Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-05-04 · Administracinė byla Nr. I-557-644/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-06-25Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-04Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2017-03-14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-05-04
Bylos Nr.
I-557-644/2016
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02367-2013-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Audrius Grauželis
Pareiškėjas
A. Z., M. S., I. K., L. J., E. D., I. V., V. E.
Atsakovas
Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Kategorijos
  • 16.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-557-644/2016Proceso Nr. 3-62-3-02367-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 16.2; 73 (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 4 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. Z., M. S., I. K., L. J., E. D., I. V. ir V. E. skundu atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai A. Z., M. S., I. K., L. J., E. D., I. V. ir V. E. skundu kreipėsi į teismą prašydami priteisti iš atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-09-02 ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 4-10).

Pareiškėjai skunde nurodė, jog ginčo laikotarpiu vykdė tarnybą Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate. A. Z. ėjo Migracijos poskyrio specialisto (B lygis, 5 kategorija) pareigas, M. S. - Migracijos poskyrio specialisto (B lygis, 5 kategorija) pareigas, I. K. - Migracijos poskyrio specialisto (B lygis, 5 kategorija) pareigas, L. J. - Migracijos poskyrio specialisto (B lygis, 5 kategorija) pareigas, E. D. - Migracijos poskyrio specialisto (B lygis, 5 kategorija) pareigas, I. V. - Migracijos poskyrio specialisto (B lygis, 5 kategorija) pareigas, V. E. - Migracijos poskyrio specialisto (B lygis, 5 kategorija) pareigas. Pažymėjo, jog minėtu laikotarpiu buvo pažeista jų teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą, atitinkamai sumažinus atlyginimo už kvalifikacinę kategoriją sumą. Rėmėsi Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu ir teigė, kad atsirado teisė kreiptis į teismą su reikalavimais dėl sumažinto atlyginimo skirtumo priteisimo. Atsakovas atsisakė išmokėti darbo užmokestį gera valia, pareiškėjai su šiuo atsakovo sprendimu nesutinka. Prašė skundą tenkinti ir priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-09-02 ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas į skundą (b. l. 54-57) nurodė, jog Lietuvos Respublikos Seimas, vykdydamas įsiteisėjusį Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimą, 2013-09-19 priėmė įstatymą Nr. XII-523, kurio 2 straipsnio 2 punktu pavedė Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2014-05-01 parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą reglamentuojančio įstatymo projektą. 2013-09-28 įsigaliojus minėtam įstatymui, valstybė prisiėmė pareigą nustatyti kompensavimo tvarką ir geruoju išmokėti pareiškėjų reikalaujamą sumą. Šis įstatymas yra galiojantis, todėl privalo būti vykdomas. Atsakovas darė išvadą, kad įstatymų leidėjas įvykdė Konstitucinio Teismo nustatytą pareigą. Prievolės, dėl kurios kilo ginčas šioje byloje, įvykdymas sureguliuotas teisės aktu, todėl, atsakovo manymu, nėra pagrindo reikalavimą dėl neišmokėto atlyginimo skirtumo tenkinti teismine tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato karjeros valstybės tarnautojai, kreipėsi į teismą, reikalaudami priteisti dalį darbo užmokesčio, kuri jiems 2009 – 2013 metais buvo sumažintas įstatymo, pripažinto prieštaraujančiu Konstitucijai, pagrindu.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, jog pareiškėjai ginčo laikotarpiu ėjo karjeros valstybės tarnautojų pareigas. Pareiškėja V. E. laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2011-08-01 ėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Migracijos poskyrio specialisto (B lygis, 4 kategorija) pareigas, o nuo 2011-08-01 - Kėdainių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Migracijos poskyrio specialisto (B lygis, 4 kategorija) pareigas. Nuo 2013-02-11 pareiškėjai nustatyta 5 kategorija (b. l. 58). E. D. laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2011-08-01 ėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Migracijos poskyrio specialisto (B lygis, 4 kategorija) pareigas, o nuo 2011-08-01 - Kėdainių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Migracijos poskyrio specialisto (B lygis, 4 kategorija) pareigas. Nuo 2013-02-11 pareiškėjai nustatyta 5 kategorija (b. l. 63). L. J. laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2011-08-01 ėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Migracijos poskyrio specialisto (B lygis, 4 kategorija) pareigas, o nuo 2011-08-01 - Kėdainių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Migracijos poskyrio specialisto (B lygis, 4 kategorija) pareigas. Nuo 2013-02-11 pareiškėjai nustatyta 5 kategorija (b. l. 66). I. K. laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2011-08-01 ėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Migracijos poskyrio specialisto (B lygis, 4 kategorija) pareigas, o nuo 2011-08-01 - Kėdainių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Migracijos poskyrio specialisto (B lygis, 4 kategorija) pareigas. Nuo 2013-02-11 pareiškėjai nustatyta 5 kategorija (b. l. 69). M. S. laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2011-08-01 ėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Migracijos poskyrio specialisto (B lygis, 4 kategorija) pareigas, o nuo 2011-08-01 - Kėdainių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Migracijos poskyrio specialisto (B lygis, 4 kategorija) pareigas. Nuo 2013-02-11 pareiškėjai nustatyta 5 kategorija (b. l. 72). A. Z. laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2011-08-01 ėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Migracijos poskyrio specialisto (B lygis, 4 kategorija) pareigas, o nuo 2011-08-01 - Kėdainių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Migracijos poskyrio specialisto (B lygis, 4 kategorija) pareigas. Nuo 2013-02-11 pareiškėjai nustatyta 5 kategorija (b. l. 75). I. V. laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2011-08-01 ėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Migracijos poskyrio specialisto (B lygis, 4 kategorija) pareigas, o nuo 2011-08-01 - Kėdainių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Migracijos poskyrio specialisto (B lygis, 4 kategorija) pareigas. Nuo 2013-02-11 pareiškėjai nustatyta 5 kategorija (b. l. 78).

Karjeros valstybės tarnautojų darbo užmokestį nustato Valstybės tarnybos įstatymas, kurio 23 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos; 4) apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. To paties įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą. Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato šis įstatymas (1 priedas). Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnį valstybės tarnautojams mokami šie priedai: 1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą; 2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją; 3) už laipsnį arba tarnybinį rangą; 4) už diplomatinį rangą; 5) pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas.

Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. balandžio 23 d. priėmė Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymą, kurio 1 straipsniu (įsigaliojusiu 2009 m. gegužės 1 d.) pakeitė Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedą ir sumažino 15–20 kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus, tačiau kitų valstybės tarnautojų pareigybių kategorijų (1–14) pareiginės algos koeficientai minėtu įstatymu mažinami nebuvo. Nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas buvo pakeistas dar kartą, sumažinant 11 ir aukštesnių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus, tačiau kitų valstybės tarnautojų pareigybių kategorijų (1–10) pareiginės algos koeficientai nebuvo mažinami. Sumažinti pareiginių algų koeficientai galiojo iki 2013 m. rugsėjo 30 d.

Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad dėl Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu Konstitucijai prieštaraujančių pripažintų teisės aktų nuostatų taikymo pareiškėjams nuo 2009-08-01 iki 2013-09-02 buvo neišmokėta dalis darbo užmokesčio. Ginčo šalys nesutaria tik dėl klausimo, kokia tvarka ir kokia apimtimi turi būti kompensuojami dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirti praradimai.

Teismas visų pirma pažymi, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Šiai administracinei bylai išspręsti yra aktualios teisės aiškinimo taisyklės, suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 15 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A668-602/2016, taip pat kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose analogiškos kategorijos bylose (žr., pvz., 2016 m. vasario 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A2484-602/2016, 2016 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A2475-520/2016, 2016 m. kovo 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A111-520/2016). Šios administracinės bylos faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis yra grindžiami pareiškėjų reikalavimai, yra labai panašios aplinkybėms, kuriomis buvo grindžiami pareiškėjų reikalavimai paminėtose bylose. Pareiškėjų teisinė padėtis ar jų teikiami argumentai šioje byloje nėra itin išskirtiniai, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo ankstesnėje administracinių teismų praktikoje suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių ar kurti naujas taisykles.

Išplėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2016 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A668-602/2016 apibendrinusi ligšiolinę Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžė, kad: 1) įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą; 2) kompensavimo mechanizmas turi būti nustatytas per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui); 3) asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais; 4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015 m. gegužės 1 d. – neprieštarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu.

Be to, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimą, 2014 m. balandžio 16 d. sprendimą bei 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimą, išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A668-602/2016 padarė išvadą, kad Konstitucinis Teismas, nagrinėjamu atveju pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštarauja inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, kartu nustatė konkretų šio prieštaravimo pasekmių šalinimo būdą– įpareigojimą įstatymų leidėjui nustatyti mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą Nr. XII-1927 (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas. Iš šio įstatymo preambulės ir 1 straipsnio 8 punkto nuostatų matyti, kad Grąžinimo įstatymas taikomas ir valstybės tarnautojams, kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas).

Konstituciniam Teismui 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustačius, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, o įstatymų leidėjui Grąžinimo įstatyme nustačius tokių praradimų kompensavimo mechanizmą, institucijai, kurioje pareiškėja dirba, Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjų patirtus praradimus. Pareiškėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, todėl skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Atmetus pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą, netenkinamas pareiškėjų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (ABTĮ 44 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsniu, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjas

nusprendžia:

Pareiškėjų A. Z., M. S., I. K., L. J., E. D., I. V. ir V. E. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Audrius Grauželis