Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2012-05-31 · Civilinė byla Nr. 2A-622/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Data
2012-05-31
Bylos Nr.
2A-622/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Donatas Šernas, Marytė Mitkuvienė, Rimvydas Norkus
Kategorijos
  • 21.4.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-622/2012Procesinio sprendimo kategorija 21.4.1.3
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 31 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rimvydo Norkaus ir Donato Šerno,

sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei, Jūratei Česnulevičienei,dalyvaujant ieškovo atstovui adv. M. K.,atsakovo atstovams P. S., adv. G. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Hronas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2080-178/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Hronas“ ieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Staticus“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovo BUAB „Hronas“ bankroto administratorius kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė:

1. pripažinti negaliojančiais 2009 m. liepos 23 d. atliktų darbų aktą Nr. 08-HF 012-2-F-2, 2009 m. liepos 23 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. HRF 550840 ir 2009 m. balandžio 16 d. susitarimo Nr. 09-I/5-45 7-13 punktus;

2. priteisti iš atsakovo 229 1199,53 Lt ir 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad 2006 m. liepos 15 d. tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Staticus“ (ankstesni šios bendrovės pavadinimai - UAB „Hrono fasadai“, UAB „Hrono Investicijos“) buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 06-I/2-23, ieškovas atliko išsinuomotų patalpų pagerinimo darbus, kurių vertė 4973639,94 Lt. Tarp ieškovo ir atsakovo 2007 m. rugsėjo 7 d. buvo sudaryta Paslaugų teikimo sutartis Nr. 07-I/4-34 (toliau- Paslaugų teikimo sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo teikti ieškovui aliuminio–stiklo konstrukcijų projektavimo, gamybos, montavimo, projekto vykdymo bei techninės priežiūros paslaugas. Šalys 2009 m. balandžio 16 d. Susitarimu Nr. 09-I/5-45 (toliau- Susitarimas) konstatavo, kad už nuomojamų patalpų pagerinimą atsakovas skolingas ieškovui 4973639,94 Lt, o ieškovas skolingas atsakovui 2291199,53 Lt už pagal Paslaugų teikimo sutartį neva atliktus darbus. Atsižvelgiant į tai, Susitarimo 7-13 punktais ieškovas įsipareigojo priimti atsakovo tariamai atliktus darbus ir į patalpų pagerinimo vertės atlyginimą įskaityti pagal Paslaugų teikimo sutartį atliktų darbų kainą. Ieškovas 2009 m. liepos 17 d. pateikė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą HRA 563327 už patalpų pagerinimo darbus 4973639,94 Lt sumai, o 2009 m. liepos 23 d. atsakovas pateikė ieškovui 2009 m. liepos 23 d. atliktų darbų aktą Nr. 08-HF 012-2-F-2 (toliau- Atliktų darbų aktas) už liepos mėnesį neva atliktus darbus 7 objektuose ir už šiuos darbus išrašė ieškovui 2009 m. liepos 23 d. PVM sąskaitą- faktūrą Nr. HRF 550840 (toliau- Sąskaita-faktūra) 2291199,53 Lt sumai. Vadovaudamiesi minėtais dokumentais ir Susitarimo 12 punktu, ieškovas ir atsakovas atliko faktinį tarpusavio reikalavimų užskaitymą. Tačiau iš Atliktų darbų akto nėra aišku, kokius darbus atsakovas perdavė ieškovui. Atliktų darbų akte nurodomi tik objektai, kuriuose tariamai dirbo atsakovas, tačiau nėra nurodyta, kokius konkrečiai darbus kiekviename iš objektų atsakovas atliko. Paslaugų teikimo sutarties 2.1 punkte yra nurodyta, kad dėl kiekvieno individualaus darbo šalys turi susitarti atskirai, sudaryti atskirus paslaugų užsakymus, kuriais yra susitariama dėl visų esminių darbų atlikimo sąlygų konkrečiame objekte. Visos Atliktų darbų akte minimos sutartys yra sudarytos tarp ieškovo ir trečiųjų asmenų, nėra jokių duomenų, jog būtų sudarytos sutartys, pagal kurias Atliktų darbų akte minimuose objektuose: (duomenys neskelbtini) (užsakovas UAB „Eika“), (duomenys neskelbtini) (užsakovas UAB „Sklypas“), (duomenys neskelbtini) (užsakovas UAB „Statybų linija“), (duomenys neskelbtini) (genrangovas AB „Kasyba“), (duomenys neskelbtini) (užsakovas UAB „Ranga IV”) (duomenys neskelbtini) (užsakovas AB „Venceb”) darbus atliko atsakovas. Visus Atliktų darbų akte nurodytus darbus savo sąskaita atliko pats ieškovas. Todėl Atliktų darbų aktu atsakovas neįgijo pareigos perduoti (ir neperdavė) tinkamai atliktus darbus, o ieškovas neįgijo teisės juos priimti (ir realiai nepriėmė). Dėl šių priežasčių Sąskaita-faktūra taip pat neturėjo būti išrašyta. Atliktų darbų aktas, Sąskaita-faktūra, Susitarimas yra tariamieji sandoriai, sudaryti tik dėl akių. Tikroji ginčijamų sandorių šalių valia ir tikslas buvo dirbtinai sukelti ieškovo įsiskolinimą atsakovui ir padėti atsakovui išvengti pareigos atlyginti ieškovui dalį (2291199,53 Lt) išlaidų, patirtų rekonstruojant atsakovo patalpas. Ieškovo teigimu, egzistuoja visos aplinkybės tam, kad Atliktų darbų aktas, Sąskaita-faktūra ir Susitarimas būtų pripažinti negaliojančiais kaip tariami sandoriai, sudaryti tik dėl akių, kurių nė viena šalis neketino įvykdyti (CK 1.86 str. 1 d.). Ginčijami sandoriai pažeidė ieškovo ir jo kreditorių interesus, nes ieškovas ne tik negavo 2291199,53 Lt kaip atsiskaitymo už pagerintas atsakovo patalpas, bet ir pats savo lėšomis atliko tokios vertės darbus Atliktų darbų akte nurodytuose objektuose. Ginčijami sandoriai ne tik yra priešingi ieškovo veiklos tikslams - pelno siekiui, bet galėjo turėti įtakos ir tam, kad ieškovas negali atsiskaityti su visais savo kreditoriais, dėl ko praėjus keletui mėnesių po ginčijamų sandorių sudarymo dienos jam buvo iškelta bankroto byla. Ieškovas taip pat nurodė, jog atsakovo pateikti dokumentai neįrodo, jog būtent atsakovas atliko Atliktų darbų akte nurodytus darbus, nes tiek ieškovas, tiek atsakovas turėjo komercinių sandorių su tais pačiais užsakovais. Nesant atsakovo sutarčių su ieškovu dėl konkrečių darbų atlikimo, laikytina, jog atsakovas atliko kitus darbus, kurie nėra susiję su šia byla.

Atsiliepimas

Atsakovas ieškinio nepripažino ir nurodė, kad ieškovas nepagrįstai teigia jog Atliktų darbų akte nurodytus darbus atliko ieškovas, o ne atsakovas. Atliktų darbų akte nurodytuose objektuose darbai buvo atliekami UAB „Hronas“ sudarytų sutarčių Nr. 07-AL009, 07-AL013, 07-AL024, 07-AL006, 07-AL041, KUB-2, SLHR-07-AL063, SKL13-07-PUT-12/07-AL31 pagrindu. Minėtas sutartis su užsakovais pasirašė UAB „Hronas“. Tačiau faktiškai darbus objektuose atliko atsakovas. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas sutartis su užsakovais pasirašė UAB „Hronas“, būtent ši bendrovė pridavinėjo užsakovams UAB „Hrono fasadai“ atliktus darbus. Dėl tos pačios priežasties atsiskaitymą už atliktus darbus užsakovai atlikdavo generaliniam rangovui UAB „Hronas“. UAB „Hronas“ aliuminio konstrukcijų/fasadų padalinys 2007 metų antroje pusėje buvo perkeltas į UAB „Hrono fasadai“. Visi UAB „Hronas“ specialistai ir darbuotojai, iki tol dirbę aliuminio konstrukcijų bei fasadų gamybos ir įrengimo srityje, perėjo dirbti į UAB „Hrono fasadai“. Būtent atsakovo darbuotojai ieškovo vardu pasirašinėjo atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus. Nuo 2007 metų pabaigos UAB „Hronas“ nebeturėjo jokių galimybių pats įvykdyti aukščiau nurodytas sutartis, todėl buvo sutarta, kad aliuminio konstrukcijų bei fasadų įrengimo darbus objektuose atliks UAB „Hrono fasadai“. Tam pritarė ir darbų užsakovai. Tačiau sutartys UAB „Hrono fasadai“ vardu nebuvo perrašytos dėl susiklosčiusių aplinkybių: UAB „Hrono fasadai“ buvo nauja rinkoje veikianti įmonė ir norint perrašyti sutartis šios bendrovės vardu, užsakovai reikalavo didelių savo prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių. Tokiu būdu buvo paprasčiau tęsti jau pradėtas sutartis, faktiškai perduodant šiose sutarčių numatytų darbų vykdymą UAB „Hrono fasadai“. Būtent dėl šios priežasties tarp UAB „Hronas“ ir UAB „Hrono fasadai“ buvo pasirašyta Paslaugų teikimo sutartis. Šias aplinkybes UAB „Hronas“ ir pats yra viešai deklaravęs. Darbų atlikimą objektuose pagrindžia ne tik ieškovo ginčijami Susitarimas bei Atliktų darbų aktas, bet ir 2009 m. balandžio 17 d. atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas bei 2009 m. liepos 17 d. trišalis susitarimas sudarytas tarp UAB ,,Hrono fasadai“, UAB „Hronas“ bei AB SEB bankas, taip pat kiti įrodymai (darbo užmokesčio sąnaudų lentelės, prekių ir paslaugų įsigijimo sąskaitos-faktūros ir kt.) bei aplinkybės. Kadangi darbai objektuose faktiškai atlikti, atsakovas juos teisėtai ir pagrįstai pridavė ieškovui, o ieškovas juos priėmė. Ieškovui priėmus atsakovo atliktus darbus, ieškovui kilo pareiga už juos atsiskaityti. Tai ir buvo padaryta atsakovui teisėtai išrašius Sąskaitą-faktūrą ir Susitarimu įskaičius priešpriešinius vienarūšius reikalavimus (CK 6.130 str.). Taigi, Atliktų darbų aktas, Sąskaita-faktūra, Susitarimas buvo sudaryti pagrįstai, todėl ieškovo teiginiai apie kitų jo kreditorių teisių pažeidimą neatitinka tikrovės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo BUAB “Hronas“ 4000 Lt už advokato pagalbą atsakovui UAB „Staticus“ bei 23,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, konstatavo, kad ieškinys nėra pagrįstas nei pagal faktines bylos aplinkybes, nei pagal teisinį ieškinio pagrindą. Teismas nurodė, kad ieškovas savo reikalavimus grindžia ginčijamų sandorių vertinimu kaip tariamų sandorių. Tačiau jis pats pripažįsta, kad Susitarimu aptartos nuostatos yra realiai įvykdytos. Taigi, sandoris yra įvykdytas ir sukėlė teisines pasekmes, o įvykdytas sandoris apskritai negali būti pripažintas tariamu. Todėl ieškovo nurodytu teisiniu pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas. Tuo tarpu faktinės bylos aplinkybės neduoda teismui pagrindo tenkinti pareikštus reikalavimus ir kitokiais teisiniais pagrindais. Iš bylos duomenų matyti, kad 2007 m. viduryje ieškovo (UAB „Hronas“) aliuminio konstrukcijų padalinys buvo reorganizuotas į atskirą įmonę „UAB „Hrono fasadai“ (dabar – UAB „Staticus“). Tai patvirtina informacinis pranešimas, pranešimas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, iš kurio matyti, kad nuo 2007 m. rugpjūčio ieškovo žinioje liko tik medinių gaminių sritis (t. 1 b.l. 186, 187), byloje apklaustų liudytojų parodymai ir kiti įrodymai. 2007 m. rugsėjo 7 d. tarp šalių buvo sudaryta Paslaugų teikimo sutartis, kurios 1.1 punkte nustatyta, kad atsakovas teiks ieškovui aliuminio-stiklo konstrukcijų projektavimo, gamybos, montavimo, projekto valdymo bei techninės priežiūros paslaugas, o ieškovas priims tinkamai suteiktas paslaugas ir už jas sumokės atsakovui sutartą kainą. Šiame kontekste paminėtina, kad sprendžiant atitinkamų sumų priteisimo ieškovui klausimą dėl ginčo darbų (ne)atlikimo, atmestini ieškovo argumentai, kad ne visų šios sutarties nuostatų buvo tinkamai laikomasi perduodant atsakovo atliktus darbus, nes net ir konstatavus tokias aplinkybes, tai per se niekaip nereikštų, kad darbus faktiškai atliko ne atsakovas, o ieškovas. Tuo tarpu ieškovo vadovo pasirašytas Atliktų darbų aktas patvirtina, kad darbus objektuose atliko būtent atsakovas. Tą patį patvirtina Susitarimo preambulės „d“ punktas, šalių vadovų pasirašytas 2009 m. balandžio 17 d. atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas, kuriame, be kita ko, nurodoma, kad atsakovas atliko darbus būtent Paslaugų teikimo sutarties pagrindu (t. 1 b.l. 188), taip pat minėtas ieškovo vadovo pranešimas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, kuriame nurodyta, kad objektuose visus darbus faktiškai atliko atsakovas. Teismas pažymėjo, kad iš ieškovo pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, atliktų darbų aktų bei pažymų matyti, kad visi darbai buvo atliekami jau po UAB „Hrono fasadai“ atskyrimo nuo ieškovo (t. 1 b.l. 26-44). Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovas pirko medžiagas, komandiravo savo darbuotojus į Latvijoje esančius objektus. Teismas nurodė, kad esant tokioms aplinkybėms neturi jokio pagrindo daryti išvadą, kad darbus realiai yra atlikęs ne atsakovas, o ieškovas. Teismas pažymėjo, kad ieškovas iš esmės net ir nepateikė jokių bent kiek įtikinamesnių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius, jog faktiškai darbus atliko jis (CPK 12, 178 str.). Tuo tarpu byloje esantys įrodymai patvirtina ne tik tai, kad darbus realiai atliko būtent atsakovas, bet ir tai, kad ieškovas, perdavęs savo veiklos dalį atsakovui, net ir norėdamas nebūtų galėjęs atlikti tokių darbų, nes nebeturėjo nei gamybos priemonių, nei žmogiškųjų resursų tokiai specifinio pobūdžio veiklai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovo BUAB „Hronas“ bankroto administratorius apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, pripažinti negaliojančiais 2009-07-23 Atliktų darbų aktą Nr. 08-HF 012-2-F-2, 2009-07-23 PVM sąskaitą faktūrą Nr. HRF 550840 ir 2009-04-16 Susitarimo Nr. 09-1/5-45 7-13 punktus bei priteisti ieškovui BUAB „Hronas" iš atsakovo UAB „Staticus“ 2291199,53 Lt; priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, pažeidė civilinio proceso teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

2. Teismas sprendime nepasisakė ir byloje netyrė aplinkybių ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas, nei kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai.

3. Pirmosios instancijos teismas vertindamas, kas atliko darbus rėmėsi vien formaliais ir nepakankamais įrodymais, t.y. pranešimu Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, faktu, kad darbai atlikti po UAB „Hrono fasadai“ atskyrimo nuo ieškovo, bei atsakovo pateiktais medžiagų pirkimo, komandiravimo dokumentais, tačiau netyrė kitų byloje pateiktų įrodymų bei argumentų.

4. Teismas netyrė ir nevertino aplinkybės, kad visas statybos rangos sutartis su užsakovais sudarė ieškovas, o ne atsakovas. Taip pat nebuvo ištirti ir įvertinti ieškovo pateikti įrodymai.

5. Pirmosios instancijos teismas padarė jokiais byloje pateiktais duomenimis nepagrįstą išvadą, kad ieškovas perdavęs savo veiklos dalį atsakovui, net ir norėdamas nebūtų galėjęs atlikti tokių darbų, nes nebeturėjo nei gamybos priemonių, nei žmogiškųjų resursų tokiai specifinio pobūdžio veiklai, ir tai galėjo lemti neteisingo spendimo priėmimą.

Atsiliepimas

6. Atsakovas ginčijamuose sandoriuose nurodytuose objektuose jokių darbų neatliko, šiuos darbus atliko pats ieškovas, o 2009-07-23 Atliktų darbų aktas ir jo pagrindu išrašyta 2009-07-23 PVM sąskaita faktūra Nr. HRF 550840 bei 2009-04-16 Susitarimas yra tariamieji sandoriai, sudaryti tik dėl akių, siekiant dirbtinai sukelti ieškovo įsiskolinimą atsakovui, tam, kad atsakovas išvengtų skolos ieškovui sumokėjimo dalyje dėl 2291199,53 Lt.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB ,,Staticus“ prašo atmesti ieškovo BUAB „Hronas“ apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2011-04-27 sprendimą nepakeistą bei priteisti iš ieškovo BUAB „Hronas“ atsakovo UAB „Staticus“ naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apelianto teiginiai apie netinkamą įrodymų vertinimą yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes bei pateiktus įrodymus, ir priėmė pagrįstą bei motyvuotą sprendimą. Atsakovas nurodo, kad ieškovas BUAB „Hronas“ pateikdamas teismui nepagrįstą ieškinį ir apeliacinį skundą, procesinėmis teisėmis naudojasi nesąžiningai.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Tarp šalių kilo ginčas dėl 2009 m. balandžio 16 d. susitarimo Nr. 09-1/5-45 7-13 p. bei dėl to kas faktiškai atliko darbus, nurodytus 2009 m. liepos 23 d. atliktų darbų akte Nr. 08-HF 012-2-F-2 (PVM sąskaita-faktūra Nr. ARF 550840).

Ieškovo teigimu iš 2009 m. liepos 23 d. akto nėra aišku kokius darbus atsakovas perdavė ieškovui. Atliktų darbų aktas, sąskaita-faktūra bei susitarimas sudaryti tik dėl akių, tikslu dirbtinai sudaryti ieškovo įsiskolinimą atsakovui ir padėti atsakovui išvengti pareigos atlyginti ieškovui dalį (2 291199,53 Lt) išlaidų, patirtų rekonstruojant atsakovo patalpas. Visus ginčo akte nurodytus darbus atliko pats ieškovas.

Savo teiginius ieškovas grindė tuo, kad visuose 7 objektuose, kuriuose atlikti darbai, įrašyti į ginčo aktą, sutartys buvo sudarytos su ieškovu, priėmimo aktai taip pat buvo surašyti ieškovo vardu. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jog darbus atliko jis.

Atsakovo teigimu, ginčo akte nurodytuose objektuose visus darbus faktiškai atliko atsakovas, o ne ieškovas. Neneigia, kad užsakovų sutartys buvo sudarytos su ieškovu ir aktai išrašyti ieškovo vardu, tačiau nurodo, kad atsiskyrus aliuminio konstrukcijų fasadų padaliniui į atskirą įmonę, nebuvo keistos sutartys su užsakovais bei darbų priėmimo aktai buvo išrašomi ieškovo vardu, bet darbus faktiškai atliko atsakovas, nes jis perėmė visą techninę įrangą minėtų darbų atlikimui ir ieškovas nebuvo pajėgus be įrangos atlikti aliuminio konstrukcijų/fasadų darbus.

Kaip minėta, ieškovas prašė pripažinti negaliojančiais 2009 m. liepos 23 d. atliktų darbų aktą Nr. 08-HFO12-2-F-2, 2009 m. liepos 23 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. HRF 550840 ir 2009 m. balandžio 16 d. susitarimo Nr. 09-1/5-45- 7-13 punktus, kaip tariamus sandorius, sudarytus tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių (CK 1.86 str. 1 d.), teigdamas, kad nė viena šalis nevykdė nurodytų sandorių, atsakovas neatliko darbų nurodytuose 7 objektuose, ieškovas nepriėmė iš atsakovo jokių darbų.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs surinktą bylos medžiagą, pagrįstai konstatavo, kad ieškovo nurodytu pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas, nes susitarimas buvo realiai įvykdytas, o įvykdytas sandoris negali būti pripažintas tariamu, bei, kad ieškovas neįrodė, jog faktiškai darbus atliko ne atsakovas, o jis pats.

Teisėjų kolegija iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis negali sutikti su apelianto argumentais.

2009 m. balandžio 16 d. susitarimu šalys faktiškai suderino tarpusavio įsipareigojimų įvykdymą. Apeliantas konkrečiai nenurodo kuo pasireiškia minėto susitarimo atskirų punktų tariamumas. Ginčo susitarime yra nurodyta tiek ieškovo, tiek atsakovo įvykdyti įsipareigojimai, bei atlikti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymai. Apeliantas neginčija viso susitarimo kaip tariamo, o tik išskiria 7-13 punktus. Pagal tariamo sandorio esmę sandoris iš dalies negali būti tariamas (CK 1.86 str. 1 d.). Jis gali būti arba tariamas arba ne. Apeliantas įvardija tariamais tik tuos susitarimo punktus, kurie jam nėra naudingi. Tačiau susitarimas realiai yra įvykdytas, įskaitant visus jame esančius punktus, todėl jis negali būti pripažintas tariamu, nes įvykdymas sukėlė šalims teisines pasekmes. Kitų pagrindų pripažinti minėtą susitarimą negaliojančiu pagal faktines bylos aplinkybes nėra nustatyta.

Nors apeliantas 2009 m. liepos 23 d. atliktų darbų aktą Nr. 08-HF012-2-F2 ir PVM sąskaitą-faktūrą HRF Nr. 550840 (14, 15 b.l., t. 1) išskiria kaip atskirus sandorius, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad nurodytame akte fiksuoti anksčiau atlikti darbai 7 objektuose, kurių bendra vertė 2291199,53 Lt ir šiai sumai išrašyta ginčo sąskaita. Šiai sumai atlikti darbai yra nurodyti ginčo susitarime (9-10 b.l., t. 1, susitarimo d, 7 , 12 p.). Apelianto prašoma pripažinti negaliojančia PVM sąskaita-faktūra yra išrašyta ginčo akto pagrindu, kaip dokumentas apmokėjimui. Jis nėra sandoris ir negali būti ginčijama sandorių negaliojimo pagrindais.

Iš pateiktų į bylą dokumentų matyti, kad ginčo aktas sudarytas darbų priėmimo konkrečiuose objektuose pagrindu, nustatant kiek faktiškai darbų kiekviename objekte atliko atsakovas. Akte nurodytuose objektuose iš viso darbų buvo atlikta daugiau, ginčo aktu išskirta darbų dalis atlikta atsakovo.

Abi šalys pateikė savo paaiškinimus bei atitinkamus įrodymus apie minėtuose 7 objektuose atliktus darbus. Kaip minėta, apeliantas teigė, jog jis atliko visus darbus, o atsakovas – kad darbus bendrai 2291199,53 Lt sumai atliko jis.

Iš į bylą pateiktų įrodymų tiksliai paskaičiuoti kiek ir kokius darbus atliko šalys nėra įmanoma. To nepaneigė posėdžio metu ir šalių atstovai.

Apeliantas (UAB ,,Hronas“) vykdė reorganizaciją ir savo aliuminio konstrukcijų padalinį atskyrė į atskirą įmonę – UAB ,,Hrono fasadai“ (dabar UAB ,,Staticus“ (atsakovas). Pagal patiektus į bylą įrodymus, po reorganizacijos apelianto žinioje liko medinių gaminių sritis, o atsakovo – aliuminio konstrukcijų paslaugų sritis. Atsakovui ieškovas perdavė ir atitinkamą techninę įrangą, naudojamą aliuminio konstrukcijų darbų atlikimui. Todėl pats apeliantas, neturėdamas atitinkamos įrangos, negalėjo vykdyti aliuminio konstrukcijų darbų, juos faktiškai atliko atsakovas. Tačiau sutartys su užsakovais buvo sudarytos apelianto vardu ir atliktų darbų priėmimo aktai surašyti nurodant apelianto pavadinimą. Faktiškai ir patys pavadinimai mažai tesiskyrė t. y. UAB ,,Hronas“ ir UAB ,,Hrono fasadai“. Tik vėliau atsakovo pavadinimas buvo pakeistas į UAB ,,Staticus“. Iš pateiktų darbuotojų sąrašų matyti, kad dalis darbuotojų dirbo abiejose bendrovėse. Todėl pagal patiektus atskiruose objektuose atliktų darbų aktus tiksliai nustatyti, kuri bendrovė atliko konkrečius darbus, nėra galimybių. Tačiau, įvertinant faktą, kad atskyrus aliuminio konstrukcijų padalinį į atskirą įmonę ir jai perdavus visą su tuo susijusią įrangą, labiau tikėtina, kad ginčo akte nurodytą kiekį darbų kiekviename iš 7 objektų atliko atsakovas. Be to, ir pats apeliantas pasirašydamas ginčo aktą patvirtino, kad akte nurodytai sumai darbus objektuose atliko atsakovas. Kad darbus atliko atsakovas apeliantas nurodė ir pranešime Nr. 091113/1 (197 b.l., t.1).

Į bylą yra pateikti įrodymai, kad atsakovas pirko medžiagas, siuntė darbuotojus į objektus. Darbai buvo atliekami po atsakovo atskyrimo nuo apelianto, t. y. atsakovui perdavus visą aliuminio konstrukcijų gamybos įrangą.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, nėra pakankamo pagrindo teigti, jog darbų, nurodytų ginčo akte bei susitarime, atsakovas neatliko.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti.

Atsakovas pateikė prašymą dėl 6050 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo (13-15 b.l., t. 1). Atsižvelgiant į Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintas rekomendacijas, iš ieškovo priteistina atsakovui 4000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Hronas“ uždarajai akcinei bendrovei ,,Staticus“ 4000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Marytė MitkuvienėRimvydas NorkusDonatas Šernas