Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė, sekretoriaujant Janinai Juozaitienei, dalyvaujant ieškovei I. D., jos atstovui advokatui Anatolijui Šichovcovui, institucijos, duodančios išvadą, atstovei Giedrei Židonienei, nepilnametei R. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui V. D., dalyvaujant institucijai, duodančiai išvadą, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo, išlaikymo ir išlaikymo skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš santuokos liudijimo (b.l. 4) matyti, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini).

Iš gimimo liudijimo (b.l. 5) matyti, kad R. D. yra gimusi (duomenys neskelbtini), šalims gyvenant santuokoje.

Iš pažymų apie pajamas (b.l. 8, 9) matyti, kad ieškovė I. D. gauna netekto darbingumo pensiją ir tikslinę kompensaciją.

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų ir rinkos verčių paieškų (b.l. 11-29) matyti, kad ieškovė ir atsakovas gyvendami santuokoje, įgijo nekilnojamojo turto.

Iš darbingumo lygio pažymos ir neįgaliojo pažymėjimo (b.l. 30, 31) matyti, kad ieškovė I. D. turi tik 20 procentų darbingumą ir yra nedarbinga.

Iš Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo ir sprendimo patikslinimo (b.l. 32, 33-34) matyti, kad ieškovei I. D. byloje yra teikiama 100 procentų antrinė teisinė pagalba ir ją teikti paskirtas advokatas Anatolijus Šichovcovas.

Iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados dėl nepilnametės R. D. gyvenamosios vietos nustatymo (b.l. 41-42) matyti, kad skyrius susipažinęs su ieškovės pateiktu ieškiniu ir kitais procesiniais dokumentais, pabendravęs su ieškove ir jos nepilnamete dukra, palaiko ieškinį ir siūlo dukros gyvenamąją vietą nustatyti su mama I. D. bei priteisti nepilnametei iš atsakovo V. D. išlaikymą.

Iš Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos (b.l. 56) matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos už advokato atstovavimą ieškovei sudaro 340,00 litų.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Giedrė Židonienė teismo posėdyje paaiškino, jog palaiko raštu pateiktą išvadą. Nurodė, jog nepilnametei R. D. pas motiną yra sudarytos visos sąlygos gyventi ir mokytis, todėl nustačius jos gyvenamąją vietą su motina, jos interesai nebus pažeisti. Tarp tėvų nekyla jokie ginčai dėl bendravimo su nepilnamete dukra, todėl palaiko ieškinį ir prašo jį tenkinti dėl nepilnametės R. D. gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jai priteisimo.

Ieškovės I. D. ieškinys atsakovui V. D. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo, išlaikymo ir išlaikymo skolos nepilnametei priteisimo yra pagrįstas, atitinkantis įstatymo reikalavimus ir tenkintinas visiškai.

Teismas gali pripažinti sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo pagal CK 3.60 str., jeigu jis pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, kurios numatytos CK trečiosios knygos straipsniuose, nustatančiuose sutuoktinių teises ir pareigas. CK 3.27 str. 1 d. numatyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.60 str. įtvirtintas sutuoktinių lygiateisiškumas reiškia ne tik vienodas teises, bet ir vienodas pareigas bei atsakomybę už visą šeimą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada, tiek šeimoje, tiek už jos ribų, turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali priešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurių neįmanomas šeimos gyvenimas. Sutuoktinis turi toleruoti kito sutuoktinio pasirinktą profesiją, užsiėmimą, pomėgius, kiek tai nepažeidžia kito sutuoktinio ir visos šeimos teisių ir interesų.

Teismas, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, privalo išspręsti pareikštus reikalavimus dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, jų išlaikymo priteisimo bei santuokoje įgyto turto padalijimo (CPK 385 str.). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimu Nr.35 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium“, vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su vienu iš tėvų, atsižvelgiant į vaikų interesus ir jų teisių įgyvendinimą, tai yra, kad būtų užtikrintas vaikų vystymasis, atsižvelgiant į jų dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, turtinius ir kitokius poreikius.

Nepilnametė R. D. teismo posėdyje išreiškė norą gyventi su mama. Ji būdama 16 metų amžiaus savo pažiūras teisme išsakė ir suformulavo aiškiai, jas motyvuodama ir patvirtindama raštu, todėl teismas konstatuoja, kad R. D. yra pakankamai brandi ir gebanti tinkamai suformuluoti savo pažiūras (CK 3.164 str.).

Byloje nėra nustatyta jokių faktinių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad R. D. noras dėl gyvenamosios vietos nustatymo su motina prieštarautų jos interesams.

Kad dukros interesai nebus pažeisti ir kad ieškovė I. D. ja tinkamai rūpinasi, patvirtino raštu teismui pateikta ir žodžiu teismo posėdyje išdėstyta Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada dėl nepilnametės gyvenamosios vietos nustatymo kartu su motina. Todėl esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl dukros gyvenamosios vietos su ja nustatymo yra pagrįstas, teisėtas ir tenkintinas visiškai.

Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Tiek CK 3.156 str., tiek 3.192 str. 2 d. – nustatyta, kad abie­jų tė­vų tei­sės ir pa­rei­gos auk­lė­ti vai­kus yra ly­gios ir išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 23.3 straipsnio 1 dalis). Vai­kų iš­lai­ky­mo tie­sio­gi­nis tiks­las – mak­si­ma­liai pa­ten­kin­ti vai­ko po­rei­kius ir in­te­re­sus. Vai­kų po­rei­kiai ir in­te­re­sai yra pa­grin­di­niai kri­te­ri­jai, nu­le­mian­tys išlaiky­mo dy­dį ir for­mą. Jei tė­vų tur­ti­nė pa­dė­tis lei­džia, tu­ri bū­ti nu­sta­ty­tas maksimaliai pa­ten­ki­nan­tis vai­kų po­rei­kius iš­lai­ky­mo dydis (CK 3.192 straips­nio 2 da­lis), jei ne – tai iš­lai­ky­mo dy­dis tu­ri pa­ten­kin­ti bū­ti­nus vai­ko po­rei­kius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Pri­tei­siant vaikui iš­lai­ky­mą bū­ti­niems po­rei­kiams pa­ten­kin­ti pripa­žin­ti­nas bū­ti­nu mi­ni­ma­lios mė­ne­si­nės al­gos dy­džio iš­lai­ky­mas. Toks orien­ta­ci­nis kri­te­ri­jus dėl pri­teis­ti­no iš­lai­ky­mo dy­džio nu­sta­ty­ti­nas at­si­žvel­giant į CK 6.461 straips­nio 2 da­lies nuo­sta­tas, kad vie­no mė­ne­sio iš­lai­ky­mo ver­tė ne­ga­li bū­ti ma­žes­nė už vie­ną mi­ni­ma­lią mė­ne­sio al­gą (MMA). Tuo at­ve­ju, kai vai­ko tė­vo (mo­ti­nos) tur­ti­nė pa­dė­tis yra sun­ki ir ji pa­grįs­ta by­lo­je su­rink­tais įro­dy­mais, teis­mas ga­li nu­sta­ty­ti ir ma­žes­nį nei mi­ni­ma­li mė­ne­si­nė al­ga iš­lai­ky­mą, ta­čiau iš­lai­ky­mo dy­dis, atsižvel­giant į kon­kre­čias by­los ap­lin­ky­bes, ne­tu­rė­tų bū­ti ma­žes­nis už mi­ni­ma­lų gy­ve­ni­mo ly­gį. Išlaikymas turi būti priteisiamas ir iš tėvo (motinos), gaunančio tik minimalią mėnesio algą, senatvės pensiją ar kitokias minimalias pajamas. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą (motiną) nuo pareigos išlaikyti vaikus. Remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, bei siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje).

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, byloje surinktais rašytiniais įrodymais, ieškovės paaiškinimu teismo posėdyje, atsakovo sutikimu su ieškiniu ir vadovaujantis CK 3.192, 3.194, 3.196 str., reikalavimas dėl dukros išlaikymo iš atsakovo priteisimo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 litų tenkintinas visiškai, kadangi atsakovas dukros nepadeda išlaikyti, yra sveikas, darbingas ir privalo teikti jai išlaikymą. Vadovaujantis CK 3.210 str., kadangi atsakovas dukros nepadeda išlaikyti nuo to laiko, kai jos atsikėlė gyventi į Pakruojį, iš jo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuojant po 300 Lt per mėnesį už 16 mėnesių 4800 Lt sumoje. Ieškovė I. D. paskirtina gautų lėšų dukros išlaikymui tvarkytoja uzufrukto teise.

Kaip matyti iš byloje pateiktų nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų, ieškovė ir atsakovas, gyvendami santuokoje, įgijo gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuos ieškovė prašo padalinti jiems su atsakovu lygiomis dalimis, kas atitinka CK 3.116 str., 3.117 str. nuostatas, todėl šis ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas.

Visiškai tenkinant ieškinį, iš atsakovo į valstybės pajamas yra priteistinas 268,00 litų žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista, 16,58 litų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3 p., 92, 93 str., 96 str.). ir 340,00 litų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, CPK 96 str., 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 264, 268, 270, 279, 282, 380, 385 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), įrašo Nr.201, tarp I. T. (D.), a.k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), ir V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), turinčių vieną nepilnametę dukrą R. D., gimusią (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo kaltės ir po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes – D. ir D.

Nepilnametės dukros R. D., gimusios (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina I. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančia (duomenys neskelbtini).

ieškovei I. D. priteisti: ½ dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė 3320 Lt, ½ dalį ūkinio pastato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė 56,5 Lt, ½ dalį malkinės, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė 23,5 Lt, ½ dalį daržinės, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė 190 Lt, ½ dalį ūkinio pastato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė 91 Lt, ½ dalį tvarto, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė 429 Lt, ½ dalį ūkinio pastato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė 222 Lt, ½ dalį kiemo statinių, kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), dalies vertė 50 Lt, viso už 4382 Lt, esančių (duomenys neskelbtini);

atsakovui V. D. priteisti: ½ dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė 3320 Lt, ½ dalį ūkinio pastato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė 56,5 Lt, ½ dalį malkinės, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė 23,5 Lt, ½ dalį daržinės, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė 190 Lt, ½ dalį ūkinio pastato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė 91 Lt, ½ dalį tvarto, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė 429 Lt, ½ dalį ūkinio pastato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), dalies vidutinė rinkos vertė 222 Lt, ½ dalį kiemo statinių, kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), dalies vertė 50 Lt, viso už 4382 Lt, esančių (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nedirbančio, išlaikymą nepilnametei dukrai R. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai su motina I. D. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 300,00 (tris šimtus) litų kas mėnesį nuo 2011-12-01 iki jos pilnametystės - 2013-02-10.

Priteisti iš atsakovo V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nedirbančio, 4800,00 (keturių tūkstančių aštuonių šimtų) litų išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 1 d. nepilnametei dukrai R. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai su motina I. D. (duomenys neskelbtini).

Paskirti ieškovę I. D. dukros išlaikymui gautų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio gyvenančio (duomenys neskelbtini), 284,58 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt keturis litus, 58 centus) bylinėjimosi išlaidų ir 340,00 (tris šimtus keturiasdešimt) litų išlaidų advokato pagalbai apmokėti į valstybės pajamas, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas 5660 (bylinėjimosi išlaidoms), įmokos kodas 5630 (advokato pagalbos išlaidoms).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.