Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Ramūnas Antanavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-618-785-2015;

Teisėjas Gintautas Kaulakis Teisminio proceso Nr. 1-63-1-00632-2014-2;

2015 m. liepos 1 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Ramūno Antanavičiaus, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, nuteistojo V. B. gynėjui advokatui Valerijui Karpovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. B., pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 1 d. ir paskirta jam bausmė – 4 metai ir 9 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d. paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir paskirta galutinė bausmė – 3 metai ir 2 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime įskaitytinai nuo 2014 m. gruodžio 17 d. iki 2015 m. balandžio 22 d.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas visiškai. Iš V. B. priteista Valstybinei ligonių kasai prie LR sveikatos apsaugos ministerijos 6473,70 EUR nukentėjusiojo T. P. gydymo išlaidoms padengti.

Nukentėjusiojo T. P. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies. Iš V. B. priteista nukentėjusiajam T. P. 507,29 EUR turtinei ir 30 000 EUR neturtinei nusikaltimu padarytai žalai atlyginti. Kitoje dalyje nukentėjusiojo ieškinys atmestas.

Nutarta išieškoti iš kaltinamojo V. B. valstybei 133,17 EUR turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant pagalbą nukentėjusiajam T. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2014 m. gruodžio 14 d., apie 02.30 val. (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajone, iš pykčio, spontaniško konflikto metu, užpuolė einantį pro šalį nukentėjusįjį T. P. ir tyčia, iš pykčio, sudavė ne mažiau šešiolika smūgių rankų kumščiais ir kojomis T. P. į galvą bei kitas kūno vietas padarydamas jam sužalojimus galvoje: nubrozdinimą dešinio smilkinio viršutinėje dalyje, kraujosruvą dešinės ausies srityse, kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvą dešinės akies obuolio junginėje, nubrozdinimą dešinio skruosto srityje, kraujosruva nosyje, nubrozdinimą nosies nugarėlės dešinėje, nosies kaulų lūžį, nubrozdinimą kairiojo smilkinio viršutinėje dalyje, kraujosruvą kairės ausies srityje, apimančią visą kaušelį, kraujosruvą kairės akies vokuose, kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinės dešinėje, kraujosruvą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje bei sužalojimus kitose kūno vietose: kraujosruvą kairio žasto išoriniame paviršiuje viršutiniame bei viduriniame trečdaliuose, kraujosruvą kairiojo dilbio nugariniame paviršiuje viršutiniame bei viduriniame trečdaliuose, nubrozdinimą kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, du nubrozdinimus kairės blauzdos priekiniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje, kraujosruvą dešinio peties išorinėje dalyje, kraujosruvą dešinio žasto priekiniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje, kraujosruvą dešinio dilbio nugariniame paviršiuje viršutiniame bei viduriniame trečdaliuose, kraujosruvą dešinio riešo nugariniame paviršiuje, kraujosruvą dešinės plaštakos srityje, kraujosruvą nugaros kairėje, kraujosruvą nugaros apatinėje dalyje, tai yra tokiu būdu sunkiai sužalojo nukentėjusįjį T. P..

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę V. B. minėtas įstatymo nuostatas apylinkės teismas taikė tinkamai. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe apylinkės teismas nustatė tai, kad V. B. prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta tai, kad nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, teisingai įvertino tai, kad V. B. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą neišnykus ankstesniam teistumui už smurtinio nusikaltimo padarymą, anksčiau yra teistas, baustas administracine tvarka už įvairius administracinius teisės pažeidimus. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. B. paskirta reali laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti BK 41 str. numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, nuteistajam buvo taikytas BK 64¹ str. ir bausmė sumažinta 1/3, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę nėra pagrindo

Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nesutinka su nukentėjusiajam T. P. priteistos neturtinės žalos dydžiu. Atkreipiamas dėmesys, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 112 str. 1 d.). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. BPK 115 str. 2 d. nustatyta, kad išimtinais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad nukentėjusysis T. P. dėl jam padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo patyrė neturtinę žalą: patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, ilgą stacionarų ir besitęsiantį toliau ambulatorinį gydymą, jam po operacijos galvoje liko aiškiai matomas randas. Be to, po sužalojimo liko liekamieji reiškiniai: pablogėjo regėjimas, dėl sveikatos būklės nebegali vairuoti automobilio, neteko darbo užsienyje, atsirado baimės jausmas, nepasitikėjimas žmonėmis ir kita, todėl priteisė 30 000 eurų neturtinei nusikaltimu padarytai žalai atlyginti

Vertinant neturtinės žalos dydį, pažymėtina, jog kiekvieną kartą jis nustatomas teismo, remiantis trimis pagrindais: vadovaujantis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.); atsižvelgiant į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgiant į jau suformuotą teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Tačiau CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kriterijų sąrašas yra nebaigtinis, be to, šioje normoje nepateikiama joje išvardytų kriterijų taikymo taisyklių ar prioritetų, todėl reikšmingas aplinkybes teismas turi nustatyti pats, nagrinėdamas konkrečią bylą. Kadangi kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo vertinti ne tik įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, įskaitant ir tuos, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas nukentėjusiajam T. P. padarytos neturtinės žalos dydį, netinkamai įvertino byloje nustatytų aplinkybių visumą, todėl priteista 30 000 EUR suma neturtinei žalai atlyginti mažintina iki 20 000 EUR. Pažymima, kad toks neturtinės žalos dydis atitinka formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244-942/2015, Nr. 2K-605/2012 ir kt.). Be to, su tokiu neturtinės žalos dydžiu sutinka ir pats nuteistasis.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas priimdamas 2015 m. balandžio 22 d. nuosprendį tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, baudžiamąjį įstatymą ir bausmę nuteistajam pritaikė tinkamai, tačiau spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą netinkamai įvertino byloje nustatytų aplinkybių visumą, t. y. netinkamai išsprendė kitus nuosprendžio klausimus, todėl priimtas nuosprendis keistinas (BPK 328 str. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo V. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio: iš V. B. priteisti nukentėjusiajam T. P. 20 000 (dvidešimt tūkstančių) eurų neturtinei nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.