Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto G. K. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo G. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą G. K. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130² straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, t. y. už tai, kad G. K. 2010 m. rugpjūčio 7 d., 20 val. 46 min., pakartotinai, būdamas neblaivus (nustatytas 1,76 ± 1,7 promilės girtumas), vairavo transporto priemonę – V. Ž. nuosavybės teise priklausantį traktorių T–40 AM, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kai teisė vairuoti jam atimta, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus.

II.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas G. K. prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą pakeisti ir paskirti administracinę nuobaudą be transporto priemonės konfiskavimo. Nurodo, kad traktorių paėmė savavališkai, savininkui nežinant. Traktorius buvo pas A. Ž., jis paskolino jam traktorių malkoms parsivežti. Panaudojęs traktorių jį grąžino ir pastatė į vietą, apie tai informavo A. Ž., tačiau vėliau išgėrė alkoholio ir vėl neatsiklausęs paėmė traktorių. Tada buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Nurodo, kad V. Ž. dėl šio įvykio kreipėsi į policiją. Pažymi, kad, konfiskavus transporto priemonę, jam tektų atlyginti materialinę žalą, o tai neigiamai atsilieptų šeimai, nes jo finansinė padėtis sunki.

Atsiliepdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo skundo netenkinti ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą. Pažymi, kad jokių pareiškimų policijoje Kauno apskrityje dėl traktoriaus T–40 AM, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vagystės 2010 m. rugpjūčio 6-9 dienomis neužregistruota.

Konfiskuotinos transporto priemonės savininkas V. Ž. pateikė prašymą perduoti jam saugoti traktorių T–40 AM, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iki Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo įsiteisėjimo. Pažymi, kad traktorius buvo paimtas savavališkai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konst atuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamu nutarimu G. K. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, padarymą.

Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Apeliantas nesutinka su paskirta administracine nuobauda (transporto priemonės konfiskavimu) ir prašo šios papildomos administracinės nuobaudos neskirti. Nurodo, kad tokia nuobauda sukels neigiamų materialinių pasekmių jo šeimai. Taip pat pažymi, kad transporto priemonę – V. Ž. nuosavybės teise priklausantį traktorių T–40 AM, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), – paėmė savavališkai.

ATPK 130² straipsnis numato, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems <...>, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia <...> asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. Taigi, šio straipsnio sankcijoje asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, yra numatyta galimybė skirti tik vienos rūšies administracinę nuobaudą, o būtent administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. Šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimas yra numatytas kaip privaloma papildomoji administracinė nuobauda.

Pažymėtina, kad švelnesnė negu sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta nuobauda, asmeniui galėtų būti paskirta tik taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Tas faktas, kad G. K. šeimos materialinė padėtis sunki, nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais. Be to, įvertinus padaryto pažeidimo pavojingumą (G. K. vairavo transporto priemonę neblaivus, kai tokia teisė jam atimta, taip keldamas grėsmę ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai), pripažintina, kad net ir pasitvirtinus šiam faktui, tai nebūtų pakankamas pagrindas švelninti paskirtą administracinę nuobaudą. Pabrėžtina, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nelaikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Kaip konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 5(15), 2008 m., 44-54 psl.), pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Nurodyta, jog ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl kurio savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau pastebėtina, kad nepaisant to, asmuo gali reikalauti iš teisės pažeidimą padariusio daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad transporto priemonės konfiskavimas vis dėlto gali būti netaikomas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (nutartis administracinėje byloje Nr. N575-3213/2010). Šioje byloje tokia situacija nustatyta nebuvo. Pažymėtina, kad sulaikymo metu traktoriaus registracijos dokumentai buvo pas G. K. (b. l. 1, 6, 7), kas paneigia apelianto ir V. Ž. versiją, jog transporto priemone G. K. naudojosi savavališkai. V. Ž. pateikė duomenis, kad kreipėsi į teisėsaugos institucijas, tačiau matyti, kad tai padaryta praėjus daugiau nei savaitei po pažeidimo padarymo – 2010 m. rugpjūčio 18 d. Tas faktas, kad V. Ž. į teisėsaugos institucijas kreipėsi vėliau, nes buvo užsienyje, neįrodytas, be to – pripažintinas nereikšmingu. Pats V. Ž. neginčija, kad traktorių patikėjo pusbroliui A. Ž., kuris perdavė transporto priemonę G. K.. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, kad traktoriaus savininkas V. Ž. elgėsi atsakingai ir rūpestingai, ėmėsi priemonių, kad jo transporto priemone negalėtų pasinaudoti kiti asmenys.

Atkreiptinas dėmesys, kad iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, jog V. Ž. administracinio teisės pažeidimo bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjime metu dalyvavo. Be to, byla apeliacinėje instancijoje buvo nagrinėjama viešame teismo posėdyje, tinkamai apie jį informavus V. Ž., taip suteikiant jam galimybę pareikšti visus argumentus dėl transporto priemonės buvimo G. K. žinioje teisėtumo, pateikti juos patvirtinančius įrodymus.

Dėl V. Ž. prašymo perduoti jam saugoti traktorių iki skundžiamo nutarimo įsiteisėjimo, vadovaujantis ATPK 269 straipsnio 1 ir 6 dalimi, pažymėtina, kad tam nėra teisinio pagrindo.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į ATPK 284 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, besivadovaudamas įstatymu ir teisine sąmone bei ATPK 257 straipsnyje nurodytais kriterijais, įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

G. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.