- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-20
- Bylos Nr.
- ATP-239-606/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-01068-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
- Kategorijos
- 3.26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nubaustojo D. G. dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. nutarimu paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino sutrumpinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. nutarimu D. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį 295 eurų dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams, už tai, kad 2015 m. birželio 11 d. 20.30 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, būdamas neblaivus (nustatytas 1,43 promilės girtumas), vairavo V. J. priklausantį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
2016 m. vasario 12 d. nubaustasis D. G. kreipėsi į apylinkės teismą ir prašė specialiosios teisės atėmimo terminą sutrumpinti, tačiau Tauragės rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 29 d. nutartimi prašymo netenkino, jam Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. nutarimu paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino nesutrumpino.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu nubaustasis D. G. prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartį panaikinti, paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą sutrumpinti. Teigia, kad teisėja teigiamai vertino jo visišką prisipažinimą ir duotus paaiškinimus, todėl pažymėjo, kad kreiptųsi į teismą, kai sueis pusę paskirtojo bausmės laiko, ir, jei nepadarys naujų pažeidimų ji grąžins teisę vairuoti transporto priemones anksčiau laiko. Nurodo, kad jis visą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą neprasižengė nė karto, elgėsi dorai, pilietiškai ir sąžiningai. Stengiasi įrodyti, kad gali gyventi dorai. Todėl suėjus įstatymo nustatytam terminui jis kreipėsi į Tauragės rajono apylinkės teismą, kad teismas grąžintų teisę vairuoti transporto priemones anksčiau laiko. Jo prašymas pakliuvo pas kitą teisėją, nei pas tą, kuri skyrė jam nuobaudą ir žinojo visą faktinę situaciją. Tauragės rajono apylinkės teismas buvo surengęs netgi žodinį bylos nagrinėjimą, tačiau jau iš anksto, dar neišnagrinėjęs bylos, nurodė, kad atsižvelgiant į jo praeities baustumus ir teismų praktiką, tikėtis susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones anksčiau termino jis negali. Todėl teismas prašymo netenkino. Praėjus kuriam laikui jis pakartotinai kreipėsi į apylinkės teismą ir pakartotinai prašė sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą. Tauragės rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 29 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.13.-358-760/2016 jo prašymą atmetė. Nubaustojo tvirtinimu, atmesdamas jo prašymą, teismas nesigilino į jo prašymą, vienintelė pažyma apie baustumą tapo priežastis netenkinti jo prašymo, jo asmenybę vertino tik formaliai, neatsižvelgė į išskirtines sąlygas t. y., kad šeimoje jis turi didžiulių išgyvenimų, kad likimo našta jam lėmė turėti neįgalią dukrą, neįgalią mamą ir neįgalų patėvį. Tik ant jo pečių krenta pareiga pasirūpinti jo šeimos gerove ir stabilumu. Teismas nevertino jo pastangų įrodyti, kad jis geba tinkamai laikytis gyvenimo taisyklių, kad jo padarytas pažeidimas jam jau sukėlė neigiamas pasekmes, o paskirta bausmė jį sudrausmino, todėl mano, jog Administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai yra pilnai pasiekti. Teisės vairuoti transporto priemones praradimas jam užtraukė didžiulę gėdą prieš jo artimuosius, kaimynus ir darbdavį. Negalėdamas pasirūpinti savo šeima pajuto didžiulius finansinius nepriteklius ir tapo socialiai pažeidžiamas, šeimos bei darbdavio sugėdintas, todėl suvokė savo elgesio netinkamumą ir toliau jį bausti nebėra prasmės. Be to, teismas nenurodė, kokios aplinkybės, teismo manymu, galėtų būti ypač švelninančios jo atsakomybę ir sudarančios pagrindą taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas bei sutrumpinti paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Net asmenys nuteisti laisvės atėmimo bausme, už gerą elgesį, o ne už kokias tai tariamas aplinkybes dažnai sulaukia malonės anksčiau išeiti į laisvę, o jis padarė tik administracinį nusižengimą. Nubaustojo D. G. teigimu, valstybė netiki savo žmonėmis ir tik griežtai bausdama tikisi asmens persiauklėjimo ir lojalumo. Nors Rytų Europoje įprasta praktika asmenis bausti, ir jei galima kuo griežčiau, tačiau senosios kontinentinės teisės ir demokratijos valstybės akcentuoja, kad asmenį reikia ne kuo griežčiau bausti, bet siekti, kad jis suvoktų savo elgesio netinkamumą. Kriminologijoje taip pat įtvirtinta mokslininkų tyrimais paremta išvada, kad bausmės griežtumas yra neveiksmingas ir nėra jokia atgrasymo priemonė nusikalstamumui, kaip socialiniam reiškiniui mažinti. Priešingai, nusikalstamumas dažniausiai didėja dėl socialinių ir ekonominių problemų, netinkamo valstybės požiūrio, o ne dėl bausmės sušvelninimo. Kriminologijoje laikoma, kad viena iš aplinkybių, skatinanti asmenį keisti gyvenimo būdą, yra bausmės sušvelninimas, nes sušvelninus bausmę nusižengęs asmuo jaučia dėkingumą ir moralinę pareigą laikytis ir gerbti įstatymus. Nubaustojo nuomone, jis dėl paskirtos nuobaudos neigiamų pasekmių pajuto daugiau nei bet kuris kitas asmuo turintis sveiką šeimą ar gyvenantis vienas. Be to, savo doru elgesiu t. y. specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu nepadarydamas pažeidimų, rūpindamasis šeima ir turėdamas teigiamus atsiliepimus iš trečiųjų asmenų, jis įrodė, kad bausmės tikslai visiškai pasiekti ir gali būti vertas valstybės pasitikėjimo sutrumpinant paskirtos nuobaudos laiką.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.
Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas atmesdamas nubaustojo D. G. prašymą dėl paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino sutrumpinimo motyvavo tuo, kad D. G. padarė šiurkštų administracinį teisės pažeidimą, sukėlė didelį pavojų eismo saugumui, vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, jam nustatytas 1,43 promilių girtumas. D. G. prašyme nurodytas aplinkybes, kad teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga tam, kad jis galėtų nuvežti nepilnametę dukterį bei mamą su patėviu į gydymo įstaigas, tam, kad darbdavys jam padidintų dirbamų valandų skaičių, kurios siejamos su transporto priemonės vairavimu, ir tai sąlygotų didesnio užmokesčio gavimą, nelaikė pakankamomis, tam, kad būtų galima grąžinti jam teisę vairuoti transporto priemones anksčiau nustatyto termino, kadangi pažeidėjo patiriami nepatogumai yra adekvatūs jo padaryto pažeidimo sunkumui. Asmuo, žinodamas, jog jam teisė vairuoti yra būtina, turi būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą. Tai, jog D. G. gailisi dėl padaryto pažeidimo, į šią aplinkybę teismas jau atsižvelgė skirdamas jam administracinę nuobaudą. Aplinkybė, kad D. G. sumokėjo paskirtą baudą, nelaikytina išskirtine aplinkybe, dėl kurios būtų pagrindas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Paskirtą baudą pareiškėjas sumokėti privalėjo, nes priešingu atveju ji būtų išieškota priverstinai. 2016 m. sausio 12 d. D. G. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo 2016 m. sausio 27 d. nutartimi buvo atmestas. 2016 m. sausio 12 d. ir 2016 m. vasario 12 d. prašymuose iš esmės nurodomos analogiškos aplinkybės, naujų išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip ypač švelninančios D. G. atsakomybę, ir sudarančios pagrindą taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas bei sutrumpinti paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, pareiškėjas, pateikdamas naują prašymą, nepateikė. Apylinkės teismas pažymėjo ir tai, kad D. G. daug kartų baustas administracine tvarka, kartą jam jau buvo taikytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Be to, už padarytą pažeidimą D. G. teisė vairuoti transporto priemones atimta minimaliam laikotarpiui. D. G. nurodyta aplinkybė, kad jis naujų administracinių teisės pažeidimų nepadarė, savaime nėra laikytina išskirtine ir ypatinga aplinkybe, dėl kurios būtų galima taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas.
Apygardos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad D. G. paskirta administracinė nuobauda jai keliamus tikslus (ATPK 20 straipsnis) pasiekė.
Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad galimybė taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas ir sutrumpinti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą ir numatyta būtent tokiam asmeniui, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, tačiau pažymėtina, kad pagal teismų praktiką nuobaudą paskyrusi institucija gali, bet, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N261-932/2012, Nr. N575-994/2012, Nr. N575-831/2012 ir kt.), koks buvo pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis pažeidimo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-992/2012 ir kt.), bei kitas aplinkybes, iš kurių būtų galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.
Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. nutarimu D. G. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį 295 eurų dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams. Nuo Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. nutarimo, kuriuo buvo taikytas specialiosios teisės atėmimas, priėmimo iki Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarties, kuria specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminas nesutrumpintas, priėmimo buvo praėję 8 mėnesiai. Pažymėtina, kad D. G. kreipėsi į teismą, prašydamas sutrumpinti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir 2016 m. sausio 13 d., tačiau Tauragės rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 27 d. nutartimi jo prašymo netenkino. Iš bylos duomenų matyti, kad D. G. naujų pažeidimų nepadarė, R. B. įmonėje buvo atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą (b. l. 81), darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini) “ charakterizuojamas teigiamai (b. l. 74), turi neįgalią dukrą, motiną bei patėvį (b. l. 78, 79, 80), neturint teisės vairuoti, jam yra komplikuotas artimų šeimos narių nuvežimas į gydymo įstaigas, be to, darbovietėje galėtų dirbti daugiau valandų, todėl padidėtų darbo užmokestis. Tačiau šių nurodytų D. G. aplinkybių buvimas nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad D. G. paskirta administracinė nuobauda jai keliamus tikslus (ATPK 20 straipsnis) pasiekė.
Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą. Prevencinių priemonių taikymu ir pažeidėjo nubaudimu siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Kaip matyti, D. G. dirba, jam specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas iš esmės vykdyti darbines funkcijas nesukliudė. Be to, akcentuotina, jog pagal teismų praktiką, būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių išskirtine aplinkybe nelaikytinas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad D. G., žinodamas, jog jam teisė vairuoti transporto priemones, kaip teigiama prašyme, itin reikalinga, jis dar prieš sėsdamas už vairo, būdamas neblaivus, turėjo suprasti ir numatyti neatsakingo elgesio pasekmes, tačiau akivaizdu, jog neigiamų pasekmių D. G. tikėjosi išvengti, vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai nustatytas net 1,43 promilės girtumas, t. y. beveik artimas vidutiniam girtumui. Ir tai taip pat svarbi aplinkybė sprendžiant klausimą dėl paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino sutrumpino.
Iš duomenų apie D. G. baustumą administracine tvarka nustatyta, kad jis anksčiau baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus daugiau kaip 20 kartų bei kitus administracinius teisės pažeidimus. Akcentuotina, kad D. G. ir anksčiau net kelis kartus buvo nubaustas už tai, kad vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės, be to, ir būdamas neblaivus, ir neturėdamas tam teisės, taip pat ne kartą baustas už tai, kad nepakluso policijos pareigūnų teisėtiems nurodymas, ne kartą sukėlė eismo įvykius ir iš jų pasišalino, baudų nesumokėdavo (b. l. 88–105). Ir šios aplinkybės aiškiai parodo, kad D. G. linkęs daryti šiurkščius administracinius teisės pažeidimus, elgtis įžūliai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 nutarimu buvo pripažinta ne tik jo atsakomybę švelninanti aplinkybė, bet ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kaip matyti, D. G. išvadų iš ankstesnių baustumų nepadarė. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, jo prašyme nurodytos priežastys dėl kurių, jo teigimu, jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, vertinamos kaip siekis sušvelninti savo padėtį dėl padaryto labai šiurkštaus administracinio teisės pažeidimo, todėl nėra realaus pagrindo manyti, kad atgavęs teisę vairuoti, jis Kelių eismo taisyklių laikysis nepriekaištingai, jų nepažeidinės. Apygardos teismo vertinimu, jei papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminas nagrinėjamu atveju būtų sutrumpintas, pažeidėjas, tikėdamasis pakankamai švelnių nuobaudų ir ateityje, gali daryti naujus pažeidimus. D. G. privalo jam paskirtą papildomą nuobaudą atlikti visiškai, kad, be kita ko, būtų pasiektas vienas pagrindinių ATPK 20 straipsnyje numatytų nuobaudos tikslų – kad ateityje asmuo naujų analogiškų pažeidimų nebedarytų. Paskirtos nuobaudos termino sutrumpinimas administracinėn atsakomybėn patrauktam D. G. akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų – nubausti bei siekti auklėti, kad asmuo laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles.
Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartis skunde nurodytais motyvais nenaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu, teisėja
nutaria:
palikti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.