Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui A. S., jo atstovei advokatei A. J., atsakovei L. L., jos atstovui advokatui A. G., trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, atstovams E. V., J. Ž., R. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų A. S. ir V. R. ieškinį atsakovei L. L., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Šilalės skyriui, UAB „Edmosima“, UAB „Juozita“ dėl žemės sklypo ribų nustatymo pagal UAB „Edmosima“ sudarytą situacijos schemą ir pripažinimo teisės suderinti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą be atsakovės sutikimo ir atsakovės L. L. priešieškinį atsakovams A. S., V. R., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriui, UAB „Edmosima“, UAB „Juozita“ dėl žemės sklypo ribų nustatymo pagal UAB „Juozita“ sudarytą žemės sklypo schemą ir pripažinimo teisės suderinti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą be ieškovų sutikimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovams priklausančio žemės sklypo ribos suprojektuotos Šilalės rajono K. seniūnijos K. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, toliau vadinamas bendru terminu „Projektas“, kuris buvo patvirtintas Tauragės apskrities viršininko administracijos 1999 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 631 „Dėl Šilalės rajono K. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“.

Per ieškovų žemės sklypą eina vietinės reikšmės kelias, kuris žemės sklypą dalija į dvi dalis. Viršutinė ieškovų žemės sklypo dalis ribojasi su atsakovei L. L. priklausančiu 1,60 ha bendro ploto žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Projekto plane pažymėtas Nr. 109 ir laikinuoju riboženkliu Nr. 1. Ieškovų ir atsakovės žemės sklypus skiria bendra riba.

VĮ Registrų centro duomenimis ieškovų žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas - 5,80 ha), Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2002 metais, o atsakovės žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas - 1,60 ha), - 2001 metais. Ieškovų ir atsakovės žemės sklypų ribos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos atlikus preliminarus matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates grafiškai pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą.

Ieškovų žemės sklypo ribas vietovėje paženklino AB „Hidroprojektas“ projekto autorius R. K., kuris 2001 m. gegužės mėn. parengė šio žemės sklypo planą M 1:10000 ir abrisą. Atsakovės žemės sklypo ribos nustatytos to paties asmens, t.y. AB „Hidroprojektas“ projekto autoriaus R. K., 2001 m. balandžio mėn. parengtu planu M 1:10000 ir abrisu.

Ieškovų ir atsakovės žemės sklypų ribos buvo suformuotos pagal preliminarius matavimus ir žemės reformos eigoje abu sklypai buvo privatizuoti su preliminarių matavimų metu nustatytomis ribomis. Tarp šalimais esančių žemės sklypų savininkų - ieškovų ir atsakovės prasidėjo ginčai dėl atsakovės savavališko naudojimosi lauko keliu, kuris eina per ieškovų žemės sklypą. Ieškovams išreiškus pretenzijas dėl neteisėtų veiksmų, atsakovė paaiškino, kad ji niekieno teisių nepažeidžia, nes naudojasi savo žemės sklypu, važiuoja per savo žemės sklypą. 2014 m. rugsėjo 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriui (toliau vadinamas - „Skyrius“) buvo pateiktas ieškovų skundas dėl savavališkai suvažinėto lauko kelio į atsakovei nuosavybės teise priklausantį 1,60 ha ploto žemės sklypą per ieškovų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą. Skyrius 2014 m. spalio 31 d. priėmė sprendimą, kuriuo pasiūlė ieškovams ir atsakovei atlikti jiems priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus bei inicijuoti žemės sklypų ribų patikslinimą administracine tvarka, o nesusitarus dėl sklypo ribų, spręsti teismo tvarka.

UAB „Edmosima“ parengtoje žemės sklypo situacijos schemoje yra aiškiai pažymėta ieškovų žemės sklypo riba su atsakovės žemės sklypu, kuri turėtų būti nustatyta vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, jeigu nebūtų persidengimo su gretimu atsakovės žemės sklypu.

Žemės sklypų riba pagal teritorijų planavimo dokumentus UAB „Edmosima“ parengtoje žemės sklypo situacijos schemoje žymima raidėmis A-D ir ženklinimu , jos koordinatės yra: „X-6160036.99“ ir „Y-375395.92“, ieškovų žemės sklypo ginčijamos dalies kraštinės A-D ilgis yra 117, 33 m, o ieškovų žemės sklypo dalies plotas - 2, 7512 ha.

UAB „Edmosima“ parengtoje žemės sklypo situacijos schemoje yra aiškiai pažymėta vietovėje rasta ieškovų žemes sklypo riba su atsakovės žemės sklypu, kuri akivaizdžiai pažeidžia ieškovams pagal teritorijų planavimo dokumentus priklausančio žemės sklypo ribas.

Žemės sklypų riba pagal vietovėje rastą ribą UAB „Edmosima" parengtoje žemės sklypo situacijos schemoje žymima raidėmis A-B ir ženklinimu x Jos koordinatės yra: „X-6160034.95" ir „Y-375390.74", ieškovų žemės sklypo ginčijamos dalies kraštinės A-B ilgis yra 111, 76 m, o ieškovų žemės sklypo dalies plotas - 2, 6796 ha.

UAB „Edmosima“ parengtoje žemės sklypo situacijos schemoje taip pat yra aiškiai pažymėta ieškovų žemės sklypo riba su atsakovės žemės sklypu, nustatyta lygiomis dalimis dalijant persidengiantį žemės sklypų plotą. Siūloma nustatyti ginčijama ieškovų ir atsakovės žemės sklypų riba, lygiomis dalimis dalijant persidengiantį plotą, UAB „Admosima“ parengtoje situacijos schemoje pažymėta raidėmis A-C ir ženklinimu — , siūlant pažymėti LKS-94 koordinačių sistemoje tokią bendrą žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinatę: „X-6160036.11" ir „Y-375392.95“, nustatyti ieškovų žemės sklypo dalies kraštinės A-C ilgį 114, 32 m, ieškovų žemės sklypo dalies plotą - 2, 7126 ha, o persidengiančios žemės sklypų dalies plotą - 0, 0715 ha.

UAB „Edmosima" parengtoje žemės sklypo situacijos schemoje persidengiantis plotas dalijamas vadovaujantis CK 4.45 straipsniu, t.y. lygiomis dalimis, toks dalijimas atitinka dar 2015-03-31 sprendime išreikštą Skyriaus siūlymą šalims padalinti žemės sklypą tokiomis koordinatėmis „X-6160036.11“ ir „Y-375392.95“.

UAB „Edmosima" žemės sklypo situacijos schemoje pateikiamas persidengiančio žemės sklypų ploto dalijimas atitinka teisės aktų reikalavimus, ką patvirtina Skyriaus išvada.

UAB „Edmosima“ sudaryta situacijos schema, kurioje pateikiamas persidengiančio žemės sklypų ploto dalijimas lygiomis dalimis, atitinka racionalų abiejų žemės sklypų naudojimą, t.y. lygiomis dalimis sumažina abiejų žemės sklypų plotus.

UAB „Edmosima“ sudaryta situacijos schema atitinka Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 21 punkto reikalavimus, pagal kuruos žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas. Tuo tarpu žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto.

Pagal UAB „Edmosima“ sudarytą situacijos schemą viršutinės žemės sklypo dalies, kuri ribojasi su atsakovės žemės sklypu ir kurios plotas pagal teritorijų planavimo dokumentą yra nustatytas 2,7512 ha, sumažėja iki 2,7126 ha. Tačiau ieškovai neprieštarauja, kad, patvirtinus žemės sklypo ribas pagal UAB „Edmosima“ atliktus matavimus ir sudarytą situacijos schemą, jų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalies plotas sumažėtų.

UAB „Edmosima“ sudaryta situacijos schema atitinka įstatymo leistinas ploto paklaidas. Ieškovų žemės sklypo plotas pagal UAB „Edmosima“ atliktus kadastrinius matavimus yra 5,8631 ha. Sklypo ploto paklaida šiuo atveju sudaro 0,0631 ha (5,8631 ha - 5,8000 ha=0,0631 ha). Maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nustatyta vadovaujantis teisės aktais, žemės sklypui yra 0,1444 ha (0,06 x (šaknis iš 5,8000) = 0,1444, kai plano mastelis 1:1000).

Atlikus kadastrinius matavimus, ieškovų žemės sklypo apatinės dalies sąskaita nežymiai padidėjo viso ieškovų žemės sklypo plotas (kaip minėta aukščiau, ieškovų žemės sklypą kerta vietinės reikšmės kelias, ir su atsakovės žemės sklypu ribojasi tik viršutinė dalis ieškovų žemės sklypo). Tačiau ginčijamo ploto padalijimas UAB „Edmosima“ parengtoje schemoje, pagal kurį egzistuoja 0,05 ha dydžio vis ieškovų žemės sklypo viršplotis, atitinka kadastro nuostatų 1 priede nustatytą maksimalią leistiną (ribinę) paklaidą tarp Nekilnojamojo turto registre įregistruoto ir apskaičiuoto žemės sklypo plotų, t.y. 0,1444 ha, atlikus kadastrinius matavimus. Tokiu būdu, UAB „Edmosima“ sudaryta situacijos schema yra tinkamas pasiūlymas dalinti persidengiantį plotą.

Ieškovai negali įteisinti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų, nes neaiški gretimų sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) riba ir atsakovė atsisako pasirašyti ant 2014 m. spalio 15 d. UAB „Edmosima“ sudaryto žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akto Nr. M1015-1. Žemės sklypo ribų paženklinimą atliko ir riboženklių įtvirtinimo vietas pažymėjo UAB „Edmosima“ matininke M. J., Nr. 2M-M-2127. Nustatant žemės sklypo ribas, buvo kviesti dalyvauti žemės sklypo savininkai ir gretimų žemės sklypų savininkai ir naudotojai. Atsakovė, kaip gretimo sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkė į matavimus atvyko, bet atsisakė pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte.

Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas yra privalomas žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo dokumentas, tik laikantis nustatytų procedūrų ir esant tinkamai surašytam tokiam aktui gali būti parengiamas žemės sklypo planas. Atsižvelgiant į tai, ieškovams siekiant įteisinti kadastrinius matavimus, yra būtinas atsakovės sutikimas žemės sklypo ribų paženklinimo- parodymo akte, ir žinant tai, kad atsakovė nusiteikusi konfliktiškai, nesiekia taikiai išspręsti ginčo, akivaizdu, kad ateityje yra užprogramuotas dar vienas teisminis ginčas tarp tų pačių šalių. Atsakovė be pagrindo vengia išspręsti susidariusią situaciją, nepagrįstai atsisako pasirašyti žemės sklypų ribų paženklinimo - parodymo akte, todėl yra pagrindas tenkinti ieškovų reikalavimą pripažinti ieškovams teise sudaryti 5.8000 ha bendro ploto žemės sklypo G. k., K. šen.. Šilalės r. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). K. k.v., žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą pagal UAB ..Edmosima“ sudarytą situacijos schema ir jį suderinti be atsakovės L. L. sutikimo.

Nustatyti atsakovei L. L. priklausančio 1.6103 ha žemės sklypo, unikalus Nr: (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio G. g., G. k., K. sen., Šilalės r. ribą su ieškovams A. S., V. R. priklausančiu 5.8000 ha žemės sklypu, Unikalus Nr: (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr: (duomenys neskelbtini) K. k.v., esančio G. g., G. k., K. sen., Šilalės r. pagal UAB „Juozita“ sudarytą žemės sklypo, kadastrinis Nr:(duomenys neskelbtini) schemą.

Pripažinti atsakovei L. L. teisę sudaryti 1.6103 ha žemės sklypo, unikalus Nr: (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio G. g., G. k., K. sen., Šilalės r. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą pagal UAB „Juozita“ parengtą žemės sklypo, kadastrinis Nr: (duomenys neskelbtini) schemą ir jį suderinti be ieškovų A. S. ir V. R. sutikimo.

Priteisti visas išlaidas susijusias su šios bylos nagrinėjimu.

Priešieškinyje nurodo ir teismo posėdžio metu paraiškino, kad atsakovės mamai O. K. 2001-03-27 d. projekto autorius R. K. atmatavo žemės sklypą Nr. 109, sklypo plotas 1,60 ha, esantį G. k., K. šen., Šilalės r. ir sudarė žemės sklypo abrisą. Šis žemės sklypas 2001-09-19 d. buvo įregistruotas Registrų centre. Nuo to laiko O. K. šiuo žemės sklypu naudojosi ir buvo aiškiai matytis šio žemės sklypo suformuotos ir įregistruotos ribos. 2007-05-28 d. atsakovė L. L. šį žemės sklypą paveldėjo po savo mamos O. K. mirties ir nuo to laiko jai nuosavybės teise priklauso 1.6000 ha žemės sklypas, unikalus Nr:(duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas:(duomenys neskelbtini) K. k.v., esantis G. k., G. g., K. šen., Šilalės r. Per šį ilgą žemės sklypo valdymo laikotarpį yra aiškiai matyti nusistovėjusios žemės sklypo ribos.

Tas pats projekto autorius R. K. iš laisvos valstybei priklausančios žemės atmatavo ieškovams žemės sklypą 2001-05-30 d. nuo riboženklio, kuris skiria žemės sklypą nuo atsakovės L. L., sudarė žemės sklypo abrisą (lauko brėžinį), kurį 2002-08-22 Registrų centro kadastro žemėlapyje pažymėjo sklypo planu. Šis projekto autorius R. K. teisingai atmatavo 5.8000 ha žemės sklypą ieškovams, matuodamas žemės sklypo ribas jau nuo pamatuoto ir suformuoto, bei nustatytų žemės sklypo riboženklių ribas atsakovės L. L. 1,60 ha žemės sklypo, pažymėto Nr. 109, kuris buvo įregistruotas Registrų centre.

Vėliau tas pats projekto autorius R. K. atmatavo žemės sklypą A. Š. nuo riboženklių, kurie skiria žemės sklypą nuo ieškovų, bei sudarė žemės sklypo abrisą, kurį įregistravo Registrų centre.

2011-05-11 d. S. A. S. ir ieškovas A. S. sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, pagal kurią ieškovui A. S. nuosavybės teisė atiteko nekilnojamasis turtas įskaitant ir žemės sklypą, kuris ribojasi su atsakovei L. L. priklausančiu žemės sklypu, esančiu G. k., K. sen., Šilalės r. Nuo to laiko ieškovas A. S. pradėjo reikšti pretenzijas dėl žemės sklypų ribos, kurias skiria atsakovės ir ieškovų valdomus žemės sklypus. Tarp ieškovų ir atsakovės kilo barniai, nesutarimai.

UAB „Edmosimas“ matininkė M. J. sudarydama 2014-10-15 d. Nr. M1015-01 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą turėjo vadovautis teritorijų planavimo dokumentais, projekto autoriaus R. K. parengtais žemės sklypų abrisais ir sudarydama žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, turėjo atlikti matavimus nuo žemės sklypo, kuris yra anksčiau suformuotas, pamatuotas, riboženkliais pažymėtas ir įregistruotas Registrų centre, kuris priklauso nuosavybės teise atsakovei L. L..

Šiuo atveju matininkė ieškovams matavo žemės sklypo ribas ne nuo atsakovės L. L. sklypo riboženklio, kuris ir šiai dienai yra išlikęs ir aiškiai pažymėtas, o nuo kito žemės sklypo, kuris nuosavybės teise priklauso A. Š.. Matininkė M. J. privalėjo vadovautis teritorijų planavimo dokumentais, abrisais ir atlikdama matavimus turėjo atmatuoti ieškovams žemės sklypą remiantis jau anksčiau atmatuotais ir įregistruotais žemės sklypais. Kaip matyti pirmiausia buvo sudarytas žemės sklypo abrisas 2001-03-27 atsakovės mamai O. K., kuris Registrų centre buvo įregistruotas 2001-09-19. Vėliau iš laisvos, nepanaudotos valstybinės žemės buvo atmatuotas žemės sklypas ieškovams 2001-05-30, kur Registrų centre 2002-08-22 buvo įregistruotas. Pats paskutinis sklypas iš laisvos, nepanaudotos valstybinės žemės buvo atmatuotas ir suformuotas naujas sklypas, bei įregistruotas A. Š.. Matininkė atliko žemės sklypo ribų peženklinimo-parodymo aktą nuo vėliausiai suformuoto ir įregistruoto žemės sklypo, ko pasekoje ieškovai šiuo metu perdengia 7m. atstumu atsakovės L. L. žemės sklypą ir tokiu būdu pasididina savo žemės sklypą atsakovės sklypo sąskaita. Atsakovė atsisako pasirašyti ieškovų žemės sklypo ribų peženklinimo- parodymo aktą, kadangi ji netektų dalies savo nuosavybės, t.y. sumažėtų jos sklypas.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. yra numatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyjami įstatymų numatyta tvarka.

Trečiojo asmens UAB „Juozita“ atstovas J. Ž. pripažįsta priešieškinį ir parodė, kad jis padarė atsakovei L. L. priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus vadovaudamasis teisės aktais, abrisu, žemės sklypo planais, riboženkliais.Kadangi gretimo sklypo savininkai atsisakė pasirašyti žemės sklypo paženklinimo –parodymo akte, todėl kadastrinių matavimų nederino Nacionalinės žemės tarnybos Šilalės skyrius. Žemės sklypo plano kadastrinius matavimus patikrino Registrų centre, kur jokių netikslumų nebuvo nustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas, priešieškinys tenkintinas.

Bylos medžiaga, šalių, jų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovams A. S. ir V. R. nuosavybės teise priklauso 5.800 ha žemės sklypas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantis G. K., K. sen., Šilalės r. (b.l. 43-, t. 1). Atsakovei L. L. – 1.600 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis G. k., K. sen., Šilalės r. (b.l. 32, t.2). Minėti žemės sklypai suformuoti ir užregistruoti atlikus preliminarius matavimus. Ieškovai nurodo, kad jiems priklausančio sklypo linijos ilgis neatitinka abrise nurodytam ilgiui, todėl apie 7 metrus persidengia su atsakovei priklausančiu sklypu.

Liudytoja M. J. parodė, kad atliko S. ir R. priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus. Sklypo apatinę dalį matavo pagal faktinį naudojimą, nes nebuvo ginčų su kaimyninių sklypų savininkais, o viršutinę dalį matavo pagal abrisą ir nustatė, kad riboženklis Nr. 1, žymintis sklypo ribą neatitiko abriso, faktinis naudojimas neatitiko teritorijų planavimo dokumentų. S.io sklypas per 7 metrus persidengia su L. sklypu.

Liudytojas R. B. parodė, kad būdamas Nacionalinės žemės tarnybos Šilalės skyriaus vedėju, buvo atvykęs į G. kaimą, kur tikrino situaciją vietoje, kadangi tarp šalių kilo ginčas dėl žemės sklypo ribų. Nesutarimai prasidėjo 2014 metais. Apžiūrėjęs L. L. sklypą rado riboženklius, kurie atitiko faktinį žemės naudojimą. Kadangi šalys konfliktavo, skyrius siūlė įvairius būdus, kad šalys taikiai susitartų, rekomendavo pasidaryti kadastrinius matavimus. Mano, kad atsakovės siūlomas planas atitinka faktinį naudojimą ir nepažeidžia nei vieno interesų.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas. Nuosavybės neliečiamumas reiškia savininko, kaip subjektinių teisių į turtą turėtojo, teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat valstybės pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Šią valstybės pareigą suponuoja Konstitucijos 23 str. 2 d. nustatytas imperatyvas, pagal kurį nuosavybės teises saugo įstatymai. Taigi nuosavybės teisių gynimo ribos visų pirma apibrėžia ne subjektyvi savininko nuomonė ar noras, bet įstatymai. Kita vertus, savininkas, įgyvendindamas savo teises, nėra absoliučiai laisvas. Konstitucijos 28 str. įtvirtinta individo ir kitų žmonių teisių ir laisvių pusiausvyra, nustatant, kad, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Žemės sklypo ribų nustatymas teismine tvarka galimas tais atvejais, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Teismas nustato sklypo ribas, atsižvelgdamas į šalių turimuose dokumentuose esančią informaciją apie savininkų nuosavybės teise turimų sklypų ribas, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus (CK 4.45 str. 1 d.).

Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs ir tai, kad, esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

Šioje byloje ginčas kyla dėl ieškovų besiribojančio sklypo su atsakove kraštinės ilgio neatitikimo abrise bei plane. Abrisas nėra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, jis nėra sklypo formavimą ar nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas, o yra skirtas lauko matavimo duomenims pažymėti. Šis dokumentas yra laikinas ir galioja iki kadastrinių matavimų atlikimo. Ankstesniems savininkams O. K., S.i A. S. priklausantys žemės sklypai atmatuoti pagal R. K. parengtus abrisus, pagal kuriuos sudaryti žemės sklypo planai ir užregistruoti VĮ Registrų centre. Paklaida yra tikėtina, nes lauko brėžiniai buvo daromi naudojant netikslias matavimo priemones - dvimetrį ar juostą.

Ieškovų užsakymu UAB „Edmosima“ atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus, surašė žemės sklypo ribų peženklinimo-parodymo aktą.

Atsakovė taip pat kreipėsi į UAB „Juozita“, kuri atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus, parengė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą. Šalys nesutiko su sklypų ribų paženklinimo aktais, todėl Nacionalinės žemės tarnybos Šilalės skyrius atsisakė derinti šalių pateiktus detaliuosius planus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai faktiškai valdo didesnį žemės sklypo plotą nei jiems priklauso pagal nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, įregistruotus VĮ Registrų centre. Pagal ieškovų užsakymu UAB „Edmosima“ atliktus kadastrinius matavimus, ieškovo sklypo plotas padidėtų 0,1568 ha. Pagal UAB „Juozita“ atliktus kadastrinius matavimus, atsakovės žemės sklypo plotas padidėtų 0,0103 ha, o ieškovų bendras žemės sklypo plotas nesikeistų, sumažėtų tik viršplotis iki 0,1168 ha.

Tokiu būdu, teismas įvertinęs byloje pateiktus duomenis, šalių paaiškinimus, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad UAB „Juozita“ parengti kadastriniai matavimai, žemės sklypo ribų paženklinimo aktas atitinka tiek faktinį žemės sklypo naudojimą, tiek teritorijų planavimo dokumentus, nepažeidžia ieškovų nuosavybės teisių, kadangi jiems priklausantis bendras žemės sklypo plotas nesikeičia, priešingai, apie 0,1168 ha lieka didesnis nei įregistruotas VĮ Registrų centre. Atsakovės parengti kadastriniai matavimai, atitinka žemės sklype esančius riboženklius. Atlikus šio plano išankstinę patikrą VĮ Registrų centre, netikslumų nenustatyta (b.l. 34-35, t. 4). Nors ieškovai teigia, kad atsakovė keitė riboženklio Nr. 1 vietą, tačiau šių teiginių nepatvirtina byloje esantys duomenys. Liudytojas R. B., trečiojo asmens UAB „Juozita“ atstovas parodė, kad apžiūrėjus L. L. žemės sklypą buvo rasti seni riboženkliai, požymių apie jų perkėlimą nebuvo nustatyta. Ieškovai remiasi Nacionalinės žemės tarnybos Šilalės skyriaus išvadomis, tačiau atsakymai į šalių skundus nelaikytini neginčijamais įrodymais, kadangi, kaip patvirtino ir skyriaus vedėjas R. B. skundai buvo tiriami kitokiame kontekste, neturint atsakovės žemės sklypo kadastrinių matavimų, nevertinant visumos dokumetų. Teismas taip pat nelaiko neginčijamu įrodymu ieškovų pateikto matininko G. K. aiškinamojo rašto (b.l. 70-71, t. 4), kadangi nėra aišku, kokiais duomenimis, ar dokumentais, kokiais atskaitos taškais vadovavosi matininkas sudarydamas sklypų situacijos schemą.

Ieškovai atsiliepime į atsakovės patikslintą priešieškinį prašo teismo skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesu, kadangi patikslintas priešieškinys nuo priešieškinio skiriasi tik pridėtu priedu, todėl nebuvo jokio pagrindo tikslinti priešieškinį ir tokiu būdu didinti teismo išlaidas bei vilkinti bylos nagrinėjimą.

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu prašė skirti ieškovams baudą už piktnaudžiavimą procesu, kadangi ieškovai tik teismo posėdžio dieną pateikė papildomu dokumentus, nors dokumentus ieškovai gavo žymiai anksčiau.

Teismas pažymi, kad šalių nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti apie jų nesąžiningą elgesį bei konstatuoti šalių piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti tiek ieškovams, tiek atsakovei baudą, todėl prašymai netenkintini. Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir procesinio dokumento nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.

Atmetus ieškinį, iš ieškovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 60,10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą, taip pat atsakovės turėtos 1200 Eur dydžio advokato atstovavimo išlaidos, bei 62 Eur dydžio žyminis mokestis, sumokėtas už priešieškinį (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti. Priešieškinį patenkinti.

Nustatyti atsakovei L. L. priklausančio 1.600 ha žemės sklypo, unikalus Nr: (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio G. g., G. k., K. sen., Šilalės r. ribą su ieškovams A. S., V. R. priklausančiu 5.8000 ha žemės sklypu, Unikalus Nr: (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr: (duomenys neskelbtini) K. k.v., esančio G. g., G. k., K. sen., Šilalės r. pagal UAB „Juozita“ sudarytą žemės sklypo, kadastrinis Nr:(duomenys neskelbtini) schemą.

Pripažinti atsakovei L. L. teisę sudaryti 1.600 ha žemės sklypo, unikalus Nr: (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio G. g., G. k., K. sen., Šilalės r. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą pagal UAB „Juozita“ parengtą žemės sklypo, kadastrinis Nr: (duomenys neskelbtini) schemą ir jį suderinti be ieškovų A. S. ir V. R. sutikimo.

Priteisti iš A. S. ir V. R. po 631 eurų bylinėjimosi išlaidų L. L. ir po 30,05 eurų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.