- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-05-21
- Bylos Nr.
- 1-770-834/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė
- Kaltinamasis
- J. V.
- Nukentėjusysis
- G. V.
viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
(duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, pagrindinio išsilavinimo, teistas:
1) Jonavos rajono apylinkės teismo 2004 m. sausio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 290 straipsnį 20 parų arešto bausme, kurios vykdymas atidėtas 1 metams;
2) Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 2 d. nuosprendžiu pagal BK 254 straipsnio 2 dalį 1 metų 15 dienų laisvės atėmimo bausme;
3) Jonavos rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį 1 metų 10 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausme;
4) Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
5) Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 50 parų arešto bausme;
6) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 1 metams;
7) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto bausme,
8) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto bausme. Atlikęs bausmę.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. V. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį bei artimąjį giminaitį – motiną G. V., tai yra tyčia sudavė jai ne mažiau kaip 3 kartus ranka per veidą, padarydamas nukentėjusiajai G. V. kraujosruvas dešinio smilkinio srityje ir kairiame skruoste, taip pat išrovė galvos plaukų kuokštą, šiais savo veiksmais padarė sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukėlė jai fizinį skausmą.
Kaltinamasis J. V. kaltu prisipažino pilnai ir paaiškino, kad tą dieną buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nes buvo kaimynės gimtadienis, kurio metu išgėrė 3 butelius alaus. Gėrė kartu su motina G. V.. Kaltinamajam nepatiko, kad motina išgėrusi. G. V. negalėjo atsikelti, todėl J. V. iš pykčio tris kartus delnu sudavė. Keldamas ją galėjo išrauti jai plaukus. Po įvykio, 2019-05-05, per mamos dieną, buvo susitikęs su motina. Tą dieną su motina gražiai sutarė. J. V. nurodė, kad dėl alkoholio pažeidė įstatymus, gydymas dėl alkoholio vartojimo jam nėra būtinas, nes tikrai nėra priklausomas. Vokietijoje tvarkėsi dokumentus, kadangi ketina ten dirbti kompiuterių įmonėje, padėjėju, krovėju. Kaltinamasis paaiškino, kad dokumentų tvarkymas Vokietijoje užtruko, todėl negalėjo apsilankyti darbo biržoje. Labai gailisi, ką padarė.
Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) nukentėjusiosios G. V. apklausos protokolo matyti, jog apklausos metu nukentėjusioji parodė, kad (duomenys neskelbtini), jos sūnus E. V., gim. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, nežino dėl ko sudavė jai į veidą bei išrovė galvos plaukus, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Jos sūnus prieš ją smurtauja jau ne pirmą kartą, prieš metus jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir jis buvo nuteistas. (duomenys neskelbtini) atėjo kaimynė T. A., tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pamačiusi ją sumuštą iškvietė policiją. Jai padaryta fizinė žala. Civilinio ieškinio nereikš. (b. l. 5-6).
Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad G. V. pareiškė, kad (duomenys neskelbtini), jos sūnus E. V., gim. (duomenys neskelbtini)., būdamas neblaivus sudavė jai nenustatytą skaičių smūgių į veidą, išrovė galvos plaukus, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. (b.l.5-6)
Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole bei pridėtose fotonuotraukose užfiksuota įvykio vietos apžiūra. Apžiūros objektas – namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrimas namas yra įrengtas vagonėlyje ir stovi prie (duomenys neskelbtini). Užėjus į namo vidų, yra koridorius ir vienas kambarys, kuriuose grumtynių požymių neaptikta. Kambaryje ant stalo yra kuokštas plaukų, kurie kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, buvo paimti ir supakuoti į voką. (b.l.5-6, 9-12).
Iš byloje esančio 2019-04-19 Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. PK 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos J. R. tarnybinio pranešimo, kuriame nurodyta, kad dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini) keletą kartų telefonu buvo bendrauta su nukentėjusiąja G. V.. Ji buvo kviečiama atvykti į Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. PK papildomai apklausai, tačiau pastaroji nurodydavo, kad atvykti negali, nes serga poliartritu, jai skauda kojas, sunku vaikščioti. Nurodė, kad galės atvykti vėliau, kai geriau jausis, mažiau skaudės kojas. Taip pat G. V. telefonu paaiškino, kad nuolat gyvena pažymoje nurodytu adresu kartu su sūnumi J. V.. (duomenys neskelbtini) namuose ji su sūnumi vartojo alkoholį, gėrė alų. Išgertuvių metu tarp jos ir sūnaus kilo žodinis konfliktas, jie dėl kažkokios smulkmenos susipyko, dėl ko tiksliai neprisimena. (duomenys neskelbtini) įvykio aplinkybių ji gerai nepamena, pamena, kad sūnus mušė ją ranka per veidą, išrovė kuokštą plaukų. Kiek sudavė smūgių nepamena, nurodyti negali, prisimena tik vieną smūgį rankos delnu per veidą, sūnus pataikė ranka į nosį. Po (duomenys neskelbtini) įvykio ji į medikus ir teismo med. ekspertus nesikreipė. Civilinio ieškinio byloje nereikš. Sūnus į narkologinę, psichiatrinę įskaitas neįrašytas, dėl priklausomybių negydytas, galvos traumų neturėjo. (duomenys neskelbtini) jos dėl savo elgesio atsiprašė, ji jam atleido, jokių pretenzijų neturi. Nesupranta, kam išvis reikėjo kviesti policiją (b.l.36).
Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus apsk. VPK KP Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo T. J. tarnybinio pranešimo dėl nukentėjusiosios palikimo namuose, kuriame nurodyta, kad dirbant pagal ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo nuvykta į įvykio vietą ir vizualiai įvertinta nukentėjusios G. V., gim. (duomenys neskelbtini), sveikatos būklė. Kilus abejonių dėl jos galėjimo likti namuose vienai buvo iškviesta greitoji medicininė pagalba. Atvykęs GMP ekipažas Nr. 5607 primygtinai siūlė G. V. vykti į ligoninę, bet G. V. atsisakė ir panoro likti namuose. (b.l.29)
Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) gauto VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos rašto matyti, kad (duomenys neskelbtini) VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos GMP skyriaus brigada Nr. 5606 vyko į iškvietimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 21 val. 00 min. VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos GMP skyriaus brigada Nr. 5607 vyko į iškvietimą Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pas pil. G. V., gim. (duomenys neskelbtini). Prie rašto pridėtos GMP kvietimo kortelių Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos, 4 lapai. (b. l. 31-33).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio 2019-04-18 iš apžiūros protokolo matyti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas V. K., susipažinęs su pateiktais G. V. medicininiais dokumentais ir įvykio aplinkybėmis pateikė, išvadą, kad G. V. po (duomenys neskelbtini) įvykio nustatytos kraujosruvos dešinio smilkinio srityje ir kairiame skruoste bei išrauti plaukai. Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 35).
Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės 2 kuopos 4 būrio vyriausiojo patrulio R. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad (duomenys neskelbtini), patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu P. L., iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), G. V. sumušė sūnus J. V.. Atvykę į įvykio vietą jie nustatė, kad policiją kvietė T. A., tel. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje minėtu adresu rado sumuštą G. V., gim. (duomenys neskelbtini). Jai buvo sumušta galva, išrauti plaukai. Ji buvo stipriai neblaivi, nesugebėjo įpūsti oro į alkotesterį. Aplinka įvykio vietoje tvarkinga. 5/1 nesupildyta, nes nukentėjusioji stipriai neblaivi, negalėjo paaiškinti įvykio aplinkybių. Smurtą patyręs asmuo – G. V., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad sumušė sūnus. Dėl girtumo daugiau nieko paaiškinti negalėjo. Tarnybiniame pranešime pažymėti sužalojimai ant G. V. kūno: nubrozdinimai kairėje ir dešinėje galvos pusėse, kraujuojančios žaizdos dešinėje veido pusėje: prie dešinio skruosto ir virš lūpos. Smurto artimoje aplinkoje subjektams smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės netaikomos. Anksčiau yra buvę smurto artimoje aplinkoje atvejų. Smurtu įtariamas asmuo pasišalino iki jiems atvykstant. Įvykio niekas nematė (b. l. 24-25).
Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų
Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu konstatuoja, jog kaltinamojo J. V. kaltė, jog jis (duomenys neskelbtini), namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį bei artimąjį giminaitį – motiną G. V., tai yra tyčia sudavė jai ne mažiau kaip 3 kartus ranka per veidą, padarydamas nukentėjusiajai G. V. kraujosruvas dešinio smilkinio srityje ir kairiame skruoste, taip pat išrovė galvos plaukų kuokštą, šiais savo veiksmais padarė sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukėlė jai fizinį skausmą.
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. V. ir G. V. yra sūnus ir motina – artimi giminaičiai. BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Veika, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį turi būti padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180-689/2018). Tai viena. Antra, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) formuodamas praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti, nurodo, kad nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajautė skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad <...> būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-227-788/2017). Iš byloje esančių duomenų pasakytina, kad nukentėjusioji G. V., po įvykio savo noru atsisakė vykti į ligoninę pas medikus, į teismo medicinos ekspertus taip pat nesikreipė. Todėl iš 2019-04-18 Apžiūros protokolo, kuriame pateikiama teismo medicinos eksperto išvada, pasakytina, jog vertinimas atliktas iš medicinių dokumentų ir pateiktų įvykio aplinkybių. Teismo medicinos ekspertas išvadoje nurodo, kad G. V. po įvykio (duomenys neskelbtini) nustatytos kraujosruvos dešinio smilkinio srityje ir kairiame skruoste bei išrauti plaukai. Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mąstą (b.l.35). Papildomas kaltės įrodomumą pagrindžiantis faktas yra tai, kad kaltininko kaltę patvirtina ne tik apklausų protokolai, apžiūros protokolas, specialisto išvada, tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, bet ir jo paties visiškas prisipažinimas. Todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis J. V. savo motinai G. V. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveiką, kas atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
J. V. padarė nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Jo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino nusikaltęs ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas recidyvistas (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Kaltinamasis smurtą motinos G. V. atžvilgiu vartoja nebe pirmą kartą. Yra teistas dėl smurto motinos atžvilgiu arešto bausme. Tačiau išvadų nepadarė, vėl smurtavo motinos atžvilgiu. Minėtos aplinkybės įrodo kaltinamojo nenorą taisytis. Todėl teismas įvertinęs kaltinamojo elgesį, jo polinkį smurtauti prieš savo motiną, gyvenimo būdą, teismas daro pagrįstą išvadą, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtis nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bus įgyvendinta tik paskyrus terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Nustatant bausmės trukmę atsižvelgtina į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į sunkinančias aplinkybes, taip pat ir į tai, jog motinos atžvilgiu smurtaujama nebe pirmą kartą, todėl skirtina didesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė.
Atsižvelgiant į tai, jog byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Nagrinėjamu įvertinus kaltinamojo atsakomybę, įvertinus atsakomybę lengvinančią aplinkybę, neieškojo būdų kaip išvengti baudžiamosios atsakomybės, savikritiškai vertina savo poelgį, susitaikė su mama, yra darbingo amžiaus, nori dirbt ir esant pakankamam pagrindui manyti, jog išsaugojus teigiamus socialinius ryšius, siekį dirbti, probuojant, bausmės tikslai gali būti pasiekti neįzoliavus jo nuo visuomenės, o bausmės vykdymą atidedant ir parenkant ir paskiriant įpareigojimus, įvertinus kaltinamojo asmenybę ir nusikalstamos veikos aplinkybes, kurie padėtų įgyvendinti probacijos tikslus, tai yra skatintų kaltinamojo gebėjimą gyventi nenusikalstamai ir tinkamai integruotis į visuomenę bei mažintų jo nusikalstamų veikų recidyvą.
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium ir nesiartinti prie nukentėjusiosios bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Plaukų kuokštas, perduotas saugoti į Vilniaus apsk. VPK Vilniaus r. PK saugojimo kamerą, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
(duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir nubausti laisvės atėmimu 1 ( vieneriems ) metams ir 6 ( šešiems ) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. V. paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 1 ( vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką, kada J. V. buvo sulaikytas nuo 2019-04-11 d. 16.10 val. iki 2019-04-12 14.53 val.
Pritaikyti BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5, 6 ir 10 punktus, ir J. V. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 ( vieneriems ) metams, įpareigojant: pradėti dirbti arba registruotis užimtumo programoje, dalyvauti elgesį keičiančioje programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Kardomąsias priemones – gyventi skyrium ir nesiartinti prie nukentėjusiosios bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Daiktus, turinčius reikšmės bylai išspręsti – plaukų kuokštas, perduota saugoti į Vilniaus apsk. VPK Vilniaus r. PK saugojimo kamerą, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.