Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2009-05-05 · Civilinė byla Nr. 2-1120-596/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-05-05
Bylos Nr.
2-1120-596/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolita Rasiukevičienė
Ieškovas
L. A.
Atsakovas
G. A.
Advokatai
Jonas Algirdas Smagurauskas, Ramutė Veronika Šalaviejūtė, Jonas Algirdas Smaguraukas
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1120-596/2009Procesinio sprendimo kategorija 75.4.3 (S)
VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gegužės 5 d.Vilnius

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė, sekretoriaujant Laurai Pugžlytei, dalyvaujant vertėjui Giedriui Račkauskui, ieškovei L. A. , jos atstovei advokatei Ramutei Veronikai Šalaviejūtei, atsakovo G. A. atstovui kuratoriui advokatui Jonui Algirdui Smaguraukui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal L. A. ieškinį atsakovui G. A. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto pripažinimo asmenine nuosavybe, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ir jos atstovė palaiko ieškinį ir prašo nutraukti santuoką tarp jos ir G. A. , sudarytą (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo kaltės; nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 1986-11-18, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi; butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti jos asmenine nuosavybe; po santuokos nutraukimo ieškovei ir atsakovui palikti santuokines pavardes. Ieškovė nurodo, kad atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškia tuo, jog jis nuo 1986 m. lapkričio 18 d. paliko šeimą ir ja visiškai nesirūpina. Atsakovas nuo 1986-11-18 išvyko į Baltarusiją, kur gyvena pas savo motiną, ir nuo šio laikotarpio į šeimą niekuomet nebuvo grįžęs ir jokių santykių su ieškove nepalaikė ir ja nesirūpino. Sutuoktiniai vaikų neturėjo, santuokoje įgyto dalintino turto neįgijo. Butą esantį (duomenys neskelbtini), ji įgijo 1998-06-30 pagal Butų privatizavimo įstatymą, sumokėdama savo asmeniniais investiciniais čekiais ir asmeniniais grynaisiais pinigais. Atsakovas buto privatizavimo metu nebuvo šio buto nuomininku ir neturėjo teisės privatizuoti minėtą butą ar dalyvauti jo privatizavime, todėl įgytas butas laikytinas ieškovės asmenine nuosavybe.

Atsakovo atstovas kuratorius J.A. Smagurauskas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu nurodo su ieškiniu sutinkantis. Atstovo nuomone, atsakovui palikus šeimą ir ja nesirūpinant daugiau kaip 20 metų yra įstatymo nustatytas pagrindas pripažinti jį kaltu dėl santuokos išrimo. Kadangi ieškovė butą, esantį, (duomenys neskelbtini), įgijo praėjus 12 metų, po to kai atsakovas ją paliko, ji pagrįstai reikalauja pripažinti šį butą jos asmenine nuosavybe, kadangi atsakovas neturėjo teisės dalyvauti buto privatizavime, be to, šis buvo įgytas už ieškovės asmenines lėšas.

Liudytoja D. S. parodė, jog jos motinos L. A. sutuoktinis G. A. paliko šeimą apie 1985-1986 m. ir daugiau niekuomet į ją negrįžo ir šeima nesirūpino.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš pateikto santuokos liudijimo matyti, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) (b.l.7-9). Ieškovės paaiškinimas, liudytojos D. S. parodymai patvirtina, jog atsakovas G. A. dagiau kaip prieš 22 metus paliko šeimą ir ja visiškai nesirūpina. Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybos pažyma taip pat patvirtina, jog atsakovo gyvenamoji vieta nuo 1982-05-11 iki 1986-11-18 buvo deklaruota (duomenys neskelbtini), o nuo 1986-11-18 jis išvyko į (duomenys neskelbtini) (b.l. 10). Iš Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM pateiktų duomenų matyti, jog sutuoktiniai nepilnamečių vaikų neturėjo, o duomenų apie atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą nėra (b.l. 5-6). Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovės vardu yra registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį ji įgijo 1998-06-30, kito santuokoje dalintino turto sutuoktiniai nėra įgiję (b.l. 12-17).

Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja visiškai nesirūpina (Civilinio kodekso 3.60 str. 3 d.). Taigi, įrodžius šioje teisės normoje nurodytų faktinių aplinkybių egzistavimą, gali būti preziumuojamas santuokos iširimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės. Pagal įstatymą preziumuojamų aplinkybių įrodinėti nereikia (Civilinio proceso kodekso 182 str. 1 d. 4 p.). Tai reiškia, kad nustačius bent vienos iš Civilinio kodekso 3.60 str. 3 d. numatytų aplinkybių egzistavimo faktą, nereikia įrodinėti, kad tai buvo santuokos iširimo priežastimi; įstatyminės prezumpcijos gali būti paneigtos, o tai reiškia, kad kita šalis, atsikertanti į tokio pobūdžio prezumpciją, turi įrodyti ne tik tai, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidė tam tikras savo pareigas, bet ir tai, jog dėl tokio pažeidimo bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimu, t.y. kad santuokos iširimo priežastis buvusi visiškai kita. Atsakovo atstovas pripažino atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo ir minėtos prezumpcijos nepaneiginėjo, o byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas, kuris, palikdamas šeimą ir ją visiškai nesirūpindamas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Iš ieškovės paaiškinimų, liudytojos parodymų matyti, kad santuoka yra faktiškai iširusi ir negalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, todėl santuoka nutrauktina konstatuojant, jog ji iširo dėl atsakovo kaltės. Nutraukiant santuoką ieškovei ir atsakovui paliktinos santuokinės pavardės. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nuo 1986-11-18 nepalaiko jokių ryšių su ieškove ir nuo šio laikotarpio gyvena atskirai, yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą ir nustatyti, jog santuokos nutraukimas L. A. ir G. A. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 1986-11-18, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi.

Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepriklausomai nuo turto įgijimo momento - iki ar po šio kodekso įsigaliojimo. Tiek galiojusio SŠK 21 straipsnyje, tiek ir 2000 m. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.89 straipsnyje nustatyta, kada turtas yra priskiriamas asmeninei sutuoktinio nuosavybei. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), privatizuotas ieškovės vardu. Buto privatizavimo sutarties sudarymo metu – 1998 m. birželio 30 d. Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje (galiojo 1991 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. I-2128 redakcija) buvo įtvirtinta nuostata, kad pagal šį įstatymą pirkti butą turi teisę asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo buto nuomininkai arba jų šeimos nariai, arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo buvo suteikta gyvenamoji patalpa. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas G. A. nuo 1986-11-16 išvyko į (duomenys neskelbtini) ir nuo šio laiko Lietuvos Respublikos teritorijoje ir bute, kurį ieškovė prašo pripažinti jos asmenine nuosavybe, negyveno, šiuo butu nesinaudojo, jame buvo registruotas tik nuo 1982-05-11 iki 1986-11-18 (b.l. 10). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nors buto privatizavimo sutarties sudarymo metu ieškovę ir atsakovą siejo santuokiniai ryšiai, šis faktas savaime negali būti laikomas atsakovo teisę į butą patvirtinančiu faktu ir atitinkamai suteikiančiu jam bendrosios jungtinės nuosavybės teisės į butą dalyvio statusą. Kad atsakovas nebuvo įgijęs bendrosios jungtinės nuosavybės teisės į butą patvirtina ir tai, jog jis nutraukęs su ieškove bendro ūkio vedimą nuo 1986 m. lapkričio mėnesio niekada nereiškė pretenzijų į ginčo butą. Be to, byloje nustatyta ne tik aplinkybė, kad atsakovas neturėjo teisės dalyvauti buto privatizavime, bet ir kita turinti svarbią reikšmę aplinkybė – jog butas privatizuotas tik už ieškovės investicinius čekius ir jos asmenines lėšas. Šios aplinkybės neneigė ir atsakovo atstovas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad investiciniai čekiai yra asmeninė nuosavybė. Todėl akivaizdu, kad atsakovas nėra prisidėjęs prie buto įsigijimo. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad nepriklausomai nuo to, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo privatizuotas šalių santuokos metu, jis, kaip nuosavybės objektas, buvo įgytas kaip asmeninė ieškovės nuosavybė, todėl yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą dėl minėto buto pripažinimo asmenine ieškovės nuosavybe.

Iš atsakovo į valstybės pajamas priteistinas 3122 Lt. žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė yra atleista, 29,90 Lt. išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ir 941,48 Lt. išlaidos byloje dalyvavusios valstybės garantuojamos advokatės pagalbai apmokėti (CPK 92 str., 96 str., 99 str. 2 d.).

Kadangi 2008-08-22 Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu ieškovė L. A. yra 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl kuratoriaus išlaidos apmokamos ne iš šalies, kurios iniciatyva kuratorius yra paskirtas, į teismo specialiąją sąskaitą įmokėtų atstovavimo išlaidų, o priteistinos iš atsakovo. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje kuratorius dalyvavo 2009 m. balandžio 21 d. vykusiame teismo posėdyje, kuris truko 1 valandą, jokių kitų veiksmų neatliko, iš atsakovo priteistinos 15 Lt. kuratoriaus atstovavimo išlaidų (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 344 patvirtintos Išlaidų, susijusių su civilinės bylos nagrinėjimu, dydžių ir jų išmokėjimo tvarkos 22-24 p., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr. 1368).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.59-3.60 str., 3.67 str. 2 d., 3.89 str., Lietuvos Respublikos CPK 268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką tarp L. A.,a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. A. , gim. (duomenys neskelbtini), sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl sutuoktinio G. A. kaltės.

Nustatyti, jog santuokos nutraukimas L. A. ir G. A. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 1986-11-18, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi.

Pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmenine L. A. , a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe.

L. A. ir G. A. po santuokos nutraukimo palikti pavardes – A ir A.

Priteisti iš G. A. , gim. (duomenys neskelbtini), advokato Jono Algirdo Smagurausko naudai 15 Lt. kuratoriaus atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš G. A. , gim. (duomenys neskelbtini), į valstybės pajamas 3122 Lt. žyminio mokesčio ir 29,90 Lt. išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš G. A. , gim. (duomenys neskelbtini), į valstybės pajamas 941,48 Lt. išlaidų valstybės garantuojamos advokatės pagalbai apmokėti. Antrinės pagalbos išlaidos mokamos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank AB, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą išsiųsti Vilniaus miesto CMS, Vedybū sutarčių registrui ir VĮ Registrų centras.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Teisėja Jolita RasiukevičienėNuorašas tikras:Teisėja Jolita Rasiukevičienė