Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2009-05-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-286-428/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-05-04
Bylos Nr.
II-286-428/2009
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jolanta Medvedevienė
Nukentėjusysis
N. L.
Advokatai
Živilė Urbonavičienė
Kategorijos
  • 50.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-286-428/09Procesinio sprendimo kategorija 50.2.
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gegužės 4d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Medvedevienė,sekretoriaujant Astai Kavaliauskienei,

dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas, A. A. ir jo atstovei advokatei Živilei Urbonavičienei,

nukentėjusiajai N. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal nukentėjusiojo asmens –N. L., skundą institucijai, priėmusiai skundžiamą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Administracinei komisijai prie Kauno miesto savivaldybės tarybos, dėl administracinės nuobaudos paskyrimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

N. L. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos (toliau- Administracinė komisija) 2009-02-17 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AD-10 ir paskirti A. A. administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- LR ATPK) 188 str. Skundžiamu nutarimu Administracinė komisija A. A. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė nesant pažeidimo įvykio sudėties.

N. L. skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, jog priimant skundžiamąjį nutarimą buvo pažeistos procesinės teisės normos, kadangi buvo netinkamai jai pranešta apie bylos nagrinėjimą, todėl negalėjo pateikti paaiškinimų bei rašytinių įrodymų. Taip pat nurodė, kad ji (namo dalį įsigijo 2007-09-14 pirkimo – pardavimo sutartimi) ir A. A. yra gyvenamojo namo, esančio Juodkrantės g. 30, Kaune bendraturčiai. 2006-12-07 susitarimu buvę bendraturčiai nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal kurią buvo nuspręsta, kad bendrai naudosis žemės sklypo dalimi pažymėta plane A-134 kv. m., iš kurių priklauso jai 59 kv. m., o A. A.- 75 kv.m. Tačiau bendraturtis pastoviai pažeidžia jos teises naudotis jai priklausančiu žemės sklypu, užstatydamas savo automobiliu įėjimą į jai priklausančias patalpas. 2008-12-05 jis buvo užstatęs savo automobilį ant jai nuosavybės teise priklausančios žemės dalies, tuo sudarė jai kliūtis patekti į savo gyvenamąsias patalpas. Esant minėtoms aplinkybėms skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas.

A. A. ir jo atstovė advokatė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teismo posėdžio metu nurodė, jog jo automobilis statomas ant jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo bei įėjimo į namus nebūna užstatytas. Be to, bendro naudojimo sklype nėra nustatyta jo naudojimosi tvarka.

Teismo posėdžio metu liudytoja R. P. nurodė, kad yra nukentėjusios dukra bei namo dalies savininkė. Pastoviai ten negyvena, tačiau dažnai būna. Minėtą dieną jai mama paskambino ir pranešė, kad jos automobilis užstatytas kaimyno ir ji negali išvažiuoti iš kiemo. Liudytojas R. P. parodė, kad yra R. P. vyras. Teismo posėdyje nurodė, kad minėtą dieną kaimynas N. L. buvo užstatęs automobilį. Ji negalėjo išvažiuot iš kiemo, todėl buvo iškviesta policija. Kai jie su žmona R. P. atvyko, kaimyno automobilis jau buvo patrauktas. Liudytoja V. B. parodė, jog N. L. yra jos giminaitė. Nurodė, jog tą dieną nematė įvykio, tačiau įvykio dieną jai paskambino N. L. ir pranešė, kad negalės su ja susitikti bei nurodė kad yra užstatytas jos automobilis.

Liudytoja O. A. parodė, jog yra A. A. žmona. Taip pat nurodė, jog automobilis yra laikomas ant savos žemės.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

LR ATPK 188 straipsnio dispozicijoje nurodyta, kad savavaldžiavimas tai - nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinės ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Pagal šį straipsnį asmuo atsako tik tuo atveju, jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia, tačiau nurodytais veiksmais nepadarydamas esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Norint išaiškinti, ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra nurodyto pažeidimo sudėtis, būtina nustatyti, ar kilus ginčui dėl teisės, tokios teisės įgyvendinimas nebuvo savavališkas, ar ją įgyvendinant buvo laikytasi įstatymų nustatytos tvarkos.

A. A. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. D-10/2009 (Nr. AD-441/2008) surinkti įrodymai patvirtina, kad 2008-12-16 Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos policijos komisariato Vilijampolės policijos nuovados tyrėjo buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas A. A. dėl administracinio teisės pažeidimo padaryto 2008-12-05. Protokole nurodyta, jog minėtą dieną jis savo automobiliu Audi A3 v.n. (Duomenys neskelbtini)užstatė įėjimą į patalpas, adresu Juodkrantės g. 30, Kaune, taip užtverdamas patekimą į gyvenamąsias patalpas, t.y. vykdė savo tariamą teisę ginčijamą kito asmens. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė LR ATPK 188 str. nuostatas. Taigi nagrinėjamoje byloje tam, kad galima būtų konstatuoti, jog A. A. veiksmai kvalifikuotini kaip ATPK 188 str. pažeidimas, būtina nustatyti, ar protokole nurodyti veiksmai laikytini savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, savo teisės vykdymu. A.A. nurodė, kad savo automobilį Audi A3, v.n. (Duomenys neskelbtini) stato ant jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (sklypo plane pažymėta raide „B"). Kaip matyti iš pateikto byloje 2006-12-07 susitarimo, žemės sklypo dalimi pažymėta plane raide „B“ 302 kv.m naudojasi O. A. ir A. A., o žemės sklypo dalimi pažymėta plane raide „A“ 134 kv.m. naudojasi bendrai O. A. ir A. A. bei A. B. Z. (iš jos 2007-09-14 pirkimo- pardavimo sutartimi namo dalį ir žemės dalį nusipirko N. L.), iš kurių priklauso A. B. Z. (šiuo metu N. L.)- 59 kv. m., O. A. ir A. A.- 75 kv. m. Esant minėtam susitarimui būtina išsiaiškinti, ar A. A. savo teisę vykdė pažeidžiant įstatymo ar nustatytos tvarkos reikalavimus. CK 4.75 str. 1 d. nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu; kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Byloje nėra duomenų, kad teismo tvarka būtų buvusi nustatyta naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka, taigi bendrosios dalinės nuosavybės objektą - žemės sklypą (plane pažymėtą raide „A“) - turi valdyti, naudoti ir disponuoti bendru sutarimu visi jos bendraturčiai. Todėl A.A., statydamas automobilį jam priklausančioje sklypo dalyje ar bendro naudojimo sklype, savavališkų veiksmų, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos N.L. atžvilgiu neatliko ir jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 straipsnyje, sudėties. Liudytojų parodymai atmestini, kadangi nei vienas iš jų tą dieną įvykio nematė. Todėl spręstina, kad A.A. kaltė dėl jam inkriminuoto teisės pažeidimo padarymo nėra įrodyta jokiais objektyviais įrodymais.

Pareiškėjos argumentai, kad Administracinė komisija jos tinkamai neinformavo apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, laikytini pagrįstais, kadangi apie 2009-02-17 posėdį N. L. sužinojo tik 2009-02-19. Tai patvirtina administracinio teisės pažeidimo byloje esantis pranešimas apie įteikimą. Tačiau nurodytas pažeidimas nėra besąlyginis pagrindas panaikinti skundžiamą 2009-02-17 nutarimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens dalyvavimas pirmosios instancijos teismo posėdyje leidžia pašalinti klaidas, galimai padarytas Institucijai nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Jei nagrinėjant bylą teisme šio asmens teisės užtikrinamos, pirmosios instancijos teismo sprendimas vien tik dėl pažeidimų, galimai padarytų ankstesniame proceso etape, negali būti naikinamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-12-21 nutartis priimta administracinėje byloje Nr. N4-2134/2006). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad N. L. buvo tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą Kauno apygardos administraciniame teisme (b.l. 16), dalyvavo teismo posėdyje, todėl turėjo galimybę tinkamai realizuoti įstatymuose įtvirtintas savo teises, duoti paaiškinimus ir išsakyti savo nuomonę visais klausimais, susijusiais tiek su faktinių aplinkybių vertinimu, tiek ir su teisės normų taikymu. Taigi konstatuotina, kad N. L. teisės buvo tinkamai užtikrintos proceso pirmosios instancijos teisme metu.

Esant paminėtoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad Administracinės komisijos priimtas 2009-02-17 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas ir naikinti jo N. L. skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

Skundą netenkinti.

Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009-02-17 nutarimą, kuriuo A. A. administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta nesant pažeidimo įvykio sudėties, palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolanta Medvedevienė