Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei E. D., jos atstovei advokatei R. J., atsakovei D. V., jos atstovei advokatei Irenai Andriuškevičienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. D. ieškinį atsakovei D. V. dėl žalos ir komunalinių mokesčių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai nuomos teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.477 straipsnis), ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovės (nuomininko) atsakomybės už netinkamos būklės buto grąžinimą (CK 6.499–6.500 straipsniai), atsiradusios žalos – turto sugadinimo, t. y. dėl civilinės atsakomybės ir nuostolių atlyginimo (CK 6.245–6.249 straipsniai).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Ieškovės teismui pateiktas ieškinio dalies atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių bei interesų. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės 713,48 Eur ieškinio dalies atsisakymas priimtinas ir civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas). Ieškovei išaiškintina, kad bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Tarp šalių likęs ginčas dėl 150,00 Eur nuomos mokesčio, 949,00 Eur už langų pakeitimą, 2 500,00 Eur už sienų perdažymą, 8,00 Eur delspinigių (2022-02-02 DOK 3736).

Dėl nuomos mokesčio.

CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 4 dalis). Kiekviena sutarties šalis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (6.158 straipsnio 1 dalis ). Remiantis CK 6.193 straipsnio 1-2, 4-5 dalimis, sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai.

Kaip minėta šalys sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, taigi tarp šalių susiklostė nuomos santykiai – kuomet viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už mokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnis). Iš tarp šalių sudarytos sutarties, teismas sprendžia, jog konkretus nuomos kainos dydis bei faktas, kad nuomininkas kiekvieną mėnesį apmokės komunalinius ir kitų paslaugų mokesčius, yra nustatytas abiejų sutarties šalių susitarimu, patvirtintu šalių parašais. Sutarties laisvės principas reiškia civilinių teisinių santykių subjektų teisę laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo sudaryti sutartį, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio (sutarties sąlygų) bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios teisės normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir kiti teisės principai, gera moralė (CK 6.156 straipsnis).

Įrodinėjimo procesas yra skirtas išsiaiškinti konkrečiai civilinei bylai reikšmingų aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu, tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teisingai taikyti materialiosios teisės normas ir išspręsti šalių ginčą teismas gali tik tada, jeigu yra teisingai nustatytas įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje bei tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga (įrodinėjimo našta) - tai būtinybė šaliai įrodyti aplinkybes, kurių neįrodžius jai gali atsirasti neigiamų padarinių.

Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo pareigos paskirstymo nuostatomis bei teismų praktika, šioje byloje ieškovė turėjo įrodyti, kad išnuomojo butą, tuo tarpu atsakovė turėjo įrodyti, kad tinkamai atsiskaitė – sumokėjo sutartyje sutartas pinigų sumas.

Iš teismui pateiktos šalių pasirašytos nuomos sutarties 2.1. punkto nustatyta, kad nuomininkas kiekvieną mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 21 dienos, sumoka nuomotojui 150,00 Eur dydžio mėnesinį nuomos mokestį už einamąjį mėnesį. Sutarties 2.2. punkte nustatyta, kad pasirašant sutartį nuomininkas sumoka dviejų mėnesių nuomos mokesčio avansą. Sutarties 6.4. punkte nurodyta, kad sutartis gali būti pakeista arba papildyta tik raštišku abiejų šalių susitarimu bei sutarties sąlygos šalių patvirtintos parašais. Sutartyje nereglamentuota, kokiu būdu turėjo būti atsiskaitoma – grynaisiais ar pavedimu, taip pat šalys nekeitė sutarties sąlygų.

Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pasirašius nuomos sutartį, perdavė ieškovei 300,00 Eur avansą grynais pinigais, kaip ir susitarta sutartyje. Pinigus atsakovė pasiskolino iš savo motinos O. J., kadangi buvo neseniai sugrįžusi iš užsienio ir neturėjo lietuviškos banko sąskaitos, dėl ko negalėjo padaryti bankinio pavedimo. Liudytoja apklausta O. J. patvirtino, jog atsakovė skolinosi iš jos pinigų, kadangi norėjo išsinuomoti butą ir reikėjo susimokėti buto savininkei. Šios nurodytos faktinės aplinkybės byloje nenuginčytos. Atsakovė taip pat tvirtino, kad tiek avansą, tiek dviejų – kovo ir balandžio mėnesių nuomos mokestį perdavė ieškovei grynais pinigais. Kovo mėnesį 150,00 Eur perdavė ieškovei jos darbovietėje, balandžio mėnesį – pirmojo Alytaus degalinėje ieškovei vykstant į bažnyčią, kartu su ieškove automobilyje buvo dar trys žmonės.

Tuo tarpu ieškovė, duodama paaiškinimus dėl pirmiau nurodytų aplinkybių, iš pradžių aiškino, kad atsakovė 300,00 Eur avanso nedavė, nes jis nebuvo numatytas sutartyje. Vėliau ieškovė sutiko, kad sutartyje avanso mokėjimas susitartas, tačiau kategoriškai tvirtino, kad iš atsakovės apskritai nėra gavusi grynųjų pinigų, visi mokėjimai buvo atliekami tik bankiniais pavedimais. Atkreipus ieškovės dėmesį, kad balandžio mėnesį pati ieškovė, o ne atsakovė įnešė į savo sąskaitą 150,00 Eur, ieškovė aiškino, kad atsakovė jai buvo padariusi pavedimą į kitą sąskaitą, todėl ieškovė persivedė pinigus. Toliau duodama parodymus ieškovė nurodė, kad ji neatsimena, ar du mėnesius jai buvo perduodami grynieji pinigai už buto nuomą. Apklausos pabaigoje ieškovė nurodė, kadangi ji neprisimena, tai patvirtina, kad už balandžio mėnesį nuomą atsakovė jai davė 150,00 Eur grynais pinigais, kuriuos ji pati įnešė į savo banko sąskaitą bei ieškovė patvirtino atsakovės nurodytą aplinkybę, kad jos buvo susitikę degalinėje ir atsakovė jai perdavė nuomos mokestį. Tačiau ieškovė neprisimena, kad už kovo mėnesį gavo grynuosius pinigus, todėl ir prašo priteisti nuomos mokestį tik už birželio mėnesį bei tikrai negavo avanso, nes ieškovės teigimu pinigai neduodami už nieką.

Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių bei liudytojos parodymus dėl prašomo priteisti nuomos mokesčio, konstatuoja, kad atsakovės ir liudytojos parodymai nuoseklūs, detalūs, nekeliantys teismui abejonių. Tuo tarpu ieškovės parodymai vertintini, kaip prieštaraujantys byloje esantiems objektyviems ir nenuginčytiems įrodymams, ieškovė neigia savo pačios parengtos sutarties sąlygas bei banko sąskaitos išraše užfiksuotą informaciją. Ieškovės parodymai nenuoseklūs, vieni jos pačios teiginiai prieštarauja sekantiems teiginiams. Iš pradžių ieškovė kategoriškai neigė grynųjų pinigų jai perdavimo faktus, vėliau pripažino, tačiau tik tas faktines aplinkybes, kuriais akivaizdžiai įrodo rašytiniai įrodymai byloje. Ieškovė tvirtino, kad neprisimena, ar gavo grynuosius pinigus už kovo mėnesio nuomą. Jeigu ieškovė neprisimena dėl nuomos mokesčio mokėjimo kovo mėnesį, galima prielaida, kad neprisimena, jog gavo avansą. Tuo tarpu ieškovės teiginys, kad avanso ji negavo, nes pinigų neduoda už nieką, vertintinas, kaip nepagrįstas ir nelogiškas. Teismo įsitikinimu ieškovė neatskleidžia tikrųjų faktinių aplinkybių, todėl teismas ieškovės parodymus vertina, kaip nepatikimus.

Todėl vadovaudamasis pirmiau nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei nurodytais motyvais, teismas ieškovės prašymą priteisti 150,00 Eur nuomos mokestį už birželio mėnesį atmeta, kaip nepagrįstą. Teismas vertina, jog atsakovė, vadovaudamasi sutarties sąlygomis, sutarties pasirašymo metu perdavė ieškovei 300,00 Eur avansą, kuris padengia birželio mėnesį nesumokėtą 150,00 Eur nuomos mokestį.

Dėl langų pakeitimo ir sienų remonto.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės nuostolius patirtus dėl langų keitimo ir būsimus nuostolius dėl buto sienų remonto. Ieškovės tvirtinimu žala atsirado dėl atsakovės netinkamų veiksmų, buto naudojimo nesilaikant higienos ir sanitarinių normų, t. y. naudojant neprotingą kiekį karšto vandens ir nevėdinant patalpų sudarė pirties sąlygas bute, dėl ko supelijo langai ir sienos. Atsakovė kategoriškai neigia ieškovės nurodytas aplinkybes.

Viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius, ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius ar sumokėti netesybas tik esant civilinei atsakomybei. Civilinei atsakomybei atsirasti būtinos 4 sąlygas – turi būti atlikti neteisėti veiksmai, dėl padarytų neteisėtų veiksmų (neveikimo) kyla žala, tarp veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys, žalą padaręs asmuo yra kaltas. Veiksmų (neveikimo) neteisėtumas nėra preziumuojamas, atsakovo veiksmų (neveikimo) neteisėtumą visais atvejais turi įrodyti ieškovas.

Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties vykdymas yra joje nurodytų veiksmų atlikimas arba susilaikymas nuo tam tikrų veiksmų. Vertinant sutarties vykdymą analizuojama, ar buvo atliekami joje nustatyti veiksmai ir ar šie veiksmai buvo atliekami tinkamai. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šioje teisės normoje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaujantis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą – asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 256 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju šalys sutarties 3.1.1. papunkčiu susitarė, kad butas bus perduodamas pagal priėmimo-perdavimo aktą. Toks aktas nebuvo sudarytas nei atsakovei įsikraustant į butą, nei išsikraustant iš jo, todėl ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad buto sugadinimai buvo padaryti šalių pasirašytos nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad ginčo langai dėti prieš 15 metų, bute remontas darytas prieš 10 metų, tačiau atsakovei butas buvo perduotas tvarkingas be pelėsio.

Kaip minėta, ieškovės tvirtinimu žala atsirado dėl atsakovės netinkamų veiksmų, buto naudojimo nesilaikant higienos ir sanitarinių normų, t. y. naudojant neprotingą kiekį karšto vandens ir nevėdinant patalpų sudarė pirties sąlygas bute, dėl ko supelijo langai ir sienos. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė gyveno ginčo bute nuo 2020-03-01 iki 2021-07-05, t. y. 16 mėnesių, per visą nuomos laikotarpį atsakovė ir jos šeimos nariai sunaudojo 82 kubus karšto vandens, ką patvirtina bendrijos ir UAB „Alytaus šilumos tinklai“ į bylą pateikti įrodymai (2021-10-29 DOK 36417, 2022-02-01 DOK 3573). Iš pastarųjų dokumentų matyti, kad per mėnesį karšto vandens buvo sunaudojama nuo 5 iki 8 kubų, kuris, teismo vertinimu, ieškovės įvardijamas, kaip neprotingas, be pagrindo. Šalių pasirašytoje sutartyje neaptartas karšto vandens galimas sunaudoti protingas kiekis ar patalpų vėdinimo sąlygos, sutarties 3.2.1. papunktyje numatytų higienos bei sanitarinių normų laikymasis nedetalizuotas. Ieškovės teiginys, kad atsakovė naudojo daug karšto vandens, nevėdino buto ir sudarė jame pirties sąlygas, nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, kaip patvirtino pati ieškovė, tai jos asmeniniai pasvarstymai. Be to, teismas vertina, kad pagal ieškovės parodymus, pelėsis pirmiausia turėjo atsirasti vonioje, tačiau tokie faktai byloje nenustatyti.

Ieškovė ginčo buto būklę įrodinėja liudytojų parodymais. Liudytoja R. R., bendrijos pirmininkė, paaiškino, kad 2019 metais sutvarkytas namo stogas, per sienas vanduo nebėga, 2020 metais name sudėtos vėdinimo turbinos. Ji matė ieškovės butą, kuomet buvo atėjusi nusirašyti skaitliukų parodymų, butas pasirodė tvarkingas. Liudytoja L. J. paaiškino, kad matė butą po padaryto remonto maždaug prieš 7 metus ir po to matė butą išsikrausčius nuomininkams, kambariai buvo supeliję. Liudytojas J. Č. taip pat matė butą remonto metu ir dar vieną kartą, kol nuomininkai dar negyveno, butas liudytojo tvirtinimu buvo gražus. Teismo vertinimu, pastarųjų liudytojų parodymai neatskleidžia tikrosios buto būklės perdavimo atsakovei metu, kadangi liudytojai butą buvo matę prieš maždaug septynis metus, tuo tarpu liudytoja R. R. atėjusi į butą nusirašyti skaitliukų parodymų, vargu ar atliko detalią buto sienų ir langų apžiūrą. Atkreiptinas dėmesys, jog liudytojas J. Č. taip pat paaiškino, kad jis savo bute, virtuvėje langą keitė prieš metus laiko ir jau atsirado pelėsio, o kuomet buvo liūtis, per namo siūles bėgo vanduo.

Tuo tarpu byloje apklaustos atsakovės liudytojos O. V. ir O. J. paaiškino, kad atsakovei įsikraustant į butą jos padėjo susitvarkyti. Dviejų - virtuvės ir svetainės langų nebuvo galima darinėti, nes bandant atidaryti jie krisdavo. Šie langai buvo seni, mediniai, prie stiklo mediena paminkštėjusi, sudrėkusi, laikėsi kondencatas. Kambarių kampuose ant sienų matėsi buvę dėmės, nubėgimai, pelėsis, jautėsi kvapas. Liudytojas T. V., kuris tvarkė elektrą, nes kambariuose nebuvo šviestuvų, nurodė, kad kambariuose langai buvo drėgni, langų kampai pajuodę, virtuvėje ir svetainėje buvo mediniai langai. Kad ginčo langai turėjo gedimų, kurie ieškovei buvo žinomi, patvirtino pati ieškovė teismo posėdžio metu.

Teismo vertinimu ieškovė, kaip buto nuomotoja, nebuvo atidi ir rūpestinga, pati nesilaikė susitarimo išnuomojant butą atsakovei, jį perduoti pagal priėmimo-perdavimo aktą. Ieškovė buto būklę įrodinėja liudytojų parodymais, tačiau teismo vertinimu, iš pirmiau nurodytų paaiškinimų nėra galimybės nustatyti, kokios būklės ar su kokiais trūkumais butas buvo išnuomotas atsakovei. Sudarydama buto nuomos sutartį, ieškovė neužfiksavo išnuomojamo buto būklės (jo nefotografavo, neaprašė), todėl nėra galimybės nustatyti, ar butas buvo grąžintas ieškovei blogesnės būklės negu buvo priimtas atsakovės. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis pirmiau nurodytais motyvais, daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, nesilaikė higienos ir sanitarinių normų, t. y. naudojo neprotingą kiekį karšto vandens ir nevėdinant patalpų sudarė pirties sąlygas bute, dėl ko supelijo langai ir sienos. Nenustačius vienos iš sąlygų sutartinei civilinei atsakomybei kilti, teismas atmeta ieškinio reikalavimus, kaip nepagrįstus.

Dėl žalos dydžio.

Ieškovė nurodė, kad reikia perdažyti, suremontuoti buto sienas, remonto kaina 2 500,00 Eur, šiai faktinei aplinkybei pagrįsti pateikė Ž. N. raštelį (2021-07-23 CBP 3525).

Teismų praktikoje nurodoma, jog nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme įtvirtintų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Sąnaudos turi būti suskaičiuotos iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo sąnaudos šiuo atveju turi atitikti sąnaudas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu, t. y. apskaičiuojant, kokios sąnaudos būtų atkuriant iki sugadinimo buvusią objekto būklę. Svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių.

Šiuo atveju iš ieškovės pateikto Ž. N. raštelio teismas neturi galimybės nustatyti objektyvaus žalos dydžio, kadangi nedetalizuoti konkretūs darbai, nenurodytos darbų apimtys, konkretaus darbo įkainis, taip pat nedetalizuotos reikalingos medžiagos, jų kiekiai ir vertės bei nepateikti įrodymai pagrindžiantys pastarąsias aplinkybes. Dėl ko teismas vertina, kad ieškovė neįrodė 2 500,00 Eur žalos dydžio dėl buto sienų remonto.

Dėl delspinigių.

Ieškovė ieškinyje nurodė, jog sutartimi šalys susitarė, kad atsakovė turi mokėti visus mokesčius pagal sutartį iki einamojo mėnesio 21 dienos. Bendra negrąžinta skolos suma 506,18 Eur (150,00 Eur nuomos mokestis + 141,95 Eur mokestis už buto aptarnavimą + 214,23 Eur už karštą vandenį). Sutartimi šalys taip pat susitarė, kad atsakovė privalo mokėti ieškovei 0,2 % delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos. Todėl atsakovė turi sumokėti 8,00 Eur delspinigių (506,15 Eur x 0,2 % x 29 d. / 365).

Teismas, pasisakydamas dėl nuomos mokesčio priteisimo, ieškovės prašymą priteisti 150,00 Eur nuomos mokesčio atmetė, kaip nepagrįstą. Teismas vertino, jog atsakovė, vadovaudamasi sutarties sąlygomis, sutarties pasirašymo metu perdavė ieškovei 300,00 Eur avansą, kuris padengia birželio mėnesį nesumokėtą 150,00 Eur nuomos mokestį.

Iš teismui pateiktos šalių sutarties 2.3. punkto nustatyta, jog šalys susitarė, kad atsakovė turi mokėti visus mokesčius pagal sutartį iki einamojo mėnesio 21 dienos už praėjusį mėnesį. Atsakovė iš buto išsikraustė 2021-06-29 ir turėjo teisę už komunalinius mokesčius susimokėti iki liepos 21 d. Tačiau ieškovė ėmėsi aktyvių veiksmų ir 2021-07-12 pati sumokėjo komunalinius mokesčius už birželio mėnesį, o 2021-07-23 pateikė teismui ieškinį dėl žalos ir komunalinių mokesčių priteisimo iš atsakovės. Todėl teismas vertina, kad ieškovė, sumokėjusi komunalinius mokesčius, nepasibaigus atsakovės prievolės įvykdymo terminui, nepagrįstai skaičiavo bei reikalauja priteisti 8,00 Eur delspinigius ir šį reikalavimą atmeta.

Dėl kitų byloje nurodytų argumentų teismas nepasisako, kadangi jie neturi teisinės reikšmės šioje byloje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Atsakovė D. V. pateikė į bylą įrodymus, jog patyrė 900,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (2021-11-15 Nr. DOK-38312). Atsakovės patirtos advokato pagalbos išlaidos, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytus advokato užmokesčio maksimalius dydžius, laikytinos pagrįstomis (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškinį, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Taip pat iš ieškovės priteistinos 10,64 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Atmesti ieškinį.

Priteisti iš ieškovės E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 900,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 10,64 Eur bylinėjimosi (pašto) išlaidas valstybei, jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Nutraukti civilinę bylą Nr. e2-113-887/2022 ieškovės E. D. ieškinį atsakovei D. V. dėl žalos ir komunalinių mokesčių priteisimo dalyje dėl 713,48 Eur priteisimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.