją šmeižia ir apkalba. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį, Institucijos nutarimą bei visą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, sprendžia, kad skunde iš esmės pateikiami subjektyvūs, apeliantei palankiai dėstomi samprotavimai, kurie nėra nauji ir skundžiama apylinkės teismo nutartyje argumentuotai įvertinti. Jie apylinkės teismo konstatuotų faktinių aplinkybių, jų vertinimo bei atitinkamai – išvados dėl V. S. kaltės, nekeičia. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų nekartodamas, tik pasisako dėl esminių skundo argumentų.
8. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, dar kartą patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėjant V. S. administracinio nusižengimo bylą ir sprendžiant jos administracinės atsakomybės, padarius ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą klausimą, duomenų pripažinimą įrodymais ir jų vertinimą reglamentuojančių normų buvo laikomasi.
8.1. V. S. nei administracinio nusižengimo tyrimo metu, nei apylinkės teisme vykusio teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino. Apylinkės teismo posėdžio metu nurodė, kad G. S. yra jos vyro brolio žmona, kuri dirba jai už nugaros, jas skiria tik siena, o priešais ją dirba J. J.. Kai ji palaidojo mamą ir sūnų, tarp jos ir vyro pradėjo kilti nesutarimai. Vyras pradėjo skųstis savo giminėmis, kurios pradėjo ją keikti ar apkalbėti. Dar didesni nesutarimai pradėjo kilti po vyro mirties. Įvykio dieną ji dirbo, o šalia dirbo jos giminaitė. Ji turėjo labai daug darbo, stengėsi kuo greičiau pasirūpinti kliento akinių gamyba. Tą dieną ji net neturėjo galimybės bendrauti su giminaitėmis, o J. J. mėtė įvairias replikas jos atžvilgiu. Tą dieną su G. S. nebendravo. Ji 14 val. išvažiavo iš darbo ir nežinojo, kad buvo atvykusi policija. Įvykio dieną taksi vairuotojas atvyko jos pasiimti apie 14 val., ji važiavo į (duomenys neskelbtini), kur yra optikos meistrai, o po to ji važiavo namo. T. dirba 6 metus. Per tuos metus administracija ir policija nėra gavusi jokių nusiskundimų dėl jos elgesio. Jos santykiai su administracija yra geri, ji gerai sutaria su kitomis kolegomis. Iš t. apsaugos ji taip pat nėra gavusi jokių nusiskundimų, įvykio dieną apsauginiai nebuvo kreipęsi į ją. Jei t. būna konfliktas, pirmiausia yra kreipiamasi į apsaugą, o tada apsauga, vertindama situaciją, kreipiasi į policiją.
Žemesnės instancijos teismas
8.2. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusioji G. S. nurodė, kad tai yra ne pirmas kartas, kai V. S. ją iškolioja. Jai ir kitoms t. dirbančioms moterims tai nusibodo, todėl jos kreipėsi į administraciją, policiją. Į darbą V. S. atvyksta girta, darbe taip pat geria, užsipuola žmones, pradeda kitus vadinti necenzūriniais žodžiais, yra primušusi vieną moterį. Jos išpuoliai tęsiasi nuolat. Turgaus administracija ne kartą prie visų moterų yra davusi V. S. įspėjimus. Įvykio dieną V. S. atėjo į jos darbo vietą, pradėjo stumdyti jos manekeną, nes jis tariamai jai trukdė. Ji stengėsi nekonfliktuoti su V. S., tačiau V. S. ją iškeikė įvairiais necenzūriniais žodžiais, todėl ji nuėjo pas administraciją pasiskųsti. Tuo metu jau buvo darbo pabaiga, todėl administracijos nebuvo. Kol ji buvo išėjusi iki administracijos V. S. spėjo užpulti jos mamą, kadangi jos ir mamos skyrius yra sujungtas. Dėl tokio V. S. elgesio ji iškvietė policiją, atvykus policijai ji parašė pareiškimą, o V. S. jau buvo pasišalinusi iš t.. Kai V. S. ją išvadino necenzūriniais žodžiais, ji pradėjo drebėti, susinervino, nuo tol laiko pradėjo gerti vaistus nuo galvos skausmo, pradėjo vaikščioti pas gydytoją.
8.3. Nors apeliaciniame skunde V. S. nesutinka su tokiais nukentėjusiosios G. S. parodymais, teigdama, jog pastaroji ją apkalba, kad konfliktas jau yra įsisenėjęs, tačiau objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti nukentėjusiosios G. S. parodymais, byloje nėra surinkta. Nukentėjusioji G. S. 2020 m. rugpjūčio 18 d. pareiškime dėl viešosios tvarkos pažeidimo nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir apklausiama apylinkės teisme. Atvykusiems policijos pareigūnams ji nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 18 d. apie 14.30 val., dirbant (duomenys neskelbtini) darbo vietoje, V. S. buvo pažeminta, iškoliota necenzūriniais žodžiais. Taip V. S. elgiasi ne pirmą kartą. Dėl V. S. veiksmų pasijuto pažeminta, jautė didelį stresą, pradėjo vartoti vaistus (administracinio nusižengimo byla Nr. 20121413403). Taip pat iš policijos duomenų registravimo sistemos pateiktos informacijos apie registruotą įvykį matyti, jog priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nukentėjusioji G. S. skambutis policijos įstaigai yra užregistruotas ne 14.58 val., o 2020 m. rugpjūčio 18 d. 14.32 val. Be to, iš aplinkybių aprašymo skilties matyti, jog nukentėjusioji pranešė, jog viešoje vietoje buvo iškoliota kitos t. darbuotojos. Šioje skiltyje taip pat nurodyta, kad pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas – 2020 m. rugpjūčio 18 d. 14.29 val. (administracinio nusižengimo byla Nr. 20121413403). Aukštesnysis teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad Institucijos pareigūnai atlikę administracinio nusižengimo tyrimą nukentėjusiąja nebuvo pripažinę G. S., tačiau pažymima, kad šis trūkumas buvo ištaisytas pirmosios instancijos teisme, nes 2021 m. kovo 1 d. teismo posėdžio metu G. S. buvo pripažinta nukentėjusiąja (b. l. 25–26).
8.4. Teismo nuomone, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, iš esmės nuoseklius nukentėjusiosios G. S. parodymus patvirtina ir apylinkės teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų L. N., J. J., A. M. parodymai. Liudytojos L. N. ir J. J. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino savo duotus paaiškinimus administracinio nusižengimo tyrimo metu bei nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 18 d. apie 14.30 val. V. S. necenzūriniais žodžiais iškoliojo G. S.. Iš esmės analogiškas aplinkybes tiek dėl manekeno stumdymo, tiek ir dėl koliojimo necenzūriniais žodžiais nurodė ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. M.. Minėta liudytoja nurodė, jog įvykio dieną dirbo kartu su G. S. tame pačiame skyriuje. Santykiai su V. S. yra kolegiški. Apie pietus, maždaug 14-15 val., V. S. pradėjo stumdyti manekeną. G. S. jį pataisė. Po kelių minučių atbėgusi V. S. necenzūriniais žodžiais pradėjo kolioti G. S.. Tuomet G. nubėgo pas turgavietės administraciją, tačiau jos nerado, todėl iškvietė policijos pareigūnus. Anot liudytojos V. S. kabinėjasi ir prie kitų moterų, dažnai būna neblaivi.
8.5. Taip pat pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojais buvo apklausti J. Č., kuris įvykio dieną su drauge G. R., pas V. S. užsakinėjo akinius bei G. P., kuris tarp 12 val. ir 13 val. gėrė kavą su V. S.. Aukštesniojo teismo vertinimu, minėtų liudytojų parodymai nepaneigia Institucijos nutarime nustatytų aplinkybių, nes šie liudytojai davė parodymus apie aplinkybes, kurios buvo dar gerokai iki įvykio. Iš bylose esančių 2020 m. rugpjūčio 18 d. kvitų matyti, kad G. R. užsakymas dėl akinių buvo priimtas 11.45 val. (b. l. 48), o užsakymas iš R. K. priimtas 13.12 val. (administracinio nusižengimo byla Nr. 20121413403).
8.6. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teisme apklaustų asmenų – pačios apeliantės, nukentėjusiosios G. S., liudytojų L. N., J. J., A. M. parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus bei duomenis užfiksuotus įvykio registracijos kortelėje, sprendžia, jog tiek Institucijos pareigūnas priimdamas nutarimą, tiek ir apylinkės teismas nagrinėdamas V. S. atstovės skundą pagrįstai nustatė, jog V. S. 2020 m. rugpjūčio 18 d. 14.30 val. (duomenys neskelbtini), vartojo necenzūrinius žodžius „Kurva, padla, žiurkė“ G. S., atžvilgiu. Aukštesniojo teismo vertinimu, aptarti V. S. veiksmai atitinka ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimo požymius ir kvalifikuoti teisingai. Nors apeliantė skunde nurodė, jog įvykio metu jos turgavietėje nebuvo, tačiau tokius skundo argumentus aukštesnysis teismas vertina kaip V. S. gynybinę versiją, todėl atmeta. Aukštesniojo teismo vertinimu nustatytų aplinkybių nepaneigia ir pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma dėl pavežėjimo paslaugos suteikimo (administracinio nusižengimo byla Nr. 20121413403). Iš minėtos pažymos matyti tik tai, jog automobilio kvietimas užregistruotas 2020 m. rugpjūčio 18 d. 14.12 val., joje nėra pateikta tikslių duomenų kelintą valandą buvo paimtas keleivis. Taip pat apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nėra nurodytas tikslus įvykio laikas, apklausti asmenys nurodo skirtingą konflikto laiką. Tiek iš nukentėjusiosios G. S., tiek ir iš liudytojų, kurios buvo įvykio vietoje, parodymų, matyti, jog konfliktas vyko tarp 14 val. ir 14.30 val. Pažymima, jog konfliktinė situacija buvo netikėta, todėl suprantama, jog įvykį matę asmenys galėjo ir neužfiksuoti tikslaus įvykio laiko minučių tikslumu. Nuosekliais nukentėjusiosios G. S. parodymais nustatyta, kad po to, kai V. S. iškoliojo necenzūriniais žodžiais, ji ėjo pas t. administraciją, o jos jau neradusi, apie įvykį pranešė policijai. Rašytiniai duomenys patvirtina, jog G. S. skambučio pradžios data ir laikas – 2020 m. rugpjūčio 18 d. 14.29 val. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju įrodymų pakako sprendimui priimti, juolab, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti.
9. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo aukščiau nurodytiems motyvams ir padarytoms išvadoms. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas skundžiamo Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal V. S. atstovės skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro jokio pagrindo ją keisti ar naikinti, todėl V. S. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 7 d. nutartį nepakeistą ir V. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.