Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2010-12-28 · Byla Nr. N1-188-786/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-12-28
Bylos Nr.
N1-188-786/2010
Teisminio proceso Nr.
1-53-1-00057-2010-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vitalija Ragauskienė
Nukentėjusysis
M. K.
Kaltinamasis
Ž. Š.
Advokatai
Stasys Kavoliūnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1 -188-786/2010Proceso Nr. 1-53-1-00057-2010-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.2.26.2.1; 2.3.2.2.8;2.2.6.4.2 (S)
ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 28 d.Anykščiai
Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Vitalija Ragauskienė,sekretoriaujant Nijolei Kriauzienei,dalyvaujant prokurorui Romualdui Prokopavičiui,nukentėjusiajai M. K., jos atstovei pagal įstatymą Ž. Z.,gynėjui advokatui Stasiui Kavoliūnui,viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,

Ž. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., Rokiškio r., lietuvė, LR pilietė, netekėjusi, Anykščių (duomenys neskelbtini) 10 klasės moksleivė, gyv (duomenys neskelbtini) Anykščių r., teista 2009 09 29 pagal LR BK 284 str.1d. laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti mokslą pasirinktoje mokymosi įstaigoje, 2010 12 15 pagal LR BK 178 str.4d. 6 mėn laisvės apribojimu, įpareigojant nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti mokslą pasirinktoje mokymosi įstaigoje,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. Ž. Š. 2010 m. vasario 18 d. apie 10 val., viešoje vietoje- J. B.(duomenys neskelbtini), esančios Anykščiuose, (duomenys neskelbtini), patalpose, įžūliu elgesiu ir patyčiomis pademonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, tai yra V. Ž. pakviesta kartu su dar šešiomis moksleivėmis pasiaiškinti su J. B. gimnazijos moksleive mažamete M. K. kodėl ji apie ją platina ją žeminančias kalbas, trečios pamokos pradžioje su jomis atėjo prie muzikos klasė, kurioje vyko pamoka, ir iš klasės į koridorių pasikvietė M. K. ir, po to, kai V. Ž. pasiaiškino su M. K. dėl apkalbų, įžeidinėjo , keikė ją žeminančiais žodžiais, reikalavo atsiprašyti, koja spyrė jai į veidą, rankomis pagriebusi už plaukų, tampė, pešė plaukus, pargriovė ant grindų ir keliu prispaudusi ją laikė, o J. M. koja tris kartus spyrė M. K. į nugarą, ji, M. K. iš jų išsilaisvinus ir pasakius, kad eina pasiskųsti gimnazijos direktorei, ją sulaikė, rankomis griebė už plaukų, juos pešė, reikalavo klauptis ant grindų ir atsiprašyti, grasino, kai jai reikės klūpėti prieš visą gimnaziją, rankos delnu sudavė jai į veidą, M. K. nepaklusus klauptis ir atsisėdus ant grindų, dar tampė ją už plaukų į šonus, kėlė į viršų ir taip ją mušdama sukėlė fizinį skausmą ir dėl kaklo raumenų pažeidimo nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Ž. Š. kalta prisipažino ir parodė, kad ji 2010 m. vasario 18 d, prieš prasidedant pamokoms, V. Ž. pakvietė eiti į (duomenys neskelbtini). gimnaziją pasikalbėti su viena mergaite, kurios ji nepažinojo. Po dviejų pamokų ji, V. Ž., R. B. ir J. M. atėjo į (duomenys neskelbtini). gimnaziją, kur jų laukė K. Č., G. V. ir V. R.. Viena iš mergaičių iš pamokos iškvietė M. K.. Atėjus M. K. V. Ž. ėmė jai priekaištauti dėl apkalbų. M. K. gynėsi. Jos susipyko. V. Ž. tampė M. K. už plaukų. Kada M. K. nugriuvo ant žemės V. Ž. atsisėdo ant jos. J. M. spyrė į šoną du ar tris kartus. M. K. atsistojusi norėjo eiti, tačiau ji neleidusi ir pasakiusi, kad reikia išsiaiškinti. M. K. kažką pasakė ir tuomet ji delnu sudavė jai į veidą. Kada M. K. atsitūpė, ji suėmusi už plauką, ją tempė aukštyn. Liepusi M. K. atsiprašyti

Motyvuojamoji dalis

Be o kaltinamosios Ž. Š. prisipažinimo nusikaltimas įrodytas tokiais įrodymais.

Nukentėjusioji M. K. parodė, kad 2010 m. vasario 18 d., per muzikos pamoką ją G. V. ir K. Č. pakvietė išeiti į koridorių. Koridoriuje buvo G. V., K. Č., Ž. Š., V. Ž.. Mergaitės jai priekaištavo, jog ji jas neteisingai apkalba ir liepusios atsiprašyti. Ji neatsiprašė, nes nieko joms nepadarė. Tada V. Ž. spyrė koja jai į veidą, sugriebė už plaukų. Ji parkrito ant žemės. V. Ž. ją prispaudė keliu ir pešė ją už plaukų. Kada ji išsilaisvino, norėjo eiti pas mokyklos direktorę, tačiau kažkuri ją sulaikė ir neleido eiti. Tada Ž. Š. pradėjo ant jos šaukti, reikalavo, jog ji atsiklauptų, jei nesiklaups, reikės klūpėti prieš visą gimnaziją. JI prašiusi, kad ją paleistų. Tačiau merginos iš jos juokėsi. Ž. Š. rankomis griebė jai už plaukų ir temdama žemyn bandė parklupdyti.Ji atsisėdo ant grindų. Tada Ž. Š. suėmusi už plaukų, ją tempė aukštyn, į šonus, žemyn. Pamačiusi laiptai lipant vyresnių klasių mokines, Ž. Š. ją paleido ir tuomet ji pabėgo ir nuėjo į direktorės kabinetą ir viską papasakojo.

Nukentėjusios atstovė pagal įstatymą ir civilinė ieškovė Ž. Z. parodė, jog M. K. gyveno su ja. Ją mokykloje sumušė Ž. Š. ir dar dvi mergaitės. Ž. Š. ją gąsdina, ji bijo viena eiti iš mokyklos. Prašo tenkinti ieškinį.

Liudytoja J. M. parodė, kad V. Ž. jai pasakiusi, jog ją apkalba M. K.. Ji, V. Ž., R. B. 2010 m. vasario 18 d., po dviejų pamokų atėjo į (duomenys neskelbtini) gimnaziją. Susitiko su G. V., K. Č. ir V. R.. . Iš muzikos pamokos išsikvietė M. K.. V. Ž. M. K. paklausė, kodėl ji ją apkalba. Jos susipyko. Pargriuvo ant grindų, buvo įsikibusios į plaukus viena kitai. Ji M. K. įspyrė. Jos abi atsistojo. Tada M. K. užsipuolė Ž. Š.. Matė, kad Ž. Š. ją tampė už plauką, sudavė per veidą. M. K. skundėsi, jog skauda kaklą. Ji M. K. atsiprašė.

Liudytoja G. V. parodė, kad M. K. nepatiko, jog ji draugauja su V. Ž., J. M.. M. K. jas apkalbėjo ir ji apie tai pasakiusi V. R.. Tada jos atėjo į mokyklą pasikalbėti su M. K.. M. K. išsikvietė iš pamokos. V. Ž. ir M. K. kalbėjosi, V. Ž. jai sugriebė už plaukų, pargriuvo ant žemės. Atsistojusi M. K. pasakė, jog eina pas direktorę. Ž. Š. neleido eiti ir pamatė, kad Ž. Š. ją tampė už plaukų. Ji liepusi nedaužyti M. K. galvos. Ž. Š. liepusi M. K., klauptis.

L. V. R. parodė, kad jai G. V. pasakiusi, jog M. K. apie jas negražiai kalba. Apie tai ji pasakė V. Ž., jog apie ją negražiai kalba M. K.. V. Ž. su draugėmis 2010 m. vasario 18 d. po dviejų pamokų buvo atėjusi į mokyklą pasikalbėti su M. K.. Netoliesi buvo ir ji. Kažkuri mergaitė pasakė M. K., jog ji atsiprašytų jų, tačiau M. K. neatsiprašė. V. Ž. įsikibo į M. K. plaukus. Abi pargriuvo ant grindų. Kada M. K. atsikėlusi norėjo eiti, ją sulaikė Ž. Š.. Ž. Š. reikalavo, jog M. K. atsiklauptų. Iš J. M. sužinojo, kad Ž. Š. M. K. mušė. Po to matė M. K. mokykloje su kaklo įtvaru.

Liudytoja K. Č. parodė, kad iš draugių sužinojo, jog M. K. apie jas negražiai kalba. Mokykloje jos norėjo išsiaiškinti, kodėl M. K. taip apie jas kalba. M. K. išsikvietė iš pamokos. Matė, kad V. Ž. ir M. K. gulėjo ant grindų, įsikibusios viena kitai į plaukus. Atsistojusi M. K. pasakiusi, jog eina pas direktorę. Tada ją sulaikė Ž. Š., kuri jai sugriebė už plaukų ir liepė klauptis.

L. R. B. parodė, 2010 m. vasario 18 d. po dviejų pamokų ji kartu su J. M., V. Ž. ir Ž. Š. atėjo į J. (duomenys neskelbtini) gimnaziją. Susitikino su G. V., K. Č. ir V.R. Jos norėjo išsiaiškinti, ką apie jas kalba M. K.. M. K. išsikvietė iš pamokos. V. Ž. kalbėjosi su M. K. ir po to susistumdė. M. K. eidama pasakė, jog viską pasakys direktorei. Tada ją sulaikė Ž. Š., stumdė ją, reikalavo, jog klauptųsi.

L. R. P. parodė, jog 2010 m. vasario 18 d. per trečią pamoką eidama į mokyklos rūbinę pamatę jog M. K. buvo apstojusios kelios mergaitės. Kažkuri mergaitė M. K. sakė, jog ji pati kalta. Iš M. K. išvaizdos suprato, jog kažkas atsitiko, bet į tai nekreipė dėmesio.

Analogiškus parodymus davė ir liudytoja A. M..

L. V. N. parodė, jog 2010 m. vasario 18 d. buvo trečia pamoka 7a klasei, kurioje mokėsi M. K.. Kada ji ant lentos mokiniams rašė užduotį, iš klasės neatsiklaususi išėjo M. K.. Po to ji sužinojusi, kad mokinė buvo sumušta.

L. R. D. parodė, kad 2010 m. vasario 18 d. po 10 val. ji pastebėjo verkiančią mokinę M. K., kuri pasakė, jog ją sumušė, tampė už plaukų iš kitos gimnazijos atėjusios mokinės.

Iš 2010 m. vasario 22 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 225/10(05) matyti, kad M. K. nustatyta stuburo kaklinės dalies trauminė spondilopatija (slankstelio liga), kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. (b. l. 19).

Iš 2010-02-22 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog nukentėjusioji M. K. patvirtino savo parodymus. (b.l.20-24)

Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamoji Ž. Š. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, t.y. 2010 m. vasario 18 d. apie 10 val. įžūliais veiksmais demonstruodama nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydama visuomenės rimtį ir tvarką, viešoje vietoje-(duomenys neskelbtini) gimnazijos patalpose, prikibo prie mažametės M. K., rankomis griebė už plaukų, juos pešė, reikalavo klauptis ant grindų ir atsiprašyti, grasino, kai jai reikės klūpėti prieš visą gimnaziją, rankos delnu sudavė jai į veidą, M. K. nepaklusus klauptis ir atsisėdus ant grindų, dar tampė ją už plaukų į šonus, kėlė į viršų ir taip ją mušdama sukėlė fizinį skausmą ir dėl kaklo raumenų pažeidimo nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas kaltinamajai Ž. Š. bausmę už padarytą nusikaltimą, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininkės asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

K. Ž. Š. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas padarytas viešoje vietoje, buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, prieš nukentėjusiąją vartojo smurtą dėl ko nukentėjusiajai sveikata sutrikdyta nežymiai.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta. Kaltinamosios Ž. Š. atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė prieš mažametį (LR BK 60 str. 1 d. 5 p.).

Vertindamas kaltinamosios Ž. Š. asmenybę, teismas atsižvelgia į tai, kad ji teista, nusikaltimą padarė paskirtos bausmės- laisvės apribojimo vykdymo metu, metų bėgyje administracine tvarka nebausta, psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašyta, mokosi Anykščių (duomenys neskelbtini) gimnazijos 10 klasėje, mokyklos charakterizuojama patenkinamai. Nusikalstamą veiką padarė būdama nepilnamete. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad Ž. Š. nusikalto būdama nepilnamete ( LR BK 91 str. .), mokosi, teismas daro išvadą, kad Ž. Š. gali būti paskirta BK 284 str. 1d. sankcijoje numatyta, su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, paskiriant įpareigojimus (BK 48 str.). Bausmės dydis nustatytinas didinant nuo vidurkio link maksimumo. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo Ž. Š. paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Nukentėjusios atstovė pagal įstatymą Ž. Z. byloje pareiškė civilinį ieškinį 10000 litų neturtinei žalai atlyginti. Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju turi teisę reikalauti gauti dėl nusikalstamos vaikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.) Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Teisiamojo posėdžio metu civilinė ieškovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nukentėjusiosios atstovės byloje pareikštas ieškinys neturtinei žalai atlyginti pagrįstas. CK 6.263 str. 1 d. aprašo generalinio delikto principą ir nurodo, jog kiekvienas asmuo yra įpareigotas laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Nustatyta, kad Ž. Š. nusikalstamais veiksmais sužalojo mažametę M. K.. LR CK 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinės žalos sąvoką. Tai yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, jog teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra nustatyti LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Kadangi įstatymas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą žalą tenka teismui. Kaip nustatyta, nuo kaltinamosios Ž. Š. veiksmų M. K. buvo sutrikdyta sveikata nežymiai, įvertinus visas bylos aplinkybes, spręstina, kad priteistinos neturtinės žalos dydis atitiktų 1000 litų sumą, kuris yra pagrįstas LR CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, todėl nukentėjusiosios atstovės Ž. Z. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiajai iš kaltinamosios priteistina 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) str., 303 str. 304 str. 307 str.,

nusprendė:

Ž. Š. pripažinti kalta, įvykdžius LR BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti jai laisvės apribojimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 48 str. 3d., 1p, 6d. 1p, 3p įpareigoti be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti savo namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jai tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti mokslą pasirinktoje mokymosi įstaigoje.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo Ž. Š. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti

Nukentėjusios atstovės ir civilinės ieškovės Ž. Z. civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti M. K. iš Ž. Š. 1000 (vieną tūkstantį) litų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nuosprendį per 20 dienų, nuteistoji - nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, galima skųsti Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vitalija Ragauskienė