Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėjas Bronislovas Liatukas Baudž. byla Nr. 1A-264-579-2013

2013 m. balandžio 8 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio teisėjo Evaldo Gražio, teisėjų Algimanto Smolsko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Gražinai Juškienei, dalyvaujant prokurorui Mariui Kuzminovui, advokatui Pauliui Vaicekauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį 200 MGL - 26 000 Lt (dvidešimt šešių tūkstančių litų) dydžio bauda; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir skirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nenustatytoje vietoje, būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir kasininku, suklastojo tikrą dokumentą – 2009 m. balandžio 29 d. Tarpusavio atsiskaitymų pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą 2000-09-19, suderinimo aktą, tekste įrašydamas, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama buhalterės V. B. iš vienos pusės ir V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kitos pusės, sudarė ir pasirašė šį aktą apie tai, kad „1. Pagal 2009 metų balandžio 29-os dienos būklę V. P. įsiskolinimas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą 2000-09-19, yra pilnai išmokėtas ir gautas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. „2. Šalys viena kitai pretenzijų dėl sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos 2000-09-19, neturi, aukščiau paminėta Sutartis yra pilnai įvykdyta“; eilutėje šalia įrašyto teksto „UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterė V. B.“, imituodamas V. B. parašą, pasirašė.

Be to, V. P. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad pagal 2000 m. rugsėjo 19 d. sudarytą tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir paskolos gavėjo V. P. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ iki 2020 m. rugsėjo 19 d. paskolos gavėjui suteikė 480 000 litų paskolą, tačiau UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ iškėlus bankroto bylą bei Kauno apygardos teismo teisėjui A. R. civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo metu, prie atsiliepimo į 113 200 Lt ieškinį, 2011 m. rugsėjo 1 d. pateikė Kauno apygardos teismui, esančiam (duomenys neskelbtini), suklastotą 2009 m. balandžio 29 d. Tarpusavio atsiskaitymų pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą 2000-09-19, suderinimo aktą, kurio tekste įrašyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama buhalterės V. B. iš vienos pusės ir V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kitos pusės, sudarė ir pasirašė šį aktą apie tai, kad „1. Pagal 2009 metų balandžio 29-os dienos būklę V. P. įsiskolinimas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą 2000-09-19, yra pilnai išmokėtas ir gautas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. „2. Šalys viena kitai pretenzijų dėl sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos 2000-09-19, neturi, aukščiau paminėta Sutartis yra pilnai įvykdyta“; eilutėje šalia įrašyto teksto „UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterė V. B.“, imituodamas V. B. parašą, pasirašė, taip apgaule išvengė sutartinės, didelės, 100 000 Lt vertės, turtinės prievolės, padarydamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 100 000 litų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. P. apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal Baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taigi išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumą ar nekaltumą daromos vadovaujantis BPK 20 str. 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinus byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. Tik toks nuosprendis gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šie skundo argumentai nepagrįsti ir turi būti atmesti.

Teisėjų kolegija nesutinka su skundo argumentu, jog teismo šališkumą rodo tai, kad tas pats teisėjas kitoje byloje yra sprendęs kardomosios priemonės klausimą nuteistajam. Pažymėtina, jog BPK 58 straipsnio nuostatos draudžia tam pačiam teisėjui dalyvauti procese, jeigu jis toje pačioje, o ne kitoje byloje, priėmė kokius nors procesinius sprendimus, todėl šiuo atveju kardomosios priemonės klausimo sprendimas kitoje byloje neužkirto kelio tam pačiam teisėjui nagrinėti V. P. šios bylos ir vien ši aplinkybė negali būti vertinama, kaip rodanti teismo šališkumą. Taip pat iš skundo argumentų matyti, jog šališkumą apeliantas sieja su jam nepalankiu įrodymų vertinimu, tačiau, kaip jau minėta anksčiau, įrodymų vertinimas yra išimtinai teismo prerogatyva ir apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka pagal nuteistojo skundą, konstatuoja, jog įrodymų vertinimo taisyklės nepažeistos, todėl pagrindo abejoti tuo, kad įrodymai įvertinti šališkai, neišsamiai, nėra.

Kolegija pažymi, jog bylai reikšmingas aplinkybes apibrėžia kaltinimas, o dėl įrodymų pakankamumo nustatant faktines veikos aplinkybes sprendžia išimtinai tik teismas. Pažymėtina ir tai, jog neprivalo būti surinkti visi įmanomi duomenys, patvirtinantys vieną ar kitą kaltinime nurodytą aplinkybę. Byloje įrodymų turi būti surinkta tiek, jog pakaktų padaryti neabejotiną išvadą dėl vienų ar kitų aplinkybių. Teisėjų kolegijos manymu, šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie neabejotinai patvirtina, jog V. P. nei 2009-04-29, nei vėliau nesumokėjo, tai yra liko skolingas, AB „(duomenys neskelbtini)“ 100 000 litų pagal 2000-09-19 pasirašytą paskolos sutartį. Liudytojų K. S., V. B. parodymai ir rašytiniai įrodymai – kontrolinis masyvas bei pažyma pakankami pagrįsti šią aplinkybę. Liudytojas K. S., kuris yra bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorius, nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme teigė, jog ši suma – 100 000 Lt nustatyta pagal buhalterinius duomenis. Tai patvirtino ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė V. B., kuri taip pat nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme parodė, jog ši skola, jos dydis nustatytas pagal buhalterinius duomenis, iš buhalterinės programos. Šių asmenų parodymus patvirtina ir jau minėti rašytiniai įrodymai – UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontrolinis masyvas (b. l. 15) ir 2010 m. gruodžio 31 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi šie duomenys sugeneruoti automatiškai, pagal buhalterinę programą, jų tikslumu nėra pagrindo abejoti. Nors V. P. teigia, jog jis 2009-04-29 grąžino likusią sumą pinigų, dėl to buvo sudarytas tarpusavio suderinimo aktas bei išrašytas kasos pajamų orderis, tačiau šie nuteistojo įrodymai vertintini kaip jo gynybinė versija, siekiant išvengti atsakomybės, nes jokie objektyvūs duomenys jų nepatvirtina, o anksčiau minėti liudytojų parodymai bei rašytiniai įrodymai yra pakankami juos paneigti. Pažymėtina, jog liudytoja V. B. nuosekliai teigė, jog ji jokio kasos pajamų orderio 2009-04-29 neišrašė ir jokio suderinimo akto nepasirašinėjo, jai V. P. jokių pinigų nedavė ir jokių pinigų ji į seifą nedėjo. Pagrindo netikėti šia liudytoja nėra, nes kaip jau minėta anksčiau, jos įrodymus patvirtina ir rašytiniai bylos duomenys. Be to, liudytoja nurodė, jog po FNTT kratos ir V. P. sulaikymo, kuris įvyko sekančią darbo dieną po tos, kurią neva buvo sudarytas suderinimo aktas bei grąžinta skola, į V. P. kabinetą patekti nebuvo galima. Jos kabinte taip pat buvo atlikta krata, tačiau jokio dokumento ten nerado. Be to, V. B. parodė, jog visi duomenys apie pinigines operacijas buvo įrašomi į kasos knygą bei į vedami į programą. Viskas vykdavo iš karto, todėl jeigu kasos pajamų orderis būtų buvęs išrašytas, kaip teigia V. P., tai būtų įtrauktas į kompiuterinę programą. Tačiau, kaip minėta anksčiau, kompiuterinėje programoje tokių duomenų nėra. Tai, kad V. P. su V. B., apelianto teigimu, buvo konfliktiškuose santykiuose, teisėjų kolegijos manymu, nepakankama priežastis jos parodymus vertini kaip nepatikimus. Iš bylos duomenų matyti, jog nuteistasis ir V. B. vienas kitu nelabai pasitikėjo, tačiau dėl to dar nėra pagrindo teigti, jog V. B. siekė apkalbėti kaltinamąjį ir jam pakenkti. Be to, visi kiti V. P. mokėjimai (net ir didelei sumai – 100 000 Lt, 2006-07-20 orderis (duomenys neskelbtini) t 1 , b. l. 15) užpajamuoti ir įtraukti į apskaitą. Taip pat nelogiška, jog įmonės direktorius rizikuotų ir leistų dirbti atsakingas buhalterio pareigas įmonėje asmeniui, su kuriuo yra konfliktiškuose santykiuose ir ypač nepasirašinėtų su tokiu asmeniu tarpusavio suderinimo akto dėl tokios didelės sumos. Visa tai paneigia V. P. argumentus dėl V. B. parodymų nepatikimumo.

Teisėjų kolegijos manymu, byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog tarpusavio atsiskaitymų pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) suderinimo aktas yra suklastotas ir tai padarė būtent V. P.. Ši aplinkybė nustatyta liudytojų K. S., V. B., iš dalies S. B. parodymais bei rašytiniais bylos duomenimis – kontroliniu masyvu bei 2010-12-31 dienai pažyma apie V. P. skolą. K. S. nuosekliai tiek ir ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas, tiek ir teisme nurodė analogiškas aplinkybes, jog perimant UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus jokio tarpusavio atsikaitymų suderinimo akto nebuvo. 100 000 Lt V. P. skola buvo nustatyta pagal perduotus buhalterinius dokumentus. Pirmą kartą šį tarpusavio atsiskaitymo aktą pamatė tik kai K. S. iniciatyva buvo kreiptasi su ieškiniu dėl skolos priteisimo pagal paskolos sutartį, sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. P., ir V. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, tačiau nei teisme, nei kur kitur tokio dokumento originalas nebuvo pateiktas, buvo pateikta tik notariškai patvirtinta šio dokumento kopija. Jis apie tai paklausė V. B., kuri kategoriškai paneigė sudariusi ir pasirašiusi tokį dokumentą. Jis tikėjo V. B., nes matė, jog parašas iš tiesų skiriasi nuo V. B. parašo. Tai atitinka V. B. parodymus, jog ji pirmą kartą apie tokį dokumentą sužinojo iš bankroto administratoriaus K. S., kai šis dokumentas buvo gautas civilinėje byloje. V. B. kategoriškai tvirtino, jog tokio dokumento nėra rašiusi, taip pat nėra pasirašiusi ir jo iki to laiko nemačiusi. Kategoriškai tvirtino, jog parašas prie pavardės yra ne jos. Atsižvelgiant į tai, kad šių asmenų parodymai nuoseklūs, be to, duomenis dėl to, jog skola nebuvo grąžinta nei 2009-04-29, nei vėliau, patvirtina ir buhalterinės apskaitos duomenys, apylinkės teismas pagrįstai šių asmenų parodymus laikė patikimais ir jais rėmėsi nustatydamas faktines aplinkybes, jog V. P. suklastojo minėtą suderinimo aktą, įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis dėl to, jog sutarties šalys viena kitai pretenzijų neturi ir anksčiau sudaryta sutartis pilnai įvykdyta ir kad V. P. įsiskolinimas pagal 2000-09-19 sutartį yra pilnai išmokėtas, gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei pasirašė vietoje V. B. ir patvirtino antspaudu. Šioje dalyje, teisėjų kolegijos manymu, taip pat nėra pagrindo abejoti liudytojos V. B. parodymų patikimumu, nes juos patvirtina liudytojo K. S. parodymai bei iš dalies rašytiniai įrodymai. Be to, V. B. parodė, jog ji niekad nepasirašinėtų ties neteisingai nurodyta jos pavardė ir šie parodymai laikyti logiškais bei patikimais, ypač atsižvelgiant į tai, kad tokiu dokumentu sprendžiami didelės sumos finansiniai įsipareigojimai. Nors skunde teigiama, jog V. B. yra pasirašiusi ir esant nurodytai neteisingai jos pavardei, tačiau apelianto nurodyti dokumentai, kurie pridėti prie bylos, yra apklausos protokolai. Pasirašant apklausos protokolą, natūralu, jog dėmesys sukoncentruotas ne į anketinius duomenis, tačiau į užfiksuotų parodymų turinį, nes būtent už šių duomenų teisingumą ji atsakinga. Tarpusavio suderinimo aktas yra trumpas ir liudytojos parašas yra iš karto po pavarde, be to, šiuo aktu sprendžiami įmonės finansiniai reikalai, todėl logiška, jog ji pastebėtų ir nepasirašytų po neteisinga pavarde. Esant šioms aplinkybėms, minėti skundo argumentai nepaneigia V. B. parodymų, jog ji ant kaltinime nurodyto tarpusavio suderinimo akto nepasirašė, jo nesurašė ir tai ne jos parašas. Be to, net vizualiai sulyginus V. B. parašus, esančius ant kitų dokumentų bei ant suderinimo akto, matyti, jog jis akivaizdžiai skiriasi. Visų pirma, V. B. parašas kituose dokumentuose yra trumpesnis nei akte. Nors V. B. pripažino, jog visų žmonių parašas su laiku keičiasi, galėjo trumpėti ir jos parašas, tačiau tai nepatvirtina, jog tokį aktą pasirašė V. B., nes parašas skiriasi ne tik pagal ilgį, tačiau ir pagal simbolių formą bei sujungimo formą. Iš kitų byloje esančių V. B. parašų matyti, jog jie susideda iš trijų simbolių, labai panašių į raides V, S ir J, kurios tarpusavyje nuosekliai sujungtos. Tuo tarpu suderinimo akte parašas nuo V raidės, praleidžiant S, iš karto pereina į J, skiriasi ir raidžių forma. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog apylinkės teismas teisingai įvertino surinktus duomenis, jų visumą, ir pagrįstai nustatė faktines aplinkybes, jog V. B. tokiame akte nepasirašinėjo. Jį suklastojo, įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, bei pasirašė imituodamas V. B. parašą, V. P., todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 300 str. 1 d.

Byloje taip pat nustatyta, jog V. P. pateikė tokį suklastotą dokumentą Kauno apygardos teismui ir apgaule išvengė sutartinės, didelės vertės – 100 000 Lt turtinės prievolės. Tai, kad V. P. suklastojo tokį dokumentą ir žinodamas, jog jis suklastotas pateikė teismui, taip siekdamas išvengti turtinės prievolės, rodo, jog V. P. veikė tiesiogine tyčia, todėl ši veika taip pat teisingai kvalifikuota ir pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

Skiriant bausmes V. P. bendrosios bausmių skyrimo taisyklės, įtvirtintos BK 54 straipsnyje, 61 straipsnyje, nepažeistos. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas tinkamai įvertino veikų pavojingumą (nesunkus tyčinis ir apysunkis tyčinis nusikaltimas), pobūdį, asmenybę (anksčiau neteistas), tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ir pagrįstai pagal BK 300 str. 1 d. paskyrė su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą, o pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – terminuoto laisvės atėmimo bausmę, žymiai mažesnę nei sankcijos vidurkis.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistojo V. P. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nuosprendį palikti nepakeistą.