Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2011-05-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-158-865/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-05-06
Bylos Nr.
1-158-865/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irma Randakevičienė
Kaltinamasis
M. P.
Civilinis ieškovas
R. L., S. V. L., V. L.
Civilinis atsakovas
UAB „(duomenys neskelbtini)“
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-158-865/2011
1-10-1-00548-2009-1
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.5.
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 6 d.Vilnius
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,sekretoriaujant Ramunei Žičkutei,dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui,kaltinamajam M. P.,kaltinamojo gynėjui advokatui G. B.,nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams R. L., S. V. L., V. L.,nukentėjusiųjų advokatui M. S.,civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui A. M.,civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ atstovei A. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, neteistas,

- kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalį,-

teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. P. 2009-03-18, apie 5.54-5.56 val., Kalvarijų-Upės g. sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas kelių transporto priemonę – jam priklausantį automobilį „Chrysler Grand Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1222 (Žin., 2009, Nr. 120-5147), 134 punkto reikalavimus – važiuodamas Kalvarijų gatve link Žaliojo tilto, kelio važiuojamoje dalyje atsiradus kliūčiai, pėsčiųjų perėja, iš dešinės pusės pagal automobilio važiavimo kryptį, einant pėsčiajai A. P. L., nesulėtino važiavimo greičio, laiku nestabdė transporto priemonės, partrenkė pėsčiąją, dėl ko pastaroji žuvo įvykio vietoje.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. P. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos veikos pripažino iš dalies ir parodė, jog 2009-03-18, apie 5.56 val., dirbdamas taksi vairuotoju, būdamas blaivus, paėmęs keleivį iš Krokuvos gatvėje esančio namo, su keleiviu jis važiavo Kalvarijų gatve link Žaliojo tilto kaire kelio juosta, degant žaliam šviesoforo signalui, leistinu greičiu apie 50 km/h. Kelias buvo dviejų juostų. Lauke buvo tamsu, buvo įjungti langų valikliai, smulkiai lynojo. Automobilis priklausė jam, tačiau buvo naudojamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbui pagal sutartį, buvo tvarkingas. Padangos buvo žieminės. Žalią šviesoforo šviesą jis matė iš tolo, dar nepravažiavęs Juozapavičiaus gatvės sankryžos, nes buvo ankstus rytas, pakankamai tuščia, toje vietoje nuokalnė. Likus kokiems 5 metrams iki pėsčiosios, jis ją pamatė einančią per kelią sankryžoje iš dešinės pusės į kairę, ėmė staigiai stabdyti, bet jau buvo per vėlu. Moterį jis pastebėjo kartu su keleiviu, keleivis suriko. Jis paspaudė stabdžio pedalą. Pėsčioji buvo tamsiai apsirengusi, jis jos nepastebėjo. Jam iš dešinės pusės tuo metu stovėjo automobilis, negali pasakyti kokiu kampu. Stotelėje stovėjo autobusas. Šviesoforas degė žalias, nemirksėjo. Degė ryškiai. Kitų pėsčiųjų nebuvo. Moterį jis patrenkė priekine automobilio dalimi, per vidurį, gal šiek tiek kairiau. Jis neprisimena, kokiu žingsniu ėjo moteris: ar ji bėgo, ar ėjo. Prie šviesoforo viduryje kelio buvo pėsčiųjų salelė, moteris judėjo link jos. Kai moterį jis patrenkė, ji buvo nublokšta už salelės, į kairę pusę, nežino, kiek metrų, gulėjo ant nugaros. Jis pasimetė, pavažiavo atgal, kad nemaišytų eismui. Jo regėjimas normalus, akinių nenešioja, spalvas skiria. Kai sustojo, iškvietė greitąją medicinos pagalbą, policiją. Keleivis skubėjo į aerouostą, jis išvažiavo su kitu taksi. Įvykio metu prie jo buvo priėjęs kažkoks žmogus, pavardės jis nežino. Jo vairavimo stažas 28 metai. Yra baustas prieš du metus administracine tvarka už pasišalinimą iš įvykio vietos, buvo užkabinęs kitą automobilį su savo automobiliu. Turto jis neturi, jei būtų priteista žala, ją atlygintų iš algos dalimis, šiuo metu registruotas darbo biržoje, tikisi gauti darbą. Išlaiko mamą ir seserį. Gailisi, kad taip nutiko.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis R. L. parodė, jog jo šeima gyveno su mama ir tėvu, įvykio dieną jo mamai buvo 73 metai. Jie gyveno (duomenys neskelbtini). Tą rytą mama ėjo žiūrėti brolio dukters, dukrai tuo metu buvo 5 metukai. Anūkę mama prižiūrėdavo viena, iki 15.00 – 16.00 val. Antras brolio vaikas ėjo į mokyklą. Jam tuo metu buvo 12 metų. Jo mama regėjimu nesiskundė, skyrė spalvas, buvo sveika, retkarčiais pakildavo kraujo spaudimas. Brolio dukra buvo judri, mama sugebėdavo prižiūrėti anūkę, grįžti namo, susitvarkyti, paruošti valgyti. Brolis su šeima gyveno penktame namo aukšte, lifto laiptinėje nebuvo, mama lipdavo pėsčiomis. Iki brolio namų mama vykdavo viešuoju transportu, įlipdavo Šatrijos stotelėje, važiuodavo iki Centrinės universalinės parduotuvės, pereidavo į kitą gatvės pusę ir važiuodavo į Pašilaičius. Brolis ir jo žmona dirbo, tačiau neturėjo finansų auklei. Nusiskundimų dėl vaiko nepriežiūros, kuomet prižiūrėdavo mergaitę mama, nebuvo iš brolio pusės.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis S. V. L. parodė, jog jo žmona tą rytą atsikėlė anksti ryte ir išėjo. Jis dar miegojo. Jo žmona keldavosi 5.00-5.30 val., o grįždavo 16.00-17.00 val. važiuodavo ir grįždavo autobusu. Jie gyvena 4 aukšte, lifto nėra, sūnus, kurio vaiką prižiūrėdavo žmona, taip pat gyvena aukštai, 5 aukšte, laiptinėje irgi lifto nėra. Jo žmona spalvas skyrė, lauke akinių nenešiojo, juos naudojo tik namuose skaitymui. Jai kartais pakildavo kraujo spaudimas, viena akimi blogiau matė, kitų ligų neturėjo. Tą rytą jo žmona buvo apsivilkusi pilku lietpalčiu, užsidėjusi raudoną ar žalią kepurę. Jo žmona buvo labai atsargi, jis abejoja, ar ji galėjo eiti per raudoną šviesoforo signalą. Per gatvę žmona nebėgdavo, gal eidavo spartesniu žingsneliu.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. L. parodė, jog jo mama gyveno su brolio šeima, atvykdavo prižiūrėti jo vaiko. Mama atvykdavo 7.00 val. ryte autobusu. Ji atvažiuodavo arba su persėdimu, arba be 5 autobusu. Mama persėsdavo į kitą autobusą prie Žaliojo tilto. Mama keldavosi anksti. Tą rytą mama neatvyko. Buvo 7.15 val., žmona paskambino į mamos mobilųjį telefoną ir jiems pranešė, kad mama morge. Mama atvykdavo punktualiai, niekada nevėluodavo. Jo vaiką mama prižiūrėjo 3,5 metų, per šiuos metus ji niekada nebuvo pavėlavusi. Jis gyvena 5 namo aukšte, name lifto nėra. Mama lipdavo iki 5 aukšto. Mama vaiką prižiūrėdavo iki 16.30 val. Vyresnioji dukra iš mokyklos grįždavo apie 14.10 val. Tuo metu jai buvo 12 metų. Įvykio metu mažesniajai dukrai buvo 4 metai. Mamos sveikata buvo gera. Nesiskundė. Dukros į darželį jie nevedė, nes ji iš karto susirgdavo. Mama dukrą į lauką vesdavo kasdien. Mama rimtom ligom nesirgo. Mama viena akim prasčiau matė, akinių nenešiojo, spalvas skyrė, atminties trūkumų neturėjo.

Teisiamajame posėdyje liudytojas M. R. parodė, jog prieš porą metų, žiemą, jis dirbo viešbučio restorane. Jo darbas prasidėdavo 6-5.30 val. Važiuodamas 47 autobusu iš Pilaitės išlipo Žaliojo tilto stotelėje. Važiuodavo visuomet šiuo autobusu. Kelintą valandą atsidūrė prie Žaliojo tilto, neprisimena. Autobusas buvo dvigubas. Išlipęs jis labai dažnai pakeisdavo maršrutą tam, kad ryte pasivaikščiotų. Išlipęs pro vidurines autobuso duris, nusprendė eiti ne įprastu maršrutu, o tiesiai. Paėjo kokius 5- 10 metrų. Aplink žmonių buvo mažai. Iš Kalvarijų g. link Operos ir baleto teatro jam degė raudonas šviesoforo signalas. Išsitraukė cigaretę, kad prisidegti. Tuo momentu išgirdo smūgį. Kai išgirdo smūgį, stovėjo už autobuso, netoli šviesoforo. Pakėlė akis, degė žalias šviesoforo signalas ant kampo. Pastebėjo automobilį ir truputį toliau nukritusią moterį. Autobusas matymui netrukdė. Pirmoje kelio juostoje pastebėjo autobusą, antroje juostoje šviesų ,,Golfą“. Pervažiavus pėsčiųjų perėją, ties šviesoforo stulpu, stovėjo taksi, po kurio priekiniu ratu iš automobilio kairės pusės gulėjo beretė. Priėjo degant raudonam šviesoforo signalui prie nukentėjusiosios, ji buvo merdinti. Iškvietė pagalbą. Prie nukentėjusiosios buvo priėjusių ir kitų žmonių. Buvo priėjęs apsauginis, kuris pažiūrėjo moters pulsą. Po smūgio iš taksi išlipo vairuotojas, paskui keleivis. Iš streso keleivis išėjo svirduliuodamas. Jis tik pažiūrėjo, įsėdo į taksi. Taksistas pakėlė rankinuką, skėtį, pavažiavo atgal. Minėtas automobilis ,,Golf“ išvažiavo, jam keista, kad žmogus išvažiavo, nereagavo į įvykį. Jis, M. R., sulaukė greitosios pagalbos automobilio ir nuėjo į darbą. Jis yra negirdintis kaire ausim.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. R. parodė, jog 2009-03-18 apie 05.55 val. jis atvažiavo 47- to maršruto autobusu į Kalvarijų gatvę ir išlipo stotelėje „ Žaliasis tiltas“. Ėjo link šalia stotelės esančios pėsčiųjų perėjos. Eidamas link perėjos pastebėjo, kad transporto priemonėms važiuojančioms Kalvarijų gatve link Žaliojo tilto dega raudonas šviesoforo signalas. 1-oje eismo juostoje sustojime stovėjo autobusas, kuriuo jis atvažiavo, o 2-oje eismo juostoje stovėjo baltos ar šviesiai pilkos spalvos lengvasis automobilis, galimai VW, nors tiksliai neįsidėmėjo. Matė į kelio važiuojamąją dalį nuo sustojimo pusės įžengusią pėsčiąją. Atkreipė dėmesį į šviesoforo signalą, pėstiesiems degė žalias šviesoforo signalas. Ar tuo metu pėsčiųjų perėja ėjo kiti pėstieji, jis nepastebėjo. Kokiu tempu judėjo pėsčioji, nematė, nes į ją nežiūrėjo. Pasisuko į kairę, kur pamatė 3-iąja eismo juosta atvažiuojantį taksi automobilį, kuris važiavo dideliu greičiu. Buvo akivaizdu, kad vairuotojas viršijo greitį. Išgirdo smūgio garsą. Koks šviesoforo signalas degė smūgio metu, jis nematė. Po kelių sekundžių matė, kad automobiliams, važiuojantiems nuo Kalvarijų turgaus pusės, degė žalias šviesoforo signalas. Pėsčioji po smūgio buvo nublokšta ant asfalto į priekį taksi automobilio važiavimo kryptimi. Iš automobilio išlipo taksi vairuotojas ir keleivis. Priėjus prie partrenktos pėsčiosios, ji dar buvo gyva. Pėsčioji buvo partrenkta automobilio priekine kaire dalimi. Tuo metu švito, bet gatvės apšvietimas dar buvo įjungtas, be kritulių, kelio danga buvo šlapia (t. 1, b.l. 54-55, 65-66).

Iš liudytojo M. R. parodymų akistatoje su liudytoju L. T. protokolo matyti, jog liudytojas M. R. parodė, kad pėsčiajai įžengus į važiuojamąją kelio dalį degė žalias šviesoforo signalas. Smūgio momento jis nematė ir negali pasakyti, koks tuo metu degė šviesoforo signalas. Iš karto po smūgio matė, kad transporto priemonėms važiuojančioms Kalvarijų gatve link Žaliojo tilto degė žalias šviesoforo signalas. Pėsčioji per gatvę ėjo normaliu žingsniu. Smūgio metu pėsčioji buvo 3-ioje eismo juostoje. Prieš pat eismo įvykį 2-oje eismo juostoje matė sustojusį baltos spalvos VW markės automobilį ( t. 1, b.l. 106-109).

Iš liudytojo M. R. parodymų akistatoje su liudytoju J. V. protokolo matyti, jog liudytojas M. R. parodė, kad pėsčiajai einant pėsčiųjų perėja degė žalias šviesoforo signalas. Prieš pat eismo įvykį 2-oje eismo juostoje matė sustojusį baltos spalvos VW markės automobilį (t. 1, b.l. 159-160).

Iš liudytojo M. R. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog liudytojas M. R. nurodė vietą, kurioje jis buvo, kai pamatė pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją, kurią vėliau partrenkė automobilis -2 m. nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir 4 m nuo šviesoforo ant šaligatvio. Taip pat liudytojas nurodė vietą, kurioje buvo pėsčioji, kai jis ją pamatė pirmą kartą - 4 m atstumas nuo dešiniojo Kalvarijų g. važiuojamosios dalies krašto pėsčiųjų perėjoje (t. 1, b.l. 67-70).

Teisiamajame posėdyje liudytojas L. T. parodė, kad iš vakaro jis užsakė taksi, adresu: (duomenys neskelbtini). Nustatytą valandą, iš ryto atvažiavo taksi ,,Craisler“. Atsisėdo į taksi šalia vairuotojo, užsisegė diržą ir jie išvažiavo. Koks šviesoforas degė Krokuvos g., negali pasakyti. Žino, kad išsukant į Kalvarijų gatvę, jie nesustojo. Važiavo link Žaliojo tilto žalia šviesoforų signalų banga, normaliu greičiu. Leidosi keliu, jiems tikrai degė žalias šviesoforo signalas. Juozapavičiaus g. pamatė, kad į važiuojamą dalį greitu žingsniu išbėgo moteris ir pradėjo bėgti per kelią. Moteris vilkėjo rudos spalvos drabužiu, tas prasme, buvo apsivilkusi tamsiai. Jis pažiūrėjo į vairuotoją, ar jis mato pėsčiąją. Jis pagalvojo, kur seni žmonės ryte skuba ir bėga. Suprato, kad artėja vienas prie kito. Likus 1-2 m iki moters, suprato, kad vairuotojas moters nepastebėjo. Kažką sušuko. Sustabdyti automobilį laiko nebuvo. Vairuotojas nestabdė. Įvyko smūgis. Vairuotojas metė vairą į dešinę pusę, parbloškė moterį automobilio vairuotojo puse. Jie sustojo važiuojamojoje dalyje priešais tiltą. Jo vairuotojas paklausė, kas buvo. Jis jam pasakė sustoti, nes automobiliu užmušė žmogų. Vairuotojas buvo šoke, nesuprato. Jis pradėjo važiuoti atbulas. Jis vairuotojui sakė: ,,sustok“. Važiuojamojoje kelio dalyje kitų automobilių nebuvo. Stotelėje stovėjo autobusas. Moteris gulėjo. Ant automobilio vairuotojo pusės kampo gulėjo moters beretė. Vairuotojas paėmė beretę. Jis vairuotojui sakė: ,,Neimk“. Atbėgo aukštas su uniforma jaunuolis. Jam atrodo, buvo nukritęs moters batas. Negali atsakyti, kas iškvietė greitąją pagalbą, policiją. Po to dar atėjo kažkokie žmonės. Ji buvau šoke, stovėjo, žiūrėjo, kas vyksta. Iki lėktuvo buvo likę 40 minučių. Privažiavo 15 mikroautobusas ir jis išvažiavo.

Teisiamajame posėdyje liudytojas J. V. parodė, jog jis dirbo įvykio dieną 47 maršruto autobuso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoju, važiavo pagal grafiką iš Pilaitės mikrorajono į Lukiškių aikštę, kai išsukinėjo iš Konstitucijos pr., į Kalvarijų gatvę, degė žalias šviesoforo signalas, kelyje buvo dvi juostos. Buvo dulksna. Stotelėje prie universalinės parduotuvės sustojo, autobuse buvo daug žmonių. Prie šviesoforo vos sustojęs pamatė jam iš dešinės pusės stovinčią moterį. Kitų žmonių šalia moters nebuvo. Negali pasakyti, koks degė moteriai šviesoforo signalas. Matė, kaip moteris pradėjo eiti prieš jo autobusą per perėją vidutiniu žingsniu, tarp autobuso ir moters buvo 3-5 metrai, kaip tik jis tuo metu atidarė duris išlaipinti ir įlaipinti keleiviams. Kitų automobilių aplink nebuvo, žmonių stotelėje buvo. Po to jis nusisuko žiūrėti, kaip išlipa žmonės, išgirdo smūgį. Smūgis įvyko po 5-10 sekundžių. Atsisuko ir pamatė kairėje pusėje trečioje kelio juostoje stovinčią taksi, gulinčią moterį. Iš automobilio išlipo keleivis, po to vairuotojas. Jis, J. V., po to nuvažiavo.

Teisiamajame posėdyje liudytojas D. S. parodė, jog tą dieną jis 53 ar 56 autobusu iš Fabijoniškių važiavo iki Žaliojo tilto. Išlipo iš autobuso ir ėjo per kelią kampu, gal degant raudonam šviesoforo signalui. Asfaltas buvo drėgnas, matomumas 80 procentų. Ar buvo aplink automobilių, neprisimena. Einant per kelią, automobilių nebuvo, stotelėje buvo žmonių. Per kelią jis ėjo vidutiniu žingsniu, nebėgo. Kai priėjo pėsčiųjų salelę, išgirdo smūgį. Automobilio stabdymo garso negirdėjo. Pamatė žalios spalvos mikroautomobilį, viduryje sankryžos gulinčią moterį. Jis priėjo prie moters. 47 numerio maršrutinio autobuso nepastebėjo.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. M. parodė, jog jo įstaiga policijai siunčia ataskaitas, kaip veikia sankryžose esantys šviesoforai. Nuo Konstitucijos pr. iki žaliojo tilto yra trys šviesoforai. Toje kelio atkarpoje yra du taip vadinami ‚koridoriai“, kuriuose įmontuotos programos. Automatika reguliuoja, kokia bus žalio šviesoforo signalo ciklo trukmė. Žalia šviesoforų signalų banga nukreipta į centrą. 5.56 val. tuo metu minimoje sankryžoje degė 30 s žalias šviesoforo signalas, raudonas šviesoforo signalas degė 53 s. 5.56 val. pėsčiajam pradėjo mirksėti žalias šviesoforo signalas, mirksėjo 4 s. Po 4 s. užsidegė geltonas šviesoforo signalas – 5.56.04 val. 3 s. degė geltonas šviesoforo signalas. 5.56.07 užsidegė raudonas šviesoforo signalas. Jis degė 53 s. baigė degti 5.57.00 val. Tuomet 1 s. degė geltonas šviesoforo signalas. 5.57.01 val. pėstiesiems užsidegė žalias šviesoforo signalas, kuris degė 29 s. Jis mirksėjo 4 s. Žalias pėsčiųjų šviesoforo signalas baigė degti 5.57.34 val. tuomet viskas kartojosi: 3 s. degė geltonas šviesoforo signalas ir t.t. Šviesoforai dega lanksčiai. Tuo metu šioje atkarpoje šviesoforų klaidų nefiksuota. Prieš šviesoforą yra jutikliai, kurie nustato šviesoforų signalų veikimo trukmę. Šviesoforų jutikliai nereaguoja į automobilio greitį, reaguoja į transporto srautą. Antrajame koridoriuje numatytas greitis 52 km/h. Kokiam automobilio greičiui pritaikyta žalia šviesoforo spalva, negali pasakyti. Kokio reikėjo greičio pravažiuojant „žalią koridorių“ galima sužinoti turint visų sankryžų šviesoforų išklotines. Gatvės perėjimui šviesoforai reguliuojami skirtingai. Pirmas šviesoforas skirtas pėstiesiems, už sankryžos yra antras šviesoforas. Jei vairuotojas išvažiavo iš Krokuvos gatvės degant žaliam šviesoforo signalui, jis turėjo trumpam sustoti prie Konstitucijos g. ir Kalvarijų g. sankryžos. Šioje sankryžoje po 13 s. užsidegė žalias šviesoforo signalas. Jeigu kaltinamasis važiavo 50 km/h Kalvarijų g. ir Upės g. sankryžą jis kirto degant žaliam šviesoforo signalui. Nuo Konstitucijos pr. Sankryžos iki Upės g. sankryžos 328 m. Jeigu automobilio greitis buvo 50 km/h, važiavimas turėjo užtrukti 24 s. Visą laiką degė žalias šviesoforo signalas. Jeigu automobilio greitis buvo didesnis nei 50 km/h, tuomet jis tikrai važiavo per žalią šviesoforo signalą. Jeigu automobilio greitis buvo mažesnis nei 50 km/h, jis važiavo mirksint žaliam šviesoforo signalui arba degant raudonam šviesoforo signalui. Jei įvykis įvyko 5.56 val. iš Kalvarijų ir Krokuvos g. sankryžos automobilis išvažiavo 5.54.34 val. Yra 1, 5 min. skirtumas. Išvažiavus iš Krokuvos g. ir Kalvarijų g. sankryžos degant žaliam šviesoforui, Kalvarijų gatvėje Konstitucijos g. sankryžoje po 13 s. užsidega žalias šviesoforo signalas. 5.53.03 val. Krokuvos ir Kalvarijų g. sankryžoje degė žalias šviesoforo signalas, po 13 s. Kalvarijų g. Konstitucijos pr. sankryžoje užsidegė žalias šviesoforo signalas. Pakitimų nebuvo, šviesoforai degė vienodai. Jei iš Krokuvos g. - Kalvarijų g. sankryžos automobilis išvažiavo 5.50.3 val., jam degė žalias šviesoforo signalas. Po 13 s. Kalvarijų – Konstitucijos pr. sankryžoje užsidegė žalias šviesoforo signalas. Jeigu iš Krokuvos g. - Kalvarijų g. sankryžos automobilis išvažiavo 6.00 val., jam mirksėjo žalias šviesoforo signalas važiuojant 50 km/h.

Teisiamajame posėdyje specialistas T. V. parodė, jog jis dirba ,,(duomenys neskelbtini)“ eismo skyriuje vyr. inžinieriumi. Programuoja valdiklius, kuria, koreguoja programas. Dirba beveik nuo įmonės įkūrimo - apie 15 metų. Minimoje kelio atkarpoje veikia keturių šviesoforų schema: 201 - pirmas šviesoforas nuo Tilto g., 202 – Kalvarijų – Juozapavičiaus g., 203 - Kalvarijų g. – Konstitucijos pr., 204 – Kalvarijų g. – Krokuvos g. Jei automobilis nuo 204 šviesoforo išvažiuotų 5.30 ryto, į 201 sankryžą atvažiuotų degant žaliam šviesoforo signalui. Jei automobilis važiuotų 50 km/h, degtų žalias šviesoforo signalas, jei greitis būtų viršijamas būtų pakliūta į ,,žalią pabaigą“. Važiuojant 50 km/h, vairuotojas spėja pervažiuoti sankryžą. Krokuvos g. žalias šviesoforo signalas degė 5.39.34 val., o Upės g. - 5.39.53 val. Tarpiniai žali šviesoforo signalai: 5.39.47 val. Konstitucijos pr., 5.39.45 val. Juozapavičiaus g. Jei automobilis greičiau važiavo, gal stabtelėjo. O jei lėtai važiavo, tuomet važiavo nesustodamas. Jei automobilis važiavo daugiau 50 km/h – pateko į ,,žalią uodegytę“. Jei automobilis neviršijo greičio, jis važiavo degant žaliam šviesoforo signalui. Sekantys žalio šviesoforo signalai Krokuvos g.: 5.41.03; 5.42.32; 5.44.02; 5.45.32; 5.47.02; 5.48.32; 5.50.02; 5.51.32; 5.52.02; 5.54.32; 5.56.02; 5.57.32; 5.59.02; 6.00.32. Per pusvalandį įvyko 15 pozicijų. Sekantys šviesoforai užsidega truputį skirtingai. Tai lemia detektorių darbas. Jei yra automobilis, pratęsiamas žalio signalo degimo laikas. Jei nėra, užbaigiamas. Priklauso, ar yra automobilis. Sekančių šviesoforų signalai stipriai nekinta, bet 5.45 val. prie Žaliojo tilto žalias šviesoforo signalas užsidegė 52 s, o prieš tai užsidegdavo 44 s. Žalias šviesoforo signalas užsidegė 8 s vėliau. Jei nuo 204 sankryžos automobilis važiuotų greičiau, tai būtų privažiuotas raudonas šviesoforo signalas. Šviesoforai į viešąjį transportą nereaguoja. 5.53.02 val. šviesoforų signalai degė taip pat. Trumpesnis intervalas tarp šviesoforų 5.39 val. Pagal ciklą pagrindinėje gatvėje degė žalias šviesoforo signalas, po 17 s užsidega žalias šviesoforo signalas pėstiesiems per pusę gatvės, po 7 s užsidega kita gatvės pusė. Po 30 s žalias šviesoforo signalas baigiasi pėstiesiems per abi puses. Tarpas tarp žalio šviesoforo signalo pėstiesiems yra visur vienodas, t.y. 17 s. Žalias šviesoforo signalas iki salelės dega 29 s. Po 29 s 4 s mirksi žalias šviesoforo signalas. 3 s dega geltonas šviesoforo signalas. Po 7 s užsidega žalias šviesoforo signalas Kalvarijų g. Žalias šviesoforo signalas dega 29 s, plius 4 s. Geltonas šviesoforo signalas dega 3 s. Po 7 s užsidegė raudonas šviesoforo signalas. Pėstiesiems užsidega žalias, automobiliams raudonas šviesoforo signalas užsidega prieš 14 s. Kai pėstiesiem užsidega raudonas šviesoforo signalas, automobiliams žalias šviesoforo signalas užsidega po 7 s. Geltonas šviesoforo signalas transportui dega 1 s. Pėsčiajam daugiausiai žalio šviesoforo signalo reikėjo laukti 54 s. Išvykstant iš Krokuvos g. į Kalvarijų - Konstitucijos g. sankryžą atvykstama degant raudonam šviesoforo signalui. Jeigu automobilis važiavo vos greičiau, spėjo degant žaliam šviesoforo signalui. Greičiausiai reikia truputį palaukti. Yra 15 s, kad automobilis išsuktų, atvažiuotų. Jei automobilis važiuotų labai lėtai, atvažiuotų degant žaliam šviesoforo signalui. Jei automobilis važiuotų greitai, jam tektų palaukti žalio šviesoforo signalo. Jei Konstitucijos pr. automobilis važiuoja labai lėtai, jis spėja į Žaliojo tilto pabaigą. Per piką gali neatvažiuoti. Jeigu automobilis važiavo 50 km/h, jam degė žalias šviesoforo signalas. Tam, kad degtų raudonas šviesoforo signalas, automobiliui reikėjo važiuoti 30 km/h arba daugiau nei 50 km/h. Kalvarijų g. – Upės g. sankryžos šviesoforo ciklas: 26 s dega žalias šviesoforo signalas, 4 s mirksi, 3 s dega geltonas šviesoforo signalas. Raudonas šviesoforo signalas dega 57 s. Ne visą laiką žalias šviesoforo signalas dega vienodai – dega ne 26 plius 4 s, o 18 plius 4 s. Taip buvo kelis kartus. Pirma pėsčiųjų pusė užsidega nuo Upės g. iki salelės anksčiau 8 s, bet baigiasi kartu.

Iš Eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog: eismo įvykio vieta – Kalvarijų-Upės gatvių sankryža Vilniuje. Užfiksuota automobilio „Chrysler“ padėtis po autoįvykio – jis stovi Kalvarijų gatvėje 6,1 m atstumu iki Upės g., Priekine dešine dalimi 7,5 m iki dešiniojo kelio borto, galine dalimi 7,65 m. priekyje automobilio 14,7 m atstumu ant nugaros guli moteriškos lyties lavonas, kuris yra nutolęs nuo dešiniojo kelio borto 13, 6m. Nuo lavono tęsiasi 1,4 m dėmė, panaši į kraują (t. 1, b.l. 4-13). Iš Eismo įvykio vietos papildomos apžiūros protokolo matyti, jog nustatyta, kad atstumas nuo Kalvarijų gatvės praplatėjimo, skirto įvažiuoti į visuomeninio transporto stotelę, iki Upės g. yra 53,2 m, o iki pėsčiųjų perėjos - 38,5 m (t. 1, b.l. 149-151).

Iš Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, jog eismo įvykio vietoje buvo atlikta automobilio „Chrysler Grand Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patikra ir apžiūra. Nustatyti tokie išoriniai sugadinimai – skilęs priekinis kairės pusės žibintas, sulenktas variklio dangtis, skilęs priekinis stiklas, sulenktas priekinis kairės pusės sparnas, skilęs priekinis bamperis. Vairo ir stabdžių mechanizmai veikiantys (t.1, b.l. 16-17).

Iš Bendrojo pagalbos centro pateiktos įvykio ataskaitos matyti, jog skambinta apie įvykį 2009-03-18, 5.56 val. (t. 1, b.l. 23).

Iš UAB „Vilniaus autobusai“ rašto matyti, jog 2009-03-18 jų įmonės vairuotojas – konduktorius J. V. dirbo 47 maršrutu 5 grafiku. Apie 5.56 val. galėjo būti Kalvarijų g. sustojime „Žaliasis tiltas“. Iš pridėto grafiko matyti, jog minėtame sustojime autobusas turi būti 5.54 val. (t. 1, b.l. 78-79).

Iš savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ rašto matyti, jog 2009-03-18, apie 5.59 val., Kalvarijų g. – Upės g. – Žvejų g. sankryžoje, esančioje pėsčiųjų perėjoje, eismo valdymo centras sutrikimų apie sankryžos veikimą negavo (t. 1, b.l. 81).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje (2009-10-19 Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, jog tikėtinos ribinės automobilio „Chrysler Grand Voyager“ važiavimo greičio reikšmės pėsčiosios partrenkimo metu, buvo 45-53 km/h. Tiksliau apskaičiuoti automobilio „Chrysler Grand Voyager“ važiavimo greičio prieš eismo įvykį, negalima. Tikėtina, kad pėsčioji A. L. buvo partrenkta prieš pat automobilio, važiuojančio apie 50 km/h greičiu, užstabdymo pradžia, ar tuoj pat po jos. Tikėtinas šio eismo įvykio mechanizmas buvo toks: M. P., važiuodamas automobiliu „Chrysler Grand Voyager“ Kalvarijų gatve Žaliojo tilto link jo nurodytu greičiu 50 km/h, važiuojamosios dalies dešinės pusės, skirtos važiuoti link Žaliojo tilto, 3-ioje eismo juostoje, pėsčiųjų perėjos ribose, automobilio priekinės plokštumos kaire puse, apie 1,5 m. atstumu nuo dešiniojo automobilio šono, partrenkė automobilio atžvilgiu iš dešinės į kairę ėjusią pėsčiąją A. L.. Pėsčiosios partrenkimo metu, pėsčiosios kūnas buvo nublokštas į priekį ir į kairę automobilio važiavimo kryptimi į padėtį, užfiksuotą eismo įvykio vietos plane. Jeigu šioje kelio situacijoje pėsčioji A. L. automobilio vairuotojo M. P. matomumo zonoje eidama vidutiniu ramiu tempu iki partrenkimo vietos įveikė nemažesnį kaip 2,1 m. atstumą, arba vidutiniu greitu tempu nemažesnį kaip 2,7 m atstumą, tai automobilio „Chrysler Grand Voyager“ vairuotojo M. P. veiksmai,- važiuodamas paties nurodomu 50 km/h greičiu savalaikiai nemažino vairuojamo greičio tikslu išvengti tikėtina per pėsčiųjų perėją einančios pėsčiosios partrenkimo- techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Spręsti kurio eismo įvykio dalyvio - automobilio „Chrysler Grand Voyager“ vairuotojo M. P. ar pėsčiosios A. L.,- veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga kilti šiam eismo įvykiui, negalima. Automobilio „Chrysler Grand Voyager“ vairuotojas M. P., važiuodamas nurodomu 50 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo reaguodamas stabdymui, jeigu šioje kelio situacijoje pėsčioji A. L. automobilio vairuotojo M. P. matomumo zonoje eidama vidutiniu ramiu tempu iki partrenkimo vietos įveikė nemažesnį kaip 2,1 m. atstumą, o eidama vidutiniu greitu tempu, nemažesnį kaip 2,7 m. atstumą (t.1, b.l.101-105).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje (2010-03-31 Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad minimalus automobilio „Chrysler Grand Voyager“, važiuojančio nurodytu 45 km/h greičiu, sustabdymo kelias, eismo įvykio metu buvusiomis kelio sąlygomis, įvertinus, kad eismo įvykio vietoje yra nuokalnė, yra apie 28 m., o važiuojančio nurodytu 53 km/h greičiu –apie 36 m. Automobilio „Chrysler Grand Voyager“ vairuotojas M. P., važiuodamas nurodytu 45-53 km/h greičiu ir pastebėdamas, tikėtina, pėsčiųjų perėjos ribose buvusią ir kliūtį sudariusią pėsčiąją 38,5 m atstumu iki pėsčiųjų perėjos pradžios, efektyviai stabdydamas vairuojamą automobilį, turėjo techninę galimybę sustoti iki pėsčiųjų perėjos pradžios ir išvengti šio eismo įvykio (pėsčiosios partrenkimo). Mažiausias atstumas, kuriuo automobiliui „Chrysler Grand Voyager“ priekine dalimi būnant nuo pėsčiosios partrenkimo vietos automobilio vairuotojas M. P., važiuodamas nurodytu 45-53 km/h greičiu, pamatydamas kliūtį sudariusią pėsčiąją ir stabdydamas vairuojamą automobilį turėjo galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo yra 28-36 m. atitinkamai važiavimo greičiui, o automobiliui važiuojant paties vairuotojo nurodytu 50 km/h greičiu-apie 33 m. Jei vairuotojas M. P., važiuodamas nurodytu 45-53 km/h greičiu, turėjo objektyvią galimybę pamatyti kliūtį sudariusią pėsčiąją nuo partrenkimo vietos būnant mažesniu kaip atitinkamai 28-36 m atstumu, o važiuodamas jo paties vairuotojo nurodytu 50 km/h greičiu mažesniu kaip 33 m atstumu, tai stabdydamas automobilį jis neturėjo techninės galimybės išvengti pėsčiosios partrenkimo.(t. 1, b.l. 155-156).

Ikiteisminio tyrimo metu LTEC specialistas H. V. paaiškino, kad eismo įvykio vietos plane neužfiksuota jokių automobilio „Chrysler Grand Voyager“ stabdymą, judėjimą prieš eismo įvykį ir eismo įvykio metu apibudinančių pėdsakų (automobilio ratų stabdymo, ratų šoninio slydimo pėdsakų), nėra objektyvių duomenų apie tai, kurioje vietoje automobilio „Chrysler Grand Voyager“ vairuotojas reagavo stabdymui, kokiu intensyvumu stabdė. Dėl šių priežasčių negalima apskaičiuoti šio automobilio važiavimo greičio prieš eismo įvykį. Automobilio važiavimo greitis pėsčiosios partrenkimo metu apskaičiuotas atsižvelgiant į atstumą, kurį nuo tikėtinos partrenkimo vietos buvo nublokšta pėsčioji. Tai būtų tikėtinos ribinės automobilio „Chrysler Grand Voyager“ važiavimo greičio reikšmės 45-53 km/h. Kadangi negalima nustatyti tikslaus automobilio greičio, todėl specialisto išvadoje yra naudojamas paties vairuotojo nurodytas greitis 50 km/h (t. 1, b.l. 137-139).

Teisiamajame posėdyje specialistas H. V. paaiškino, jog jis dirba Lietuvos teismo ekspertizės centre, Techninių ekspertizių skyriuje vyr. specialistu. 2010-03-31 išvadoje (t.1, b.l. 155-156) 08 s – nurodytas vairuotojo reakcijos laikas į kliūtį. Šie duomenys standartiniai, patvirtinti centro metodikos. Metodika - ,,vairuotojų reakcijos laikai“; metodika naudojama visose bylose. 08 s reakcijos laikas naudojamas jų ų metodikoje. Šis laikas patvirtintas, kokiu būdu jis nežino. Jis šios metodikos nesudarinėjo. 08 s naudojamas ekspertinėje praktikoje. 02 s stabdžių laikas – standartinis laikas, kuris parenkamas taip pat pagal metodiką. Jis, atlikdamas ekspertizę, naudoja jų centro patvirtintą metodiką. Pagal amžių, judėjimo greitį yra sudarytos žmogaus vidutinio judėjimo greičio lentelės; virš 70 metų moterų greitis einant ramiu tempu – 2.9-3.5 km/h, greitu tempu – 3.5-4.8 km/h; šie rodikliai pateikti lentelėse. Automobilio greitį prieš susidūrimą jis nustatė pagal pėsčiosios nubloškimo atstumą. Automobilio stabdymo kelias, važiuojant 50 km/h, 28-35.9 m. Važiuojant 50 km/h, jei moteris nueina 2.1-2.7 m, ir ją vairuotojas mato, jis gali sustoti. Automobilis stabdomas tiek pat laiko per kiek ji eina.

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, jog 2009-03-18, 5.50 val., automobilio „Chrysler Grand Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas M. P. aptarnavo užsakymą adresu: (duomenys neskelbtini). Keleiviai turėjo važiuoti į oro uostą, kvietimas buvo tel. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 47).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog eismo įvykio metu M. P. buvo blaivus, jo kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 1, b.l. 127). Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr.449 nurodyta, kad 2009-03-18 07.35 val. atliekant M. P. medicininę apžiūrą ir jo kraujo tyrimą nustatyta, kad M. P. buvo blaivus (t. 1, b.l. 128).

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog A. P. L. mirties priežastimi buvo galvos sumušimas, pasireiškęs daugybiniais skeleto kaulų lūžiais ir vidaus organų sužalojimas, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu. A. P. L. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta. A. P. L. lavone yra šie sužalojimai: pakaušio ir kairio momens-smilkinio sričių muštinės žaizdos, abiejų momenkaulių, kairio smilkinkaulio ir kaukolės pamato kairės vidurinės ir priekinės duobių lūžiai, kraujo išsiliejimas į kairės akies obuolio minkštuosius audinius, abiejų kaktinių ir smilkininių skilčių sumušimas, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais ir į smegenų skilvelius, dešinio sėdmens ir kairės šlaunies užpakalinio paviršiaus gilesniųjų minkštųjų audinių kraujosruvos su minkštųjų audinių aptraiškymu. Sužalojimai padaryti galimai vertikalioje padėtyje buvusią A. P. L. partrenkus automobiliui. Sužalojimai padaryti neilgai trukus iki mirties. Sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. A. P. L. mirtis įvyko nuo sužalojimų visumos. Tikėtina, kad pirminis smūgis automobilio atsikišusiomis dalimis buvo į A. P. L. kairės šlaunies užpakalinį paviršių (t. 1, b.l. 26-34).

Teisiamajame posėdyje specialistė R. J. paaiškino, jog A. L. gydėsi jų poliklinikoje. Buvo pareiginga pacientė, lankėsi reguliariai. Turėjo padidintą kraujospūdį, kuris buvo gerai reguliuotas. Vaistus gėrė reguliariai. Turėjo nedidelį viršsvorį. Kelis kartus buvo padidėjusi gliukozė. Buvo įtariamas cukrinis diabetas. Specialaus gydymo nereikalavo. Pasiūlyta laikytis mitybos. Ji jautėsi pakankamai gerai. Paskutinį kartą gliukozė buvo normoje. 1982 m. diagnozuota miopija - trumparegystė. Su amžiumi jis pagerėja. Aterosklerozės padidėjimo pacientei nebuvo užfiksuota. Aterosklerozė buvo tokia, kokia būdinga šio amžiaus žmogui. Cholesterolio kiekis nebuvo labai padidintas. Diskomforto aterosklerozė pacientei nekėlė. Pacientė kreipėsi dėl kojų skausmo. Rastos kaulinės išaugos. Judėti ji galėjo. Dėl operacinio gydymo kalbos nėjo. Paskutinį kartą lankėsi gruodžio 11 d.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. P. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino iš dalies. Jis parodė, jog 2009-03-18, apie 5.56 val., dirbdamas taksi vairuotoju, veždamas keleivį, važiuodamas apie 50 km/h link Žaliojo tilto nepastebėjęs kliudė per pėsčiųjų perėją einančią nukentėjusiąją ir ją patrenkė. Kai pastebėjo einančią moterį per sankryžą, iki jos buvo likę kokie 5 metrai ir jis nespėjo sustabdyti automobilio. Liudytojas L. T. parodė, jog važiavo taksi automobilyje sėdėdamas šalia taksi vairuotojo normaliu greičiu, artėjant prie Žaliojo tilto, degė žalias šviesoforo signalas. Maždaug ties Juozapavičiaus gatve pamatė, jog į važiuojamąją kelio dalį išbėgo moteris ir ėmė bėgti per kelią. Likus keliems metrams iki moters suprato, kad taksi vairuotojas moters nepastebėjo. Sušuko, tačiau įvyko smūgis. Liudytojas M. R. parodė, jog išlipęs iš autobuso paėjo kokius 5 -10 metrų. Iš Kalvarijų g. link Operos ir baleto teatro jam degė raudonas šviesoforo signalas. Išsitraukė cigaretę prisidegti ir tuo momentu išgirdo smūgį. Pakėlęs akis išvydo, jog ant kampo degė žalias šviesoforo signalas. Pamatė taksi automobilį, gulinčią, nublokštą moterį. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. R. parodė, jog eidamas link perėjos pastebėjo, kad transporto priemonėms važiuojančioms Kalvarijų gatve link Žaliojo tilto dega raudonas šviesoforo signalas. Matė į kelio važiuojamąją dalį nuo sustojimo pusės įžengusią pėsčiąją. Atkreipė dėmesį į šviesoforo signalą, pėstiesiems degė žalias šviesoforo signalas. Koks šviesoforo signalas degė smūgio metu, jis nematė. Po kelių sekundžių matė, kad automobiliams, važiuojantiems nuo Kalvarijų turgaus pusės, degė žalias šviesoforo signalas. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. V. parodė, jog negali pasakyti, koks degė šviesoforo signalas pėsčiajai. Sustabdęs autobusą stotelėje, jis ją matė stovinčią prie šviesoforo jam iš dešinės pusės. Matė kaip moteris vidutiniu žingsniu pradėjo eiti per perėją ir po to nusisuko stebėti išlipančių keleivių. Išgirdo smūgį, atsisuko ir pamatė nublokštą moterį, taksi automobilį. Liudytojas D. S. parodė, jog jis išlipęs iš autobuso ėjo per kelią kirsdamas jį kampu, gal degant raudonam šviesoforo signalui (tvirtai negalėjo pasakyti). Kai priėjo pėsčiųjų salelę, išgirdo smūgį. Teisiamajame posėdyje liudytojas A. M. parodė, jog taksi automobilis, jei jo greitis buvo apie 50 km/h, turėjo važiuoti degant žaliam šviesoforo signalui. Šią aplinkybę patvirtino specialistas T. V.. Tvirtai aplinkybę, jog taksi vairuotojui degė žalias šviesoforo signalas, nurodė pats kaltinamasis ir liudytojas L. T.. Liudytojas M. R. nurodė, jog taksi vairuotojui turėjo degti draudžiamas šviesoforo signalas. Liudytojai D. S. ir J. V. negalėjo pasakyti, koks šviesoforo signalas degė pėsčiajai ir taksi vairuotojui. Liudytojas A. M. ir specialistas T. V. teigė, jog pagal toje kelio atkarpoje sankryžose esančių šviesoforų signalų veikimo sistemą, atsižvelgiant į taksi vairuotojo greitį, jam turėjo degti žalias šviesoforo signalas. Iš to, kas išdėstyta, nesant galimybės neginčijamai nustatyti šios aplinkybės, ši aplinkybė vertintina kaltinamojo naudai ir laikytina, jog jam degė žalias šviesoforo signalas. Iš specialistų išvadų matyti, jog tyrime buvo naudojamas paties M. P. nurodytas greitis – 50km/h., kadangi nebuvo galima nustatyti tikslaus automobilio greičio. Šią aplinkybę teismas taip pat vertina kaltinamojo naudai ir laiko, jog kaltinamasis automobilį vairavo leistinu – 50 km/h greičiu. Šioje byloje nėra nustatytas tikslus paties autoįvykio laikas. Iš UAB „Vilniaus autobusai“ rašto matyti, jog 47 maršruto autobusas į stotelę pagal grafiką turėjo atvykti apie 5.54 - 5.56 val. Kaip parodė autobuso vairuotojas, kažkokių neįprastų dalykų tą rytą vairuojant link centro nenutiko, jis atvyko pagal grafiką, pėsčioji į važiuojamąją kelio dalį įžengė, vos jam sustojus stotelėje. Taigi, orientacinis įvykio laikas apie 5.54 - 5.56 val. Jis tikslintinas kaltinime.

Autoįvykis įvyko anksti ryte, apie 5.54 - 5.56 val. Kaltinamasis parodė, jog žalią šviesoforo signalą ties Upės gatve jis matė iš tolo, aplinkui buvo pakankamai tuščia, moterį pastebėjo likus tik kokiems 5 metrams iki jos. Specialisto išvadoje nurodyta, jog kaltinamasis M. P., važiuodamas nurodytu 45-53 km/h greičiu ir pastebėdamas, tikėtina, pėsčiųjų perėjos ribose buvusią ir kliūtį sudariusią pėsčiąją 38,5 m atstumu iki pėsčiųjų perėjos pradžios, efektyviai stabdydamas vairuojamą automobilį, turėjo techninę galimybę sustoti iki pėsčiųjų perėjos pradžios ir išvengti šio eismo įvykio (pėsčiosios partrenkimo). Mažiausias atstumas pamatyti pėsčiąją ir išvengti jos partrenkimo yra 28-36 m. atitinkamai važiavimo greičiui, o automobiliui važiuojant paties vairuotojo nurodytu 50 km/h greičiu-apie 33 m. Jei vairuotojas M. P., važiuodamas nurodytu 45-53 km/h greičiu, turėjo objektyvią galimybę pamatyti kliūtį sudariusią pėsčiąją nuo partrenkimo vietos būnant mažesniu kaip atitinkamai 28-36 m atstumu, o važiuodamas jo paties nurodytu 50 km/h greičiu mažesniu kaip 33 m atstumu, tai stabdydamas automobilį jis neturėjo techninės galimybės išvengti pėsčiosios partrenkimo. Kaip minėta, liudytojas L. T. teisiamajame posėdyje parodė, jog moterį jis pastebėjo ties Juozapavičiaus gatve, manė, kad ją mato ir taksi automobilio vairuotojas. Taigi, automobilio vairuotojas turėjo tokią pačią galimybę pamatyti kliūtį iš tokio paties atstumo, iš kurio ją matė šalia sėdintis keleivis. Kaip nurodyta specialisto išvadoje, vairuotojas laiku pastebėjęs kliūtį, turėjo galimybę išvengti šio eismo įvykio. Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1222 (Žin., 2009, Nr. 120-5147) (toliau – KET) 134 punkte nurodyta, jog tuo atveju, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamasis turėjo galimybę pamatyti susidariusią kliūtį iš tokio atstumo, kad dar būtų spėjęs laiku sustabdyti automobilį. Kaltinamasis M. P. elgėsi neapdairiai (neatsargiai), pažeidė KET 134 punkto reikalavimus. Taigi, įrodymų visuma, t.y. paties kaltinamojo M. P. parodymai, nukentėjusiųjų V. S. L., V. L., R. L. parodymai, liudytojų L. T., J. V., D. S., A. M. parodymai, iš dalies M. R. parodymai, specialistų išvados, specialisto H. V. paaiškinimai, eismo įvykio vietos apžiūros protokolų duomenys, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo duomenys, Bendrojo pagalbos centro ataskaitos duomenys, Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ rašto duomenys, UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto duomenys, specialistės R. J. paaiškinimas patvirtina, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Jo padaryta veika neatsargi, baigta, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalį. M. P. taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1222 (Žin., 2009, Nr. 120-5147) (toliau – KET) 134 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Nukentėjusieji V. L., V. S. L. ir R. L. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš materialiai atsakingo už kaltinamojo veiksmus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 300 000 Lt neturtinę žalą, nes kaltinamasis veikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir pavedimu (t. 1, b.l. 47). Neturtinę žalą prašo priteisti kiekvienam po 100 000 Lt iš civilinių ieškovų. Taip pat prašoma priteisti iš civilinio atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad netekę artimiausio žmogaus ieškovai patyrė ir patiria didelius dvasinius išgyvenimus, daug skausmo. R. L. visą gyvenimą gyveno kartu su mama viename name, juos siejo ypatingai artimi santykiai, matydavosi kiekvieną dieną, dalindavosi gyvenimo džiaugsmais ir nusivylimais. V. L. išgyvena netektį labai skausmingai, nes tą rytą, būtent pas jo dukrelę važiavo mama. V. L. kaltina save, kad jeigu būtų atvažiavęs asmeniškai paimti mamos arba būtų tą dieną nekvietęs prižiūrėti dukrelės, gal būtų išvengta tragedijos. V. S. L. kartu su žmona išgyveno 47 metus santuokoje. Gimė du sūnus ir žmona buvo darnios ir draugiškos šeimos ašis, apie kurią sukosi visi šeimos išgyvenimai, buvo kuriamos šeimos tradicijos. Netekus mylimiausio žmogaus pasikeitė visos gyvenimo taisyklės ir dvasinės netekties skausmas persekioja ieškovus kiekvieną gyvenimo minutę. Dvasinės netekties skausmas yra ypač didelis ir komplikuotas. Ypatingai skausmą didina tai, kad ši netektis buvo netikėta, nukentėjusieji tam nebuvo pasiruošę, dėl to, iki šios dienos nepavyksta susitaikyti su netektimi ir nepavyks niekada. Kaltinamasis jų net neatsiprašė, niekada nepasidomėjo, ar jiems nereikia pagalbos (t. 2, b.l. 236-238).

Teisiamajame posėdyje civilinio atsakovo „BTA Draudimas“ atstovė parodė, jog nukentėjusieji kreipėsi dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Jiems atlyginta 4223,83 Lt turtinė žala. Buvo minusuota laidojimo pašalpa bei kai kurios laidojimo išlaidos: alkoholiniai gėrimai, ledinukai „Hols“. Neturtinė žala neatlyginta. Šis klausimas bus sprendžiamas tik nustačius asmens kaltę. Iš UAB „BTA Draudimas“ rašto matyti, jog draudimo bendrovė išmokėjo nukentėjusiesiems 4223,80 Lt draudimo išmoką patirtai turtinei žalai atlyginti. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog draudimo bendrovės atlygintinas neturtinės žalos dydis už vieną eismo įvykį yra iki 1000 eurų dydžio, tačiau neturtinės žalos atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas tik išsprendus kaltės klausimą (t. 2, b.l. 14).

Teisiamajame posėdyje civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas parodė, jog tuo atveju, jei bus priteista 100 000 Lt neturtinė žala, jo įmonė patirs bankrotą, jei jiems reikės ją atlyginti. Pagrindinė jo įmonės veikla – taksi paslaugos, automobilių nuoma. Jis nežino, kiek laiko įmonėje dirbo M. P.. Jis šioje įmonėje dirba nuo sausio mėn. M. P. dirbo su savo automobiliu. Automobilis buvo nuomojamas pagal nuomos sutartį darbui.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1d.). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nukentėjusiaisiais pripažintus asmenis su žuvusiąja siejo artimi giminystės ryšiai: V. S. L. buvo žuvusiosios vyras, V. L. ir R. L. jos sūnūs. Žuvusioji buvo jų šeimos centras, juos visus susiejo, gyveno su vyru ir vienu iš sūnų, prižiūrėjo kas dieną kito sūnaus mergaitę. Būtent, vykdama prižiūrėti anūkės ir žuvo. Po jos mirties vienas iš sūnų kaltino save, tam, kad sumažinti skausmą, išvyko į misiją. Taigi, dėl M. P. nusikalstamų veiksmų žuvo nukentėjusiųjų žmona ir motina, todėl neturtinė žala nukentėjusiesiems atlygintina.

Nustatyta, jog kaltinamasis M. P. vairavo jam pačiam priklausantį automobilį, kuris buvo darbo metu naudojamas pagal sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai – taksi paslaugoms (t. 1, b.l. 47), automobilį kaltinamasis vairavo dirbdamas, vežė keleivį į aerouostą. Darbuotojas, kuris valdo didesnio pavojaus šaltinį (automobilį) dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio valdytoju (darbdaviu), nelaikomas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju ir tiesiogiai neatsako už padarytą žalą. Lietuvos Respublikos CK 6.264 straipsnis nustato, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės.

Automobilis draustas UAB „BTA Draudimas“.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d.). Nusikalstama veika padaryta neatsargiai, padariniai sunkūs: žuvo žmogus, kaltinamasis įvykio metu buvo blaivus, nusikalstama veika baigta. Atsižvelgiama į turtinės žalos dydį, t.y. 4223,83 Lt, kuriuos išmokėjo nukentėjusiesiems draudimo bendrovė, į kaltininko padėtį: šiuo metu nedirba, nustatytas 50 proc. darbingumas (darbingas iš dalies), registruotas darbo biržoje, su juo gyvena motina ir sesuo, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiama į UAB „(duomenys neskelbtini)“ padėtį: kaip nurodė jos atstovas, įmonė veikianti, užsiima automobilių nuoma, taksi paslaugomis, nekilnojamojo turto neturi (t. 2, b.l. 84). Kaip minėta, nukentėjusioji ilgus metus santuokoje išgyveno su Vytautu S. L., pagimdė du sūnus, su jų vieno šeima gyveno, kito sūnaus prižiūrėjo dukterį. Nukentėjusiuosius šioje byloje ir žuvusiąją siejo tamprūs ryšiai. Taip pat atsižvelgiama į tai, jog kaltinamasis važiavo leistinu greičiu, degant žaliam šviesoforo signalui, pėsčioji pati buvo neatidi, eidama per pėsčiųjų perėją neįsitikino, jog tai padaryti bus saugu. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mažina neturtinės žalos dydį iki 30 000 Lt V. S. L., 25 000 Lt R. L. ir 25 000 Lt V. L.. 1 000 eurų dydžio neturtinė žala priteistina atlyginti iš UAB „BTA draudimas“, likusi suma iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Civiliniame ieškinyje nukentėjusieji prašė atlyginti turėtas advokato išlaidas iš civilinio atsakovo, tačiau teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių turėtas išlaidas, dėl to šis klausimas nenagrinėtas.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į nusikaltimo pavojingumo laipsnį: padarytas neatsargus nusikaltimas, į nusikaltimo pobūdį: kaltinamasis važiavo leistinu greičiu, degant žaliam šviesoforo signalui, pėsčioji pati buvo neatidi, eidama per pėsčiųjų perėją neįsitikino, jog tai padaryti bus saugu. Atsižvelgiama į nusikalstamos veikos padarinius: jie sunkūs - dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų mirė žmogus, į tai, kad A. P. L. žūtis nukentėjusiesiems sukėlė didžiulį dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, į neturtinės ir turtinės žalos dydžius. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę ir asmens duomenis: M. P. 49 metų amžiaus, vidurinio išsilavinimo, nedirba, nevedęs, turi pastovią gyvenamąją vietą, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 130-132), neteistas (b.l. 133), baustas administracine tvarka už KET pažeidimus: 2008-11-25- KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą bei pasitraukimas iš eismo įvykio vietos, - atimta teisė vairuoti transporto priemones 36 mėn.; 2009-03-15- Nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 20 km/h- LR ATPK 124 str. 3 d.; 2009-07-05- Kelio ženklo nesilaikymas- LR ATPK 124 str. 1 per. 2 d. (b.l. 134-135). M. P. darbingas iš dalies, nustatytas 50 proc. darbingumas (t. 2, b.l. 141-142). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta kaltinamajam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, artima Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo padaryta veika neatsargi, į veikos pobūdį: vairavo blaivus, greičio neviršijo, važiavo degant žaliam šviesoforo signalui, į tai, kad pati nukentėjusioji neįsitikino, ar eiti per pėsčiųjų perėją saugu, kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, yra iš dalies darbingas (turi neįgalumą), gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo, manant, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, kaltinamajam M. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, tikslinga atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 3 metams, paskiriant įpareigojimą ir baudžiamojo poveikio priemonę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

pripažinti M. P. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalyje, ir nubausti jį 3 (trejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatomis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be bausmės vykdymo atidėjimą kontroliuojančios institucijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, ir

vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, skirti M. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise ir uždrausti jam 2 (dvejus) metus vairuoti kelių eismo transporto priemones.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o įpareigojimo vykdymą ir baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiųjų V. S. L., V. L. ir R. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti V. S. L. naudai 1150,93 Lt iš AB „BTA Draudimas“, V. L. naudai 1150,93 Lt iš AB „BTA Draudimas“, R. L. naudai 1150,93 Lt iš AB „BTA Draudimas“ neturtinei žalai atlyginti bei priteisti V. S. L. naudai 28849,07 Lt iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturtinei žalai atlyginti, V. L. naudai 23849,07 Lt iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturtinei žalai atlyginti, R. L. naudai 23849,07 Lt iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, saugomą prie bylos A. L. asmens sveikatos istoriją grąžinti VšĮ Centro poliklinikai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Teisėja Irma Randakevičienė