Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Urbonienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų N. K. ir E. G. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. 70-2-2726 „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“, kuriuo atsisakyta patenkinti pareiškėjų N. K. ir E. G. prašymą dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo, kurio tikslas – įsiterpusio valstybinės žemės ploto sujungimas su besiribojančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini) .

Pareiškėjai skunde nurodė ir teismo posėdyje pareiškėjų atstovė advokatė paaiškino, kad pareiškėjai, žemės sklypo bei statinių (duomenys neskelbtini) , savininkai, 2020 m. rugpjūčio 18 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Projekto tikslas – sujungti besiribojančius žemės sklypus (įsiterpusio žemės sklypo plotas 0,0362 ha). Kartu su prašymu pareiškėjai pateikė visus reikalingus dokumentus: Nekilnojamojo turto registro išrašą, žemės sklypo ribų planą, planavimo pasiūlymų schemą, suderintą su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritoriniu padaliniu ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriumi, kurie neprieštaravo įsiterpusio žemės sklypo prijungimui prie pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius skundžiamu sprendimu atsisakė patenkinti pareiškėjų prašymą dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo, atsisakymą grįsdamas tuo, jog tikslinami Barkūnų gatvės kadastriniai matavimai.

Pažymėjo, jog žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 204 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės).

Projektų rengimą miestų ir miestelių teritorijose organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Nagrinėjamu atveju sprendimas, kuriuo atsisakyta patenkinti prašymą organizuoti žemės sklypo pertvarkymo projekto rengimą, yra nemotyvuotas, o sprendimą priėmė ne savivaldybės administracijos direktorius – organizatorius, o Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo pavaduotoja, pavaduojanti skyriaus vedėją, t. y. skundžiamas sprendimas priimtas netinkamo subjekto, kuris neturėjo teisės priimti sprendimo ir neturėjo teisės spręsti dėl projekto rengimo, todėl skundžiamas sprendimas privalo būti panaikintas.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypas parduodamas be aukciono, jeigu įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte apibrėžti įsiterpusio žemės sklypo kriterijai.

Nagrinėjamu atveju įsiterpęs žemės sklypas atitinka visus kriterijus, būdingus įsiterpusiam žemės sklypui, kadangi yra mažesnis nei 0,04 ha, nėra kitų sklypų, su kuriais ribotųsi įsiterpęs žemės sklypas. Be to, su įsiterpusiu žemės sklypu nesiriboja kitas laisvas nesuformuotas žemės sklypas, todėl pagrindo atsisakyti rengti projektą nebuvo ir turėjo būti priimamas sprendimas dėl projekto rengimo pradžios.

Atsakovės atsisakymas organizuoti žemės sklypo pertvarkymo projektą motyvuotas tuo, jog yra tikslinami (duomenys neskelbtini) gatvės kadastriniai matavimai. Tačiau, pareiškėjų nuomone, tai nėra kliūtis rengti įsiterpusio sklypo pertvarkymo projektą.

Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog įstatymais nustačius asmenims tam tikrą teisę, tos teisės suteikimo pagrindus, sąlygas ir tvarką, valstybei kyla pareiga santykiuose laikytis teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo konstitucinių principų. Šie principai taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyti reikalavimai individualiam administraciniam aktui, kuris turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, individualaus administracinio akto motyvai negali būti nurodyti vėliau, nei priimtas individualus administracinis aktas. Kilus ginčui teisme dėl individualaus administracinio akto, kuris yra be jokių motyvų, tokį aktą priėmusio viešojo administravimo subjekto (atsakovės) pozicija, kad ji atitinkamu procesiniu būdu (atsiliepime į pareiškėjų skundą, paaiškinimuose teismo posėdžio metu ir pan.) bando nurodyti tokio akto motyvus, teismui negali būti pagrindu į tai atsižvelgti, nes, kaip minėta, VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimai turi būti išpildyti priimant individualų administracinį aktą. Skundžiamo individualaus akto priėmimo motyvų nurodymas teisminio proceso metu (jei jie nėra nurodyti priimtame akte) negali būti vertinamas ir neturi įtakos nemotyvuoto akto teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013 m. birželio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-940/2013, 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016).

Nagrinėjamu atveju skundžiamame sprendime nėra nurodyti jokie konkretūs motyvai ir teisės aktai, kurie patvirtintų, kad dėl naujai atliekamų gatvės kadastrinių matavimų negalima organizuoti įsiterpusio sklypo pertvarkymo projekto. Šiuo metu gatvės matavimai yra įregistruoti ir galiojantys, todėl jų tikslinimas negali lemti organizatoriaus sprendimo dėl naujų gatvės kadastrinių matavimų.

Nors pareiškėjai kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, tačiau Kauno miesto savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyrius nepagrįstai atsisakė organizuoti ginčo žemės sklypo projekto rengimą dėl to, jog tikslinami Barkūnų gatvės kadastriniai matavimai.

Atsakovė atsiliepime nurodė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nėra teisinio pagrindo.

Atsakovė kategoriškai nesutinka su pareiškėjų argumentu, kad skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas ir kad skundžiamas sprendimas priimtas netinkamo subjekto.

Nurodė, jog pareiškėjai 2020 m. rugpjūčio 18 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Pareiškėjai nurodė, jog žemės sklypo planavimo tikslas – įsiterpusį valstybinės žemės plotą sujungti su besiribojančiu žemės sklypu (įsiterpusio valstybinio žemės sklypo plotas 0,0362 ha). Skundžiamu Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus sprendimu buvo atsisakyta patenkinti pareiškėjų prašymą motyvuojant tuo, kad šiuo metu organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą nėra galimybės, kadangi pažymėtas valstybinės žemės plotas, įsiterpęs tarp registruotų žemės sklypų ir gatvės, ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve, kurios kadastriniai matavimai yra tikslinami.

Atkreipė dėmesį, kad Kauno miesto savivaldybės dokumentų rengimo, tvarkymo, apskaitos, saugojimo, naudojimo, kontrolės procedūrų aprašo, kuris patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. A-2755 (Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. A-2570 redakcija), 46 punkte nurodyta, jog raštus, siunčiamus Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, ministerijoms, departamentams, pasirašo Savivaldybės vadovybė, Savivaldybės tarybos sekretorius ar Savivaldybės administracijos vadovybė. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius pasirašo išimtinai visus dokumentus, susijusius su valstybinio lygmens institucijomis, o dokumentų, susijusių su konkrečių skyrių ir struktūrinių padalinių veikla, nagrinėjimas, rengimas ir sprendimų priėmimas perleidžiamas atitinkamiems savivaldybės skyriams, vadovaujantis kiekvieno iš struktūrinių padalinių, skyrių, nuostatais. Kadangi nagrinėjamu atveju situacija yra susijusi su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimu, atsakingu už teritorijų planavimo organizavimo, urbanistikos ir kitus susijusius klausimus laikomas Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius. Skyriaus nuostatų, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. A-56, 12.6.1 papunktyje yra nurodyta, jog šis skyrius nagrinėja planavimo iniciatorių pateiktus prašymus ir pridedamus dokumentus dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo, teritorijų planavimo dokumentų planavimo sąlygų išdavimo, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizavimo. Taigi, viena iš šio skyriaus, kaip savivaldybės struktūrinio padalinio, funkcijų yra nagrinėti, rengti, pateikti ir tvirtinti įvairaus pobūdžio atsakymus bei sprendimus visiems fiziniams bei juridiniams asmenims, todėl Skyrius turi teisę spręsti klausimus, susijusius su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų organizavimu bei jų tvirtinimu.

Skyriaus vedėjo (vyriausiojo architekto) (toliau – ir Vedėjas) pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. A-2060, 13 punkte yra aiškiai nurodyta, jog Vedėjas, kaip Skyriaus vadovas, priima su struktūrinio padalinio veikla susijusius sprendimus, todėl teigtina, kad Skyriaus Vedėjas turi teisinį pagrindą pasirašyti sprendimus dėl žemės formavimo ir pertvarkymo projektų, todėl turėjo teisę pasirašyti ir ginčijamą sprendimą. Skyriaus vadovas skundžiamo sprendimo priėmimo dieną atostogavo. Pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. A-2067, 9 ir 16 punktus, skyriaus vedėjo pavaduotojas prireikus priima su struktūrinio padalinio veikla susijusius sprendimus ir pavaduoja skyriaus vedėją (vyriausiąjį architektą) jo atostogų, ligos, komandiruotės metu ar kitais atvejais, kai jo laikinai nėra.

Pažymėjo, jog Kauno miesto savivaldybės ribose esantys keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Kauno miesto savivaldybė, kaip teisėta miesto kelių bei gatvių nuosavybės teisių turėtoja, turi teisę savo nuožiūra inicijuoti valdomų kelių ir gatvių kadastrinius matavimus ar jų tikslinimus, ir tokie veiksmai nepažeidžia pareiškėjų teisių.

Be to, skundžiamas sprendimas yra informacinio pobūdžio ir neišreiškiantis kategoriškos nuomonės, jog prašymas organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą yra atmestinas. Skundžiamu sprendimu pareiškėjai yra informuojami dėl (duomenys neskelbtini) gatvės kadastrinių duomenų tikslinimo. Patikslinus (duomenys neskelbtini) gatvės kadastrinius matavimus, pareiškėjai turės galimybę pakartotinai kreiptis dėl žemės formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo.

Pareiškėjų argumentas, kad buvo pažeisti jų teisėti lūkesčiai, nėra pagrįstas. Kauno miesto savivaldybės administracija neturi prievolės ir neįsipareigoja derinti ir patenkinti visų iš fizinių ir juridinių asmenų gautų prašymų, o pareiškėjai nepraranda teisės pakartotinai kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administraciją su prašymu organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, prijungiant laisvą valstybinės žemės plotą, kuris būtų vertinamas atsižvelgiant į teisinius ir faktinius pagrindus bei išnagrinėtas pakartotinai teisės aktų nustatyta tvarka.

Kauno miesto savivaldybės administracija nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėjų teisių pažeidimo neįžvelgia, kaip ir išdėstyta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje administracinis ginčas iš esmės kilo dėl atsisakymo patenkinti pareiškėjų prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – įsiterpusio valstybinės žemės ploto sujungimas su besiribojančiu pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini) .

Bylos ginčo dalykas yra viešojo administravimo subjekto administracinio akto – Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo Nr. 70-2-2726 „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ – teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje esantys įrodymai patvirtino, jog pareiškėjai 2020 m. rugpjūčio 18 d. pateikdami nustatytos formos prašymą inicijavo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Prašyme pažymėjo, jog siekia įsiterpusį valstybinės žemės plotą sujungti su besiribojančiu žemės sklypu. Kartu su prašymu pareiškėjai pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašą, žemės sklypo ribų planą, planavimo pasiūlymų schemą, suderintą su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritoriniu padaliniu ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriumi, kurie neprieštaravo įsiterpusio žemės sklypo prijungimui prie pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius skundžiamu sprendimu atsisakė patenkinti prašymą dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo, nurodydamas iš esmės vienintelę atsisakymo priežastį – tai, kad pareiškėjų pageidaujamas prisijungti valstybinės žemės sklypo plotas, įsiterpęs tarp registruotų žemės sklypų ir gatvės, ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve, kurios kadastriniai matavimai pareiškėjų prašymo pateikimo metu yra tikslinami.

Taigi, atsakovės atsisakymas organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą buvo grindžiamas faktine aplinkybe, jog tikslinami (duomenys neskelbtini) gatvės kadastriniai matavimai. Būtent tai buvo pagrindine kliūtimi atsakovei patenkinti pareiškėjų prašymą.

Skundžiamas sprendimas buvo priimtas pareiškėjų prašymo organizuoti žemės (duomenys neskelbtini) , formavimą ir pertvarkymą parengiamųjų darbų stadijoje, atsakovei svarstant klausimą pradėti ar atsisakyti organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.

Pareiškėjų ir jų atstovės teigimu, skundžiamas sprendimas priimtas nekompetentingo subjekto, nenurodyti jokie konkretūs motyvai ir teisės aktai, kurie teisiškai pagrįstų, kad dėl naujai atliekamų gatvės kadastrinių matavimų negalima organizuoti įsiterpusio sklypo pertvarkymo projekto, todėl yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Pažymėtina, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 str. 2 d.). Teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 str. 3 d.). Analogiškos nuostatos detalizuotos Taisyklių 12 punkte, kuriame taip pat numatyta, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius (toliau – organizatorius). Taisyklių 13 punkte nurodyti tie patys subjektai, kurie išvardyti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje, turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą.

Nagrinėjamo ginčo atvejis atitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytas sąlygas, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai įsiterpusios valstybinės žemės plotas sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Tos pačios teisės nuostatos nurodytos Taisyklių 2.6 punkte.

Taigi pagal minėtą teisinį reglamentavimą pareiškėjai turi teisę inicijuoti projekto rengimą ir ginčo situacija atitinka vieną iš žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo atvejų, numatytą Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir Taisyklių 2.6 punkte.

Kaip jau minėta, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius, kuris prašymą dėl minėto pobūdžio projekto rengimo išnagrinėja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos (išskyrus Taisyklių 49 punkte nurodytą atvejį) ir priima sprendimą pradėti rengti prašomą projektą arba motyvuotai atsisako organizuoti prašomo projekto rengimą (Taisyklių 21 p.).

Ginčo atveju skundžiamą sprendimą priėmė ne savivaldybės administracijos direktorius, o Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 15 punkte numatyta, jog savivaldybės administracijos direktorius įstatymų nustatytais atvejais organizuoja žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimą ir tvirtina juos.

Pažymėtina, jog viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 18 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 1 ir 2 dalis, savivaldybės administracijos direktorius yra savivaldybės vykdomoji institucija, turintis viešojo administravimo teises ir pareigas, jis vadovauja savivaldybės administracijai, taip pat yra įstaigos vadovas. Savivaldybės administracijos direktorius tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais, tiesiogiai įgyvendindamas įstatymus, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimus, gali kreiptis į valstybinio administravimo subjektus, leisti įsakymus, privalomus savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams, seniūnijoms, į struktūrinius padalinius neįeinantiems valstybės tarnautojams, taip pat jam priskirtos kompetencijos klausimais – savivaldybės gyventojams ir kitiems savivaldybės teritorijoje esantiems subjektams, organizuoja savivaldybės administracijos darbą, tvirtina savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių ir savivaldybės administracijos filialų – seniūnijų veiklos nuostatus, tvirtina savivaldybės administracijos, seniūnijų metinius veiklos planus ir kitus strateginio planavimo dokumentų įgyvendinimą detalizuojančius dokumentus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą, atsako už vidaus administravimą savivaldybės administracijoje (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 str. 8 d.).

Savivaldybės administracija yra savivaldybės įstaiga, kurią sudaro struktūriniai padaliniai, tarp jų Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 30 str. 1 d.). Savivaldybės administracija savivaldybės teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą arba pati juos įgyvendina, įgyvendina įstatymus ir Vyriausybės nutarimus, nereikalaujančius savivaldybės tarybos sprendimų, įstatymų nustatyta tvarka organizuoja savivaldybės biudžeto pajamų, išlaidų ir kitų piniginių išteklių buhalterinės apskaitos tvarkymą, organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės turto valdymą ir naudojimą, administruoja viešųjų paslaugų teikimą; rengia savivaldybės institucijų sprendimų ir potvarkių projektus, atlieka sekretoriato, mero, tarybos narių ir savivaldybės kontrolieriaus finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 30 str. 2 d.). Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai yra atskaitingi savivaldybės administracijos direktoriui.

Administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas yra viešojo administravimo subjekto veikla.

Pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus nuostatų, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. A-56, 12.6.1 papunktyje apibrėžtas funkcijas, šis skyrius nagrinėja planavimo iniciatorių pateiktus prašymus ir pridedamus dokumentus dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo, teritorijų planavimo dokumentų planavimo sąlygų išdavimo, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizavimo. Skyriaus vedėjo (vyriausiojo architekto) pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. A-2060, 13 punkte numatyta, jog šio skyriaus vedėjas yra skyriaus vadovas, priimantis su skyriaus veikla susijusius sprendimus.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą, apibrėžiantį viešojo administravimo subjekto veiklą – savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojimus bei minėtus Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus veiklą reglamentuojančius vidaus administracinius aktus, konstatuotina, jog savivaldybės administracijos direktorius teisės aktuose numatytą teisę organizuoti žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimą yra delegavęs vidaus administraciniais aktais Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriui. Todėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius pagal skyriui priskirtą kompetenciją turi teisę spręsti klausimus, susijusius su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizavimu, tarp jų ir priimti su šiais klausimais susijusius sprendimus. Tai, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius priėmė skundžiamą sprendimą, nesukuria prielaidų skundžiamą sprendimą laikyti neteisėtu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, o veikla vykdoma tik pagal jiems priskirtą kompetenciją, bet kokie viešojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją, yra neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I444-4/2006, 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I438-15/2007, 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I444-4/2008).

Nagrinėjamu atveju viešojo administravimo subjektas – Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius – priėmė sprendimą, priskirtą skyriaus kompetencijai, ir savo įgaliojimų neviršijo.

Pažymėtina, jog pagal Taisyklių 21 punkte numatytą procedūrą, organizatorius prašymą organizuoti projekto rengimą išnagrinėja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų (išskyrus Taisyklių 49 punkte nurodytą atvejį) nuo prašymo gavimo dienos ir priima sprendimą pradėti rengti projektą arba motyvuotai atsisako organizuoti projekto rengimą ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ŽPDRIS priemonėmis informuoja prašymą pateikusį iniciatorių. Tais atvejais, kai projektą pageidaujama rengti įsiterpusiame valstybinės žemės plote (išskyrus mėgėjų sodų teritorijoje esantį plotą), organizatorius, prieš priimdamas sprendimą pradėti rengti projektą, atlieka Taisyklių 56 punkte nurodytus veiksmus, o sprendimą pradėti rengti projektą priima ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pasibaigus Taisyklių 47–48 punktuose nurodytuose teisės aktuose nustatytam terminui, per kurį besiribojančių žemės sklypų savininkai ar naudotojai turi informuoti organizatorių apie pageidavimą tapti projekto iniciatoriais.

Atsakovė, prieš priimdama sprendimą pradėti rengti projektą, neatliko pirmiau nurodytų Taisyklių 21, 47 ir 48 punktuose veiksmų, todėl nesilaikė Taisyklėse nustatytos procedūrų atlikimo tvarkos tuo atveju, kai projektą pageidaujama rengti įsiterpusiame valstybinės žemės plote.

Be to, skundžiamame sprendime nenurodyti atsisakymo pradėti rengti projektą teisiniai pagrindai.

Atsakovė iš esmės nenurodė jokio teisės akto imperatyvo, draudžiančio patenkinti pareiškėjų prašymą organizuoti minėto projekto rengimą, ir atsisakymą organizuoti projekto rengimą argumentavo bendro pobūdžio teisės nuostatomis ir faktinėmis aplinkybėmis, kurios iš esmės teisiškai nepagrindė atsakovės atsisakymo organizuoti projekto rengimą.

Teismo nuomone, nagrinėjamo ginčo situacijoje atsakovė, įgyvendindama viešojo administravimo subjekto funkcijas, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintą įstatymų viršenybės principą, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis bei taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).

Akivaizdu, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Todėl įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes ir minėtus teisinius argumentus ir tai, kad nagrinėjamoje byloje skundžiamas sprendimas nepagrįstas teisiniais argumentais bei teisės normomis, taip pat nenustatyta aplinkybių, paneigiančių pareiškėjų teisę inicijuoti žemės sklypo formavimo bei pertvarkymo projekto rengimą, bei nenustatyta kitų akivaizdžių faktinių aplinkybių, sudarančių realią kliūtį pradėti minėto projekto rengimo organizavimą, skundžiamas sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.

Pažymėtina, jog teisminė gynyba galima tik tais atvejais, kai realiai siekiama apginti pažeistą teisę arba yra ginčijama tam tikra teisė arba įstatymų saugomas interesas ir tai būtų galima padaryti vienu iš Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 2–5 punktuose numatytų būdų. Taigi, administracinis teismas turi teisę priimti vieną iš šių sprendimų: patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir panaikinti skundžiamą teisės aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą (ABTĮ 88 str. 2 d.), todėl, įvertinus teisinį ginčą, atsakovė įpareigotina teisės aktų nustatyta tvarka iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą ir priimti motyvuotą ir pagrįstą sprendimą.

Taip pat pareiškėjų atstovė advokatė prašė teismą priteisti pareiškėjui E. G. iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių; toliau – ir Vidutinis darbo užmokestis) (Rekomendacijų 7 p.).

Teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę reikalauti iš kitos šalies atlyginti jo patirtas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Pareiškėjo E. G. atstovė advokatė S. B. prašo priteisti iš atsakovės 968 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (už skundo parengimą bei atstovavimą). Išrašas iš 2020 m. rugsėjo 15 d. teisinių paslaugų sutarties patvirtina, kad pareiškėjui E. G. teisines paslaugas byloje teikė advokatė S. B.. Apmokėjimą už suteiktas teisines paslaugas patvirtina teismui pateiktas pinigų priėmimo kvitas serija VP Nr. 2021/03.

Rekomendacijų 8.2 punkte įtvirtinta, kad už ieškinį maksimaliai priteistina 2,5 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje. Pareiškėjo E. G. skundas teismui buvo pateiktas 2020 m. rugsėjo 18 d. (2020 m. III ketv.), todėl skaičiuojant priteistiną sumą taikytinas 2020 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (1 381 Eur). Maksimalus dydis už skundo parengimą – 3452,50 Eur (1381 x 2,5). Pareiškėjo prašoma suma – 968 Eur – neviršija maksimalios priteistinos sumos už skundo parengimą.

Atsižvelgiant į nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, prašomą priteisti bei maksimaliai galimą priteisti išlaidų sumą bei į tai, jog šioje byloje sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė 968 Eur pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, kurios jam priteistinos iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos (ABTĮ 40 str. 1 ir 5 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjų N. K. ir E. G. skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. 70-2-2726 „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“.

Įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybės administraciją teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjų N. K. ir E. G. 2020 m. rugpjūčio 18 d. prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – įsiterpusio valstybinės žemės ploto sujungimas su besiribojančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini) , bei priimti motyvuotą ir pagrįstą sprendimą.

Pareiškėjo E. G. prašymą dėl išlaidų atlyginimo patenkinti ir priteisti pareiškėjui E. G. iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.