Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. S. a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, čigonas, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S., 2014-02-19 apie 0.05 val., viešoje vietoje, skverelyje, esančiame Pelesos (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė K. K. akmeniu į galvą bei mediniu pagaliu į kairę ranką, padarydamas K. K. muštinę žaizdą kaktos kairės pusėje ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Savo įžūliu elgesiu S. S. pademonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apklaustas teisme kaltinamasis S. S. kaltę prisipažino ir paaiškino, kad jam pateiktame kaltinime nurodytu laiku ir vietoje susiginčijo su savo mergina ir ją pastūmė. Jų konfliktą pastebėjo nukentėjusysis, kuris prie jų priėjo ir paklausė, kas čia darosi. Jis atsakė, kad tai ne jo reikalas. Nukentėjusysis išsitraukė iš kišenės šuns pavadį ir ėjo link jo. Išsigandęs, kad gali būti sumuštas, nulaužta krūmo šaka sudavė nukentėjusiajam per ranką. Pamatęs, kad nukentėjusysis neišsigando, kiek toliau nubėgęs pakėlė nuo žemės akmenį ir metė į nukentėjusįjį ir pataikė jam į galvą.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis K. K. paaiškino, kad 2014-02-19 apie 00.02 val., (duomenys neskelbtini), skverelyje, pastebėjo, kad vaikinas muša merginą. Tuo metu kitas vaikinas stovėjo šalia ir stebėjo. Priėjęs prie jų, liepė jiems baigti. Merginą mušęs vaikinas atsakė, kad jis eitų iš čia, nes tai ne jo reikalas. Jis pasakė, kad niekur neis ir liepė paleisti moterį. Vaikinas atšoko nuo moters ir sugriebęs šalia gulėjusį akmenį, metė į jį. Akmuo jam pataikė į galvą ir praskėlė kairės pusės smilkinį. Jam artinantis prie akmenį metusio vaikino, šis surado kažkokį pagalį ir juo trenkė jam per ranką. Jis vaikinui pasakė, kad policija jį vis tiek suras. Tada vaikinas surado dar didesnį akmenį, kurį vėl į jį metė, tačiau jis spėjo pasitraukti ir smūgio išvengė. Jį sumušęs asmuo, bei kiti su juo buvę asmenys (dar vienas vaikinas bei mergina) nubėgo link Liepkalnio gatvės. Jis nustebo, kodėl nuo jo bėga ir mergina, kurią ką tik mušė. Jis nusivijo užpuolusį asmenį ir bėgdamas iškvietė policiją. Pribėgus „Halės“ turgų atvažiavo policijos pareigūnai, kurie sulaikė jį mušusį vaikiną. Atvykę medikai, sutvarstė jam galvą bei pasiūlė važiuoti į ligoninę, bet jam reikėjo parvesti namo kačiuką, todėl į ligoninę nuvyko vėliau. Begrįždamas rado pagalį po geležinkelio tiltu, su kuriuo jis buvo mušamas ir parsinešė namo. Tada nuvyko į Lazdynų ligoninę, kur jam susiuvo smilkinio odą. Kitų sužalojimų nepatyrė, dar skaudėjo kairės rankos delną, į kurį buvo suduota pagaliu. Jam padarytą moralinę žalą įvertino 5 000 litų sumai.

Specialisto išvadoje Nr. G656/14(01) nurodyta, kad K. K. padaryta muštinė žaizda kaktos kairėje pusėje. Sužalojimas padarytas paveikus kietu buku daiktu ar bukabraunį paviršių turinčiu daiktu. Padarytas sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnas liudytojas B. J. paaiškino, kad 2014-02-19 apie 00.05 val., dirbant kartu su vyr. patruliu J. P. ir patruliu M. V. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), trys asmenys sumušė pranešėją ir bėga link Bazilijonų g., Vilniuje. Nuvykus minėtu adresu juos pasitiko K. K., kuris nurodė, kad vaikinas jam į galvą metė akmenį ir praskėlė kaktą bei mušė su pagaliu. K. K. nurodė, kad ji sumušęs vaikinas nubėgo link prekybos centro „Maxima“, esančio Vilniuje, Bazilijonų g. Nuvykus prie minėto prekybos centro buvo sulaikytas S. S., kurį K. K. iškarto atpažino. K. K. kakta buvo praskelta, todėl iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri nukentėjusįjį nuvežė į ligoninę.

Pagal LR BK 284 str. 1 d. veika kvalifikuojama tuomet, kai nustatoma, jog asmuo viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje, nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Įžūlūs veiksmai suprantami kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką.

Teismų praktikoje visuomenės rimties sutrikdymą įrodo tai, kad prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, kad buvo nutrauktas žmonių darbas ar poilsis ar žmonėms skirtas renginys, kad buvo padaryta žymi materialinė žala, sustabdytas eismas ir panašiai. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė minėtas pasekmes, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos nutartis baudžiamoji byla Nr. 2K-397/2005).

Analizuojant byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad S. S., viešoje vietoje, mesdamas į nukentėjusįjį akmenį bei suduodamas jam per ranką pagaliu sutrikdė visuomenės rimtį. Nukentėjusysis buvo sumuštas prie gyvenamųjų namų esančiame skvere ir jo nusikalstamus veiksmus stebėjo ir matė pašaliniai asmenys. Baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad S. S. įvykdė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 284 str. 1 d., nes prieš nukentėjusįjį K. K. buvo atlikti tyčiniai įžūlūs veiksmai, panaudotas fizinis smurtas ir jų pasėkoje buvo sutrukdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Teismas sutinka su K. K. parodymais toje apimtyje, kad nuo patirto fizinio smurto – smūgio, ant jo veido matėsi sumušimo žymės, kad jis patyrė diskomfortą bendraudamas su kolegomis bei interesantais, draugais bei šeimos nariais, turėjo tam tikrų nepatogumų buityje. Be jokios priežasties sumušdamas K. K., kaltinamasis jam sukėlė ne tik fizinį skausmą, tačiau ir moralinius išgyvenimus, t. y. padarė moralinę žalą. K. K. reikalavimas iš kaltinamojo priteisti piniginę išmoką neturtinei, moralinei žalai atlyginti teismui yra suprantamas ir pateisinamas, tačiau jo reikalaujama priteisti 448.10 Eurų suma yra akivaizdžiai neadekvati įvykdyto nusikaltimo sunkumui bei atsiradusioms pasekmėm, todėl teismas ją mažina iki 289, 62 Eurų sumos ir šią sumą priteisia iš S. S.. Vilniaus teritorinės ligonių kasos 52.89 Eurų civilinis ieškinys dėl K. K. gydymo tenkintinas pilnai, nes jis pagrįstas rašytiniais įrodymais, o ir pats kaltinamasis šio civilinio ieškinio neginčijo.

LR BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad šis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas S. S. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 80 str. nuostatas, į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

S. S. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka ir turi galiojančias nuobaudas, būdamas nepilnametis įvykdė nesunkią tyčinę nusikalstamą veiką. Teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi, teismas pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsižvelgiant į jo asmenybę, tikslus ir motyvus, kurių vedamas jis įvykdė nusikalstamą veiką, teismas daro išvadą, kad S. S. baustinas laisvės apribojimo bausme, kurios dydis, vadovaujantis LR BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintinas vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis LR BPK 297-305 str., 307-308 str. 1 d., 310 str. teismas:

nusprendė:

S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d., ir nubausti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir S. S. paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2014-02-19 00.05 val. iki 2014-09-19 13.15 val. (vieną parą), nuo 2015-02-04 iki 2015-02-05 (vieną parą).

Vadovaujantis LR BK 48 str. 4 d., 6 d. 1 p. 5 p. įpareigoti S. S. jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpyje, šio termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su jo darbu ar mokslais, bei per 3 mėnesius, išdirbti 30 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Išaiškinti S. S., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

S. S. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Panaikinti S. S. paskirtą kardomąją priemonę suėmimą ir paskelbus nuosprendį paleisti iš suėmimo teismo posėdžio salėje. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo S. S. paskirti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš S. S. priteisti 52 89 Eurus.

Nukentėjusiojo K. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš S. S. priteisti 289, 62 Eurus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.