- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Data
- 2015-10-15
- Bylos Nr.
- 2A-771-569/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Lina Muchtarovienė, Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- BUAB „Rotonda“
- Atsakovas
- UAB ,,Nikstata“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutė Simonaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Rotonda“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-458-797/2015 pagal ieškovo BUAB ,,Rotonda“ ieškinį atsakovui UAB ,,Nikstata“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 11 247,81 Lt (3257,60 Eur) skolą, 1 300,55 Lt (376,66 Eur) palūkanų sumą iki ieškinio surašymo dienos ir 6 proc. metinių palūkanų, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas valstybei. Nurodė, kad ieškovei iškėlus bankroto bylą, paskyrus bankroto administratorių, buhalterinės apskaitos duomenimis nustatyta, jog bankroto bylos iškėlimo nutarties įsiteisėjimo dienai UAB „Nikstata“ bankrutuojančiai UAB „Rotonda” yra skolinga 11 247,81 Lt skolą už statybos rangos darbus, neįskaitant netesybų. Ieškovo atstovė paaiškino, kad ieškovas UAB ,,Rotonda“ yra skolingas atsakovui, kurios kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas bankroto byloje 117 947,25 Lt sumai, tačiau reikalaujama priteisti suma – 11 247,81 Lt - nebuvo įskaityta tarp šalių, tik surašytas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas. Pripažino, kad kreditorinis reikalavimas patvirtintas mažesne, t. y. reikalaujamos priteisti 11 247,81 Lt suma, vertino, kad įskaitymo nebuvo, o ir įskaityti ieškovė negalėtų pagal Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnį.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas teismui nutyli, jog pagal 2013-12-31 tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą, pasirašytą UAB „Rotonda“ ir UAB „Nikstata“, yra nurodyta, kad ieškovas pats skolingas 117 947,25 Lt po 11 247,81 Lt sumos uždengimo. Tą patvirtina ir Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. priimta nutartis, kurioje yra nurodytas sąrašas įmonių, kurioms UAB „Rotonda“ yra skolinga, o atsakovui ieškovas skolingas 117 947,25 Lt. Bankrotą administruojantis įgaliotas asmuo vis tiek reikalauja 12 548,36 Lt sumos su priskaičiuotais delspinigiais, nors ieškovas pats skolingas atsakovui 117 043,19 Lt. Atsakovo atstovas paaiškino, kad tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte yra nurodyta, kad užskaičius atsakovo skolą, jo kreditorinis reikalavimas ieškovui ta skolos suma sumažėjo ir kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas bankroto byloje, minusavus 11 247,81 Lt skolą. Teigė, kad buvo ir žodinis šalių susitarimas dėl įskaitymo, tačiau raštu nespėjo tinkamai įforminti įskaitymo.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. balandžio 9d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismo vertinimu, atsakovo UAB ,,Nikstata“ teismui pateiktas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas patvirtina, kad šalys susitarė būtent dėl jame nurodytos skolos ir reikalavimo dydžio. Teismas sprendė, kad šioje byloje aktuose yra nurodyta ieškovo skola atsakovui, atsakovo skola pastarajam ir galutinė skola atsakovui UAB ,,Nikstata“, kurią privalo grąžinti ieškovas UAB ,,Rotonda“ atsakovui, t. y. 117 947,25 Lt. Todėl teismas sprendė, jog tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas atitinka pareiškimui apie įskaitymą keliamus reikalavimus, jis sukėlė šalims teisines pasekmes – atsakovas sumažino kreditorinį reikalavimą ieškovui, o ieškovo bankroto administratorius, tam neprieštaraudamas, pateikė tokio dydžio kreditorinį reikalavimą tvirtinti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Teismas nurodė, kad paskutinis tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas buvo surašytas tarp šalių 2013-12-31, restruktūrizavimo byla buvo nutraukta 2013-12-11, o bankroto byla ieškovei dar nebuvo iškelta, todėl buvo galimas įskaitymas. Atsakovo prievolę laikė pasibaigusia ir Civilinio kodekso 6.126 str. 1 d. numatytu atveju, kai skolininkas ir kreditorius sutampa.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „Rotonda“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-09 sprendimą ir teismo nuožiūra priimti sprendimą dėl ieškovo pareikšto ieškinio atsakovui patenkinimo.
Apeliantas, skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-09 sprendimą, nurodo, kad ieškovas sutinka, jog 2013-12-31 buvo pasirašytas tarpusavio skolų suderinimo aktas dėl 11 247,81 Lt skolos, kuris rodo, kad abi įmonės savo parašais patvirtino viena kitai esančios skolos dydį, tačiau tai nėra dokumentas, patvirtinantis atliktą įskaitymą. Tarp ieškovės apskaitos dokumentų nėra 2013-12-31 dienai sudaryto tarpusavio skolų įskaitymo akto, apskaitoje nebuvo įregistruota įskaita, o atsakovė taip pat negalėjo pateikti skolos įskaitymą patvirtinančių dokumentų. Šiaulių apygardos teismo 2014-08-25 nutartis nėra įrodymas, kad 11 247,81 Lt skola buvo įskaityta, todėl UAB „Nikstata“ turi teisę prašyti padidinti jos kreditorinį reikalavimą šia skolos suma. Apeliantė pritaria teismo pastebėjimui, kad CPK 6.930¹ straipsnis įsigaliojo tik 2013-10-01. Atsižvelgiant į apelianto ir Šiaulių apylinkės teismo CK 6.930¹prieštaringą vertinimą, prašo Šiaulių apygardos teismo teisingai išaiškinti CK 6.930¹straipsnio taikymo nuostatas konkrečioje situacijoje, nes restruktūrizavimo byla ieškovui buvo nutraukta 2013-12-11 dėl to, kad ieškovas negalėjo vykdyti restruktūrizavimo plane prisiimtų įsipareigojimų, o bankroto byla ieškovui iškelta praėjus vos 1 mėnesiui. Ieškovas buvo nemokus, neturėjo galimybės vykdyti restruktūrizavimo plano, atitinkamai 2013-12-31 tarpusavio skolų suderinimo akto pagrindu atliktas įskaitymas galėtų būti pripažintas negaliojančiu ir naikintinas dėl imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimo.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
ir teisiniai argumentai
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).
Dėl skolos įskaitymo
Byloje kilo ginčas dėl skolos ieškovui priteisimo iš atsakovo. Atsakovas nesutinka su reikalavimu priteisti skolą, įrodinėja, kad jo prievolė ieškovo atžvilgiu yra pasibaigusi atlikus skolos įskaitymą.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas atsakovui yra skolingas 117 947,25 Lt, savo reikalavimą atsakovas yra pareiškęs ieškovo įmonei iškeltoje bankroto byloje. Atsakovas ieškovui skolingas 11 247,81 Lt, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas šią skolą įskaitė. Teismas argumentavo, jog šiuo atveju įskaitymas buvo atliktas pagal žodinį šalių susitarimą, kad toks įskaitymas buvo atliktas, patvirtina 2013-12-31 tarp šalių pasirašytas skolos suderinimo aktas.
Vienas iš įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų yra priešpriešinių reikalavimų įskaitymas. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. CK 6.131 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Iš šių įstatymo nuostatų matyti, kad įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatymas nustato tam tikras sąlygas. Iš CK 6.130 straipsnyje įtvirtintų nuostatų matyti, jog tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Šiuo atveju ginčas kilo ne todėl, kad įskaitymas neatitiko įstatyme numatytų sąlygų, o dėl to, ar jis apskritai buvo atliktas.
Kaip jau buvo minėta, ieškovas nurodė, kad skolos suderinimo aktas įrodo faktą, kad šalys susiderino skolos likučius viena kitos atžvilgiu. Su tokais ieškovo argumentais teisėjų kolegija sutinka. Pagal skolų suderinimo aktą kita šalis savo buhalterinėje apskaitoje gali neatvaizduoti, kad yra atliktas skolos įskaitymas. Byloje nėra jokių kitų rašytinių įrodymų, kad įskaitymą atsakovas atliko. Ieškovas į bylą yra pateikęs skolos įskaitymo aktą, kuris patvirtina, kad atsakovo skolos ieškovo įmonės restruktūrizavimo metu buvo įskaitomos būtent tokiais aktais. Aplinkybė, kad atsakovas ieškovo įmonės bankroto byloje pateikė mažesnį kreditorinį reikalavimą ir neįtraukė į sumą 11 247,81 Lt skolos ieškovui, taip pat neįrodo, kad atsakovas 2013-12-31 atliko skolos įskaitymą, nes pareikšti mažesnį kreditorinį reikalavimą yra kreditoriaus teisė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo argumentai dėl skolos įskaitymo yra nepagrįsti.
Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, jog skolos įskaitymas 2013-12-31 negalėjo būti atliktas, nes ieškovas tuo metu jau buvo nemokus, todėl toks įskaitymas prieštarautų imperatyvioms teisės normoms ir pažeistų kreditorių interesus. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad restruktūrizavimo byla ieškovo įmonei buvo nutraukta 2013-12-11, o bankroto byla dar nebuvo iškelta, todėl atsakovas galėjo atlikti skolos įskaitymą. Iš bylos duomenų matyti (b.l. 10), kad bankroto byla ieškovui buvo iškelta 2014m. sausio 14d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi, o restruktūrizavimo byla buvo nutraukta dėl to, kad ieškovas negalėjo vykdyti restruktūrizavimo plane prisiimtų įsipareigojimų. Šios aplinkybės rodo, kad 2013-12-31, kada tariamai buvo atliktas skolos įskaitymas, ieškovo įmonė jau buvo nemoki. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiškai pajėgi atsiskaityti. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas. Kadangi ieškovas buvo skolingas atsakovui, ieškovo įmonei buvo iškelta restruktūrizavimo byla, akivaizdu, kad atsakovui buvo žinoma ieškovo bloga finansinė padėtis. Be to, atsakovui, kaip verslininkui, tenka pareiga domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi. Todėl atsakovui atlikus įskaitymą 2013-12-31, atsirastų pagrindas tokius jo veiksmus laikyti nesąžiningais, pažeidžiančiais nemokaus subjekto kreditorių teisėtus interesus gauti savo reikalavimų patenkinimą vienodomis sąlygomis su kitais kreditoriais ir tokį įskaitymą ginčyti įstatymo nustatytais pagrindais. Nors apeliantas prašė išaiškinti CK 6.930 ¹ straipsnio taikymą sprendžiant ginčą šioje byloje, tačiau, dėl aukščiau išdėstytų argumentų, šios teisės normos taikymas šiam ginčui neturi jokios teisinės reikšmės ir neįtakoja ginčo sprendimo rezultato.
Dėl ieškovo reikalavimų
Ieškovas buvo pareiškęs reikalavimą priteisti iš atsakovo 11247,81 Lt skolos, 1300,55 Lt palūkanų, 6 procentus dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įpykdymo.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas buvo skolingas ieškovui už atliktus statybos rangos darbus. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateikta 2012-10-30 PVM sąskaita-faktūra ROT3 Nr. 000977 bei pažyma apie atliktų darbų išlaidų vertę (b.l. 8,9). Pagal CK 6.681str. 1d. statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas pilnai nesumokėjo ieškovui už atliktus darbus, nors ieškovas siūlė atsakovui skolą padengti gera valia (b.l. 3). Kadangi įrodymų apie atliktą skolos įskaitymą nėra, iš atsakovo ieškovui priteistina 11247,81 Lt (3257,60 Eur) skola.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.261 straipsnyje nustatyta, kad palūkanos yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, kuriuos, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą. Palūkanos gali būti nustatytos šalių susitarimu (sutartinės) arba įstatymu (įstatyminės). LR CK 6.210str. 2d. numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokio palūkanų dydžio. Todėl pagrįstas ir tenkintinas ieškovo reikalavimas dėl 1300,55 Lt (376,66 Eur) palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo 2012-11-30 iki 2014-11-03. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl taip pat tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti 6 procentų dydžio palūkanas nuo teismo sprendimu priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo dienos – 2014-11-12 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CK 96 straipsnis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Patenkinus ieškinį, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 109,03 eurų žyminio mokesčio išlaidų.
Apibendrinant tai, kad išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė apelianto ieškinį, todėl apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas visiškai (CPK 326 str. 1d. 2p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015m. balandžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį patenkinti, priteisti ieškovui BUAB ,,Rotonda‘‘ iš atsakovo UAB ,,Nikstata‘‘ 3257,60 eurų skolos, 376,66 eurų palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014-11-12- iki teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo UAB ,,Nikstata‘‘ 109,03 eurų bylinėjimo išlaidų valstybės naudai.