- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-02
- Bylos Nr.
- e2S-2280-390/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08193-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- K. P.
- Atsakovas
- M. M.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, veikiantis Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės K. P. ieškinį atsakovui M. M. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, bendravimo tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė K. P. ieškiniu prašė: 1) pakeisti 2021 m. rugsėjo 1 d., Klaipėdos apylinkės teismo (buvęs pavadinimas - Klaipėdos miesto apylinkės teismas) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2SP-9282-323/2021 patvirtintos taikos sutarties 1.3 punktą ir priteisti iš atsakovo M. M. dukros U. išlaikymui po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki jos pilnametystės, išlaikymo (paramos) sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaiko motiną K. P.; 2) taikos sutarties 1.4 punkte nustatytą bendravimo tvarką, atsakovo ir šalių vaiko bendravimo tvarką nustatyti kaip nurodyta ieškinyje; 3) priteisti iš atsakovo visas išlaidas, susijusias su šios bylos nagrinėjimu.
2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti atsakovo laikiną bendravimo tvarką su U. M. – 1) atsakovas su U. M. bendrauja kas antrą savaitgalį paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos sekmadienį 11.00 val. ir grąžindamas tą pačią dieną 18.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą; 2) atsakovas gali bendrauti su U. M. Biudžetinės įstaigos (toliau ir BĮ) Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre, dalyvaujant psichologui/psichoterapeutui. Konkretų laiką šalys įsipareigoja suderinti tarpusavio susitarimu, atsižvelgdami į vaiko interesus, vaiko ir savo užimtumą; 3) įpareigoti atsakovą, bendraujant su vaiku, atsižvelgti į dukros galimą nuovargį, sveikatą, emocinę būseną ir dėl to paties vaiko aiškiai išreikštą nenorą dėl bendravimo bei tokiais išimtiniais atvejais susilaikyti nuo bendravimo su vaiku prieš jo valią. Nurodo, kad šalių dukra pasisako, kad bijo tėčio, jis galimai dukrai kelia įtampą ir psichologinį smurtą. Nurodė, kad dukra bendravo su psichologu, kuris po konsultacijų padarė išvadą, jog dukters nakvynės pas atsakovą ir maksimalus bendravimas (prieštaraujantis natūraliems vaiko poreikiams) nerekomenduojamas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
4. Teismas, įvertinęs šiuo metu galiojančią 2021 m. rugpjūčio 23 d. taikos sutarties 1.4. punktu nustatytą atsakovo ir šalių dukros bendravimo tvarką pažymėjo, kad ši bendravimo tvarka iš esmės nelaikytina nustatančia maksimalią nepilnamečio vaiko ir tėvo bendravimo tvarką. Atsakovo ir dukros bendravimo laikas yra reikšmingai mažesnis negu ieškovės su dukra. Teismas sprendė, kad dabar galiojanti bendravimo tvarka atitinka psichologo rekomendaciją vengti maksimalaus dukros ir atsakovo bendravimo. Ieškovės prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka laikytina minimalia. Pažymėjo, kad šioje proceso stadijoje pilnai neišnagrinėjus ieškovės nurodomų aplinkybių apie atsakovo galimą netinkamą elgesį su dukra pagrįstumo ir nežinant atsakovo pozicijos, jam nepateikus priešpriešinių įrodymų, nėra pagrindo teigti, kad minimalus dukros ir tėvo bendravimas nepažeistų nepilnamečio vaiko geriausių interesų ir tėvų lygiateisiškumo principo.
5. Ieškovė numato galimybę atsakovui bendrauti su dukra BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre, dalyvaujant psichologui ar psichoterapeutui, tačiau teismas pažymėjo, kad toks bendravimas yra itin sunkiai vykdomas, kadangi suderinti atsakovo, nepilnamečio vaiko, BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre dirbančio psichologo ar psichoterapeuto grafikus, užtikrinant, kad tuo metu centre yra laisvos patalpos, skirtos bendravimui su vaikais, yra labai sudėtinga arba kai kuriais atvejais neįmanoma. Taip pat pažymėjo, kad šalys be atskiro teismo įpareigojimo turi teisinę ir moralinę pareigą išklausydami vaiko nuomonės ir vadovaudamiesi vaiko geriausiais interesais individuliai kiekvienu atveju spręsti ar tikslinga vaikui nakvoti pas atsakovą.
6. Nenustačius, jog dabartinis atsakovo bendravimas su nepilnamečiu vaiku yra netinkamas ir neužtikrina geriausių vaiko interesų, teismas sprendė, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra būtino poreikio taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas atmesdamas ieškovės prašymą, ne tik visiškai neįsigilino į psichologų teikiamas išvadas bei rekomendacijas, bet ir parodė visišką abejingumą šalių vaiko išsakytoms baimėms, bei emocinei būklei, taip pažeisdamas teisingumo ir protingumo principus.
7.2. Taip pat teismas atsižvelgė tik į atsakovo interesus, jog jis turi teisę bendrauti su vaiku, tačiau apgindamas atsakovo interesus, visiškai pamiršo šalių vaiko interesus, kuris nuo 2025 m. birželio 10 d. lanko psichologų konsultacijas, bei konsultacijų metu išsakė savo nuomonę dėl bendravimo su tėvu. Vaikas aiškiai psichologams nurodė, jog bijo tėvo, nurodė dėl kokių priežasčių jaučia baimę, todėl reikalingas laikas, kad vaikas priprastų prie nuolatinio bendravimo su atsakovu, nurimtų, būtent tam ir reikalinga laikina bendravimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
9. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl laikinos nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos su tėvu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Iš bylos medžiagos ir Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad šalys yra nepilnametės U. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuri gyvena su motina, tėvai. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-9282-323/2021 patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kuria šalys susitarė dėl dukters gyvenamosios vietos, jos išlaikymo bei jos bendravimo su tėvu tvarkos. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu siekdama pakeisti kai kurias sąlygas (dėl dukters išlaikymo bei bendravimo su tėvu tvarkos). Taip pat ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti atsakovo laikiną bendravimo tvarką su dukra. Klaipėdos apylinkės teismas skundžiama nutartimi ieškovės prašymą atmetė, šioje proceso stadijoje ieškovei neįrodžius tokios būtinybės. Ieškovė atskiruoju skundu nesutinka su teismo išvadomis ir prašo nutartį panaikinti.
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis). Tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta.
Žemesnės instancijos teismas
12. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės siūloma atsakovo ir nepilnametės dukters laikina bendravimo tvarka yra minimali, kad atsakovo ir dukros bendravimo laikas yra reikšmingai mažesnis negu ieškovės, nelaikė, kad dabar galiojanti bendravimo tvarka yra maksimali, todėl atitinka psichologo rekomendaciją vengti maksimalaus dukros ir atsakovo bendravimo, taip pat sprendė, kad neištyrus įrodymų byloje iš esmės, nėra galimybės spręsti, ar nustatytas bendravimas prieštarauja vaiko interesams. Nesutikimą su skundžiama nutartimi ieškovė iš esmės argumentuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nepilnamečio vaiko interesus, neįvertino psichologų rekomendacijų.
13. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiais įrodymais bei preliminariai juos įvertinęs, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nenustatė ieškovės prašomos laikinos šalių dukters ir jos tėvo bendravimo tvarkos.
14. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir CK 3.3 straipsnio nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
15. Byloje esantys duomenys patvirtina ir ginčo dėl to nėra, kad šalių dukra lankosi pas psichologą dėl psichologinės pagalbos, jokių kitų aplinkybių ar įrodymų, patvirtinančių būtinybę nustatyti ieškovės prašomą minimalią laikiną atsakovo ir dukters bendravimo tvarką byloje nėra pateikta. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad teismas netaikydamas prašomų laikinųjų apsaugos priemonių neatsižvelgė į psichologų išvadas apie dukros emocinę būklę dėl bendravimo su tėvu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo skundo argumentu. Į bylą yra pateiktas Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro 2025 m. rugpjūčio 11 d. raštas (informacija), kur nurodoma, kad atsižvelgiant į emocinę U. M. būseną nakvynės pas tėtį ir maksimalus bendravimas (prieštaraujantis natūraliems vaiko poreikiams) nerekomenduojamas, vaiko emociniam saugumui atstatyti rekomenduojama tėčiui nenaudoti psichologinio spaudimo santykyje su dukra, stengtis nuoširdžiai domėtis jos išgyvenimais, jausmais, pomėgiais, kurti ir pradėti auginti sveiko prieraišumo santykį su dukra, sąmoningai siekti vieningo auklėjimo ir pagarbaus santykio su dukros mama. Taip pat pateiktas Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro 2025 m. lapkričio 18 d. raštas (informacija), kur rekomenduojama: organizuoti susitikimus su tėčiu kuomet mergaitė išreiškia poreikį ir sutinka, vengti priverstinių susitikimų ir nakvynių, užtikrinti saugią, ramią ir stabilią kasdienę aplinką, palaipsniui kuri santykį su tėvu, atsižvelgiant į mergaitės norus ir poreikius, įtraukti mergaitę į su ja susijusių sprendimų priėmimą. Taigi, psichologų išvadose nėra rekomendacijų taikyti ieškovės prašomą, nors ir laikiną bei minimalią, tačiau griežtai vykdytiną atsakovo ir dukters bendravimo tvarką. Priešingai, siekiant sustiprinti vaiko emocinį saugumą, siūloma siekti didesnio tėvų bendradarbiavimo, derinimosi, prisitaikymo prie vaiko poreikių, rekomenduojama tęsti ilgalaikę specialistų pagalbą visiems situacijos dalyviams, prioritetu laikant vaiko gerovę, abu tėvai privalo prisiimti atsakomybę už vaiko psichinę būseną, jautriai reaguoti į jos poreikius.
16. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės taikymas turi būti proporcingas jos taikymu siekiamiems tikslams, todėl šiuo atveju nesant nustatytam objektyviam poreikiui atsakovui su dukra bendrauti minimaliai, tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neužtikrintų geriausių vaiko interesų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė, o kartu ir atsakovas, teikdami pirmenybę vaiko interesų apsaugai, stabilumui ir emocinei gerovei, turėtų išvengti konfliktinių situacijų ir vaiko įtraukimo į tėvų nesutarimus, ir siekti užtikrinti nuoseklų ryšį su abiem tėvais.
17. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė grėsmės, jog nepritaikius jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, galėtų nukentėti bylos šalių vaiko interesai. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose bei įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.