Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Ritai Bružinskienei, Linai Beniušienei, dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą – Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei Giedrei Vėberytei, atstovui Juozui Adomui Grišanovui, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, komercijos direktoriumi,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 2015-01-24, 10 val. operatyvaus patikrinimo metu „(duomenys neskelbtini)“ turgavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, prekybinėse vietose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014-09-29 iki 2015-01-24, A. L. pagal žodinį susitarimą su P. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) leido jai dirbti šviežios mėsos pardavėjos pareigose. A. L., sumokėjęs už P. S. verslo liudijimą, pats organizavęs prekių pristatymą į anksčiau minėtą veiklos vykdymo vietą, sumokėjęs už prekes (šviežios mėsos produkciją), kiekvieną dirbtą dieną P. S. mokėdamas po 15 eurų atlyginimą, leido jai dirbti nelegalų darbą A. L. naudai. A. L., nesudaręs rašytinės darbo sutarties su P. S., aprūpino darbo įrankiais bei nustatyta tvarka apie P. S. įdarbinimą neinformavo VSFV Klaipėdos teritrorinio skyriaus. Tuo A. L. nesivadovavo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 str. 1 d. 1 p., 99 str. 2 d., 3 d. reikalavimais.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad jis buvo pardavėjas, o P. S. pirkėja, kuri buvo jo klientė. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laikotarpiu jis dirbo ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ ir be P. S. aptarnavo dar apie 200 klientų. Su P. S. yra pažįstamas, bendravo su jos vaikais. Jį ir P. S. siejo tik pardavėjo ir pirkėjo santykis. Paaiškino, kad P. S. parodymai yra neadekvatūs, nes po pirmą kartą duotų parodymų, pateikė juos paneigiantį raštą. P. S. buvo sutrikusi sveikata, sutrikimai tebesitęsia. Pagerėjus sveikatai, P. S. parašė antrą paaiškinimą, kuris yra tikras. Nesutinka, jog nagrinėjamu atveju pagalba traktuota kaip samdomo darbuotojo, kadangi pats dirba už algą. Turėjo tik interesą, kad P. S. pardavinėtų žemės ūkio produkciją, tačiau jokio atlygio nemokėjo, o P. S. dirbo „ant savęs“. Įvykus ligos proveržiui ji nebedirbo.

Liudytoja P. S. parodė, jog dirbo turguje, A. L. buvo tiekėjas, kuris tik pristatydavo prekes, atveždavo mėsą, ir pagal sąskaitą-faktūrą mėsą pirko sau. Ji buvo pardavėja, turėjo verslo liudijimą, dirbo „ant savęs“. Pinigų A. L. neatiduodavo, o jis jai pinigų nemokėjo. Paaiškino, jog yra labai serganti turi išrašą iš medicinos dokumentų. Kai atvyko mokesčių inspekcija, jai tuo metu buvo labai blogai ir neprisimena to. Nežino, kur gydėsi. Po ligos paūmėjimo prarado gebėjimą kalbėti. Paaiškino, jog pirmas paaiškinimas, kurį rašė VMI – neteisingas. Kai pasijuto geriau, nuvažiavo į mokesčių inspekciją ir parašė tikrą paaiškinimą.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas Juozas Adomas Grišanovas parodė, jog klausimą dėl A. L. patraukimo administracinėn atsakomybėn palieka spręsti teismo nuožiūrai.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla A. L. atžvilgiu nutrauktina.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.

ATPK 41³ str. 1 d. nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia atsakomybę darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. DK 98 str. nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, esant DK 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009).

Kaip jau minėta, siekiant nustatyti nelegalaus darbo faktą, būtina įvertinti, ar tarp asmenų susiklostę santykiai tikrai vertintini kaip darbo santykiai. Norint fizinį asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo, jis turi turėti specialų požymį – būti darbdavys arba jo įgaliotas asmuo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog taikant ATPK 41³ straipsnį kiekvienu atveju būtina nustatyti, koks konkretus asmuo atliko draudžiamą veiką, t. y. su kokiu konkrečiu asmeniu nelegalų darbą dirbęs darbuotojas susitarė dėl darbo atlikimo, darbo apmokėjimo, darbo tvarkos, koks asmuo jam leido pradėti dirbti nesilaikant DK 99 str. (Darbo sutarties sudarymas) taisyklių.

Ištyrus rašytinę bylos medžiagą – administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 3-6), 2015-02-10 Klaipėdos AVMI operatyvaus patikrinimo pažymą (b. l. 7-9), 2015-02-10 A. L. paaiškinimą VMI (b. l. 10), 2015-01-24 P. S. paaiškinimą VMI (b. l. 11), 2015-02-06 P. S. pareiškimą VMI (b. l. 12), 2015-06-03 P. S. medicinos dokumentų išrašą / siuntimą (b. l. 42), darytina išvada, kad A. L. nepadarė administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 41³ str. 1 d.

Iš visumos surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tiek paaiškinime VMI (b. l. 10), tiek teismo posėdžio metu neigia kaltę, jog P. buvo jo darbuotoja ir tvirtina, kad pastarąją ir jį siejo tik tiekėjo ir pirkėjos santykis, nes P. S. dirbo savarankiškai pagal verslo liudijimą. Nors liudytoja P. S. 2015-01-24 pateikė paaiškinimą VMI (b. l. 11), kurio pagrindu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 049200 (b. l. 3-6) ir A. L. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 43¹ str. 1 d., tačiau 2015-01-24 paaiškinime nurodytas aplinkybes P. S. paneigė 2015-02-06 pareiškimu VMI (b. l. 12), kuriame nurodė, jog 2015-01-24 apklausos metu darbo vietoje, dalyvaujant VMI, buvo išgėrusi stiprių vaistų nuo depresijos ir papasakojo tikrovę neatitinkančius faktus, dėl to gailisi ir parodė, kad dirba pagal verslo liudijimą, vitriną nuomojasi, o už prekes tiekėjams atsiskaito pagal pateiktas sąskaitas. Tokią savo poziciją P. S. patvirtino ir teismo posėdžio metu, kai paaiškino, jog pirmas 2015-01-24 paaiškinimas (b. l. 11), kurį rašė VMI – neteisingas, nes tuo metu jautėsi labai blogai ir pateikė 2015-06-03 medicinos dokumentų išrašą / siuntimą (b. l. 42), kuriame nurodyta, jog 2015-03-24 patyrė galvos smegenų infarktą.

Aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad P. S. „(duomenys neskelbtini)“ turgavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, veikė savarankiškai pagal verslo liudijimą, nebūdama pavaldi A. L. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad A. L. P. S. būtų mokėjęs kokį nors atlygį. Atsižvelgiant į tai, kad P. S. 2015-01-24 paaiškinime (b. l. 11) duotų parodymų, kuriuos pati P. S. paneigė 2015-02-06 pareiškimu VMI (b. l. 12) ir teismo posėdžio metu, nepatvirtina jokie kiti įrodymai, taip pat į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog tarp A. L. ir P. S. buvo pavaldumo santykiai, konstatuotina, kad A. L. veikoje nėra teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d., požymių ir todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena A. L. atžvilgiu nutrauktina, nenustačius byloje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str. 2 p., 302² str., 302⁴ str.,

nutaria:

nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną A. L. atžvilgiu, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.