Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Telšiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, dirbantis Norvegijos Karalystėje, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Telšių r., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis M. K. tyčia nesunkiai sužalojo žmogų.

Tai yra, kaltinamasis M. K., 2010 m. liepos 23 d. apie 00 val. 30 min., Plungėje, V. Mačernio gatvėje, kavinės „Charlie pizza“ lauko terasoje, tyčia ne mažiau kaip keturis kartus smogė kumščiu į veidą T. G., tuo padarydamas T. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus – kairės ausies būgnelio plyšimą.

Kaltinamasis kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio vakarą su M. T. ir M. M. atvažiavo prie V. Mačernio 1 namo, nes ten stovėjo jo automobilis. Jis persėdo į savo automobilį, o M. T. su M. M. nuvažiavo apie 5-10 metrų prie „Charlie“ picerijos pastatyti automobilio į aikštelę ir išlipo iš automobilio. Jis išgirdo konfliktą, bet sakomų žodžių negirdėjo. Privažiavo arčiau ir išgirdo juos kaip policijos pareigūnus įžeidžiančius žodžius. Prie jo priėjęs M. M. pasakė, kad vyksta konfliktas, kad jis tų asmenų nežino. Jis išlipo iš automobilio ir su M. T. nuėjo pažiūrėti kas juos įžeidinėja. Aikštelė buvo neapšviesta, kavinė uždaryta. Terasoje jis pamatė T. G. ir V. R., kuriuos buvo baudęs 1 ar 2 kartus, kitų buvusių nepažinojo. Terasoje įvyko konfliktas, nes visi joje buvę asmenys įžeidinėjo juos su M. T. už tai, kad jie jų manymu neteisingai baudžia pažeidėjus, prie jų kabinėjasi. Jis gal irgi ką nors įsikarščiavęs pasakė. Nuo žodžių prie veiksmų pirmas perėjo T. G.. Jis trenkė jam kaire ranka smūgį į krūtinę ir bokalu norėjo trenkti į galvą. Jis užsidengė ir nuo savęs stūmė T. G., kad šis jo nesužalotų. Nežino, gal stumiant ir kliuvo T. G. į veidą, bet jis gynėsi. Po to dar apsižodžiavo ir išsiskyrė. Jis paskambino į policijos komisariatą ir pranešė apie įvykį. Buvo sužalotas, į med. ekspertą nesikreipė, veikė būtinosios ginties sąlygomis. Ieškinio nepripažįsta.

Nukentėjusysis T. G. parodė, kad jis su draugais buvo „Charlie pizza“ picerijos lauko terasoje. Apie 24 val. barmenė surinko indus ir baldus, jų turėtą alų supylė į plastmasinius vienkartinius indus. Jis sėdėjo ant terasos krašto priešais kaltinamojo automobilį, kuris stovėjo prie V. Mačernio g. 1 namo. Matė, kad atvažiavo M. T., kuris draugavo su jo žmona. M. T. pakalbėjo su kaltinamuoju ir dideliu greičiu įvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę prie picerijos ir sustojo priešais terasą. Išlipo iš automobilio, ant automobilio stogo pasidėjo butelį alaus, matėsi, kad yra neblaivus. Jie paklausė, ar taip reikia policijos pareigūnams rodyti pavyzdį. M. T. sakė nesikišti. Tuo momentu privažiavo kaltinamasis. Kaltinamajam jie nieko nesakė. M. T. nuėjo prie M. K., jie pasikalbėjo ir iškart atėjo prie jų į terasą. M. K. įėjo į vidų, o M. T. atsistojo prie tvorelės ir pasidėjo žodinis konfliktas. Iš pradžių M. K. apsižodžiavo su V. R., o jis su M. T.. Jis pradėjo ginčytis su M. K. dėl skiriamų nuobaudų ir M. K. jam sudavė smūgius, jis suklupo. Pirmą smūgį sudavė kumščiu į kairę pusę tarp ausies ir žandikaulio, po to, kai suklupo, pajuto dar kelis smūgius, nesuprato ar iš kojos, ar iš rankos. Nematė kas daužė, bet mano, kad M. K., nes viskas vyko tarp jų ir staigiai. Smūgius gavo į smakrą ir skaudėjo visą galvą, smakras ir dešinė kaklo pusė buvo mėlyni. Jis M. K. nedaužė ir stiklinio bokalo neturėjo. Jis kėlėsi nuo žemės, M. T. jį sugriebė ir jie lyg tai apvirto. M. T. jam nedaužė. M. M. juos išskyrė. Kaltinamasis su M. M. ir M. T. išvažiavo. Jam pradėjo skaudėti ausis, todėl jie nuvažiavo į policiją ir parašė pareiškimą. Buvo sužalotas nuo kaltinamojo veiksmų, nuo pirmo kaltinamojo smūgio.

Liudytojas M. T. parodė, kad jie atvažiavo prie „Charlie pizza“ picerijos pasilikti automobilio. Automobilį vairavo M. M., M. K. pasiliko prie V. Mačernio g. 1 namo, o jie dviese privažiavo prie picerijos maždaug 30-40 metrų atstumu. Jiems išlipus iš automobilio pasigirdo užgaulūs žodžiai, jų kaip policijos pareigūnų atžvilgiu. Išgirdęs užgaulius žodžius jis nuėjo prie M. K.. Užgauliojimai nesiliovė, todėl jie nuėjo pažiūrėti kas įžeidinėja. Priėjus prie terasos pažino T. G. ir V. R., trečio vaikino nepažino. Kilo žodinis konfliktas. Kaltinamasis ir nukentėjusysis sukonfliktavo, jam atrodo, kad T. G. pirmas sudavė M. K. smūgį į krūtinę, nes jis turėjo alaus bokalą ir juo švaistėsi, paskui jie apsistumdė ir visi išsiskirstė. Jam atrodė, kad M. K. gavęs smūgį siekė nustumti nuo savęs T. G., bet ar sudavė jam smūgius, nematė. Tada visi supuolė į vieną krūvą. Jis taip pat puolė. Vieną asmenį bandė atitraukti į šalį, nebeatlaikė pusiausviros ir su tuo asmeniu nugriuvo ant žemės. Tai buvo T. G.. Griūdamas su juo T. G. galėjo susižaloti, bet jis jokių smūgių negirdėjo. Dar truputį visi apsižodžiavo ir išsiskirstė. Jie nuvažiavo į policijos komisariatą rašyti pareiškimo kur patikrino ir jų girtumą. M. K. buvo sužalotas. Buvo sužalota krūtinė ir ausis. Kas ir kuriuo momentu M. K. sužalojo jis nematė.

Liudytojas M. M. parodė, kad jiems privažiavus prie terasos, automobilį pastatė tiesiai priešais terasą 2-3 metrų atstumu. Išlipus iš automobilio jis girdėjo šūksnius, koliojimus. Tuoj privažiavo M. K., kuris sustojo už 5-6 metrų nuo jo automobilio. M. T. pasiliko ginčytis prie savo automobilio su terasoje buvusiais. Jie su M. K. priėjo prie terasos. Iš pradžių jis pastovėjo prie terasos, o paskui jau teko įeiti į vidų. Viduje buvo šūksniai, paskui prasidėjo veiksmai. Nepamena, kas ką darė, bet buvo susistumdymas. Jis pradėjo vaikinus skirti, bet ką buvo nutvėręs pasakyti negali. Po šio įvykio M. K. skundėsi krūtinės ir ausies skausmu. Matomų sužalojimų veide nebuvo, buvo įdrėskimas ties ausimi. Po įvykio jie važiavo į policijos komisariatą.

Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodė, kad 2010-07-22 prieš vidurnaktį M. T. automobiliu kartu su M. T. atvažiavo prie kavinės „Charlie pizza“ (buvusi „Katpėdėlė“). Vairavo jis, M. T. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Sustojęs priešais kavinės terasą nuėjo prie įkandin savo automobiliu privažiavusio M. K. automobilio. M. T. iš savo automobilio išlipo kiek vėliau, M. T. išlipus pasigirdo šūksniai „mentai, pydarai, gaidžiai“. Šūkavo trys vaikinai buvę kavinės terasoje. Nė vieno jų prieš tai nepažinojo nė iš matymo. Vienas iš vaikinų laikė rankoje alaus bokalą. M. T. prie minėtos kompanijos nuėjo kiek anksčiau, jiedu su M. K. vėliau. Pamatę M. K. vaikinai pradėjo šaukti „dar vienas mentas pydaras privažiavo“. M. K. priėjus dar kurį laiką vyko pokalbis, kurio metu visi buvusieji piktai vienas ant kito rėkė ir keikėsi. Gana greitai visi penki susiliejo į vieną krūvą – suprato, kad kilo muštynės, tačiau kas pirmas nuo žodžių perėjo prie veiksmų, kas puolė, o kas gynėsi, nurodyti negali. Girdėjo, kaip vienas iš trijų vaikinų kompanijos šaukė „dabar aš atsinešiu šautuvą ir visus iššaudysiu“. Skyrė susikibusius kaip įmanydamas – čiupo vieną iš trijų terasoje esančių vaikinų ir traukė į šoną. Ar kas nors kuriuo nors momentu buvo pargriuvęs, nebepastebėjo, nebe tas rūpėjo. Kuriuo momentu ir nuo kieno smūgių galėjo būti sužalotas kuris nors iš terasoje buvusių vaikinų, nurodyti negali, nepastebėjo jokių aiškių kieno nors suduotų smūgių. Negali nurodyti, kurie iš konfliktavusių asmenų buvo blaivūs, kurie ne. Mano, kad konflikto priežastis buvo susijusi su M. T., tai galėjo būti Judita, buvusi T. G. žmona, kurią kelis kartus yra matęs vienoje kompanijoje kartu su M. T.. (b. l. 69-71)

Liudytojas G. Č. parodė, kad paskambino kolegos ir pasakė, kad įvyko incidentas su civiliais asmenimis. Jis telefonu paprašė atvažiuoti į policijos komisariatą nusistatyti girtumo, kas ir buvo padaryta. Atvyko M. K. ir M. T., abu buvo blaivūs. Tuoj atvyko ir T. G. bei dar du vaikinai. Nenorėdamas, kad konfliktas rutuliotųsi toliau, jis paprašė apylinkės inspektoriaus, kad apklaustų T. G. ir jo draugus. T. G. iš išvaizdos atrodė nestipriai išgėręs.

Liudytoja V. R. parodė, kad ji dirbo „Charlie pizza“ picerijoje iki 24 valandos. Apie įvykusį incidentą nieko nežino, tik gali pasakyti, kad picerija dirba iki 24 val. ir yra pasakyta joms iki 00:15 val. priduoti signalizaciją, todėl dar prieš 24 val. iš terasos viską suneša į vidų. Lauke nepalieka nieko. Jei klientai pageidaują maistą ir gėrimus sudeda į vienkartinius indus. Terasa yra neapšviesta.

Liudytojas M. B., kurio parodymai buvo perskaityti nagrinėjant bylą teisme vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d., duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui parodė, kad 2010-07-22 vakare su kompanija leido laiką kavinėje „Charlie pizza“ (buvusi „Katpėdėlė“). Kavinei vidurnaktį užsidarius padavėjai leido pasilikti terasoje, neišgertą alų persipylus į vienkartinius indus. Kiti kompanijos nariai buvo išsiskirstę, bebuvo likęs jis pats, jo pusbrolis T. G. ir V. R.. Pusvalandį po vidurnakčio prie kavinės atvažiavo automobilis „Pežo“, dėmesį patraukė tai, kad automobilio vairuotojas, užtraukęs rankinį stabdį, raižė posūkius. Vairuotojas sustabdė automobilį ties kavinės langais gal 20 metrų atstumu nuo terasos, kurioje jie buvo. Matė, kaip vairuotojas išlipo iš automobilio pro priekines kairės pusės duris, vairuotojas buvo jaunas aukštas vaikinas, maždaug jo ūgio, amžiumi gal kiek jaunesnis, daugiau šiame automobilyje žmonių nebuvo. Išlipęs vaikinas pasidėjo butelį alaus ant automobilio stogo. Kažkas (G. arba R.) pasakė, kad atvažiavo policijos pareigūnas, todėl vaikinui išlipus ėmė jį gėdinti, kad naktį taip elgiasi. Gėdino neužgauliai ir be necenzūrinių išsireiškimų. Vaikinas pasakė „nesupratau“ ir priėjo prie pavėsinės arčiau ir liko stovėti gal metro atstumu nuo jų. Pokalbis vyko toliau, pamažu perėjo į aštrų barnį. Netrukus prie kavinės privažiavo kitas automobilis. Pagal pirmo privažiavusio vaikino elgesį ir vėlesnius įvykius suprato, kad vėliau privažiavusysis turėjo paimti pirmiau privažiavusį vaikiną. Antrasis vaikinas buvo stambesnis, kiek aukštesnis, trumpais plaukais. Pamatęs, kad jau gana garsiai kalbama, antrasis vaikinas nuo savo automobilio, pastatyto šalia „Pežo“, ėjo tiesiai į juos. Antrajam atėjus, abu vaikinai įėjo į pavėsinę. Toliau pokalbis vystėsi tokia linkme – juodu su T. G. ir V. R. gėdino atvažiavusiuosius, kad jie turėdami rodyti gerą pavyzdį blogai elgiasi, o jie grasino, kad bus blogai. Po to pokalbis pasisuko į tai, kad pirmas atvažiavęs vaikinas yra T. G. buvusios žmonos draugas. Galėjo būti, kad atvažiavusiųjų atžvilgiu buvo pasakytos užgaulios frazės, tačiau pažodžiui jų atkartoti negali. Pirmas nuo žodžių prie veiksmų perėjo antrasis iš dviejų atvažiavusių vaikinų, kaip dabar jau žino, M. K.. M. K. pirmas smogė T. G. kumščiu į veidą. Nuo šio smūgio T. G. griuvo ant žemės, bandė stotis ir gintis nuo M. K., M. K. jį mušė toliau – gal kokius 3-4 kartus smogė kumščiu į veidą. Nemano, kad T. G. galėjo stipriai smogti M. K. atgal, nes tarp jų buvo aiškus kūno sudėjimo ir ūgio skirtumas – mušėsi didelis žmogus su mažu. Tada visi likę puolė skirti M. K. ir T. G.. Skyrimo momentu pamatė, kad atsirado dar vienas nepažįstamas vaikinas, kuris bandė visus raminti. Taip pat besimušančiuosius skyrė, o ne pats mušėsi ir vaikinas, atvažiavęs automobiliu „Pežo“. Iš kur atėjo trečiasis vaikinas negali pasakyti, įsitikinęs tik tuo, kad jis neatvažiavo automobiliu „Pežo“. (T. 1, b. l. 59)

Liudytojas V. R., kurio parodymai taip pat buvo perskaityti nagrinėjant bylą teisme vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d., duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, parodė kad 2010 m. vasarą, galimai liepos 22 d. vakare kartu su T. G. ir M. B. gėrė alų kavinėje „Charlie Pizza“. Buvo jau po vidurnakčio, kavinė užsidarinėjo. Padavėjas ar padavėja, kurio neprisimena, paėmė stiklinius alaus bokalus, vietoje jų davė plastikines stiklines ir jie į jas persipylė likusį alų. Po to į mašinų aikštelę prie kavinės, keldamas neįprastą triukšmą, įvažiavo baltas automobilis. Nežiūrėjo nei į šį automobilį, nei į juo atvažiavusius žmones, kol jų neužkalbino T. G., sakydamas „Ar gražu policininkams taip važinėti“. Kaip vėliau suprato, pokalbis prasidėjo dėl to, kad automobilio vairuotojas į aikštelę įlėkė „ant rankinio“, o iš automobilio išlipę trys vaikinai pasidėjo ant automobilio stogo alaus butelį. Tų atvažiavusių vaikinų tuo metu neapžiūrinėjo, šiuo metu neprisimena jų veidų ir negalėtų jų atpažinti. Kadangi T. G. gėdino atvykusius policijos pareigūnus dėl jų elgesio, prasidėjo žodinis konfliktas, kurio pagrindiniai dalyviai buvo policijos pareigūnas M. K. ir T. G.. Kokie tiksliai buvo pasakyti žodžiai, negali atkartoti, bet bendra pokalbio kryptis buvo tokia – T. G. vadino atvažiavusiuosius „mentais“ ir gėdino dėl girtavimo ir chuliganiško vairavimo, o M. K. sakė, koks jūsų reikalas, gąsdino, kad baus už viską. Pirmas nuo žodžių prie veiksmų perėjo M. K. – jis sudavė T. G. smūgį kumščiu į veidą, abu nugriuvo. Matė, kad M. K. laikė prispaudęs T. G. prie žemės, galimai jį smaugė. Skirti šoko M. B. ir vienas kartu su M. K. atvažiavusių vaikinų. Tas vaikinas susikibo su M. B., jis atitraukė M. K. nuo T. G.. Tuo aktyvūs veiksmai ir baigėsi, toliau apie 15 minučių dar tęsėsi žodinis konfliktas, kurio metu abi pusės toliau viena kitą užgauliojo. Galėjo būti, kad pats ką nors sakė, tačiau kad būtų grasinęs ką nors nušauti, tikrai to nebuvo. Gali būti, kad M. K. ir sakė, kad „Tu stiprus tik prie šautuvo“, tačiau tokiu pasakymu tikrai negrasino, ką nors nušauti. M. K. su draugais išėjus iš aikštelės pirmiau, susistabdė taksi ir nuvažiavo į policiją rašyti pareiškimo. (T. 1, b. l. 81-82)

Iš ambulatorinių ligonių dokumentų registracijos lapo matyti, kad 2010 m. liepos 23 d. į VšĮ Plungės r. savivaldybės ligoninę 14:50 kreipėsi M. K., o 15:10 val. T. G.. (b.l. 47-48)

T. G. specialisto išvadoje konstatuoti nesunkų sveikatos sutrikdymą atitinkantys sužalojimai – dešinės ausies būgnelio kraujosruva, kairės ausies būgnelio plyšimas, kairės veido pusės sumušimas, kraujosruvos kaklo kairės pusės odoje ir poodinė dešinės plaštakos nugarinio paviršiaus kraujosruva; dėl ausų sužalojimo išsivystęs trauminis abipusis sraigės (klausos) nervo uždegimas. (T. 1, b. l. 49-50)

Visų šių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 str. reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamasis mušdamas tyčia nesunkiai sužalojo T. G. iš asmeninių paskatų, kilus ginčui dėl policijos pareigūnų elgesio, todėl jo veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Nors kaltinamasis nurodo, kad T. G. jis nemušė, kad T. G. galėjo sužaloti gindamasis, jį pastūmęs, šie kaltinamojo parodymai vertintini kaip siekimas išvengti atsakomybės, jų nepatvirtina kiti įrodymai. Kartu su M. K. atvykęs M. M. nematė, kas pirmas sudavė smūgius, o M. T. parodymai, kad jam atrodo, kad pirmas daužė T. G., vertintini kaip suinteresuoto įvykyje dalyvavusio asmens, kaltinamojo draugo duoti parodymai siekiant padėti M. K. išvengti atsakomybės, kurių nepatvirtina kiti įrodymų šaltiniai. Kaltinamasis ir M. T. su M. M. nurodo, kad M. K. taip pat buvo sužalotas, bet šias aplinkybes patvirtinančių objektyvių duomenų byloje nėra.

Be to kaltinamojo nurodomą įėjimo į picerijos terasą tikslą-pamatyti, kas įžeidinėja policijos pareigūnus, kad vėliau galėtų kreiptis į teismą dėl garbės ir orumo gynimo paneigia šie bylos duomenys: M. T. ir M. M. privažiavus prie terasos, M. T. su terasoje buvusiais asmenimis konfliktavo ir juos matė bei pažino, kaltinamasis priėjęs prie terasos taip pat matė kas joje yra, ir buvusius vaikinus pažino, todėl jokio reikalo į terasą eiti ir smurtu aiškintis santykius su joje buvusiais asmenimis, nebuvo, kilusią situaciją kaltinamasis, tuo labiau būdamas policijos pareigūnu, privalėjo spręsti įstatymo nustatyta tvarka. Iš kaltinamojo ir liudytojo M. T. atliktų veiksmų įėjus į picerijos terasą, galima daryti išvadą, kad veiksmai buvo tyčiniai.

Nukentėjusiojo parodymais netikėti nėra pagrindo, nes juos patvirtina kiti įrodymų šaltiniai.

Nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs. Tas pačias įvykio aplinkybes jis nurodė tiek tuoj po sumušimo atvykęs į policijos komisariatą, tiek nuvykęs į gydymo įstaigą, tiek apžiūrinčiam jį ekspertui. Specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai atitinka T. G. nurodytą įvykio laiką, padaryti bukais daiktais, daugiausia nuo sumušimo-suduodant smūgius. Smulkios kraujosruvos kaklo kairės pusės odoje, tikriausiai atsirado spaudžiant.

T. G. sužalojimo mechanizmą patvirtina specialisto išvada ir liudytojų M. B. bei V. R. parodymai, kuriais netikėti teismas taip pat neturi jokio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 28 straipsnį būtinosios ginties situacija susidaro tuomet, kai baudžiamojo įstatymo ginamiems interesams (šiuo atveju – nukentėjusiojo sveikatai) žala padaroma ginant save ar kitą asmenį, teises ar visuomenės, valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Pavojingas kėsinimasis pagal baudžiamąjį įstatymą turi būti taip pat ir akivaizdus bei realus. Akivaizdus kėsinimasis pripažįstamas toks, kai žala jau daroma arba yra aiški jos grėsmė asmens teisėms ar interesams. Realiu laikomas objektyviai egzistuojantis kėsinimasis.

T. G. padarytų sužalojimų pobūdis patvirtina, jog jam buvo suduoti keli smūgiai, o tuo tarpu, kad būtų buvęs sužalotas kaltinamasis, duomenų byloje nėra. Sužalojimo mechanizmas, smūgių skaičius, jų lokalizacija, sužalojimų pobūdis rodo, jog kaltinamojo veiksmai buvo ne gynybinio, o puolamojo pobūdžio ir nėra pagrindo daryti išvadą, kad į kaltinamąjį buvo pradėtas realus kėsinimasis ir todėl jis buvo būtinosios ginties situacijoje.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, nes jis pats užsikliuvo atvykusį į aikštelę kaltinamąjį, jį įžeidinėjo, tai patvirtina visi konfliktą matę asmenys.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės kyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str. 1 d., 2 d., ir atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į jo asmenybę, kad nusikalto pirmą kartą, dirba, bet žalos ir nukentėjusiojo gydymo išlaidų neatlygino, nukentėjusiojo neatsiprašė, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jam laisvės apribojimo bausmę artimą jos vidurkiui.

Kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti paskirta pagrįstai, todėl nekeistina iki nuosprendžio įsiteisėjimo. (LR BPK 119 str.)

Civiliniai ieškiniai.

Nukentėjusysis nurodo, kad dėl gydymosi patyrė turtinę ir neturtinę žalą, daug važinėjosi į ligoninę, nes reikėjo lašintis lašines, patyrė dėl to nepatogumų darbe, nes turėjo prašyti, kad kas jį pakeistų, kadangi nenorėjo gultis į ligoninę. Gydymas truko apie mėnesį, po to važiavo į Klaipėdą konsultacijai, kur ištyrė, kad silpniau girdi abiem ausimis. Iki šio įvykio galvos traumų neturėjo. Prašo priteisti iš kaltinamojo 15000 Lt neturtinės ir 254,80 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Kaltinamasis ieškinių nepripažino ir prašė juos atmesti.

Kaltinamasis yra atsakingas už žalos padarymą nukentėjusiajam, todėl turi ją atlyginti.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys ginant Valstybinės ligonių kasos interesus yra pagrįstas, nes Valstybinė ligonių kasa sumokėjo už T. G. gydymą VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninei, A. K. komercinei firmai „Inesa“ ir A. M. neurologiniam kabinetui 463,78 Lt, ką patvirtina pateikta pažymą (T. 1, b. l. 120), todėl ieškinys tenkintinas (LR BPK 115 str. 1 d., LR CK 6.263 str.).

T. G. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal LR CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusįjį kaltinamasis sužalojo. Dėl jo neteisėtų veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus dėl gydymosi, ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme.

Vadovaujantis aukščiau paminėtais neturtinės žalos vertinimo kriterijais, bei atsižvelgiant į aplinkybę, kad pats nukentėjusysis savo netinamu elgesiu išprovokavo kaltinamąjį pasielgti nusikalstamai, teismas daro išvadą, kad pakankamas neturtinės žalos atlyginimas bus priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiajam 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Iš nukentėjusiojo parodymų, specialisto išvados ir Valstybinės ligonių kasos pažymos matyti, kad nukentėjusysis gydėsi, turėjo 254,80 Lt išlaidų už vaistus, kurą ir medikų konsultacijas, ką patvirtina pateikti vaistų receptai, apmokėjimo už suteiktas paslaugas čekiai, todėl šios išlaidos iš kaltinamojo priteistinos nukentėjusiajam.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę- 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš M. K. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į.k. 191351679, buveinė Kalvarijų g. 147, Vilniuje, 463,78 Lt T. G. gydymo išlaidų.

T. G., gim. (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš M. K. 254,80 Lt turtinės žalos atlyginimo, 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kitą ieškinio dalį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.