- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-14
- Bylos Nr.
- I-696-789/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02692-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- S. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2016-06-30 pateikė teismui skundą (2016-10-12 jį patikslino), kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos (toliau – ir VST), 11 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012-06-08 iki 2014-06-20 buvo etapuojamas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) į Kauno tardymo izoliatorių (toliau – ir Kauno TI) netinkamomis konvojavimo sąlygomis. Nurodė, kad automobiliuose nebuvo pakankamai vietų, vienu metu buvo etapuojami 4 asmenys 1,5 m² ploto automobilyje, kelionės truko 2–3 valandas. Nurodė, kad automobilyje buvo nemalonus kvapas ir purvina. Pažymėjo, kad žiemos metu automobilyje buvo šalta, į konvojuojamųjų nuteistųjų prašymus įjungti šildymą pareigūnai nekreipė dėmesio. Nurodė, kad vasaros metu automobilyje buvo tvanku, trūko oro, dėl to skaudėjo galvą. Teigė, kad pareigūnai sėdėjo ant minkšto pagrindo, o konvojuojamieji sėdėjo ant kieto pagrindo, dėl to nutirpdavo kojos. Pažymėjo, kad VST pareigūnai demonstravo ginklus, kurie buvo atsukti į pareiškėją. Nurodė, kad 2016-06-13, 2012-07-26, 2012-11-06, 2013-10-29, 2014-02-06 ir 2014-06-19 buvo etapuojamas į Lukiškių TI-K, 2012-06-19, 2012-07-31, 2012-11-12, 2013-11-04 ir 2014-02-11 buvo etapuojamas į Kauno TI, 2012-09-20 – į Varėnos r. Policijos komisariatą, 2014-06-20 – į Vilniaus pataisos namus. Paaiškino, kad VST automobiliuose neįrengti saugos diržai (b. l. 1–3, 53, 66–67, 70).
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė VST atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad konvojavimas vyksta specialiaisiais automobiliais, autobusais, kuriuose įrengtos kameros atitinka higienos ir saugumo reikalavimus. Visuose automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, atsarginiai išėjimai. Konvojavimui skirtas specialusis transportas yra naudojamas remiantis transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu ir kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis, su transporto priemonės paskirties nurodymu. Viešojo saugumo tarnybos specialios paskirties transportui yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai. Dėl vietos trūkumo paaiškino, kad specialiosios paskirties transportu vyksta tik leidžiamas asmenų skaičius. Jei reikalinga, skiriamos papildomos transporto priemonės arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius, padarant apie tai įrašą konvojaus kelionės žiniaraštyje. Konvojavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - ir Konvojavimo taisyklės) nustato, kad asmenų daiktų pervežimo ir saugos diržų įrengimo nereglamentuoja. Dėl saugos diržų paaiškino, kad Konvojavimo taisyklių 146 p. nėra numatyta, kad specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Dėl pareigūnų elgesio nurodė, kad pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pareiškėjo teises, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus raštu ar žodžiu, tačiau VST neturi duomenų apie nežmonišką ir žeminantį pareigūnų elgesį konvojavimo metu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie kyla dėl neteisėtų veiksmų. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad VST pareigūnai veikė (neveikė) neteisėtai. Būtina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi būti nustatytas ir žalos padarymo faktas (b. l. 7–10, 58–61).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad žala kilo dėl netinkamų etapavimo sąlygų laikotarpiu nuo 2012-06-08 iki 2014-06-20.
Byloje yra aktualus ieškinio senaties termino taikymas, todėl ginčo teisiniams santykiams svarbus šio instituto reglamentavimas Civiliniame kodekse (toliau – ir CK), kurio 1.124 str. nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas CK 1.125 str. 8 d. nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 1.127 str. 5 d. nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 str. 2 d. teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalys reikalauja.
CK 1.131 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį. Pasibaigus ieškinio senaties terminui, asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Pagal CK 1.131 str. 2 d., jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. CK neįtvirtinta konkrečių ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sąrašo. Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (LVAT 2015-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-461-575/2015).
LVAT yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Be to, administracinių teismų praktikoje akcentuojama ir tai, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą (LVAT 2012-11-28 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-520-845/2012 ir kt.).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo konvojuojamas nuo 2012-06-08 iki 2014-06-20. Apie savo teisių pažeidimą laikotarpiu nuo 2012-06-08 iki 2013-06-29 vėliausiai sužinojo 2013-06-29, taigi skundą dėl patirtos neturtinės žalos priteisimo galėjo pateikti iki 2016-06-29, tačiau skundą teismui išsiuntė 2016-06-30 (b. l. 4), t. y. praleidęs trejų metų senaties terminą reikalavimams priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VST, galimai patirtą neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2012-06-08 iki 2013-06-29.
Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujintas, pareiškėjas turi nurodyti objektyvias šio termino praleidimo priežastis ir pateikti šias priežastis patvirtinančius įrodymus. Pareiškėjas skunde nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių anksčiau nesikreipė į teismą. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjui 2016-08-19 buvo įteiktas VST atsiliepimas į jo skundą, kuriame VST prašo taikyti ieškinio senaties terminą (b. l. 52), tačiau pareiškėjas teismui nenurodė aplinkybių, dėl kurių minėtas terminas galėtų būti atnaujintas. Pareiškėjas skunde nurodė, kad VST vykdytų konvojavimų metu jis patyrė sunkius išgyvenimus, buvo pažeminta pareiškėjo garbė ir orumas. Jei pareiškėjas jautė tokius išgyvenimus, jis turėjo suvokti, kad jo teisės gali būti pažeidžiamos. Šiuo aspektu pažymėtina, jog neturtinę žalą sudarantys subjektyvūs išgyvenimai konkrečiu atveju neturi grįžtamojo poveikio, todėl jų pajautimas ex post facto (lot. įvykiui pasibaigus) vertintinas kritiškai. Vadovaujantis CK 1.127 str. 1 d., 1.131 str. 2 d., pareiškėjo reikalavimui priteisti neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2012-06-08 iki 2013-06-29 taikytinas senaties terminas. Atitinkamai nevertintinos faktinės aplinkybės, sietinos su pareiškėjo konvojavimais laikotarpiu nuo 2012-06-08 iki 2013-06-29.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str. nustatyta, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. 3 d. draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Konvojavimo taisyklių 123 p. yra įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog konvojavimo metu draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-03-14 nutarimu Nr. 278 patvirtintų VST nuostatų 6.3 p., sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimo organizavimą ir vykdymą užtikrina VST. Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Konvojavimo taisyklės. Konvojavimo taisyklių 3 p. nustatyta, kad konvojavimas – tai ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Šiuo atveju pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais.
Pareiškėjas teigia, kad specialiuosiuose automobiliuose įrengtos sėdimos vietos būdavo perpildytos. Konvojavimo taisyklių 109 p. nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Įvertinus atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie transporto priemones ir jų registracijos liudijimų S.1. punkte nurodytą transporto priemonėje maksimalų sėdimų vietų skaičių (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-06-28 įsakymu Nr. 1V-204 patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registracijos liudijimo blanko aprašymo ir privalomosios formos 5.7.21 p.) matyti, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas šiais specialiaisiais automobiliais: „VW Crafter“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) – įrengta po 19 sėdimų vietų (b. l. 35, 38, 41, 44).
Įvertinus nurodytus duomenis kartu su byloje pateiktais duomenimis apie pareiškėjo konvojavimo laikotarpius ir VST kelionės žiniaraščius (b. l. 23–30), matyti, kad 2013-11-04 pareiškėjas buvo konvojuojamas dviem automobiliais „VW Crafter 50“, valstybiniais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vienu metu galinčiais gabenti 38 asmenis, daugiausiai vienu metu buvo konvojuojami 27 asmenys (t. 1, b. l. 23–26). 2014-02-10 pareiškėjas buvo konvojuojamas dviem automobiliais „VW Crafter 50“, valstybiniais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vienu metu galinčiais gabenti 38 asmenis, daugiausiai vienu metu buvo konvojuojami 20 asmenų (t. 1, b. l. 27–30).
Iš VST pateiktų kelionės žiniaraščių matyti, kad maksimalus etapuojamų asmenų skaičius pareiškėjo konvojavimo metu nebuvo viršytas. Be to, Konvojavimo taisyklių 107 ir 137 p. nustatyta, kad visos konvojuojamųjų pareikštos pretenzijos įrašomos į kelionės žiniaraštį, taip pat visi konvojuojamieji, atvykę į paskirties tašką, turi teisę surašyti skundą dėl konvojavimo sąlygų, kuris privalomai perduodamas VST vadovybei. Iš byloje esančių kelionės žiniaraščių matyti, kad pareiškėjas nei raštu, nei žodžiu nebuvo pareiškęs pretenzijų dėl galimai netinkamų konvojavimo sąlygų. Atsižvelgus į tai, kad konvojuojamų asmenų skaičius neviršijo sėdimų vietų skaičiaus, pripažintina, kad kiekvienam konvojuojamam asmeniui buvo skiriama pakankamai vietos, kad kelionėje nebūtų patiriami didesni suvaržymai ar nepatogumai. Duomenų, kad VST vykdė kitus pareiškėjo konvojavimus ginčui aktualiu laikotarpiu byloje nėra.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad specialiuose automobiliuose buvo netinkamos kondicionavimo sąlygos. Pareiškėjas teigė, kad vasarą buvo karšta, o žiemą – šalta. Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 146.4 p., specialiose transporto priemonėse, be kita ko, turi būti įrengtos veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/ h lauko oro vienam asmeniui, oro temperatūros norma nėra reglamentuota. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus atliktų ventiliacijos efektyvumo patikrinimų metu nustatyta, kad transporto priemonėse, kuriose buvo konvojuojamas pareiškėjas, oro našumas atitiko teisės aktų keliamus reikalavimus (b. l. 46–47). Specialiųjų konvojavimo automobiliuose įrengtas šildymo įrenginys ir sistema (b. l. 31, 34, 37, 40, 43). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad visų tikrinimų metu ventiliacija vienam asmeniui buvo ne mažesnė kaip 15 m³/h lauko oro, taigi, konvojavimo sąlygos iš esmės atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjo argumentai, kad konvojavimo metu automobiliuose nebuvo įrengta ventiliacija, šildymo sistema atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodo, kad specialiajame autotransporte nebuvo saugos diržų, nebuvo įrengtos sėdimos vietos. Iš byloje pateiktų specialiųjų automobilių kamerų schemų matyti, kad visose transporto priemonėse yra sėdimos vietos (b. l. 31, 34, 37, 40, 43). Konvojavimo taisyklių 146 p. taip pat nenustato reikalavimo specialiuosiuose automobiliuose įrengti saugos diržus.
Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir iš to, kad etapavimo metų pareigūnai elgėsi neetiškai, demonstravo ginklus. Iš byloje esančių kelionės žiniaraščių matyti, kad pareiškėjas nei raštu, nei žodžiu nebuvo pareiškęs pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų, todėl pareiškėjo teisių pažeidimas šiuo atžvilgiu nenustatytas.
Byloje pateiktos Techninės apžiūros rezultatų kortelės (b. l. 33, 36, 39, 42, 45) patvirtina, kad automobiliai, kuriais buvo konvojuojamas pareiškėjas, atitiko techninius reikalavimus. Teismas konstatuoja, kad VST pateikti įrodymai patvirtina konvojavimo vykdymą techniškai tvarkingomis ir higienos normų reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis.
Būtinosios sąlygos valstybės deliktinei atsakomybei kilti yra neteisėti valstybės institucijų veiksmai, žala ir tarp jų egzistuojantis priežastinis ryšys. Nenustačius bent vienos iš būtinų civilinei atsakomybei atsirasti sąlygų, civilinė atsakomybė negalima. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad pareiškėjo konvojavimo metu Konvojavimo taisyklėse nustatyta konvojavimo tvarka ir sąlygos nebuvo pažeistos, t. y. nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus VST veiksmus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d. ir 133 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.