Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. N. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal BK 182 str. 3 d. (2 epizodai), R. M. (duomenys neskelbtini), kaltinama pagal BK 182 str. 3 d. (2 epizodai).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. N., veikdamas kartu R. M., prekybos ir pramogų centre „Akropolis“, Ozo g. 25, Vilniuje, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2015-10-26 iš UAB „Baitukas ir partneriai“ registruotos interneto prieigos, kurios IP 84.15.184.234, internetiniame puslapyje www.skelbiu.lt, iš anksto žinodamas, kad dviračio neparduos, patalpino skelbimą apie dviračio „Full Dynamic“ pardavimą už 150 eurų, po ko E. M. patikėjus šia tikrovės neatitinkančia informacija bei į jo nurodytą jai, R. M., priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, pervedus 150 eurų, ji tą pačią dieną gautus pinigus išgrynino bankomate Ukmergės g. 369 Vilniuje, ir atidavė E. N., tokiu būdu savo naudai įgijo E. M. priklausančius 150 eurų.

Taip pat E. N., veikdamas kartu R. M., būdamas prekybos ir pramogų centre „Akropolis“, Ozo g. 25, Vilniuje, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2015-10-28 iš UAB „Baitukas ir partneriai“ registruotos interneto prieigos, kurios IP 84.15.184.234, internetiniame puslapyje www.skelbiu.lt, iš anksto žinodamas, kad fotoaparato neparduos, patalpino skelbimą apie fotoaparato „Canon 650“ pardavimą už 120 eurų, po ko G. Ž. patikėjus šia tikrovės neatitinkančia informacija bei 2015-10-29 į jo nurodytą jai, R. M., priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, pervedus 120 eurų, ji tą pačią dieną gautus pinigus išgrynino bankomate Ukmergės g. 369 Vilniuje, ir atidavė E. N., tokiu būdu savo naudai įgijo G. Ž. priklausančius 120 eurų.

Motyvuojamoji dalis

Dėl kaltinamosios R. M. faktinio dalyvavimo jai inkriminuotose nusikalstamose veikose abejonių nekyla. Pati kaltinamoji R. M. pripažino objektyviąją nusikalstamų veikų pusę, jog kaltinime nurodytus pinigus ji išgrynino ir perdavė juos E. N., tačiau nurodė, jog nieko nežinojo apie sukčiavimą, manė, kad padeda draugui, t. y. nepripažino subjektyviosios nusikalstamų veikų pusės. Byloje nustatyta, kad R. M. sutiko padėti savo draugui E. N. leisdama pasinaudoti savo banko sąskaita, išgrynindama pervestus į jos sąskaitą pinigus bei juos perduodama E. N.. Teisme kaltinamasis E. N. nurodė, kad R. žinojo už ką pinigai, žinojo, kad skelbime bus informacija, neatitinkanti tikrovės, susitarimas su R. buvo toks, kad jis įdės skalbimą, o R. išgrynins pinigus ir pasidalins per pusę, su R. susitarė padaryti tokį nusikaltimą, susitarė prieš skelbimo padavimą, R. paprašė, kad jis įdėtų skelbimą, nes pastarajai reikėjo pinigų. Kaltinamoji R. M. bylos tyrimo metu buvo apklausiama ir davė paaiškinimus keletą kartų, tačiau kaskart skirtingai nurodydavo esmines aplinkybes. Apklausta 2016-06-07 ikiteisminio tyrimo metu R. M. teigė, kad jai iš nuimtų pinigų E. nedavė nė kiek, teisme jau tvirtino, kad pati sau paėmė 20 eurų. Apklausta teisme kaltinamoji R. M. tvirtino, kad nežinojo kam E. N. reikalinga jos banko sąskaita, žinojo tik tiek, kad E. kažką susitarė su dviem žmonėmis, davė savo banko sąskaitą, nes E. N. banko sąskaita buvo areštuota antstolių, galvojo, kad nusikaltimas, bet ką E. ten daro, nei apie telefonus nieko nenorėjo klausinėti, neklausdavo iš kur pinigai bus gauti, jai buvo neįdomu, galvojo, kad ji pagelbės E. Su E. N. dėl atlyginimo už pinigų nuėmimą nesitarė. Pinigų ji, R. M. turėjo ir jai jų netrūko, nes gaudavo pašalpą ir pan. Ikiteisminio tyrimo metu 2016-04-13 apklausta R. M. parodė, kad E. sakė, kad jo sąskaita areštuota, o jis nori prekiauti internete, todėl jam reikia sąskaitos. E. jai, R. M. pasakydavo, kada yra pervesti pinigai, ir jos prašydavo juos nuimti, ką ji padarydavo, ir jam pinigus atiduodavo. Tada nenumanė, kad E. gali taip apgaudinėti žmones. Po to jau buvo pervedimai už neva parduodamus automobilius, kai ji suprato, kad vyksta apgavystė. Tada E. pasakė, kad jokie pinigai į jos, R. M. sąskaitą nebūtų pervedinėjami. Tačiau po to dar gal pora kartų buvo pervesti pinigai, kuriuos ji, R. M. nuėmė bankomate Ukmergės g. 369. Buvo gal kokie šeši pervedimai. Toks kaltinamosios R. M. parodymų nenuoseklumas vertinamas kaip jos pasirinkta gynybinė taktika. Teismas vertina, kad ištyrus byloje surinktų įrodymų visumą byloje paneigta kaltinamosios R. M. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu pateikta versija, kad pastaroji nežinojo apie vykdomas nusikalstamas veikas. Tai, kad R. M. žinojo, jog E. kažką susitarė su dviem žmonėmis, galvojo, kad tai nusikaltimas, bet plačiau apie tai neklausinėjo, dalį pinigų duodavo E., sau kažkiek pasilikdama, net ir sužinojusi, kad E. apgaudinėja žmones neva parduodamas automobilius, tačiau ir toliau nuimdavo pinigus iš bankomato, rodo, kad kaltinamoji R. M. suprato, kad vyksta apgavystė, yra daromas nusikaltimas. Kreiptinas dėmesys, kad 2015-10-19 apklausta kaip specialioji liudytoja R. M. nurodė, kad ji gyveno (duomenys neskelbtini), prieš ketverius metus ji susipažino su E. N.. Šių metų vasarą ji, R. M. po kurio tai laiko susitiko su E. ir pastarasis jai papasakojo kaip jis užsidirba pinigus. E. sakė, kad įdeda skelbimą apie bet kokį parduodamą daiktą, iš būsimo pirkėjo gauna už jį avansą, o daikto neparduoda. E. siūlė ir jai, R. M. užsidirbti, tačiau ji atsisakė. Kaip suprato, tai E. daro dažnai. Tai dar kartą patvirtina, kad R. M. aiškiai suprato, kad E. apgaudinėja žmones, daro nusikalstamas veikas, todėl R. M. versija, kad ji nežinojo iš kur pinigai bus gauti, jai tai buvo neįdomu, atmetama kaip nepagrįsta, prieštaraujanti byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Kreiptinas dėmesys, kad toliau minėtos apklausos protokole, kuris taip pat buvo tiriamas šioje byloje, tačiau tyrimas nutrauktas, kaip specialiosios liudytojos iš R. M. parodymų matyti, kad jai paskambino E. ir paklausė, ar galėtų paimti pinigus, užstatą už automobilį, nes tas žmogus važiuoja į Santariškes ir pastarajam būtų pakeliui pas ją palikti pinigus. Ji, R. M. paklausė, ar E. vėl ką nors apgavo, bet E. pasakė, kad kuo mažiau žinos, tuo geriau. E. jai, R. M. paskambino ir pasakė, kad jau tas žmogus kieme. Taip pat E. sakė, kad ji, R. M. atseit jo žmona, o jo vardas A. Tas žmogus padavė jai, R. M. 100 eurų ir ji nuėjo namo. Gal po 20 min. E. atvažiavo pasiėmė pinigus. Jai, R. M. už tai E. atvežė butelį. Kiek iš E. kalbų žino, tai jis taip sukčiauja su savo broliu A., E. K.. Paimdama pinigus iš atvažiavusio vyriškio, ji, R. M. suprato, kad tai apgaule E. gauti pinigai. Byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad R. M. padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas pagal BK 182 str. 3 d. Veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Būtinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (t.y. pritarimu kito asmens atliekamiems veiksmams ir prisijungimu prie jų) ir pan. Iš anksto numatytas detalus nusikaltimo padarymo planas, vaidmenų pasiskirstymas ar išankstinis susitarimas nėra būtini bendrininkų grupės požymiai. Todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-197/2009, 2K-275/2007, 2K-229/2008 ir kt.) Visi bendrininkai atsako pagal tą patį Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas). Šioje byloje kaltinamųjų susitarimas reiškėsi konkliudentiniais veiksmais. Tyčia bendrininkavimo atveju: kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Pabrėžtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje numatytą pavojingos veikos požymį (kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2007, 2K-211/2008 ir kt.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos bendrininkaujant. Nustatyta, kad E. N. su R. M. konkliudentiniais veiksmais įvyko susitarimas pasiekti vieningą tikslą – apgaule įgyti pinigus. E. N. ir R. M. suprato, kad be jų aktyvių veiksmų nusikalstamos veikos nebūtų padarytos, kad jie yra būtina grandis, siekiant pasisavinti apgaule įgytus pinigus. Nustačius asmenų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą bei kitus subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė bendrai.

Kaltinamosios R. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė veikdama bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Skirdamas bausmę R. M., vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad dvi padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie baudžiamųjų nusižengimų, veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai, į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį. Tiriant R. M. asmenybę nustatyta, kad ji neteista, netekėjusi, 10 klasių išsilavinimo, nedirbanti, bausta administracine tvarka, konsultuota/gydyta Vilniaus priklausomybės ligų centre 2013-02-22, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, gydyta VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje 3 kartus, paskutinį kartą nuo 2013-05-08 iki 2013-05-17, diagnozė: kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, žalingas vartojimas, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. M. už nusikaltimų padarymą paskyrus laisvės apribojimo bausmę.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra nustatyta viena R. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias baudžiamojo nusižengimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamosios asmenybę, mano, kad R. M. skirtina bausmė mažesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

R. M. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina įsiteisėjus nuosprendžiui.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-03 nutartimi R. M. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas.

R. M. taikyta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas panaikintinas paskelbus nuosprendį.

Kaltinamojo E. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Skirdamas bausmę E. N., vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad dvi padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie baudžiamųjų nusižengimų, veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai, į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį. Tiriant E. N. asmenybę nustatyta, kad jis nusikalstamų veikų padarymo metu neteistas, šiuo metu teistas, baustas administracine tvarka, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal patentą, į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre gydytas Ribinių būsenų skyriuje nuo 2011-01-13 iki 2011-02-11, diagnozė: hipochondrinis sindromas, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti E. N. už nusikaltimų padarymą paskyrus laisvės apribojimo bausmę.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra nustatyta viena E. N. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias baudžiamojo nusižengimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, mano, kad E. N. skirtina bausmė mažesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

Kaltinamajam E. N. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Civilinis ieškovas ir nukentėjusysis E. M. byloje pareiškė 150 eurų civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas. Teismo išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad dėl nusikalstamų veiksmų civilinis ieškovas patyrė žalą. Swedbank AB pateiktame R. M. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše matyti, kad 2015-10-26 E. M. pervedė 150 eurų už dviratį „Full Dynamic“, kurio negavo. Atsižvelgiant į išdėstytą visumą iš E. N. ir R. M. solidariai priteistina 150 eurų turtinei žalai atlyginti.

Civilinis ieškovas ir nukentėjusysis G. Ž. byloje pareiškė 120 eurų civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas. Teismo išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad dėl nusikalstamų veiksmų civilinis ieškovas patyrė žalą. Swedbank AB pateiktame R. M. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše matyti, kad 2015-10-29 G. Ž. pervedė 120 eurų už fotoaparatą „Canon 650“, kurio negavo. Atsižvelgiant į išdėstytą visumą iš E. N. ir R. M. solidariai priteistina 120 eurų turtinei žalai atlyginti.

Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą nustatyta, kad yra kaltinamųjų gynybos prieštaravimų, kai bent vienas iš kaltinamųjų turi gynėją, E. N. VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre gydytas Ribinių būsenų skyriuje nuo 2011-01-13 iki 2011-02-11, diagnozė: hipochondrinis sindromas. Taigi šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas teismo buvo pripažintas būtinu, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimą teismas pripažįsta būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu nepriteisiamos (kasacinė byla Nr. 2K–322/2014). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą nustatyta, kad yra kaltinamųjų gynybos prieštaravimų, kai bent vienas iš kaltinamųjų turi gynėją, R. M. konsultuota/gydyta Vilniaus priklausomybės ligų centre 2013-02-22, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, gydyta VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje 3 kartus, paskutinį kartą nuo 2013-05-08 iki 2013-05-17, diagnozė: kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, žalingas vartojimas. Taigi šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas teismo buvo pripažintas būtinu, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimą teismas pripažįsta būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu nepriteisiamos (kasacinė byla Nr. 2K–322/2014). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD kompaktinės plokštelės (1 t., b. l. 68; 2 t., b. l. 22), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -

nusprendžia:

E. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje (sukčiavimas E. M. atžvilgiu), ir paskirti jam laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi, darbu ar lankymusi gydymosi įstaigose, įsidarbinti arba registruotis darbo biržoje, per 4 mėnesius nuo nuosprendžio (t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nuosprendžio) įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam E. M. turtinę žalą.

E. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje (sukčiavimas G. Ž. atžvilgiu), ir paskirti jam laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi, darbu ar lankymusi gydymosi įstaigose, įsidarbinti arba registruotis darbo biržoje, per 4 mėnesius nuo nuosprendžio (t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nuosprendžio) įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam G. Ž. turtinę žalą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu ir E. N. paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 8 mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi, darbu ar lankymusi gydymosi įstaigose, įsidarbinti arba registruotis darbo biržoje, per 4 mėnesius nuo nuosprendžio (t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nuosprendžio) įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiesiems E. M. ir G. Ž. turtinę žalą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirtą bausmę bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-20 nuosprendžiu paskirta bausme ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 2 metams ir 8 MGL (301,28 eurų) dydžio bauda, paskiriant jam šiuos įpareigojimus: 1) visu bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi, darbu ar lankymusi gydymosi įstaigose; 2) įsidarbinti arba registruotis darbo biržoje; 3) per 11 mėnesių nuo nuosprendžio (t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nuosprendžio) įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiesiems B. R., R. M., D. P. bei S. P. turtinę žalą, per 4 mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio (t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nuosprendžio) įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam G. D. turtinę žalą, per 5 mėnesius nuo nuosprendžio (t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nuosprendžio) įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam J. P. padarytą turtinę žalą, bei per 6 mėnesius nuo nuosprendžio (t. y. 2017 m. vasario 20 d.) nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajai Justinai Juškevičiūtei padarytą 180 eurų turtinę žalą; per 4 mėnesius nuo nuosprendžio (t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nuosprendžio) įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiesiems E. M. ir G. Ž. turtinę žalą; 4) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ir nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Įskaityti į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaitytus laikotarpius ir atliktą bausmę (taip pat ir įvykdytus įpareigojimus dėl žalos atlyginimo nukentėjusiesiems ir dėl neatlygintinų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose) pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d., 2016 m. kovo 17 d., 2016 m. kovo 30 d. ir 2017 m. vasario 20 d. nuosprendžius.

Bausmės – laisvės apribojimo pradžią E. N. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

E. N. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

R. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje (sukčiavimas E. M. atžvilgiu), ir paskirti jai laisvės apribojimą 3 mėnesiams, įpareigojant ją per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi, darbu ar lankymusi gydymosi įstaigose, įsidarbinti arba registruotis darbo biržoje, per 4 mėnesius nuo nuosprendžio (t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nuosprendžio) įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam E. M. turtinę žalą.

R. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje (sukčiavimas G. Ž. atžvilgiu), ir paskirti jai laisvės apribojimą 3 mėnesiams, įpareigojant ją per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi, darbu ar lankymusi gydymosi įstaigose, įsidarbinti arba registruotis darbo biržoje, per 4 mėnesius nuo nuosprendžio (t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nuosprendžio) įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam G. Ž. turtinę žalą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu ir R. M. paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 4 mėnesiams, įpareigojant ją per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi, darbu ar lankymusi gydymosi įstaigose, įsidarbinti arba registruotis darbo biržoje, per 4 mėnesius nuo nuosprendžio (t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nuosprendžio) įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiesiems E. M. ir G. Ž. turtinę žalą.

R. M. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

R. M. taikytą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą – panaikinti paskelbus nuosprendį ir dokumentą - Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbus nuosprendį grąžinti R. M..

Civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo E. M. civilinį ieškinį tenkinti ir iš E. N. ir R. M. solidariai priteisti 150 eurų E. M. turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo G. Ž. civilinį ieškinį tenkinti ir iš E. N. ir R. M. solidariai priteisti 120 eurų G. Ž. turtinei žalai atlyginti.

Netenkinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD kompaktines plokšteles (1 t., b. l. 68; 2 t., b. l. 22), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.