Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. C. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal LR BK 140 str. 2 d. 90 parų arešto bausme, bausmę atliekant areštinėje. Bausmę nustatyta vykdyti įsiteisėjus nuosprendžiui, o jos pradžią skaičiuoti nuo V. C. sulaikymo dienos vykdant nuosprendį.

Vadovaujantis LR BK 65 str. 1 d. 1 p. į paskirtą bausmę įskaitytas laikas nuo 2015-01-13 18.30 val. iki 2015-01-15 13.15 val. (1 kardomojo kalinimo (suėmimo) diena prilyginama vienai arešto parai), kai V. C. buvo sulaikytas LR BPK 140 str. tvarka.

Iš V. C. priteista 24,08 eurai Valstybinės ligonių kasos naudai.

V. C. nuteistas už tai, kad 2015-01-13 dienos metu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, artimoje aplinkoje – savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – motiną N. C., tai yra tyčia sudavė jai 3 smūgius kumščiais į galvą, šiais savo veiksmais padarydamas N. C. muštinę kaktos dešinės pusės žaizdą ir taip nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiosios N. C. sveikatą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. C. prašo peržiūrėti skundą, kaip to reikalauja įstatymai bei priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo kategoriškai nesutinkantis su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-02-12 nuosprendžiu, kadangi ikiteisminis ir teisminis tyrimas atlikti neobjektyviai su aiškiu kėslu apkaltinti apeliantą nusikaltimu, kurio neįvykdė. Pasak apelianto, buvo pažeisti įstatymai ir jo teisės, nes jis iki šiol neturi nuosprendžio rusų kalba, jį apklausė be advokato, advokatą pamatė tik baigiant ikiteisminį tyrimą, tyrėjas nesuteikė galimybės apeliantui surašyti parodymų savo ranka rusų kalba, nebuvo atliktos akistatos su liudytojais ir apelianto mama, neatlikta DNR ekspertizė, neatlikta jo drabužių ekspertizė, kuriais buvo apsirengęs įvykio metu, nes tyrimo medžiagoje nurodyta, kad tariamai išpylė mamai ant galvos kažkokią sriubą.

Nurodo, kad liudytojo I. D. parodymai patvirtino, kad skandalų, ginčų, triukšmo ir konfliktų su mama apeliantas niekada neturėjo, liudytojų V. T., J. R. parodymus apeliantas vertina kaip žinomai melagingus, nurodo nesakęs tyrėjui, kad smogė savo mamai, o sakęs lengvai pastūmęs. Policijos pareigūno V. T. parodymus vertina kaip šiurkščiai laužančius priesaiką, nusižengiančius tarnybinėms pareigoms. Taip pat netikslūs, pasak apelianto ir liudytojo I. D. parodymai. Apelianto teigimu, medicinos eksperto išvados yra abstrakčios, paremtos prielaidomis, nieko nepatvirtinančios ir surašytos taip, kaip reikėjo tyrėjui ir teismui.

Skunde nurodoma, kad apelianto mamos parodymai 2016-02-12 teisme nebuvo paskelbti, 2016-02-12 teismo nuosprendžio įrašas melagingas. Teigia, kad nuosprendžio įraše, kad 2015-01-15 apeliantas pilnai pripažino savo kaltę, taip pat absoliutus ir įžūlus liudytojo I. D. melas, įrašas pilnai išgalvotas ir tyrėjo sufabrikuotas.

Apeliantas teigia, kad visi faktai, kuriais teismas grindė jam sufabrikuotos bylos kaltinimą, neturi nei vieno teisėto įrodymo, kurie turėtų būti nustatomi įstatymo nustatyta tvarka. Jo atžvilgiu atlikti tyrėjo ir teismo veiksmai, pažeidžiantys visus įstatymus ir apelianto teises, negali atitikti teisėtumo ir sąžiningumo principų bei Lietuvos Vyriausybės politikos, kad Lietuvos valstybė yra veikianti pagal įstatymus ir Konstituciją, demokratinė, kurioje paisomos ir ginamos kiekvieno žmogaus ir Lietuvos Respublikos piliečio teisės.

Teismo posėdyje nuteistasis V. C. ir jo gynėja skundą palaikė, prašė tenkinti. Prokurorė prašė skundą atmesti.

Skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde ginčijamas nusikalstamos veikos padarymo faktas, apeliantas tvirtina, kad liudytojų parodymai melagingi ir netikslūs, eksperto išvados abstrakčios.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai V. C. pripažino kaltu pagal LR BK 140 str. 2 d. Jo kaltė visiškai įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, visi byloje surinkti duomenys buvo vertinami, tikrinami, atliekant baudžiamojo proceso kodekso numatytus proceso veiksmus, taip pat lyginant juos tarpusavyje, esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.

LR BK 140 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas prieš savo artimą giminaitį ar šeimos narį, sukėlė šiam asmeniui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamoji atsakomybė kyla tik esant tyčinei kaltės formai. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir: norėjo taip veikti (tiesioginė tyčia, BK 15 str. 2 d. 1 p.); numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 str. 2 d. 2 p.) arba numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 str. 3 d.).

Išanalizavus skunde nurodytas aplinkybes, baudžiamosios bylos medžiagą, nuteistojo V. C., nukentėjusiosios N. C. ir liudytojų parodymus, neginčijamai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tarp apelianto V. C. ir jo motinos N. C. įvyko konfliktas, kurio metu N. C. buvo sužalota. Šios aplinkybės iš esmės neginčija ir apeliantas, tačiau nurodo motiną tik švelniai atstūmęs, norėdamas išeiti (b.t. 2, b.l. 8-9).

Tokią nuteistojo versiją paneigia pačios nukentėjusiosios N. C. parodymai, kuomet ji, duodama pirminius parodymus, patvirtino, kad ją sumušė sūnus (b.t. 1, b.l. 14). Vėliau nukentėjusioji N. C. nurodė sūnui atleidusi ir neturinti pretenzijų, nenorinti teismo, tačiau savo pirminių parodymų dėl sužalojimų padarymo aplinkybių nepaneigė (b.t. 1, b.l. 28-29).

Teismo posėdyje liudytoja apklausta tyrėja J. R. paaiškino, kad apklausiant nukentėjusiąją N. C., ji nuosekliai viską dėstė, nebuvo pasisakymų, susijusių ne su šiuo įvykiu, tik ji teigė, kad sūnui atleido ir nenori teismų (b.t. 2, b.l. 25-26).

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas nukentėjusiosios kaimynas I. D., pas kurį iš karto po įvykio buvo nuėjusi nukentėjusioji, patvirtino, kad nuteistojo motina N. C. skundėsi, jog ją sumušė sūnus. Liudytojas taip pat nurodė, kad matėsi, kad jai sumušta galva, kraujas buvo šviežias (b.t. 1, b.l. 191).

Analogiškas aplinkybes liudytojas I. D. nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (b.t. 1, b.l. 41-42).

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas policijos pareigūnas, vykęs į įvykio vietą V. T. taip pat patvirtino, kad nukentėjusioji N. C., paklausus, kas atsitiko, iš karto paaiškino, kad ją sumušė sūnus, prieš tai apipylė karšta sriuba. Liudytojas taip pat nurodė, kad apeliantas buvo labai stipriai girtas, visiškai neadekvatus, nieko neaiškino (b.t. 1, b.l. 190-191).

Analogiškos aplinkybės užfiksuotos minėto liudytojo policijos pareigūno tarnybiniame pranešime (b.t. 1, b.l. 6-8) bei liudytojo apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokole (b.t. 1, b.l. 43-44).

Matyti, kad minėtų liudytojų parodymai buvo nuoseklūs viso bylos nagrinėjimo metu, jie neprieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei vieni kitiems, priešingai vieni kitus patvirtina. Taip pat teisme nebuvo nustatyta aplinkybių, kurioms esant, minėti liudytojai būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar apkalbėti apeliantą, todėl teismui nebuvo pagrindo netikėti jais. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas, grįsdamas apelianto kaltę, šiais parodymais vadovavosi. Apelianto skunde nurodomą aplinkybę, kad šių liudytojų parodymai melagingi ar netikslūs, kolegija vertina kaip apelianto subjektyvią nuomonę, nepagrįstą objektyviais duomenimis.

Be to, nukentėjusiosios parodymus dėl smurto padarymo laiko, būdo patvirtina ir teismo medicinos specialisto Jono Mindaugo Paliulio išvada, kurioje nurodoma, kad N. C. nustatyta muštinė kaktos dešinės pusės žaizda, kuri padaryta smūginiu kieto buko ar bukabriaunio daikto poveikiu, prieš kreipiantis medicininės pagalbos 2015-01-13 ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu kaip suduodant žalojančiu daiktu per kaktą, taip ir kakta atsimušant į tokį daiktą. Sužalojimo padarymo galimybė kumščiu neatmetama (b.t. 1, b.l. 26).

Dėl nurodytų aplinkybių konstatuojama, kad apelianto V. C. nusikalstami veiksmai yra priežastiniame ryšyje su nežymiu nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymu.

Esant aukščiau išdėstytoms apliniybėms, darytina išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu V. C. pagal LR BK 140 str. 2 d. yra nuteistas pagrįstai, teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti skundo motyvais nėra pagrindo.

Apeliantas skunde teigia ir tai, kad buvo pažeisti įstatymai ir jo teisės, kadangi iki šiol neturi nuosprendžio rusų kalba, be to jį apklausė be advokato, nebuvo atlikta DNR ir jo drabužių ekspertizė ir akistatos tarp jo ir motinos.

Atkreipiamas dėmesys, kad apeliantui buvo išaiškinta jo teisė turėti gynėją, tačiau jis gynėjo atsisakė (b.t. 1, b.l. 57, 58), vėliau nuteistajam pareikalavus paskirti gynėją, jis buvo paskirtas (b.t. 1, b.l. 66, 67, 68).

Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad skundžiamas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-02-12 nuosprendis, išverstas į rusų kalbą, nuteistajam V. C. buvo įteiktas Lukiškių TI-K 2016-02-29, jam asmeniškai pasirašant (b.t. 2, b.l. 71).

Nors apeliantas skunde nurodo, kad nebuvo atlikta DNR ir jo drabužių ekspertizė ir akistatos tarp jo ir motinos, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad duomenų rinkimas negali būti savitikslis. Nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo atlikti papildomus veiksmus, kuomet nėra pagrindo manyti, kad bus gauti nauji teisiškai reikšmingi duomenys. Kolegijos nuomone, apelianto prašomi atlikti papildomi veiksmai nepašalintų jam kilusių abejonių dėl apelianto keliamos versijos. Be to, byloje esančių duomenų pilnai pakanka nuteistojo kaltei dėl jam inkriminuoto nusikaltimo konstatuoti.

Kitų Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nuosprendžio neteisėtumo ir nepagrįstumo pagrindų kolegija nenustatė.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., nutarė :

atmesti nuteistojo V. C. apeliacinį skundą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.