Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei, dalyvaujant vertėjai Ritai Nasalytei, pareiškėjui R. K., pareiškėjo atstovei advokatei Genovaitei Rokickienei, atsakovo Valstybės atstovo Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato atstovei Aušrai Gecevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikai (valstybei), atstovaujamai Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašo priteisti jam iš valstybės biudžeto 10 tūkstančių litų neturtinės žalos atlyginimo.

Paaiškina, kad yra neįgalus ir beraštis dėl savo ligos nuo vaikystės. 2007 03 08 bendrabučio, kuriame gyvena, koridoriuje buvo sulaikytas trijų policininkų, kurie neprisistatė ir nepaaiškino, kodėl jis sulaikomas. Pareiškėjas buvo pristatytas į 2-jį policijos komisariatą. Komisariate jam nedavė paskambinti Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijai, kuri pareiškėjui padeda patekus į situaciją, kai jis nežino, ką daryti. Pareiškėjui neleido pasinaudoti tualetu. Policininkai kalbėdami su juo žemino jo orumą, juokėsi iš jo bei tyčiojosi, braukė jo pažymėjimu jam prieš veidą ir pūtė dūmus į akis. Dvi dienas pareiškėjas išbuvo areštinėje taip ir nesužinojęs už ką, jam nebuvo duotas maistas ir vanduo. Pareiškėjas pasirašė visus protokolus, nes bijojo, kad nebūtų primuštas. Apie kaltinimą sužinojo tik 2007 08 08 po pietų iš advokatės, kuri buvo pakviesta dalyvauti jį apklausiant. Dėl jam pateiktų kaltinimų už nedidelį chuliganizmą jis buvo išteisintas. Pareiškėjas supranta, kad jo sulaikymas buvo atliktas teisėtu pagrindu, tačiau teigia, kad jį sulaikę pareigūnai ir areštinės darbuotojai elgėsi nežmoniškai. Pareigūnų neteisėtus veiksmus pareiškėjas apskundė Vyriausiajam policijos komisariatui, tačiau 2007 04 12 atsakyme Nr. 10-S-6720 nurodyta, kad pažeidimų nenustatyta. Atsakymą pareiškėjas 2007 04 12 skundė vyriausiajam komisarui, 2007 06 11 Policijos departamento Generaliniam Komisarui. 2007 06 11 gavo atsakymą į abu skundus, kuriame nurodyti tik smulkūs nustatytos tvarkos pažeidimai, tačiau pareigūnų veiksmuose nusižengimo požymių nenustatyta. 2007 04 26 pareiškėjas padavė skundą Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijai, kuri pripažino, kad faktinės aplinkybės nebuvo pilnai ištirtos. Atsakovas komisijos sprendimą formaliai įvykdė – priėmė ir pateikė Komisijai 2007 08 20 Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 10-7-IS- 255, kurią pareiškėjui įteikė Komisijos sekretorė.

Pareiškėjas nesutinka su gauta išvada, nes joje pareigūnų ir areštinės darbuotojų veiksmai pateisinami protokolais, kur yra pareiškėjo parašai. Nesutinka su argumentu, kad apie pareiškėjo neįgalumą ir neraštingumą sužinojo tik jo išleidimo iš areštinės dieną. Teigia, kad tai netiesa, nes jis niekada ir niekur neina nepasiėmęs neįgalumo pažymėjimo, kurį turėjo kišenėje ir sulaikymo metu. Šis pažymėjimas buvo paimtas per kratą ir grąžintas kartu su kitais daiktais. Mano, kad ir pareigūnų veiksmus tikrinę pareigūnai neatkreipė reikiamo dėmesio į pareiškėjo galimybę teikti tinkamus dokumentus. Teigia, kad policijos pareigūnai jam keršija už nuolatinius skundus.

Paaiškina, kad tiek Vilniaus m. VPK areštinės darbuotojai, tiek Vilniaus m. VPK II-jo policijos komisariato pareigūnai jo laikino sulaikymo metu 2007 03 08-09 pažeidė bendro pobūdžio pareigą ir nesielgė taip, kaip pagal įstatymą turėtų elgtis, surašydami protokolus pažeidė ATPK 265 str. 1 d., nes nenurodė tikrų duomenų apie sulaikytojo asmenybę, neinformavo apie sulaikymo motyvus, privertė pasirašyti nežinomus tekstus. Neduodami paskambinti pareiškėjo neformaliam globėjui – Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijai – pažeidė ATPK 265 str. 2 d. Pareiškėjui sukėlė didelį stresą dėl nežinomybės ir smurto baimės. Prie kratos protokole pridėtame daiktų sąraše neįrašė pareiškėjo invalidumo pažymėjimo, nors po sulaikymo pažymėjimą grąžino. Nenustačius administracinio teisės pažeidimo pareiškėjas buvo paleistas. Pareiškėjas aiškina, kad jaučiasi labai įskaudintas, pažemintas, bejėgis, negalintis pasiekti, kad pareigūnai nesinaudotų jo neįgalumu ir beraštiškumu nuslėpdami savo neteisėtus veiksmus ir grubų elgesį vykdant pareigas. Aiškina, kad per dvi dienas areštinėje labai nusilpo, skaudėjo galvą ir skrandį, nes nei karto negavo valgyti ir gerti virinto vandens.

Atsigulti ir pailsėti pareiškėjas teigia neturėjęs kur. Paaiškina, kad buvo geležinė dviejų aukštų lova, bet nebuvo čiužinio, patalynės. Nebuvo suteikta gydytojo pagalba. Mano, kad dėl nurodytų aplinkybių atsakovui atsiranda civilinė atsakomybė atlyginti neturtinę žalą pagal Viešojo administravimo įstatymo 39 str. ir CK 6.250 str.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė palaikė skundo argumentus. Papildomai pareiškėjo atstovė paaiškino, kad apklausus liudytojais areštinės pareigūnus paaiškėjo, kad jie priima tik rašytinius asmenų skundus, taigi į žodinius pareiškėjo nusiskundimus niekas nereagavo.

Prašė skundą tenkinti.

Atsakovo valstybės atstovo Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato atsiliepime paaiškinama, kad komisariatas su skundu nesutinka (b.l. 24-25).

Paaiškina, kad Vilniaus m. VPK vidaus tyrimų poskyris, atlikęs tarnybinį patikrinimą, 2007 08 20 surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 10-7-IS-255 „Dėl Vilniaus m. VPK VP VTT areštinės ir konvojaus skyriaus areštinės pareigūnų veiksmų prieš R. K.“. Paaiškina, kad šioje išvadoje detaliai įvertintos visos R. K. laikymo areštinėje aplinkybės, bet jokių objektyvių duomenų, jog pareigūnai būtų pažeidę teisės aktų reikalavimus ar jų veiksmuose būtų tarnybinio nusižengimo ar darbo drausmės pažeidimo požymių, nekonstatuota.

Teigia, kad visi pareiškėjo argumentai paremti tik asmenine nuomone ir nėra pagrįsti jokiais faktiniais duomenimis ir įrodymais.

Mano, kad dėl to nėra būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nustatytų Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje ir kitose Civilinio kodekso normose.

Nesutinka su pareiškėjo nuomone, kad policijai turėjo būti žinomas faktas apie pareiškėjo neraštingumą, nes tokie duomenys yra priskiriami prie ypatingų duomenų ir jie nėra viešai skelbiami.

Prašo pareiškėjo skundą atmesti.

Teismo posėdyje atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundo netenkinti. Papildomai paaiškino, kad pareigūnams nebuvo jokio intereso nuslėpti aplinkybę, jog pareiškėjas neraštingas, tačiau jie į dokumentus įrašinėjo tokius duomenis, kuriuos jiems nurodė pareiškėjas. Paaiškino, kad areštinės pareigūnai tikrai negalėjo matyti pareiškėjo neįgalumo pažymėjimo, nes pažymėjimas buvo paimtas sulaikymo metu ir laikomas kartu su kita baudžiamosios bylos medžiaga, vėliau atiduotas pareiškėjui iš baudžiamosios bylos medžiagos.

Teismas, išnagrinėjęs bylos rašytinę medžiagą, išklausęs šalių ir atstovų paaiškinimus, liudytojų parodymus, daro išvadą, kad skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina daugiausia iš Vilniaus miesto VPK areštinės pareigūnų veiksmų. Nurodo, kad buvo patalpintas Vilniaus miesto VPK areštinėje, kur su juo buvo elgiamasi įžeidžiamai, kaip jis teigia, nežmoniškai, nes jis buvo užgauliojamas, negavo nei patalynės, nei maisto, nei vandens, be to, visi dokumentai, kurie buvo forminami patalpinant jį areštinėje, užpildyti melagingai, nenurodant, kad jis turėjo neįgalumo pažymėjimą, nenurodant, kad jis neraštingas, o įrašant melagingus duomenis, kad jis turi vidurinį išsilavinimą, įrašant jo paaiškinimus, kurių jis nedavė. Iš dalies pareiškėjas skundžiasi ir tuo, kad jis sulaikytas buvo nepagrįstai, ikiteisminis tyrimas pradėtas prieš jį neteisėtai. Pastarųjų aplinkybių administracinis teismas nenagrinėja, kadangi šiuo atveju žalos atlyginimas turėtų būti grindžiamas Civilinio kodekso 6.272 straipsnio nuostatomis ir tokio pobūdžio bylos administraciniams teismams neteismingos (ABTĮ 15 str. 1 d. 3 punktas).

Pareiškėjas 2007 04 29 padavė skundą Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijai (Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos byla Nr. A(G)-88), kadangi jo skundai dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų jo manymu buvo išnagrinėti netinkamai. Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisija priėmė 2007 07 13 sprendimą Nr. S-105-(A(G)-88), kuriuo įpareigojo Vilniaus miesto Vyriausiąjį policijos komisariatą pakartotinai ištirti R. K. skunde išdėstytus faktus dėl Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato areštinės pareigūnų veiksmų. Administracinių ginčų komisijos sprendime pasisakyta, kad tiriant R. K. skundą VPK nebuvo nustatytos faktinės aplinkybės, kiek jo sulaikymo metu buvo suimtųjų areštinėje ir kiek buvo užsakyta ir gauta maisto davinių. Taip pat nenustatyta, ar pareiškėjas gavo čiužinį, ar jis kvietė medicininę pagalbą, be to, nebuvo patikrinta, kodėl pareiškėjui nurodžius, kad jis beraštis, nebuvo kviečiami kviestiniai, kurie patvirtintų, kad pareiškėjui buvo perskaityti surašyti dokumentai.

Vykdant šį sprendimą, buvo atliktas naujas tarnybinis patikrinimas, kurį atliko Vilniaus m. VPK Vidaus tyrimų poskyris, ir dėl šio patikrinimo buvo surašyta 2007 08 20 Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 10-7-1S-255 „Dėl Vilniaus m. VPK VP VTT areštinės ir konvojaus skyriaus areštinės pareigūnų veiksmų prieš R. K.“. Išvadoje pasakyta, kad atlikus tyrimą nenustatyta, ar R. K. buvo aprūpintas tinkamai maistu ir patalyne, nes maisto ir patalynės padavimas areštuotiesiems niekaip nedokumentuojami. Taip pat nenustatyta, kad R. K. prašė medicininės pagalbos, o ji jam nebuvo suteikta. Taip pat nebuvo gauta objektyvių duomenų, kad pareigūnai būtų padarę tarnybinius nusižengimus. Tarnybinio patikrinimo metu buvo ištirta, kad 2007 03 08 areštinėje buvo laikomi 55 asmenys, 03 09 – 54 asmenys, maisto užsakyta atitinkamai 60 ir 59 porcijos. Tarnybinio patikrinimo metu buvo apklaustas tik vienas asmuo, buvęs tuo metu areštinėje – M. Ž., kuris paaiškino, kad jokių trūkumų dėl aprūpinimo maistu, geriamuoju vandeniu ir patalyne nebuvo. Taip pat jis teigė, kad neturi jokių nusiskundimų dėl pareigūnų elgesio. Paaiškino, kad pagal galiojančią tvarką, atsiradus problemų, areštuotieji beldžia į kameros duris, prieina pareigūnas, išklauso ir reaguoja (b.l. 87). Areštinės pareigūnai ir darbuotojai davė raštiškus paaiškinimus, iš kurių galima spręsti, kad visos procedūros buvo atliktos kaip paprastai pildant reikiamus dokumentus, išduodant maistą ir patalynę, apžiūrint talpinamą į areštinę asmenį ir surašant atitinkamą dokumentą. Iš šių paaiškinimų matyti, kad dokumentai buvo pildomi iš R. K. žodžių, kad jis juose pasirašė. Taip pat nenustatyta, kad kas nors iš pareigūnų ar darbuotojų būtų gavę nusiskundimų dėl maisto ir patalynės trūkumo. Pastebėtina, kad ir pats R. K. teigia, kad jis dėl nieko nesiskundė ir su viskuo sutiko, nes bijojo pareigūnų.

Nagrinėjant bylą teismo posėdyje liudytojais taip pat buvo apklausiami areštinės pareigūnai ir darbuotojai ir jų paaiškinimai teisme atitiko jų paaiškinimams, duotiems tarnybinio tyrimo metu. Liudytojai konkrečių aplinkybių dėl R. K. buvimo areštinėje neatsiminė, tačiau teigė, kad nei maisto, nei patalynės niekam iš areštuotų asmenų netrūko, nes nei R. K., nei kiti areštuotieji nei žodžiu, nei raštu dėl maisto ar patalynės trūkumo tuo laikotarpiu (2007 03 08 – 09) nesiskundė. Liudytojai patvirtino, kad R. K. neturėjo neįgaliojo pažymėjimo.

Teismo posėdyje liudytoju buvo apklaustas asmuo, kartu su R. K. tuo pat metu buvęs areštinėje toje pačioje kameroje. Tai Aleksandr Andrijčuk. Liudytojas neatsiminė, kad tuo metu kam nors būtų trukę maisto ar patalynės. Liudytojas tik teigė, kad balta patalynė nebuvo išduota, o buvo išduotas tik čiužinys ir antklodė, bet jis kalbėjo apie save, R. K. jis neprisiminė. Iš šio liudytojo parodymų darytina išvada, kad jeigu kameroje būtų vykę tokie dalykai, apie kuriuos nagrinėjant bylą teisme aiškino R. K., jis tikrai tai būtų prisiminęs. R. K. teisme sakė, kad jis nedrįso skųstis dėl to, kad negavo maisto, bet jį užstojo kitas asmuo buvęs areštinėje, jis beldė į duris, reikalavo duoti maisto, tada pareigūnai jį išvedė ir sumušė. Šio fakto liudytojas nepatvirtino.

Liudytoja apklausta V. K., kuri dirba Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijoje. Liudytoja parodė, kad 2007 m. kovo 8 d., eidama ryte į darbą, ji gavo pareiškėjo pranešimą į savo mobilųjį telefoną, ji jam perskambino ir sužinojo, kad jis yra sulaikytas 2-me PK. Atėjusi į darbą apie šį faktą ji pranešė pirmininkei ir jos abi nuvyko į PK. Prieš tai, jos dar bendravo su pareiškėjo advokate. Nuvykusios į PK jos su R. K. nesusitiko, tačiau po to bendrijos vardu parašė 3 raštus, kuriais įvairioms institucijoms pranešė apie R. K. sveikatos būklę, PK žodžiu paaiškino apie R. K. sveikatą. Po to, kai buvo paleistas, R. K. buvo atvykęs į bendriją, pasakojo, kad areštinėje negavo valgyti, jam nebuvo leista paskambinti telefonu. Skundėsi, kad policijoje jį verčia pasirašyti, nors jis nemoka. Tačiau liudytoja teigė nežinanti, ar pareiškėjas moka pasirašyti, kad tai turi žinoti policijos pareigūnai, su kuriais jis dažnai bendrauja.

Iš šios liudytojos parodymų darytina išvada, kad tiesiogiai ji nežino apie faktus, dėl kurių skundžiasi pareiškėjas. Tačiau iš šios liudytojos parodymų matyti, kad R. K. moka naudotis mobiliuoju telefonu, rašyti pranešimus, taigi jis nėra visiškai neraštingas, todėl nepaneigta galimybė, kad pasirašyti ir įrašyti vieną ar kelis žodžius į dokumentus, kurie buvo surašyti areštinėje, pareiškėjas galėjo. Pareigūnai, apklausti liudytojais, negalėjo nurodyti, kas įrašė žodį „nesumuštas“ Asmens kratos protokole (b.l. 47, 48), tačiau teigė, kad ne dokumentą surašę pareigūnai. Liudytojai aiškino, kad paprastai tokį įrašą jų prašymu daro areštuotieji.

Dėl minėtos bendrijos rašyto rašto, nagrinėjant bylą teisme buvo nustatyta, kad tas raštas lietė tik iškeltos baudžiamosios bylos aplinkybes, todėl buvo perduotas prokurorui, kuris ir atsakė į bendrijos raštą. Abi bylos šalys pripažino faktą, kad šiame rašte nebuvo nurodyta jokių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo laikymu areštinėje (tiek pareiškėjo atstovė, tiek atsakovo atstovė teismo posėdyje turėjo nepatvirtintas šio rašto kopijas, todėl jos nebuvo prijungtos prie bylos).

Dalis R. K. paaiškinimų paneigiama Baudžiamosios bylos Nr. 13-1-597-07/13-1-642-07 medžiaga. Iš šios bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus m. VPK 2-ojo PK budėtojų dalyje 2007 03 08 buvo surašytas Daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolas (baudžiamosios bylos lapas 19). Iš šio protokolo matyti, kad iš pareiškėjo buvo paimtas invalidumo pažymėjimas ir mobilaus ryšio telefonas, LR piliečio pasas, užrašų knygutė ir kt. Tai paneigia pareiškėjo aiškinimą, kad jo Neįgalumo pažymėjimą paėmė areštinės pareigūnai. Be to, iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad R. K. pasirašinėjo ant procesinių dokumentų tokiu pat parašu, kaip ir ant dokumentų areštinėje (pvz. Įtariamojo laikino sulaikymo protokolas, baudžiamosios bylos lapas 20, Teisės turėti gynėją išaiškinimo 2007 03 08 protokolas, bylos lapas 21, Pranešimas apie įtarimą, lapas 23-24 bei šios administracinės bylos l. 46, 47, 48, 49). Iš įtariamojo apklausos 2007 03 08 protokolo (baudžiamosios bylos lapai 25-26) matyti, kad R. K. nurodė, jog jis turi spec. vidurinį išsilavinimą, jis taip pat nurodė, kad yra II grupės invalidas. Šiame protokole yra R. K. vardu darytas įrašas, kad protokolas perskaitytas, pagal jo žodžius užrašytas teisingai, yra R. K. parašas bei jo advokatės Liudmilos Karvelienės parašas. Apklausa vyko nuo 14 val. iki 15 val. Kaip žinoma iš liudytojos V. K. parodymų, ji dar ryte įspėjo pareiškėjo advokatę, kad R. K. sulaikytas, taigi pranešė ir apie jo neįgalumą. R. K. advokatei jokių nusiskundimų nepareiškė, advokatė jokių prašymų dėl jo laikino sulaikymo bei laikymo areštinėje neteikė. Pagal LR vidaus reikalų ministro 2000 02 17 įsakymu patvirtintų Policijos komisariatų areštinių veiklos nuostatų 31.4 punktą areštinėje laikomas asmuo gali reikalauti pasimatyti su gynėju be pašaliečių ir neribojant pasimatymų skaičiaus ir trukmės, tačiau pareiškėjas nei būdamas 2-me PK apklausoje, nei areštinėje nereikalavo pasimatymo su gynėja. Taigi baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad R. K. linkęs nurodyti, kad turi išsilavinimą, moka pasirašyti, naudotis mobiliuoju telefonu, užrašų knygele. Nei baudžiamojoje byloje tyrimą atlikę pareigūnai, nei areštinės pareigūnai nesuinteresuoti nurodyti, rašydami asmens duomenis, kad R. K. turi spec. vidurinį išsilavinimą, todėl akivaizdu, kad šiuos duomenis jie įrašo pagal R. K. žodžius. Turint tokius duomenis, pareigūnams nekyla abejonių dėl pareiškėjo raštingumo.

R. K. ir 2007 03 29 duodamas paaiškinimą dėl jo laikymo areštinėje sąlygų, kai jam jau nebuvo pagrindo bijoti pareigūnų, taip pat šį paaiškinimą pasirašė tokiu pačiu parašu, kaip ir baudžiamosios bylos dokumentus, bei dokumentus, pildytus areštinėje (b.l. 42).

Dėl to nėra pagrindo teigti, kad areštinės darbuotojai sąmoningai neteisingai surašinėjo areštinėje pildomus dokumentus, kad jų R. K. nepasirašė.

Iš ambulatorinės kortelės (b.l. 50-51) galima spręsti, kad ji tikrai surašyta iš R. K. žodžių, o tai reiškia, kad areštinės medicinos darbuotoja su juo bendravo, nors R. K. tai neigia. Priešingu atveju neaišku, kaip ji galėjo sužinoti, kad R. K. turi invalidumo grupę, jo ligą (epilepsija), kadangi neįgaliojo pažymėjimo ar kito medicininio dokumento ji nematė (Neįgaliojo pažymėjimas liko baudžiamosios bylos medžiagoje).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, taip pat daroma išvada, kad R. K., jeigu nebūtų gavęs maisto ar minkšto patalynės inventoriaus, turėjo galimybę tuoj pat pasiskųsti budinčiam pareigūnui, nes nustatyta, kad ir žodiniai nusiskundimai postinių perduodami budinčiam pareigūnui.

Įvertinus visą surinktą medžiagą daroma išvada, kad R. K. nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis prašo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą, nepasitvirtino.

Tačiau iš bylos duomenų taip pat galima daryti išvadą, kad R. K. gali nemokėti tinkamai pasinaudoti savo teisėmis.

Šios bylos duomenimis nenustatyta, kad areštinėje būtų padaryti pažeidimai, apie kuriuos savo skunde nurodo R. K., susiję su pareigūnų ar kitų darbuotojų netinkamu elgesiu su juo, kad jam nebūtų užtikrintas materialinis aprūpinimas, numatytas LR vidaus reikalų ministro 2000 02 17 įsakymu patvirtintų Policijos komisariatų areštinių veiklos nuostatų (toliau – Nuostatai) X skirsnyje.

Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Nuostatų 26.3 punktą į areštinę nepriimami invalidai, kuriems reikalinga priežiūra, o pagal 26.5 – sutrikusios psichikos ligoniai. Duomenų, kad pareiškėjui galėjo būti taikomos šios nuostatos, areštinė neturėjo. Tačiau iš Įtariamojo laikino sulaikymo 2007 03 08 protokolo (baudžiamoji byla, lapas 20) matyti, kad apie sulaikymą tą pačią dieną pranešta V. K., kuri dirba Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijoje. Pats pareiškėjas medicinos darbuotojui nurodė, kad turi invalidumo grupę dėl galvos sumušimo, serga epilepsija (b.l. 50-51). Teismas daro išvadą, kad esant tokiems duomenims, tuo labiau negavus dokumento apie pareiškėjo neįgalumą, areštinės darbuotojai ir pareigūnai privalėjo imtis priemonių, kad būtų išsiaiškinta, ar nėra sąlygų, dėl kurių pareiškėjas negalėjo būti priimtas į areštinę. Tai, kad areštinės medicinos felčeris privalo duomenis apie asmenų sveikatą įrašyti dokumentuose, numato Nuostatų 81.2 ir 81.3 punktai. Šie ir kiti dokumentai areštinėje forminami ne dėl to, kad jų formaliai reikalauja nuostatai. Tie patys nuostatai numato, kad areštinės vadovas privalo nagrinėti šiuos dokumentus (Nuostatų 215 punktas), pagal juos išnagrinėti areštinėje laikomų asmenų ypatybes (215.4 punktas), siekti, kad pamainos tarnybos pareigūnai gerai žinotų ir nepriekaištingai vykdytų šių nuostatų ir kitų norminių aktų, kurie nustato laikymo areštinėje tvarką, reikalavimus (215.6 punktas), kontroliuoti areštinėje laikomų asmenų bei areštinės dokumentų įforminimo tvarką (215.8 punktas), išnagrinėti sulaikytų suimtųjų ir nuteistųjų asmens bylas. Nuostatai numato pareigas ir areštinės budėtojui, kuris privalo patikrinti asmenų, uždarytų į areštinę, dokumentus (218.1 punktas). Areštinės budėtojas budėjimo metu privalo priimti ir įkurdinti kamerose naujai pristatytus asmenis, įforminti jų asmens bylas ir kitus dokumentus registracijos žurnale (221.4 punktas).

Atsižvelgdamas į nurodytas teisės akto nuostatas, teismas daro išvadą, kad, priimant pareiškėją į areštinę, klausimas, ar galima jį priimti dėl jo sveikatos būklės, nebuvo pilnutinai ištirtas. Tai, kad jis neturėjo atitinkamos pažymos, Neįgalumo pažymėjimo ar gydymo įstaigos išrašo, neatleido areštinės atsakingų pareigūnų ir vadovybės nuo pareigos tinkamai ir pilnutinai išsiaiškinti, ar nėra aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas negali būti patalpintas areštinėje. Pareiškėjas nurodė, kad jis neįgalus dėl galvos traumos ir epilepsijos, tačiau areštinės atsakingi pareigūnai šios aplinkybės visai nevertino ir netyrė klausimo, ar šis asmuo gali būti priimtas į areštinę, ar jis nepriskirtinas prie invalidų, kuriems reikalinga priežiūra, ar sutrikusios psichikos ligonių.

Tai yra teisės akto, reglamentuojančio areštinių veiklą, pažeidimas. Pareiškėjas skunde teismui taip pat akcentuoja aplinkybę, kad klausimas dėl jo neįgalumo lygio nebuvo tiriamas, kad jis pats buvo kaltinamas tuo, kad nepateikė atitinkamų dokumentų. Teismo posėdyje liudytojai, kalbėdami apie pareiškėjo sveikatos būklę, taip pat akcentavo tai, kad jiems svarbiausia, ar asmuo turi dokumentą, patvirtinantį jo sveikatos būklę. Jie nepripažino, kad areštinės pareigūnai ir vadovybė šiuo klausimu turi būti aktyvūs ir patys rinkti duomenis. Tokia nuomonė matyti ir iš ginčo klausimu atliktų dviejų tarnybinio patikrinimo išvadų. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo Neįgaliojo pažymėjimas buvo paimtas iš jo ir pridėtas prie baudžiamosios bylos, taigi, jis tik žodžiu galėjo pranešti, kad yra neįgalus, o tokiu atveju pareigūnai privalėjo patikrinti, ar nėra sąlygų, dėl kurių šis asmuo negali būti patalpintas į areštinę. Tačiau jokie veiksmai šiuo klausimu nebuvo atliekami.

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą taip pat sieja su tuo, kad kai jam nebuvo leista skambinti Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijai, tai jam sukėlė stresą ir baimę. Taip pat jis neturtinės žalos atsiradimą sieja su tuo, kad areštinėje buvo nuslėptas jo Neįgaliojo pažymėjimas. Ši aplinkybė nepasitvirtino, tačiau, kaip minėta pirmiau, areštinės pareigūnai turėjo aiškintis, ar R. K. nepriklauso tai asmenų kategorijai, kuri negali būti priimta į areštinę. Byloje yra išrašas iš medicininių dokumentų (b.l. 18), kuriame įrašyta, kad R. K. nustatyta tokia diagnozė: protinis atsilikimas, vidutinis, su asmenybės sutrikimu, epileptinė silpnaprotystė ir kt. Ši aplinkybė patvirtina, kad buvimą areštinėje pareiškėjas galėjo suprasti kitaip nei sveikas asmuo. Tai patvirtina ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo psichologinės tarnybos 2006 11 16 Psichologinė charakteristika (b.l. 19). Todėl pareiškėjo paaiškinimas, kad tas faktas, jog areštinėje nebuvo aiškinamasi dėl jo sutrikusios psichikos (neleista paskambinti bendrijai, Neįgaliojo pažymėjimo neįvertinimas) jam sukėlė didelį stresą ir baimę, yra tikėtinas. Pagal Civilinio kodekso 6.250 str. 1 dalį neturtinė žala ir yra asmens dvasiniai išgyvenimai ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Kadangi pareiškėjas daugumoje neturtinės žalos atlyginimo reikalavimą grindė kitomis aplinkybėmis, kurios nepasitvirtino, atsižvelgiant į Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d., kurioje nustatyta į ką teismas privalo atsižvelgti nustatydamas neturtinės žalos dydį, pareiškėjui priteistinas 350 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Teismas atsižvelgia, į tai, kad padarytas Policijos komisariatų areštinių veiklos nuostatų pažeidimas pareiškėjui nesukėlė kokių nors pasekmių.

Remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis LR ABTĮ 85str.- 88str. 5 p., 127str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjo R. K. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti R. K. iš Valstybės 350 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.