Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-02-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-467-1122/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-02-12
Bylos Nr.
A6.-467-1122/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00250-2020-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Aušra Dambrauskienė (pirm.)
Pažeidėjas
E. L.
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A6.-467-1122/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00250-2020-2Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. vasario 12 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. L., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Bendrovė) vadovu, nuo 2019 m. birželio 28 d. iki 2019 m. spalio 31 d. nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. žinodamas, kad Bendrovė turi įsiskolinimą valstybės biudžetui po mokestinės nepriemokos susidarymo datos (2019 m. birželio 25 d.), vykdė atsiskaitymus su kitais žemesnį prioritetą mokėjimo eiliškumo prasme pagal CK 6.930¹ straipsnį turinčiais Bendrovės kreditoriais. Tokiais veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, atstovaujamo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Mokesčių inspekcija, Institucija, VMI), kaip kreditorės, teises bei padarė Administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. L. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai, šaukimas buvo įteiktas jam asmeniškai (b. l. 47, 50). E. L. 2020 m. vasario 11 d. pateikė teismui prašymą ir rašytinius paaiškinimus, kur nurodė, kad į teismo posėdį atvykti negali, todėl prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant bei vadovautis jo pateiktais rašytiniais paaiškinimais (b. l. 59–60).

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį taip pat neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. Gautas VMI pranešimas, kad teismo posėdyje VMI atstovas nedalyvaus, palaiko pareiškime išdėstytą poziciją (b. l. 52–53).

Esant šioms aplinkybėms, teismas bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui bei Institucijos atstovui (ANK 629 str. 1 d., 630 str. 2 d.).

Mokesčių inspekcijos pateiktame pareiškime nurodyta, kad Mokesčių inspekcija yra UAB (duomenys neskelbtini) kreditorė. 2020 m. sausio 16 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 26 669,97 Eur, kurį sudaro 3 743,07 Eur gyventojų pajamų mokestis, 0,09 Eur nekilnojamo turto mokestis ir 22 926,81 Eur pridėtinės vertės mokestis. VMI teisę išieškoti mokestį įgijo 2019 m. birželio 28 d. Siekiant nustatyti Bendrovės įsipareigojimų biudžetams ir fondams vykdymą, 2019 m. lapkričio 7 d. buvo pradėtas operatyvus patikrinimas (patikrinimo laikotarpis nuo 2019 m. birželio 28 d. iki 2019 m. spalio 31 d.).

Mokesčių inspekcijos duomenimis Bendrovė turi atsiskaitomąją sąskaitą AB (duomenys neskelbtini) banke Nr. (duomenys neskelbtini). Atlikus jos išrašų analizę nuo mokestinės nepriemokos mokėjimo termino dienos (2019 m. birželio 25 d.), nustatyta, kad išlaidos sudarė 8 986,28 Eur, iš jų 416,52 Eur nurašyta VMI, 24,63 Eur – SODRAI, 4,80 Eur – antstoliui, 2019 m. liepos 4 d. pervesta 500,00 Eur darbo užmokesčio išmokėjimui, taip pat buvo atlikti mokėjimai kitiems kreditoriams už prekes ir paslaugas, iš kurių didžiausios sumos sumokėtos: UAB (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), 2019 m. birželio 27 d. sumokėta 2 208,25 Eur, UAB (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), pervesta 1 790 Eur (2019 m. birželio 25 d. – 630,00 Eur, 2019 m. birželio 26 d. – 550 Eur, 2019 m. birželio 28 d. – 440 Eur, 2019 m. liepos 4 d. – 170 Eur), (duomenys neskelbtini) 2019 m. birželio 27 d. pervesta 1 737 Eur, UAB (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), 2019 m. liepos 3 d. pervesta 580 Eur ir kt. Bendrovė, turėdama įsiskolinimą valstybės (savivaldybės) biudžetui, vykdė atsiskaitymus už gautas prekes ir suteiktas paslaugas.

Pagal operatyvaus patikrinimo metu pateiktus kasos dokumentus nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. nustatyta, kad lėšų likutis kasoje 2019 m. gegužės 1 d. buvo 548,84 Eur, per tikrinamą laikotarpį į kasą gauta 60 381,51 Eur pajamų iš veiklos, išlaidos sudarė 60 430,35 Eur. Likutis kasoje 2019 m. spalio 31 d. sudarė 500 Eur. Nuo mokestinės nepriemokos mokėjimo termino pradžios (2019 m. birželio 25 d.) lėšų panaudojimas: 4 130,00 Eur įnešta į Bendrovės sąskaitą banke, 18 450,35 Eur išduoti avansai atskaitingiems asmenims, 14 000 Eur sumokėta G. K. už patalpų nuomą (2019 m. birželio 28 d. – 3 500 Eur, 2019 m. liepos 5 d. – 3 500 Eur, 2019 m. rugsėjo 30 d. – 3 500 Eur, 2019 m. spalio 22 d. – 3 500 Eur), 2 500 Eur panaudoti darbo užmokesčio išmokėjimui (2019 m. liepos 8 d. – 500 Eur, 2019 m. rugpjūčio 12 d. – 1 000 Eur, 2019 m. rugsėjo 3 d. – 1 000 Eur), 2019 m. spalio 21 d. grąžinta 5 000 Eur paskola J. S., 2019 m. spalio 22 d. grąžinta 2 900 Eur paskola T. B., 2019 m. spalio 22 d. išmokėta 100 Eur UAB (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini).

Pagal operatyvaus patikrinimo metu atskaitingo asmens E. L. (2019 m. spalio 21 d. įsakymas Nr. 19/01/21 dėl atskaitingų asmenų paskyrimo) pateiktas avansines apyskaitas nustatyta, kad Bendrovė 2019 m. gegužės 1 d. buvo skolinga atskaitingam asmeniui 3 442,39 Eur. Nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. A. L. įplaukos pagal avansines apyskaitas sudarė 11 218,14 Eur (11 074,10 Eur gauta iš kasos, 144,04 Eur iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB (duomenys neskelbtini) banke), išlaidos sudarė 8 864,05 Eur. 2019 m. spalio 31 d. Bendrovė atskaitingam asmeniui buvo skolinga 1 088,30 Eur. Lėšos panaudotos atsiskaitymui su kreditoriais už prekes ir paslaugas. Didžiausios sumos sumokėtos: 2019 m. rugpjūčio 26 d. sumokėta 3 000 Eur G. K., 2019 m. rugpjūčio 26 d. sumokėta 2 500 Eur UAB (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), sumokėta 2 557 Eur (2019 m. rugpjūčio 7 d. – 1 757 Eur, 2019 m. rugpjūčio 26 d. – 800 Eur) ir kt.

Pagal operatyvaus patikrinimo metu atskaitingo asmens Š. S. (2019 m. liepos 8 d. įsakymas Nr. 19/07/08 dėl tėvystės atostogų ir 2019 m. rugpjūčio 27 d. įsakymas Nr. 19/08/27 dėl tėvystės atostogų, atskaitingu asmeniu paskirtas nuo 2019 m. liepos 8 d.) pateiktas avansines apyskaitas nustatyta, kad nuo 2019 m. liepos 8 d. iki 2019 m. spalio 31 d. Š. S. įplaukos pagal avansines apyskaitas sudarė 8 976,25 Eur (7 376,25 Eur gauta iš kasos, 1 600 Eur iš UAB (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini)), išlaidos sudarė 8 976,25 Eur. Lėšos panaudotos atsiskaitymui su kreditoriais už prekes ir paslaugas. Didžiausios sumos sumokėtos: UAB (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), sumokėta 3 186 Eur (2019 m. liepos 9 d. – 586 Eur, 2019 m. liepos 16 d. – 400 Eur, 2019 m. liepos 17 d. – 500 Eur, 2019 m. liepos 22 d. – 400 Eur, 2019 m. liepos 25 d. – 300 Eur, 2019 m. rugpjūčio 20 d. – 500 Eur, 2019 m. rugpjūčio 31 d. – 500 Eur), UAB (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), 2019 m. liepos 29 d. sumokėta 2 208,45 Eur , UAB (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), 2019 m. liepos 23 d. sumokėta 1 248 Eur, UAB (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini) sumokėta 600 Eur (2019 m. rugpjūčio 31 d. – 500 Eur, 2019 m. rugsėjo 25 d. – 100 Eur) ir kt.

Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, Bendrovė atsiskaitymo su kitais kreditoriais dienomis turėjo mokestinę nepriemoką. Pati Bendrovė nuo 2019 m. birželio 28 d. iki 2019 m. spalio 31 d. į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nemokėjo, o įmokos kodu (duomenys neskelbtini) buvo išieškota 416,52 Eur (b. l. 3–5).

Prie pareiškimo pateikti dokumentai: Mokesčių inspekcijos Integruotos mokesčių informacinės sistemos (IMIS) domenų bazės išrašas (b. l. 6, 7), Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašas (balanso duomenys) (b. l. 8), Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašas (prievolės) (b. l. 9, 10), Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašas (įplaukos) (b. l. 43), operatyvaus patikrinimo pažymos kopija (b. l. 40–42), AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašo kopija (b. l. 11–31), kasos knygos kopija (b. l. 32–34), atskaitingų asmenų avansų apyskaitų kopijos (b. l. 35–38), patvirtina pareiškime išdėstytus teiginius.

Bendrovės vadovo E. L. paaiškinime, teiktame VMI, nurodoma, jog dėl iki 2019 m. susidariusių skolų ir padidėjusių išlaidų bei skolų tiekėjams susidarė situacija, kad 2019 m. liepos bei rugpjūčio mėnesiais pristigo lėšų. Praėjus sezonui apyvarta nukrito, nors tikėjosi prekiauti iki 2019 m. rugsėjo pabaigos. Susidarė skola VMI. Buvo tikėtasi ir laukta skolų grąžinimo iš jų skolininkų. Išieškojimas pradėtas iš (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) (50 000 Eur). Iš šių lėšų buvo planuota sumokėti skolas VMI. Bendrovė stengėsi atsiskaityti su seniausiais kreditoriais, o mokesčiai buvo atidėti, kadangi laukė mokėjimų iš skolininkų (b. l. 39).

Šalies argumentai

E. L. rašytiniuose paaiškinimuose, pateiktuose teismui, nurodo, kad su administraciniu nusižengimu sutinka ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi. Paaiškina, kad administracinį nusižengimą padarė ne siekdamas tyčia pažeisti Bendrovės kreditorių teises, o tikėdamasis, kad su Valstybine mokesčių inspekcija UAB (duomenys neskelbtini) taip pat atsiskaitys iš lėšų, kurias Bendrovei turėjo sumokėti jos debitoriai, tačiau taip neįvyko, t. y. Bendrovės debitoriai nustatytais terminais piniginių lėšų UAB (duomenys neskelbtini) nesumokėjo, dėl ko UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojimas aukštesnės eilės kreditoriui liko neįvykdytas. VMI dėl nesumokėtų mokesčių valstybei būtent dėl nurodytos situacijos jį jau buvo patraukusi administracinėn atsakomybėn ir paskyrusi jam 110 Eur baudą, kurią jis sumokėjo. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. eB2-4627-567/2019) iškėlė UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylą ir Bendrovė jam, kaip darbuotojui, liko skolinga 2 674,60 Eur neišmokėto darbo užmokesčio. Tai pagrindžiančių dokumentų pateikti negali, nes jie yra perduoti bankroto bylą administruojančiam nemokumo administratoriui. Jis nėra bendrovės akcininkas, tik buvo samdomas direktorius. Šiuo metu yra bedarbis bei ieško darbo. Santaupų neturi ir piniginių lėšų iš niekur negauna. Yra registruotas Užimtumo tarnyboje (tai patvirtinanti pažyma pridedama). Taip pat pažymi, jog šiuo metu augina tris nepilnametes dukras, kurias taip pat turi išlaikyti, bet šiuo metu dėl prarasto darbo ir UAB (duomenys neskelbtini) jam neišmokėto darbo užmokesčio negali tinkamai atlikti net ir savo, kaip tėvo, pareigos savo dukroms. Vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, atsižvelgdamas į tai, kad pažeidimą pripažįsta ir dėl jo nuoširdžiai gailisi, pažeidimą padarė ne tyčia siekdamas pažeisti kreditorių teises, o dėl naivaus tikėjimo debitorių pažadais padengti skolas Bendrovei, taip pat į tai, kad teismui paskyrus nuobaudą ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatytose ribose paskirtos nuobaudos nebūtų pajėgus sumokėti ir jos paskyrimas dar labiau apribotų jo galimybes tinkamai pasirūpinti savo dukromis, prašo teismo paskirsti švelnesnę nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, t. y. skirti ne didesnę kaip 300 Eur baudą (b. l. 59–60).

ANK 120 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą).

ANK nenustato kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, todėl vertinant bei nustatant ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviosios pusės požymius, turi būti vadovaujamasi kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą bei tvarką, tarp jų – ir Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Šio straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtinta, jog atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas E. L. nagrinėjamu laikotarpiu, t. y. nuo 2019 m. birželio 28 d. iki 2019 m. spalio 31 d. buvo UAB (duomenys neskelbtini) vadovu (direktoriumi). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) informacinės sistemos duomenų matyti, kad nuo 2019 m. sausio 21 d. iki 2020 m. sausio 23 d. E. L. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir ši Bendrovė buvo jo draudėjas (b. l. 69–77). Taigi inkriminuojamo nusižengimo padarymo metu E. L. buvo UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, tačiau šiuo metu, kaip pats nurodo ir matyti iš VSDFV duomenų, joje nebedirba. Iš byloje esančių įrodymų visumos nustatyta, kad Bendrovė vis dar turi mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, o mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas iš Bendrovės banko sąskaitų ir turto vykdomas nuo 2019 m. liepos 8 d., iki 2019 m. lapkričio 28 d. iš Bendrovės sąskaitų nurašyta 416,52 Eur, iš turto neišieškota. 2020 m. sausio 16 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 26 669,97 Eur. Taigi viso nagrinėjamo laikotarpio (nuo 2019 m. birželio 28 d. iki 2019 m. spalio 31 d.) metu Bendrovė turėjo įsiskolinimą valstybės biudžetui. Visa susidariusi nepriemoka nebuvo sumokėta. Iš Bendrovės vadovo E. L. paaiškinimų matyti, kad jam buvo žinoma apie Bendrovės įsiskolinimą valstybės biudžetui ir tai, kad nėra pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais. Taip pat nustatyta, jog nagrinėjamu laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini), turėdama mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, pirmiau vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais.

Taigi konstatuotina, jog E. L., kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovui, nuo 2019 m. birželio 28 d. iki 2019 m. spalio 31 d. buvo žinoma apie Bendrovės sudėtingą finansinę padėtį, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, tačiau tai žinodamas ir būdamas atsakingas už mokėjimų organizavimą ir vykdymą, E. L. sąmoningai suteikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais Bendrovės kreditoriais, taip pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytos aplinkybės, kad jis prioritetą teikė atsiskaityti su seniausiomis Bendrovės skolomis ir tai, kad tikėjosi iš Bendrovės skolininkų susigrąžintų pinigų sumokėti skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai, esminės reikšmės, sprendžiant jo kaltės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį klausimą, neturi, nes CK 6.930¹ straipsnyje yra įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Savo ruožtu ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi aukštesnės eilės kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas nustačius, jog mokėjimas atliktas žemesnės eilės kreditoriui. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai, taigi ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir nutarime išdėstytų įrodymų, t. y. E. L. paaiškinimų (b. l. 39, 59–60), VMI operatyvaus patikrinimo metu surinktų dokumentų (b. l. 6–43), visuma leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad E. L. kaltė padarius minėtą nusižengimą yra įrodyta ir jo veiksmai atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje už jame numatyto nusižengimo padarymą numatyta galimybė skirti baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. L., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais – kreditorių teisių pažeidimu), tai, kad E. L. pažeidimą padarė dėl nepagrįsto pasitikėjimo skolininkų mokumu, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), į tai, kad nenustatyta E. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į E. L. asmenybę – Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, tačiau administracine tvarka už analogiško pobūdžio administracinius nusižengimus nebaustas (b. l. 54–57), šiuo metu nedirba, augina tris išlaikomas nepilnametes dukras.

E. L. teismui pateikė prašymą paskirsti švelnesnę nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014).

Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti E. L. švelnesnę nei numatyta sankcijoje administracinę nuobaudą. Visgi švelniausia administracinė nuobauda – įspėjimas, teismo nuomone, neatitiktų teisingumo principo. Taigi, atsižvelgęs į tai, bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju gali būti pasiekti skiriant E. L. per pus mažesnę nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali baudą. Šiuo atveju teismo nesaisto administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas dėl konkrečios baudos dydžio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais,

nutaria:

E. L. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, skirti jam administracinę nuobaudą – 700 Eur (septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-467-1122/2020.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Teisėja Aušra Dambrauskienė