Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-09-13 · Administracinė byla Nr. I-7404-790/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-09-13
Bylos Nr.
I-7404-790/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01985-2016-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Marius Bajoras
Pareiškėjas
K. Š.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 1.15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-7404-790/2016Proceso Nr. 3-61-3-01985-2016-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.2, 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras, dalyvaujant pareiškėjui K. Š., atsakovo atstovui Aigerdui Skroliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas K. Š. skundu (b. l. 1) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau –Viešojo saugumo tarnyba), priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamų etapavimo sąlygų. Pareiškėjas nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2014 metų iki 2016 m. buvo etapuojamas iš Vilniaus į Ukmergės policijos komisariatą netinkamomis sąlygomis. Nurodė, kad etapavimo metu trūko ploto, neužtekdavo vietos atsisėsti, transporte nebuvo tinkamos ventiliacijos, trūko oro, nebuvo įrengtų saugos diržų. Pareiškėjui paprašius iškelti keletą žmonių, kad atsirastų daugiau laisvos vietos, pareigūnai į kamerą įpurškė ašarinių dujų.

Atsakovo atstovas Viešojo saugumo tarnyba su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 26–28). Atsakovo atstovas teigė, kad Viešojo saugumo tarnyba asmenis konvojuoja specialiaisiais automobiliais ir specialiaisiais autobusais, kuriuose yra pagal nustatytus reikalavimus įrengtos kameros, vėdinimo sistemos, atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai, po du gesintuvus. Asmenų konvojavimas vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – ir Konvojavimo taisyklės). Visas Viešojo saugumo tarnybos specialiosios paskirties transportas yra patikrintas Nacionalinės visuomenės sveikatos laboratorijos, kuri nenustatė jokių pažeidimų. Atsakovo atstovas teigia, kad besąlygiškai užtikrina, kad specialiuoju transportu vyktų tik leidžiamas asmenų skaičius, esant reikalui skiriamas papildomas transportas. Teisės aktai nenumato konvojuojamųjų asmenų daiktų pervežimo. Konvojavimo taisyklės nenumato saugos diržų įrengimo. Pareiškėjas Konvojavimo taisyklių nustatyta tvarka nesiskundė dėl galimai neteisėto pareigūnų elgesio, duomenų apie tai nėra.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundo reikalavimus palaikė, prašė skundą tenkinti.

Šalies argumentai

Atsakovo atstovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos, civilinės atsakomybės, vykdant jo konvojavimą laikotarpiu nuo 2014 metų iki 2016 metų.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.

Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Konvojavimo taisyklės. Pagal Konvojavimo taisykles konvojavimas gali būti vykdomas specialiuoju ar kitokiu transportu. Šiuo atveju pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais. Konvojuojamieji vežami specialiuoju transportu laikantis atitinkamų izoliavimo reikalavimų (103 punktas); specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų (109 punktas); bendrą pristatytų į Kalėjimų departamentui pavaldžią įstaigą ar teritorinės policijos įstaigos areštinę konvojuojamųjų skaičių konvojaus viršininkas įrašo į konvojaus kelionės žiniaraštį, o pristatytų konvojuojamųjų pavardes ir kitus duomenis surašo į konvojuojamųjų apskaitos žurnalą ir kt.

Pagal atsakovo atstovo pateiktus duomenis (b. l. 29–52) pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo konvojuojamas šiomis dienomis: 2014-09-29, 2014-11-17, 2015-02-23, 2015-03-30, 2015-05-04, 2015-05-08. Pareiškėjas buvo vežamas automobiliais: Iveco, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (24 sėdimos vietos), Mercedes-Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (23 sėdimos vietos), Mercedes-Benz Atego, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (25 sėdimos vietos) (b. l. 29–52, 54–60, 70–72). Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato vienam konvojuojamam asmeniui tenkančio minimalaus ploto. Pareiškėjas nurodo, kad konvojavimo metu buvo per mažai vietos. Tačiau byloje esantys įrodymai paneigia pareiškėjo teiginius dėl vietos trūkumo konvojavimo metu. Atsakovo atstovo pateikti konvojuojamųjų sąrašai, duomenys apie automobilių vietų skaičių patvirtina, jog automobiliuose konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo didesnis, nei nustatyta sėdimų vietų. Konvojuojamų asmenų skaičius transporto priemonėse nuolat kito, t. y., vieni buvo tam tikruose pasikeitimo ar paskirties punktuose perduodami, kiti – paimami į konvojų iš atsakingų įstaigų (b. l. 29–52).

Konvojavimo taisyklių 146 punkte, nustatančiame specialiojo automobilio, autobuso reikalavimus, be kita ko, nustatyta, kad turi būti veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai). Iš Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos 2013-03-27 protokolo Nr. F-A-46 (b. l. 53), 2013-03-27 protokolo Nr. F-M-67 (b. l. 57), 2015-05-08 protokolo Nr. F-VE-4 (b. l. 61–63), 2015-05-08 protokolo Nr. F-A-77 (b. l. 64–65), 2015-07-03 protokolo Nr. F-A-170 (b. l. 66–67), 2015-07-03 protokolo Nr. F-VE-8 (b. l. 68–69) matyti, kad minėtuose konvojavimo automobiliuose įrengta pritekamoji ventiliacija, apšvieta atitinka nustatytus reikalavimus. Pažymėtina, kad Konvojavimo taisyklių 146 punktas nenumato saugos diržų specialiajame transporte įrengimo. Iš automobilių kėbulo schemų matyti, kad juose įrengti šildymo įrenginiai ir sistemos, ventiliacija (b. l. 54, 58). Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ išduotos techninės apžiūros rezultatų kortelės (b. l. 56, 60, 72), automobilių registracijos liudijimai (b. l. 55, 59, 71) patvirtina, kad konvojavimo automobiliai atitinka tokios rūšies transportui nustatytus techninius reikalavimus. Taigi, šie duomenys patvirtina konvojavimo automobilių tinkamumą ir saugumą, todėl teismas atmeta pareiškėjo teiginius dėl netinkamo vėdinimo, apšvietimo, saugos diržų neįrengimo kaip abstrakčius ir neįrodytus. Teismas pripažįsta, kad konvojavimas techniškai tvarkingu ir patikrintu specialiuoju transportu negalėjo pareiškėjui sukelti neigiamų pasekmių.

Konvojavimo taisyklių 137 punkte numatyta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Esant atvejui, jei pareiškėjo atžvilgiu Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai būtų atlikę neteisėtų veiksmų ar be pagrindo panaudoję specialiąsias priemones, pareiškėjas turėjo galimybę dėl šių aplinkybių nustatyta tvarka pareikšti skundą. Konvojaus žurnalų, kelionės žiniaraščių įrašai (b. l. 38, 42, 46, 50) patvirtina, kad įvykiai, atsitikę konvojaus metu, buvo fiksuojami, pažymima, ar konvojuojami asmenys turi nusiskundimų. Esant galimiems pareiškėjo teisių pažeidimams pareiškėjas turėjo teisę juos išreikšti. Šiuo atveju jokių įrašų nei apie pareiškėjo nusiskundimus, nei pareiškėjo skundų dėl pareigūnų veiksmų atsakovo atstovo vadovybei ar kontroliuojančioms institucijoms į bylą nepateikta. Taip pat pareiškėjas nepateikė į bylą jokių kitų duomenų, patvirtinančių netinkamą pareigūnų elgesį. Todėl teismas pareiškėjo teiginius dėl pareigūnų veiksmų įpurškiant į kamerą ašarinių dujų laiko neįrodytais.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) nutartys administracinėse bylose Nr. A14-225/2007, A575-662/11). LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.). Iš to seka, jog pareiškėjas, paduodamas skundą, teismui turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė aplinkybių, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu. Deklaratyvaus pobūdžio pareiškėjo argumentai nagrinėjamu atveju nepaneigia atsakovo atstovo į bylą pateiktų įrodymų dėl automobilių atitikimo techniniams reikalavimams, konvojaus pareigūnų veiklos atitikimo Konvojavimo taisyklėse nustatytoms nuostatoms.

Ištyrus byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundo bei atsiliepimo į skundą argumentus, nenustatyta pareigūnų neteisėtų veiksmų konvojavimo metu. Nenustačius būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija, galiojusi nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d.), 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.),

nusprendžia:

pareiškėjo K. Š. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Marius Bajoras