Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-12-29 · Civilinė byla Nr. 2S-2657-262/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-29
Bylos Nr.
2S-2657-262/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-18681-2014-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ona Gasiulytė
Skolininkas
UAB „Vilsta“
Kreditorius
UAB „Baltijos saugos grupė“
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Civ. b. Nr. 2S-2657-262/2014
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18681-2014-0Procesinio sprendimo kategorija: 122.4; 129.13 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininko UAB „Vilsta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Baltijos saugos grupė“ pareiškimą skolininkui UAB „Vilsta“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartimi tenkino kreditoriaus UAB „Baltijos saugos grupė“ prašymą ir išdavė vykdomąjį raštą dėl 35 965 Lt sumos išieškojimo iš skolininko UAB „Vilsta“, kreditoriaus UAB „Baltijos saugos grupė“ naudai pagal šalių sudarytą 2014-06-30 taikos sutartį.

2014-09-24 UAB „Vilsta“ pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad skolininkas kreditoriui jau yra sumokėjęs 10 000 Lt, todėl neįvykdyta taikos sutarties dalis sudaro 25 965 Lt. Dėl nurodytos priežasties UAB „Vilsta“ prašė panaikinti 2014-09-18 teismo nutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartimi patenkintas UAB „Vilsta“ atskirasis skundas; panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis; išduotas vykdomasis raštas dėl 25 965 Lt išieškojimo pagal kreditoriaus UAB „Baltijos saugos grupė“ ir skolininko UAB „Vilsta“ sudarytą 2014 m. birželio 30 d. taikos sutartį, patvirtintą 2014 m. liepos 16 d. nutartimi.

Teismas nurodė, kad nustatyta, jog 2014-09-18 teismo nutarties priėmimo metu skolininkas jau buvo sumokėjęs kreditoriui 10 000 Lt, todėl likusi kreditoriaus reikalavimo dalis pagal 2014-06-30 taikos sutartį sudaro 25 965 Lt. Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę konstatuotina, kad vykdomasis raštas dėl 35 965 Lt sumos išieškojimo iš UAB „Vilsta“ buvo išduotas nepagrįstai, todėl atskirasis skundas tenkintinas ir 2014-09-18 teismo nutartis naikintina.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Skolininkas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad jis 2014 m. spalio 9 d. kreditoriui sumokėjo papildomą 2000 Lt sumą, taigi skolininko skola kreditoriui dabar yra 23 965 Lt, todėl teismas neturi išduoti kreditoriui vykdomojo rašto dėl 25 965 Lt skolos išieškojimo iš skolininko.

Atsiliepimas

Kreditorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą; jei teismas nuspręstų skundžiamą nutartį panaikinti, vykdomojo rašto išdavimo klausimą išnagrinėti iš esmės apeliacinės bylos nagrinėjimo metu; skirti skolininkui 5000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Nurodo, kad skolininkas iki atskirojo skundo padavimo jau turėjo būti kreditoriui grąžinęs 28 000 Lt skolos, tačiau grąžino tik 12 000 Lt. Taigi, skolininkui pažeidus mokėjimo grafiką, kreditorius turėjo teisę prašyti išduoti vykdomąjį raštą dėl visos skolos grąžinimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

CPK 646 str. 3 d. yra nurodyta, kad Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. <...> Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.

Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad joje nurodyta suma yra netiksli, nes skolininkas sumokėjo kreditoriui dar 2000 Lt.

Pažymėtina, kad skundžiama nutartis buvo priimta 2014 m. rugsėjo 25 d., o dalis skolos sumokėta jau po skundžiamos nutarties priėmimo -2014 m. spalio 9 d. (b.l. 67). Taigi, nutarties priėmimo momentu pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes ir priėmė nutartį pagal tuo metu buvusią situaciją. Taigi, vien dėl šios priežasties skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta ir vien tik šio motyvo pakaktų apeliacinio skundo atmetimui.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad šalys taikos sutartimi numatė labai konkrečius skolos grąžinimo grafikus: iki atskirojo skundo padavimo dienos jau turėjo būti sumokėta didesnė skolos dalis- 28 000 Lt, tačiau skolininkas tuo metu tebuvo sumokėjęs 12 000 Lt. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu skolininkas apskritai turėjo būti grąžinęs visą skolą, bet jokių tai patvirtinančių dokumentų į bylą nebuvo pateikta. Taikos sutarties 3 p. numatė, kad skolininkui laiku nesumokėjus įmokų, kreditorius turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Kai skolininkas numatytu terminu taikos sutarties įpareigojimų nevykdė, kreditorius pagrįstai kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Kadangi skolininkas grąžina skolą ne laiku ir gerokai mažesnėmis sumomis, vykdomojo rašto išdavimas yra efektyviausias kreditoriaus teisių ir interesų užtikrinimo būdas. Jeigu teismas panaikintų skundžiamą nutartį kreditoriaus interesų apsauga ir toliau liktų neužtikrinta, o skolininkas galėtų ir toliau vilkinti atsiskaitymą. Pažymėtina, kad antstolis vykdydamas išieškojimą pagal vykdomąjį raštą, turės atsižvelgti į aplinkybę, kad skolininkas grąžino dalį skolos.

Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo tenkinti atskirąjį skundą ir naikinti ar keisti skundžiamą nutartį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Ona Gasiulytė