- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-20
- Bylos Nr.
- e2-5023-292/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01489-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kvederavičienė
- Ieškovas
- I. P.
- Atsakovas
- V. P.
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui V. P. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė I. P. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti jai nuosavybės teisę į 2 kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini).
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jos ir atsakovo V. P. santuoka Alytaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 107. Gyvenant santuokoje 1992 m. liepos 27 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 1-1293, pagal Butų privatizavimo įstatymą buvo įgytas 2 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – butas). Alytaus rajono apylinkės teismo 1997 m. kovo 14 d. sprendimu jos ir atsakovo V. P. santuoka nutraukta. Santuokos nutraukimas įregistruotas Alytaus rajono Civilinės būklės aktų įrašų biure 1997 m. gegužės 07 d., įrašo Nr. 21. Jos ir atsakovo V. P. bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo klausimai santuokos nutraukimo byloje nebuvo nagrinėti. Po santuokos nutraukimo atsakovas V. P. bute nebegyveno, jame gyveno ji su tuo metu buvusiomis nepilnametėmis dukromis D. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini). Ji viena rūpinosi butu, jo išlaikymu, mokėjo komunalinius ir kitus mokesčius, butą remontavo, prižiūrėjo. Teikia teismui duomenis apie mokesčių mokėjimą 1997 metais (po santuokos nutraukimo) ir 2022 metai (iki ieškinio padavimo). Buvęs sutuoktinis V. P. nuo pat santuokos nutraukimo jokia forma nėra išreiškęs savo valios butu naudotis, valdyti ar disponuoti, neprisidėjo prie buto išlaikymo, tokiu būdu sudarė sąlygas kitam buvusiam sutuoktiniui faktiškai ir sąžiningai perimti visą buvusį bendrą turtą. Šie faktai sudaro pagrindą bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimui ir nuosavybės teisės vienam iš sutuoktinių atsirasti.
Teismo posėdžio metu ieškovės I. P. atstovė advokate A. B. palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad ieškovė visą laiką gyveno bute, mokėjo mokesčius, atsakovas nuo santuokos nutraukimo nesirūpino butu, išvyko ir nebuvo pareikštos jokios pretenzijos dėl buto padalijimo ar kitų klausimų. Dar iki santuokos nutraukimo atsakovas jau nebegyveno bute, buvo palikęs šeimą, nuo 1995 metų ieškovė atsakovo nėra mačiusi iki šiol. Santuokos nutraukimo byloje taip pat atsakovas nedalyvavo. Atsakovas išvykęs į Rusiją, turėjo ankščiau ryšius su Rusija, per visą laiką nebendravo su vaikais, išlaikymo nemokėjo, antstoliai negalėjo išieškoti išlaikymo iš atsakovo. Jokių kontaktų su atsakovu nėra. Ieškovei atsirado aiškumas kada reikia susitvarkyti buto padalijimo klausimą, kai atsirado poreikis sudaryti elektros nepriklausomo tiekimo sutartį, nes butas yra registruotas atsakovo vardu, dėl to sutarties negalima sudaryti. Visą laiką ieškovė buvo įsitikinusi, kad butas yra jos nuosavybė. Visos siunčiamos komunalinės sąskaitos buvo siunčiamos ieškovės vardu, nėra nei vienos sąskaitos atsiųstos, kurioje būtų atsakovo vardas. Turtas faktiškai yra padalintas, tik nėra išspręstas klausimas teisiškai, atsakovas negyvendamas bei neprižiūrėdamas buto, nereikšdamas jokių pretenzijų, paliko butą ieškovei.
Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Gyventojų registro duomenimis atsakovas deklaravęs išvykimą į Rusiją. Atsakovui V. P. apie teismo posėdį ir vietą, esant ieškovės prašymui, paskelbta specialiame interneto tinklalapyje esant nežinomai atsakovo nei darbo, nei gyvenamai vietai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 130 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
bylos medžiaga nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką. Šalių santuoka 1997 m. kovo 14 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu nutraukta. Gyvenant santuokoje šalys 1992 m. liepos 27 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu Nr. 1-1293, pagal Butų privatizavimo įstatymą, įsigijo butą.
Nustatyta, kad šalių (sutuoktinių) bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo klausimai santuokos nutraukimo byloje nebuvo nagrinėti. Alytaus rajono apylinkės teismo 1997 m. kovo 14 d. sprendimo priėmimo ir įsigaliojimo metu galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse (toliau – SŠK) nebuvo nustatyta privalomo reikalavimo, sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą, kartu išspręsti ir kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, vienas iš kurių – sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas. To meto šeimos teisinių santykių įstatymų reglamentavimas kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus suteikė teisę spręsti pareiškiant teismui savarankišką ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Taigi, nurodyta išlyga susijusi su CK 3.87–3.100 straipsnių taikymo galimybe bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, įgytai iki šio kodekso įsigaliojimo. Tokiu atveju teismas, spręsdamas sutuoktinių turto padalijimo klausimus, turi taikyti 2000 m. CK normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto padalijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2010).
Tiek CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, tiek ŠSK 21 straipsnio 3 dalis nustatė, kad turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui butas, (duomenys neskelbtini), nors registruotas atsakovo V. P. vardu, tačiau vadovaujantis anksčiau paminėtomis teisės normomis laikomas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės objektu.
Vadovaujantis teismų praktika bei išaiškinimais, kadangi šalių santuokos metu bendras įgytas turtas laikomas bendrąja sutuoktinių nuosavybe, jis gali būti dalytinas pagal CK trečiosios knygos normas. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Vadovaujantis aptartu įstatyminiu reglamentavimu ir kasacinio teismo išaiškinimu dėl įstatymų taikymo ieškovės reikalavimas kvalifikuojamas kaip reikalavimas padalinti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę.
Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nukrypti nuo šio principo galima tik šio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). CK 3.123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.
Pagal įstatymo nuostatas ir kasacinio teismo formuojamą praktiką bendras sutuoktinių turtas padalijamas lygiomis dalimis, jeigu kiekvienu konkrečiu atveju nenustatomi svarbūs kriterijai, sudarantys teisinį pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo. Teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus ir toks padalijimas turi atitikti sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011; 2014 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2014).
Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-387/2022).
Nustatyta, kad šalys santuokoje įgyto turto notarine sutartimi pasidalijusios nebuvo. Iš atsakovo konkliudentinių veiksmų matyti, kad palikdamas šeimą ir išvykdamas, jis nepadalintą butą faktiškai paliko buvusiai sutuoktinei I. P., šiuo turtu daugiau niekada nesidomėjo, mokesčių už jį nemokėjo, kitų su išlaikymu susijusių veiksmų neatliko. Ieškovės atstovė paaiškino, kad nors Gyventojų registro duomenimis atsakovo deklaruotas išvykimas į Rusiją tik 2010 metais, ir deklaruota gyvenamoji vieta buvo iki to laiko - (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas bute negyveno maždaug nuo 1995 metų. Atsakovas santuokoje su ieškove susilaukė vaikų, tačiau jiems išlaikymo neteikė. Pateiktos mokesčių mokėjimo sąskaitos patvirtinta faktą, kad butu rūpinosi ieškove, jį išlaikė, mokėjo mokesčius. Gyventojų registro duomenimis, ieškovės deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).
Teismas atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, rašytinius įrodymus, ieškovės atstovės paaiškinimus, daro išvadą, kad dalijant santuokos metu įgytą turtą – butą, yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti ieškovei I. P. butą, esantį (duomenys neskelbtini) (CK 3.100 straipsnis, 3.123 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju, atsakovo turtiniai interesai nebus pažeisti nepriteisiant jam nei turto dalies nei piniginės kompensacijos, kadangi ieškovė nuo santuokos nutraukimo viena išlaiko ir rūpinasi butu, atsakovas nereiškė ir nereiškia pretenzijų, išvykdamas ir palikdamas šeimą faktiškai paliko ieškovei butą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, tuo pagrindu iš atsakovo ieškovei priteistinas sumokėtas 143,00 Eur žyminis mokestis ir 1000,00 Eur už advokato teisines paslaugas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Padalinti santuokoje įgytą turtą ir ieškovei I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo V. P. 143,00 Eur žyminio mokesčio ir 1000,00 Eur už advokato teisines paslaugas ieškovei I. P..
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.