Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. (toliau – A. K.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties, kuria netenkintas A. K. prašymas dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. nutarties apskundimo termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Jungtinės Karalystės Norvidžo Karališkojo teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu A. K. buvo pripažintas kaltu dėl 2003 m. Lytinių nusikaltimų įstatymo 1 (1) numatyto nusikaltimo – išžaginimo (dvi nusikalstamos veikos) ir, vadovaujantis 2003 m. Baudžiamojo teisingumo įstatymo 226A skirsniu, nuteistas pailginta 21 (dvidešimt) vienerių metų laisvės atėmimo bausme, kurią sudaro 16 (šešiolika) metų laisvės atėmimo bausmės įkalinant ir 5 (penkeri) papildomi metai, atliekant juos lygtinai. Pagal šį nuosprendį nuteistasis A. K. bausmę atlikinėja nuo 2013 m. kovo 13 d. Nuosprendis įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 9 d. Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartimi buvo nutarta pripažinti Jungtinės Karalystės Norvidžo Karališkojo teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendį ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Šia nutartimi Jungtinės Karalystės Norvidžo Karališkojo teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu A. K. paskirta bausmė buvo suderinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį, pagal BK 149 straipsnio 1 dalį A. K. paskiriant 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 150 straipsnio 1 dalį – 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, E. K. paskirtos bausmės buvo subendrintos visiško sudėjimo būdu, A. K. nustatant galutinę subendrintą 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. 2017 m. vasario 9 d. Kauno apylinkės teisme buvo gautas nuteistojo A. K. prašymas atnaujinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. nutarties apskundimo terminą, tačiau Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 14 d. nutartimi A. K. prašymo netenkino. Skundu apygardos teismui nuteistasis A. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį ir atnaujinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. nutarties apskundimo terminą. Nuteistojo teigimu, tuo metu, kai buvo priimta Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartis, jis buvo kalinamas Jungtinėje Karalystėje, dėl ko, su priimta nutartimi nebuvo tinkamai supažindintas. Nuteistojo teigimu, su nutartimi jis susipažino tik tada, kai iš Jungtinės Karalystės buvo atgabentas į Lietuvos Respublikos ir jo prašymu jam buvo įteikta 2017 m. kovo 22 d. nutartis. Todėl, jis negalėjo pasinaudoti visomis jam suteiktomis teisėmis, o teismo procese nuteistąjį atstovavęs jam nežinomas advokatas, taip pat tinkamai neapgynė jo teisių ir teisėtų interesų.Skundas atmetamas. Baudžiamojo proceso terminai nustato procesinę reikšmę turinčių veiksmų pradžios, įvykdymo ar pabaigos laiką, proceso veiksmai atliekami laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nustatytų terminų (BPK 99 straipsnis, 101 straipsnio 1 dalis). Terminų laikymasis yra būtina sąlyga proceso veiksmų efektyvumui. Be to, proceso veiksmų atlikimas įstatymo numatytais terminais užtikrina proceso teisėtumą, todėl baudžiamojo proceso įstatyme nustatyti terminai negali būti laisvai interpretuojami ir pažeidžiami. Baudžiamojo proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai reikalauja užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama proceso dalyviams suteiktomis teisėmis.Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 362 straipsnio 3 dalimi, 365 straipsniu, buvo nutarta pripažinti Jungtinės Karalystės Norvidžo Karališkojo teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendį ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Kaip jau minėta, šia nutartimi Jungtinės Karalystės Norvidžo Karališkojo teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu A. K. paskirta bausmė buvo suderinta su BK 149 straipsnio 1 dalimi ir 150 straipsnio 1 dalimi, A. K. paskiriant galutinę subendrintą 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmę. Šios nutarties rezoliucinėje dalyje išaiškinta ir jos apskundimo aukštesniajam teismui tvarka – skundžiama Kauno apygardos teismui per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą, pažymint, kad suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos. Nors skundu apygardos teismui A. K. teigia, kad šios nutarties nuorašas jam buvo įteiktas tik tuomet, kai jis iš Jungtinės Karalystės buvo perkeltas atlikti bausmę į Lietuvos Respubliką, tačiau sutikti su tokiais nuteistojo teiginiais, pagrindo vis tik nėra. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartis nuteistajam A. K. buvo įteikta pasirašytinai 2016 m. balandžio 27 d. (b. l. 90), tačiau per įstatyme ir jam įteiktoje nutartyje nurodytą 7 (septynių) dienų terminą skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. nutarties Kauno apygardos teismui nuteistasis nepateikė. Šių veiksmų neatliko ir nuteistojo A. K. interesus 2016 m. kovo 8 d. (protokole nurodyta netiksli data – 2015 m. kovo 8 d.) teismo posėdyje atstovavęs advokatas D. K..Nagrinėjamos situacijos kontekste pažymėtina ir tai, kad tais atvejais, kai per nustatytą 7 (septynių) dienų terminą nuteistasis dėl svarbių priežasčių nespėja teismui pateikti skundo ir pateikia jį praleidęs šį terminą, BPK numato galimybę atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą (BPK 102 straipsnis, 314 straipsnio 1 dalis), tačiau, sutinkamai su BPK 314 straipsnio 4 dalimi, toks prašymas negali būti paduotas, jei nuo nuosprendžio ar nutarties paskelbimo dienos praėjo daugiau kaip šeši mėnesiai. Šis terminas yra naikinamasis, todėl jį praleidus, nuteistasis praranda bet kokią galimybę apskųsti jo netenkinantį pirmosios instancijos teismo sprendimą. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, pirmasis nuteistojo A. K. skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. nutarties, kuriuo nuteistasis išaiškino ir šio skundo padavimo vėlavimo priežastis, Kauno apylinkės teismui buvo pateiktas dar 2016 m. lapkričio 17 d. (b. l. 97) (t. y. jau suėjus naikinamajam BPK 314 straipsnio 4 dalyje įtvirtintam 6 (šešių) mėnesių terminui). Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi nuteistojo prašymą atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui, konstatuodamas, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartis jau yra įsitesėjusi ir vykdoma, be viso ko, išaiškindamas ir šios nutarties apskundimo tvarką – per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą (b. l. 98-100). Nuteistojo skundas dėl šios nutarties per įstatymo nustatytą 7 (septynių) dienų terminą Kauno apygardos teismui pateiktas nebuvo. Tačiau, 2017 m. sausio 19 d. Kauno apylinkės teismui buvo pateiktas A. K. prašymas atnaujinti praleistą Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. nutarties apskundimo terminą (b. l. 107), kurį 2017 m. sausio 27 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas atsisakė priimti, konstatuodamas, kad nuo skundžiamos nutarties priėmimo dienos yra praėjęs naikinamasis jos apskundimo terminas, t. y. daugiau nei 6 (šeši) mėnesiai (b. l. 110). Šios nutarties nuteistasis vėlgi neskundė, tačiau 2017 m. vasario 9 d. Kauno apylinkės teismui pateikė pakartotinį prašymą atnaujinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. nutarties apskundimo terminą (b. l. 114), kuris Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartimi buvo atmestas (b. l. 116). Iš aptartų duomenų akivaizdu, kad šioje proceso stadijoje spręsti Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. nutarties apskundimo termino atnaujinimo klausimą, sutinkamai su BPK 314 straipsnio 4 dalimi, nėra jokių objektyvių galimybių, kadangi naikinamasis 6 (šešių) mėnesių terminas prašymui dėl skundo padavimo termino atnaujinimo pateikti jau yra suėjęs, juolab, kad ir svarbių priežasčių lėmusių naikinamojo termino nutarčiai apskųsti praleidimą, nenustatyta. Šis terminas nekvestionuotinas, todėl nuteistojo A. K. skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis paliekama nepakeista. Atmetant nuteistojo skundą, pažymėtina ir tai, jog tiek iš pirmojo, tiek ir vėlesnių Kauno apylinkės teismui jo pateiktų prašymų bei skundų akivaizdu, jog šiuo atveju A. K. nesutinka ne su pačia Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartimi bei joje konstatuotomis aplinkybėmis, bet su Jungtinės Karalystės Norvidžo Karališkojo teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu, prašydamas jį peržiūrėti (b. l. 97). Šiuo aspektu atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog suderindamas kitos Europos Sąjungos valstybės priimtą nuosprendį su Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos teismas nevertina užsienio valstybės nuosprendyje konstatuotų aplinkybių, susijusių su asmeniui inkriminuotų nusikaltimų padarymu, jo kalte ir pan., t. y. nuosprendyje konstatuotų aplinkybių nekvestionuoja ir neperžiūri. Teisę peržiūrėti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, pagal atitinkamos valstybės teisės aktus, turi tik tos valstybės aukštesnės instancijos teismas. Tokiu būdu, net ir atnaujinus praleistą skundo padavimo terminą, aplinkybės, kurias savo skundais prašo peržiūrėti nuteistasis (t. y. peržiūrėti visą bylą, vykusią Jungtinėje Karalystėje), nebūtų vertinamos. Tai prieštarautų Lietuvos Respublikos 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymo Nr. XII-1322 „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ sąlygoms ir reikalavimams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 314 straipsnio 4 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.