Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. K., jo atstovui advokatui G. D., institucijos, surašiusios protokolą, atstovei I. M. J., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), duomenų apie administracinius baustumus byloje nėra, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. spalio 1 d. R. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, laikotarpyje nuo 2013 m. balandžio 1d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. darbuotojui R. K. išmokėjo 8557.77 Lt neapskaityto buhalteriniuose dokumentuose darbo užmokesčio bei R. K. pasirašydavo darbo užmokesčio žiniaraščiuose, kuriuose neatitikdavo tikrovėje išmokėtų sumų ir už papildomai išmokėtus pinigus R. K. niekur nepasirašė. Be to patikrinimo metu įmonės direktorius-kasininkas R. K. įmonės grynųjų pinigų skaičiavimui nepateikė, nurodydamas, kad grynųjų pinigų kasoje nėra, tačiau pagal pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad grynųjų pinigų likutis buvo 19 706 Lt, kuris skaičiavimui nebuvo pateiktas. Įmonės pateikti darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiai yra be darbuotojų parašų. Tuo R. K. pažeidė kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 4 p., 7 p. reikalavimus, 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. reikalavimus, Lietuvos Respublikos darbo kodekso, patvirtinto 2002-06-04 įsakymu Nr. IX-926, 95 str. 3 d., 188 str. 2 d., 201 str. 2 d. reikalavimus. Tokie R. K. veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. K. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad darbo užmokesčio žiniaraštis už 2013 m. balandžio-lapkričio mėnesius dingo iš įmonės patalpų. Šiuo metu žiniaraštis yra atstatinėjamas. Dėl kilusios problemos su žiniaraščiu įmonėje nuo 2013 m. gruodžio 1 d. atlyginimai mokami pavedimu per banką. Į policiją dėl dingusių žiniaraščių nesikreipė, nes tikėjosi jį rasti patys. Neapskaityto buhalteriniuose dokumentuose darbo užmokesčio R. K. niekada nemokėjo bei kol jis dirbo, R. K. niekada nekėlė jokių pretenzijų dėl darbo užmokesčio išmokėjimo. R. K. skundas atsirado po jo išėjimo iš darbo. R. K. pradėjo dirbti 0,5 etatu, todėl pradžioje jam buvo mokamas 500 Lt darbo užmokestis. Vėliau jo darbo sutartis buvo pakeista ir jis dirbo pilnu etatu bei jam buvo mokamas 1000 Lt darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių. R. K. visą laiką buvo mokamas darbo sutartyje nurodytas darbo užmokestis. Iki kol darbo užmokesčiai nebuvo pradėti mokėti bankiniais pavedimais, t.y. nuo 2013 m. gruodžio mėn., darbo užmokestį darbuotojams visada išmokėdavo tik pats R. K., o darbuotojai jį gavę, pasirašydavo darbo užmokesčio žiniaraščiuose.

Institucijos, surašiusios protokolą, atstovė I. M. J. paaiškino, kad 2014 m. rugsėjo 16 d. 13 val. buvo atliktas operatyvus patikrinimas UAB (duomenys neskelbtini), kuri vykdo veiklą adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Įmonė vykdo metalo, plastiko gamybą pagal pateiktus užsakovų brėžinius. Atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad įmonės direktorius K. išmokėjo darbuotojui R. K. papildomo darbo užmokesčio, kuris buhalteriniuose dokumentuose nebuvo apskaitytas. Atliekant patikrinimą bei apklausus kitus įmonėje dirbančius darbuotojus, kiti darbuotojai paneigė faktą, kad darbo užmokestis buvo mokamas „vokeliuose“. Protokolas surašytas įmonės direktoriui už darbo užmokesčio mokėjimo pažeidimus, nes įmonės vadovas yra atsakingas už įmonės ūkinę ir finansinę veiklą, todėl protokolas R. K. yra tinkamai surašytas, todėl mano, kad yra pagrindas įmonės direktorių nubausti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d.

Liudytojas R. K. parodė, kad nuo 2013 m. balandžio 16 d. iki 2014 m. rugsėjo 26d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku. Darbo sutartys su juo buvo sudarytos kelios ir vienoje jis matė nurodytą darbo užmokestį 500 Lt, kitoje – 1200 Lt, bet R. K. į darbo sutarčių turinį gerai neįsigilino, o tiesiog jas pasirašė. Pradėjus dirbti, buvo sutarta, kad jam bus mokamas 1200 Lt darbo užmokestis. Toks darbo užmokestis nuo jo darbo pradžios iki išėjimo iš darbo ir buvo visą laiką mokamas, tačiau jis pastebėdavo, kad dokumentuose pasirašo už triženkles darbo užmokesčio sumas, tačiau į tai labai nesigilino. Tiek darbo sutartis, tiek dokumentus dėl gautų darbo užmokesčių dažnai pateikdavo pasirašyti R. K. pavaduotojas V. S., kuris kartais išmokėdavo ir atlyginimus. Kartais tiek R. K., tiek V. S. pinigus atnešdavo į R. K. darbo vietą ir paduodavo, o R. K. už juos nepasirašydavo. Kol dirbo, didelių pretenzijų dėl netinkamo darbo užmokesčio išmokėjimo nereiškė. Pradėjus darbo užmokestį mokėti bankiniais pavedimais, pavedimu gaudavo tik dalį darbo užmokesčio, o dalis buvo išmokama grynais, bet už juos nebuvo duodama pasirašyti. Kiek pamena, vieną kartą apie dokumentų dėl darbo užmokesčio gavimo klastojimą kalbėjo apie 20014m. liepos 28d. su V. S.. Iš darbo išėjo ir dėl netinkamo darbo užmokesčio ir dėl netinkamo direktoriaus R. K. elgesio. 2014m. rugpjūčio 25 d., turėdamas nedarbingumo pažymėjimą, parašė skundą į VMI dėl netinkamai mokamo darbo užmokesčio, kur pateikė darbo užmokesčio mokėjimo skaičiuotes.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio pirminio R. K. paaiškinimo matyti, kad jis nurodė, jog nuo 2013 m. balandžio 16 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku. Nuo 2013 balandžio 18 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. jis dirbo 0.5 etato. Darbo sutartyje buvo numatytas 500 Lt darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių), tačiau direktorius R. K. jam papildomai prie darbo užmokesčio išmokėdavo „vokeliuose“ nuo 450 Lt iki 750 Lt. Nuo 2014 m. sausio 1 d. R. K. pervestas dirbti įmonėje pilnu etatu, darbo sutartyje nurodytas darbo užmokestis 1000 Lt (neatskaičius mokesčių), tačiau nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. liepos 31 d. įmonės direktorius R. K. papildomai prie darbo užmokesčio išmokėdavo „vokeliuose“ nuo 230 Lt iki 750 Lt. R. K. nurodė, kad laikotarpyje nuo 2013 m. balandžio 18 iki 2014 m. liepos 31 d. darbo užmokesčio viso iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. K. gavo 17564.67 Lt. R. K. išmokėta darbo užmokesčio 9006.90 Lt, papildomai išmokėta „vokeliuose“ 8557.77 Lt suma, kuri buhalteriniuose apskaitos dokumentuose neapskaityta. R. K. taip pat nurodė, kad pasirašydavo darbo užmokesčio žiniaraščiuose, kuriuose neatitikdavo išmokėtos sumos, už papildomai išmokėtus pinigus jis niekur nepasirašė (b. l. 10-12).

Liudytojas V. S. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbo metus laiko-nuo 2013 m. balandžio iki 2014 m. liepos mėn. Dirbo inžinieriumi-mechaniku. Kai jis pradėjo dirbti, prisimena, kad tą dieną darbe jau matė R. K.. R. K. jokių darbo sutarčių pasirašyti nedavė, nes tai neįėjo į V. S. pareigas. Įmonėje darbo užmokestis buvo visada išmokamas kasoje ir buvo pasirašoma žiniaraščiuose už visą gaunamą darbo užmokestį. Vėliau darbo užmokesčio išmokėjimo tvarka buvo pakeista ir jis buvo mokamas bankiniais pavedimais, kuriuos darydavo buhalterė. V. S. niekada darbuotojams, tame tarpe ir R. K., darbo užmokesčio nėra mokėjęs ir niekada su R. K. dėl darbo užmokesčio mokėjimo aplinkybių bei dokumentų nėra kalbėjęs. Kol V. S. dirbo įmonėje, niekada nėra gavęs darbo užmokesčio, už kurį nebūtų pasirašęs dokumentuose.

Byloje surinkti rašytiniai duomenys: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1-4), operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. 1043-7916/FR1042-10902, iš kurios matyti, kad 2014 m. spalio 1 d. operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) įmonėje dirba 46 samdomi darbuotojai. Dalis darbo užmokesčio nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d. buvo mokami grynais, tačiau darbo užmokesčio žiniaraščiai pateikti be darbuotojų parašų. Sulyginus R. K. paaiškinime išdėstytą informaciją ir bendrovės buhalterinius dokumentus nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės mėnesio iki 2014 m. rugpjūčio mėnesio direktorius Ričardas K. R. K. galimai išmokėjo viso 17 564.67 Lt atlyginimo, iš kurio 8557.77 Lt buvo neapskaityti buhalterinės apskaitos dokumentuose (b. l. 5-6), UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. K. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad jis nurodė, jog žiniaraštis už 2013 m. balandžio mėn. iki 2013 m. lapkričio mėn. dingo iš įmonės patalpų kartu su kai kuriais įrengimų dokumentais. Šiuo metu žiniaraščiai atstatinėjami. Dėl kilusios problemos su žiniaraščiais, nuo 2013 m. gruodžio mėn. atlyginimai mokami pavedimu per banką. Į policiją dėl dingusių dokumentų nesikreipė, nes tikėjosi patys surasti. Dėl R. K. teigimo dėl mokamo atlyginimo „vokeliuose“ nesutinka, nes tai yra visiškas melas ir kerštas (b. l. 7), informacija apie išmokėtą darbo užmokestį, iš kurio matyti, kad „gavo papildomai“ 8557,77 Lt (b. l. 8), darbo sutartis Nr. 63 (b. l. 9), R. K. skundas (b. l. 10-12), darbo užmokesčio mokėjimų nurodymų bylos duomenų peržiūra (b. l. 14-47), darbo užmokesčio suvestinės (b. l. 48-64), 2013-04-18 darbo sutartis, iš kurios matyti, kad V. S. nuo 2013 m. balandžio 18d. iki 2014 m. liepos 8 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) inžinieriumi-mechaniku( b. l. 98-99), pranešimas apie apdraustųjų valstybino socialinio draudimo pabaigą, iš kurio matyti, kad V. S. valstybinio socialinio draudimo pabaigos UAB (duomenys neskelbtini) data-2014-07-08 ( b. l. 100).

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d. numato, kad tyčinis darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimas arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas – užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad vien bendrovės buhalterinės apskaitos neatitikimas asmens paaiškinimui negali būti pagrindas kvalifikuoti veiką pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d. (nutartis byloje Nr. N575-1449/2010). Nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, kuriose reiškiamas kaltinimas padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d. (darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinę apskaitą išmokėjimas) numatytą teisės pažeidimą, šis pažeidimas turėtų būti įrodinėjamas tiesioginiais įrodymais, taip pat – kad tokiose bylose kaltinimo liudytojų parodymai turėtų būti patvirtinami kitais objektyviais įrodymais (pavyzdžiui, 2008-11-13 nutartis administracinėje byloje N143-614/2008, 2007-12-29 nutartis administracinėje byloje N10-2044/2007, 2007-08-16 nutartis administracinėje byloje N5-1428/2007 ir kt.).

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad kaltinimas R. K. grindžiamas tik liudytojo R. K. parodymais bei šio asmens paaiškinimais mokesčių inspekcijos pareigūnams. Analizuojant R. K. parodymus matyti, kad jie yra nenuoseklūs. Teismo posėdžio metu R. K. paaiškino, kad darbo sutartys su juo buvo sudarytos kelios ir vienoje jis matė nurodytą darbo užmokestį 500 Lt, kitoje – 1200 Lt, bet R. K. į darbo sutarčių turinį gerai neįsigilino, o tiesiog jas pasirašė. Jam pradėjus dirbti, buvo sutarta, kad jam bus mokamas 1200 Lt darbo užmokestis ir toks darbo užmokestis nuo jo darbo pradžios iki pabaigos ir buvo mokamas. Tuo tarpu iš byloje esančio jo pirminio paaiškinimo matyti, kad jis nurodė, jog nuo 2013 balandžio 18 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. jis dirbo 0.5 etato. Darbo sutartyje buvo numatytas 500 Lt darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių), tačiau direktorius R. K. jam papildomai prie darbo užmokesčio išmokėdavo „vokeliuose“ nuo 450 Lt iki 750 Lt. Nuo 2014 m. sausio 1 d. R. K. pervestas dirbti įmonėje pilnu etatu, darbo sutartyje nurodytas darbo užmokestis 1000 Lt (neatskaičius mokesčių), tačiau nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. liepos 31 d. įmonės direktorius R. K. papildomai prie darbo užmokesčio išmokėdavo „vokeliuose“ nuo 230 Lt iki 750 Lt. Be to R. K. parodymai prieštarauja liudytojo V. S. parodymams. R. K. paaiškino, kad tiek darbo sutartis, tiek dokumentus dėl gautų darbo užmokesčių dažnai pateikdavo pasirašyti R. K. pavaduotojas V. S., kuris kartais išmokėdavo ir atlyginimus. Kartais tiek R. K., tiek V. S. pinigus atnešdavo į R. K. darbo vietą ir paduodavo, o R. K. už juos nepasirašydavo. Tokie R. K. parodymai prieštarauja V. S. parodymams, kuris parodė, kad jis UAB (duomenys neskelbtini) dirbo inžinieriumi-mechaniku. R. K. jokių darbo sutarčių pasirašyti nedavė, nes tai neįėjo į V. S. pareigas. Įmonėje darbo užmokestis buvo visada išmokamas kasoje ir buvo pasirašoma žiniaraščiuose už visą gaunamą darbo užmokestį. Vėliau darbo užmokesčio išmokėjimo tvarka buvo pakeista ir jis buvo mokamas bankiniais pavedimais, kuriuos darydavo buhalterė. V. S. niekada darbuotojams, tame tarpe ir R. K., darbo užmokesčio nėra mokėjęs ir niekada su R. K. dėl darbo užmokesčio mokėjimo aplinkybių bei dokumentų nėra kalbėjęs. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad V. S. nuo 2014 m. liepos 8d. UAB (duomenys neskelbtini) nebedirbo, todėl tai prieštarauja R. K. parodymams apie tai, jog jis apie 2014 m. liepos 28d. vieną kartą apie dokumentų dėl darbo užmokesčio gavimo klastojimą kalbėjo su V. S.. Byloje R. K. nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog jis nuo savo darbo pradžios tiksliai fiksavo mokamus jam atlyginimus. Iš jo parodymų matyti, kad jis faktiškai 2013 m. iš viso nelabai gilinosi į duodamus jam pasirašyti dokumentus, nors ir pastebėdavo, kad dokumentuose pasirašo už triženkles darbo užmokesčio sumas. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog skundą VMI jis padavė tik 2014 m. rugpjūčio mėn. Šios aplinkybės taip pat duoda pagrindą abejoti jo parodymų teisingumu. Iš R. K. bei liudytojo R. K. paaiškinimų, taip pat iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad tarp jų buvo susiformavę priešiški konfliktiški santykiai ir dėl šios priežasties R. K. parodymai negali būti laikytini nešališkais ir objektyviais. Iš protokolą surašiusios institucijos atstovės I. M. J. paaiškinimų matyti, kad patikrinimo metu buvo apklausti ir kiti UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai, tačiau kiti darbuotojai paneigė faktą, kad darbo užmokestis buvo mokamas „vokeliuose“. Nors byloje buvo nustatyta, jog darbo užmokesčio žiniaraščiai už 2013 m. balandžio-lapkričio mėnesius buvo dingę iš įmonės patalpų ir po to jie buvo atstatinėjami, dėl ko patikrinimo metu darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiai buvo rasti be darbuotojų parašų, tačiau vien tokia nustatyta aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog tai patvirtina, kad įmonėje darbuotojams buvo mokamas neapskaitytas buhalteriniuose dokumentuose darbo užmokestis. Galima turėti tam tikrų abejonių dėl R. K. kaltės, taip pat galima daryti prielaidą, kad bendrovėje galimai buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis, tačiau kaip ne kartą pasisakyta teismų praktikoje, bet kokios kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Teismo sprendimas negali būti grįstas prielaidomis. Pats neapskaityto buhalterinėje apskaitoje darbo užmokesčio mokėjimo veiksmas institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, pareigūnų nebuvo užfiksuotas. Jokių kitų padarytą pažeidimą galinčių patvirtinti objektyvių įrodymų (neoficialių buhalterinės apskaitos dokumentų, žiniaraščių, kitų įmonės veiklos dokumentų ar asmenų paaiškinimų ir pan.) ir galinčių neabejotinai patvirtinti direktoriaus R. K. kaltę padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d. numatytą pažeidimą, nėra. Pats R. K. neigė padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d. numatytą pažeidimą (mokėjęs su darbo santykiais susijusias išmokas, neįtrauktas į buhalterinės apskaitos dokumentus).

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Taigi nesant administracinio teisės pažeidimo byloje patikimų įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, R. K. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina, nenustačius administracinio pažeidimo įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str.1 p., 287 str. 2 d., teismas

nutarė:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną R. K., a. k(duomenys neskelbtini) atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d. nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.