Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Jolanta Gailevičienė Civilinė byla Nr. e2S-1166-777/2016

2016 m. rugpjūčio 11 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Vakarų statybos gama“ atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-05-11 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Janleksa“ ieškinį atsakovei UAB „Vakarų statybos gama“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kreditorė UAB „Janleksa“ (toliau – kreditorė) 2016-05-10 pateikė Šilutės rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, juo prašė priteisti iš skolininkės UAB „Vakarų statybos gama“ (toliau – skolininkė) 7 934,73 Eur skolą, 229,41 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.Kreditorė reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkės pinigines lėšas. Nurodė, kad skolininkė neturi nekilnojamojo turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, nuo 2015 m. gruodžio mėnesio neapmokėjo pateiktos sąskaitos, yra tikimybė, jog pinigines lėšas skolininkė gali paslėpti.Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-05-11 nutartimi kreditorės prašymą tenkino ir areštavo skolininkės pinigines lėšas banko sąskaitoje, neviršydamas pareiškimo sumos – 8 164,14 Eur. Nurodė, kad reikalavimas yra turtinio pobūdžio ir, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas teismo įsakymo įvykdymas.Skolininkė atskiruoju skundu prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-05-11 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pakankamo faktinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugas priemones nėra.Skolininkė nurodė, kad, pagal 2015 m. balanso ataskaitos duomenis, 2015 metais skolininkės nuosavas kapitalas buvo 176 983,78 Eur, o įsipareigojimai 96 682,12 Eur. 2015 m. balanso ataskaita patvirtina, jog kreditoriaus reikalaujama priteisti suma skolininkei nėra didelė, todėl reikalavimo dydis negali būti pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Skolininkė nurodė, kad kreditorės pateiktos sąskaitos neapmokėjimas nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tarp šalių kilo ginčas dėl kreditorės pagal rangos sutartį atliktų darbų kokybės. Kreditorės atlikto darbo trūkumai išaiškėjo po atliktų darbų akto pasirašymo.Skolininkė nurodė, kad kreditorė neįrodė egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Priešingai, skolininkė pateikė įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia.Kreditorė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Nurodė, kad skolininkė turi skolų, darbuotojų skaičius mažėja, viešoje erdvėje atsiliepimai apie šią įmonę yra neigiami. Būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė egzistuoja.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).Atskiruoju skundu ginčijama pirmosios instancijos nutartis, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės.Pagal LR CPK 144 str. 1 d. spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo preliminarų vertinimą. Įsitikinęs, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, teismas nustatinėja, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinį, todėl dėl šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismas nepasisako.Apeliantė skunde nurodė, kad kreditorė neįrodė egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Priešingai, apeliantė pateikė įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia. Su šiais apeliantės argumentais sutikti negalima. Byloje apeliantės pateiktas 2015-12-31 2015 metų balansas nesuteikia informacijos, kokia apeliantės turtinė padėtis buvo nutarties priėmimo metu (2016-05-11), todėl yra nepagrįsti apeliantės argumentai, kad balanso duomenys yra pakankami konstatuoti, jog kreditorės reikalaujama priteisti suma skolininkei nėra didelė.Apeliacinės instancijos teismas iš viešoje erdvėje esančios informacijos apie apeliantę nustatė, kad apeliantės įmonėje nuo 2016-01-14 iki 2016-06-24 apdraustųjų darbuotojų sumažėjo nuo 19 iki 3, nuo 2016-01-26 apeliantė turi socialinio draudimo įsiskolinimų (2016-08-09 dienos pradžioje skola 718,44 Eur), atsakovė nekilnojamojo turto neturi, o turimas automobilis yra išperkamas arba nuomojamas.Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatyta, jog 2016 metų birželį buvo išnagrinėta kita civilinė byla, kurioje buvo pareikštas ir patenkintas reikalavimas apeliantei dėl skolos pritesimo.Byloje, viešoje erdvėje, teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esanti informacija apie apeliantę, jos turtinę padėtį leidžia konstatuoti, kad ieškovės reikalavimo suma atsakovei yra pakankamai didelė ir egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl žyminio mokesčio

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantė nėra sumokėjusi žyminio mokesčio už atskirąjį skundą. Atskirąjį skundą atmetus, iš atsakovės valstybei priteistinas 21 Eur žyminis mokestis (LR CPK 80 str. 2 d. ir 7 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantė advokatui už atskirojo skundo parengimą sumokėjo 290 Eur. Atskirąjį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.).Duomenų apie kreditorės turėtas bylinėjimosi išlaidas nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas (LR CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-05-11 nutartį palikti nepakeistą.

Iš atsakovės (apeliantės) UAB „Vakarų statybos gama“ valstybei priteisti 21 eurą žyminio mokesčio.