Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2013-02-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-182-144/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-02-22
Bylos Nr.
1-182-144/2013
Teisminio proceso Nr.
1-31-1-00007-2012-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eugenija Šatkuvienė
Nukentėjusysis
M. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-182-144/2013Teisminio proceso Nr. 1-31-1-00007-2012-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.5; 2.3.6.4.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 22 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eugenija Šatkuvienė,sekretoriaujant Jolitai Slavinskienei,dalyvaujant prokurorėms Reginai Bučinskaitei ir Rūtai Girgždutaitienei,nukentėjusiajam M. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

EVALDAS LADZINAS, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, gyvenantis Sportininkų g. 21-12, Klaipėdoje, dirbantis (duomenys neskelbtini) autošaltkalviu, teistas:

2006 m. lapkričio 28 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekse 178 straipsnio 2 dalį 16 MGL (2000 Lt) bauda. 2007 m. lapkričio 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 16 MGL (2000 Lt) bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, pakeista į 8 parų arešto bausmę. 2007 m. gruodžio 7 d. atlikus bausmę paleistas,2013 m. vasario 18 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį. Subendrinus bausmes, paskirtas už atskiras nusikalstamas veikas, E. L. nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu E. L. įpareigotas tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje ir neišvykti už gyvenamosios vietos mieto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (nuosprendis neįsiteisėjo),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis E. L. nesunkiai sužalojo žmogų:

2012 m. sausio 1 d. apie 13 val. bute, esančiame Turgaus gatvėje, Klaipėdoje, tikslus adresas nenustatytas, E. L. M. P. kumščiais sudavė ne mažiau keturių smūgių į veido sritį, pastarajam pargriuvus, vieną kartą spyrė į galvos sritį, tuo nukentėjusiajam padarydamas veido sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, dešinės akies obuolio sumušimu, nosies minkštųjų audinių patinimu, poodine kraujosruva dešiniajame skruoste, dešinio skruostikaulio lūžimu. Tokiu būdu E. L. padarė M. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis E. L. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neprisipažino. Nurodė, kad jis tik gynėsi, sudavė atsakomuosius smūgius. 2012 m. sausio 1 d. atsikėlęs ryte bute, kuriame prieš tai vyko vakarėlis, jis pamatė vaikiną, kuris pagarsino muziką. Jis bandė sudrausminti vaikiną, pritildė muziką, paklausė, kokiu tikslu taip garsiai yra leidžiama muzika. Po šių žodžių, pasak kaltinamojo, jie abu apsižodžiavo. Nukentėjusysis pagrasino jam, pasakydamas, kad „išjungs“ jį, smogė jam apie tris, keturis kartus. Tuomet kaltinamasis smogė nukentėjusiajam iš šono į nosį. Nukentėjusysis po suduoto atsakomojo smūgio nuvirto, prarado sąmonę. Kaltinamasis jį pakėlė, padėjo nusivalyti veidą, jie paspaudė vienas kitam rankas. Iš specialisto išvados kaltinamasis sužinojo, kad nukentėjusysis patyrė žandikaulio lūžį. Kaltinamasis nurodė, kad po nukentėjusiojo smūgių jam nuskilo vienas dantis, atsirado kraujosruvos ant veido. Tą dieną, kai įvyko konfliktas, kaltinamasis matė, kad nukentėjusiojo nosis po smūgio buvo deformuota. Pasak kaltinamojo, nukentėjusysis M. P. visą vakarą buvo agresyvus (b. l. 26).

Nukentėjusysis M. P. parodė, kad 2011 - 2012 metų naujametinį vakarą buvo su draugu mieste, kur sutiko pažįstamus vaikinus, jį ir jo draugą pakvietusius kartu švęsti Naujųjų metų sutiktuves. Nuvykę į vakarėlio vietą, jie susipažino su ten šventusiais asmenimis, draugiškai laido laiką. Pasak nukentėjusiojo, jis nebuvo agresyvus, jokių konfliktų nebuvo. Jo draugas, vardu J., su savo drauge išėjo, o jis pasiliko su draugais S., H. ir H. drauge. Vakarėlio metu pritrūkus gėrimų, jis išėjo jų nupirkti. Jam grįžus į vakarėlį, pasirodė kaltinamasis, pritildė muziką, praeidamas pro šalį, spyrė į magnetofoną. Tuo metu jiedu apsižodžiavo. Nukentėjusysis draugui, vardu S., pasakė, kad šis patrauktų kaltinamąjį. Pasak nukentėjusiojo, tuo metu, kai jis nusisuko eiti į šalį nuo kaltinamojo, pastarasis smogė jam iš šono apie tris, keturis smūgius. Po smūgių kaltinamasis jo nekėlė, bet barė toliau. Nukentėjusysis nurodė, kad po smūgių jis iš karto pajuto skausmą, pamatė, kad veidas yra sutinęs, o nosis - sulūžusi. Pasak nukentėjusiojo, dėl patirtos traumos jam yra būtina atlikti plastines operacijas, jis iki šiol negali normaliai kvėpuoti pro nosį. Nukentėjusiojo manymu, plastinės operacijos gali kainuoti apie 20000 Lt. Medikų išvadų tuo klausimu jis neturi. Nukentėjusysis nurodė, kad palaiko kaltinamajam pareikštą civilinį ieškinį dėl 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 26).

Liudytojas S. B. paliudijo, kad 2012 m. sausio 1 d. apie 12 val. nukentėjusysis M. P. jau buvo nusiteikęs agresyviai, jis kalbėjo, kad reikia E. pamokyti. M. P., pasak liudytojo, pasiūlė kaltinamajam į „snukį“ ir smogė. M. P. sudavė kaltinamajam ne vieną smūgį. Tada kaltinamasis smogė nukentėjusiajam ir pataikė į veidą. Nuo kaltinamojo suduoto smūgio nukentėjusysis nukrito ant žemės. Muštynės truko labai trumpai, apie penkias sekundes. Visi vakarėlio dalyviai buvo nemažai išgėrę alkoholinių gėrimų. Kas pirmas pradėjo muštynes, liudytojas neatsimena, tačiau paliudijo, kad konfliktą pradėjo nukentėjusysis. Liudytojas nurodė, kad kaltinamasis nespardė magnetofono. Liudytojas paliudijo, kad kaltinamasis tą vakarą nebuvo agresyvus (b. l. 26).

Liudytojas O. K. paliudijo, kad M. P. įvykio dieną buvo girtas, šventės metu bandė visiems nustatyti savo sugalvotas taisykles. Naujųjų metų sutiktuves šventė išnuomotame bute, esančiame Turgaus gatvėje, Klaipėdoje. Pasak liudytojo, vakarėlyje buvęs vaikinas, vardu S., ir nukentėjusysis M. P. konflikto metu buvo girti, neišsiblaivę. Kaltinamasis E. L. tuo metu jau buvo išsiblaivęs. Pasak liudytojo, kaltinamasis buvo atsikėlęs, todėl ėjo patildyti muzikos. Liudytojas paliudijo, kad pirmasis smūgiuoti pradėjo nukentėjusysis M. P.. Kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė tik vieną smūgį, po kurio M. P. nukrito ant žemės. Liudytojas su kitais draugais nukentėjusįjį pakėlė nuo žemės (b. l. 26).

Liudytojas H. Š. paliudijo, kad 2012 m. sausio 1 d. jis su draugais šventė Naujųjų metų sutiktuves bute, kurio adreso nežino. Prieš tai jis buvo mieste kartu su M. P.. Mieste jie sutiko pusbrolį Julių su draugu. Liudytojas pakvietė sutiktus pusbrolį ir jo draugą į svečius. Paties konflikto liudytojas nematė. Tik pamatęs ryte namuose buvusį kraują sužinojo, kad kažkas susimušė, tačiau jis detalių nesiaiškino, kas pirmasis pradėjo muštynes, jis nežino. Liudytojas nurodė, kad nukentėjusysis M. P. po įvykio norėjo susisiekti su kaltinamuoju, todėl prašė jo duotų kontaktinius kaltinamojo duomenis (b. l. 26, 27).

Šalies argumentai

2012 m. sausio 2 d. protokolo – pareiškimu nustatyta, kad M. P. 2012 m. sausio 2 d. 15 val. 30 min. kreipėsi į Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmąjį policijos komisariatą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jo sužalojimo. Pareiškime M. P. nurodė, kad 2012 m. sausio 1 d. apie 13 val. 30 min. bute, esančiame Turgaus gatvėje, Klaipėdoje, kilus žodiniams konfliktui su iš matymo pažįstamu vaikinu, pastarasis jį sumušė (b. l. 1).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis nustatyta, kad 2012 m. sausio 1 d. 19 val. 21 min. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto pirmasis policijos komisariatas gavo pranešimą iš sveikatos priežiūros įstaigos, kad 2012 m. sausio 1 d. apie 14 val. 08 min. į Klaipėdos universitetinę ligoninę greitosios medicinos pagalbos medikai atvežė M. P., gimusį 1989 m. birželio 8 d., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Nustatyta diagnozė – dešinio skruostikaulio lūžimas. M. P. buvo paguldytas į veido žandikaulio chirurgijos skyrių (b. l. 6, 7).

Specialisto išvada Nr. G. 209/12 (03) nustatyti šie duomenys: 1) M. P. buvo nustatytas veido sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, dešinės akie obuolio sumušimu, nosies minkštųjų audinių patinimu, poodine kraujosruva dešiniame skruoste, dešinio skruostikaulio lūžimu; 2) nurodytus sužalojimus, eksperto nuomone, M. P. galėjo patirti bukos traumos pasekoje, paveikus nurodytas veido sritis kietais bukais daiktais, nurodytus sužalojimus M. P. galėjo įgauti netrukus iki patenkant į gydymo įstaigą, t. y. iki 2012 m. sausio 1 d. 13 val. 50 min.; 3) pagal tyrimui pateiktuose dokumentuose nurodytą sužalojimų lokalizaciją M. P. veide galima išskirti ne mažiau dviejų trauminio poveikio vietų (nosis – kairė akis, dešinio skruosto – paakio sritis); 4) dėl skruostikaulio lūžimo M. P. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, M. P. patirta trauma yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto (b. l. 13, 14).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis M. P. iš atpažinimui pateiktų šešių nuotraukų atpažino įtariamąjį E. L., kuris 2012 m. sausio 1 d. apie 13 val. bute, esančiame Turgaus gatvėje, Klaipėdoje, jį mušė (b. l. 31-34).

Akistatos protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis M. P. savo parodymus patvirtino akistatos su įtariamuoju E. L. metu (b. l.53, 54).

Aptarti įrodymai - paties kaltinamojo parodymai, kad jis sudavė nukentėjusiajam atsakomuosius smūgius į veido sritį, nukentėjusiojo M. P. parodymai, liudytojo S. B. parodymai, kad nuo kaltinamojo suduoto smūgio nukentėjusysis nukrito ant žemės, liudytojo O. K. parodymai, kad kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė vieną smūgį, po kurio M. P. nukrito ant žemės, specialisto išvada - leidžia daryti išvadą, kad E. L. kaltė, įvykdžius nesunkų sveikatos sutrikdymą, yra visiškai įrodyta. Kaltinamasis pripažino smurtavęs M. P. atžvilgiu, nurodė teismui, kad jis smogė nukentėjusiajam iš šono į nosį, kad nukentėjusysis po suduoto atsakomojo smūgio nuvirto, prarado sąmonę. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada, kurioje konstatuoti nukentėjusiojo M. P. kūno sužalojimai, jų atsiradimo laikas ir mechanizmas, patvirtina kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymus apie nusikaltimo aplinkybes. Nukentėjusiojo parodymuose nurodytos įvykio aplinkybės atitinka duomenis, užfiksuotus specialisto išvadoje. Iš specialisto išvados matyti, kad sužalojimus M. P. galėjo patirti bukos traumos pasekoje, paveikus nurodytas veido sritis kietais bukais daiktais, nurodytus sužalojimus M. P. galėjo įgauti netrukus iki patenkant į gydymo įstaigą, t. y. iki 2012 m. sausio 1 d. 13 val. 50 min. Pagal tyrimui pateiktuose dokumentuose nurodytą sužalojimų lokalizaciją M. P. veide galima išskirti ne mažiau dviejų trauminio poveikio vietų (nosis – kairė akis, dešinio skruosto – paakio sritis). Nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Byloje nėra jokių duomenų, kad teismo medicinos eksperto nustatytus sužalojimus nukentėjusysis galėjo patirti iki ar po šio įvykio. Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta neabejotinai įrodyta, kad kaltinamasis E. L. kumščiais sudavė ne mažiau keturių smūgių į veido sritį, pastarajam pargriuvus, vieną kartą spyrė į galvos sritį, tokiu būdu nesunkiai sutrikdydamas M. P. sveikatą. Tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajam padarytų kūno sužalojimų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nustatyta, kad kaltinamasis sumušė nukentėjusįjį, dėl ko jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais dėl suduotų smūgių skaičiaus. Nusikaltimą E. L. padarė tiesiogine tyčia: suduodamas smūgius nukentėjusiajam į veidą jis suvokė, kad naudoja smurtą prieš žmogų ir norėjo taip veikti. Panaudoto smurto padariniai – M. P. nesunkiai sutrikdyta sveikata, todėl kaltinamojo E. L. padaryta veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. E. L. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, anksčiau buvo teistas, dirba (duomenys neskelbtini) autošaltkalviu. Įvertinus minėtas aplinkybes, teismo nuomone, bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, nustatant jos dydį, artimą įstatyme numatytos šios bausmės vidurkiui. Siekiant padėti kaltinamajam E. L. pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, jam skiriami įpareigojimai – per visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

E. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti (b. l. 55, 56).

Nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį dėl 20000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 30), Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų - nukentėjusiojo ir kaltininko - pusiausvyra. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan. Pažymėtina, kad įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis tyčiniais nusikalstamais veiksmais sutrikdė M. P. sveikatą ir dėl sužalojimų nukentėjusysis kentė fizinį skausmą, nepatogumus. Pripažintina, kad nukentėjusio patirta neturtinė žala atlygintina, tačiau nukentėjusiojo nurodyta 20000 Lt suma yra per didelė, nes nusikaltimo padariniai nėra sunkūs, nukentėjusiajam nepadaryti negrįžtami sveikatos pakenkimai. Atsižvelgiant į tai ir į kaltinamojo turtinę padėtį bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiajam M. P. iš kaltinamojo priteistina 5000 Lt dydžio kompensacija padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos prašo priteisti iš kaltinamojo 843,65 Lt nukentėjusiojo M. P. gydymo išlaidas (b. l. 17, 18). Išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu (b. l. 19). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsniu, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Šiuo atveju Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl yra visiškai tenkintinas, nes kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalą sveikatai, privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiojo gydymui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 299 straipsniais, 301- 305 straipsniais, 307, 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį vienerių metų laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, E. L. įpareigoti per visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu.

E. L. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nukentėjusiojo M. P. civilinį ieškinį dėl 20000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš E. L. 5000,00 Lt dydžio kompensaciją padarytai neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo visiškai tenkinti. Priteisti iš E. L. 843,65 Lt žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.

Teisėja Eugenija Šatkuvienė