Utenos apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajai G. D., jos atstovui advokatui Albertui Jurgelėnui, nukentėjusiosios atstovei V. V.,

psichologei Genovaitei Vadaišienei, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei Kristinai Kazancevienei,

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-03-13 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 str. 1 d. ir 135 str. 1 d. - laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn.; 2. Molėtų rajono apylinkės teismo 2008-07-28 nuosprendžiu pagal BK 138 str. 2 d. 5 p. ir 187 str. 1 d., šio ir 2008-03-13 nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinus - laisvės atėmimu 3 m. 6 mėn.; 3. Molėtų rajono apylinkės teismo 2013-11-22 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 str. 1 d. - 60 parų arešto; 4. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-12-21 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. - 60 parų arešto; 5. 2018-11-15 Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d. - 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausme; 6. 2022-08-03 Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį, LR BK 187 straipsnio 1 dalį – vienerių metų 4 mėnesių laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant trims metams, turintis teistumą, kaltinamas pagal LR BK 140 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis D. S. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent: 2022 m. rugpjūčio 13 d. apie 22 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą delnu sudavė mažametei G. D. į skruostą, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai G. D.fizinį skausmą, po ko ji pradėjo verkti, tai yra įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamasis D. S. dėl padarytos nusikalstamos veikos neprisipažino ir parodė- pasiėmė draugę, atvažiavo iš (duomenys neskelbtini). Rugpjūčio 13 d., jie pradėjo pramogauti. Apie 6 val. vakaro, išgėrė sidro, vieną bonkę, susipyko apie 10 val. vakaro. Ji pamatė nuotraukas, jis pamatė žinutes, susiginčijo. Vaikas girdėjo konfliktą, bet vaikui gyvenime netrenktų. Pasirėkavo, lėkštes sudaužė ir jie nuėjo miegoti. Vaikas pradėjo verkti, bet nežino dėl ko, gal konfliktą užgirdo. S.- mušiau Savo buvusią žmoną S. mušė. Tikrai nieko nemeluoja, vaikui netrenkė. Ankstesnėje byloje melavo, prisipažįsta. Nenorėjo į kalėjimą sėsti, keturi vaikai mažučiai. Taip, sėdo. Gėrė dviese vieną bonkę per pusę. Po nuosprendžio gėrė. Nuo to laiko pradėjo gydytis, jau bus pusė metų ir nieko neprisidirbęs. Ankstesni teistumai smurtinei. Atliko bausmę. Vartodavo smurtą, kai gerdavo. Nežino, kodėl taip vaikas pasakė. Visokių variantų, gal pinigus nustojo siųsti, žmogų myli, tai padedi vienas kitam visą laiką. Pastoviai pradėjo paskutiniu metu pyktis. Ne, vaikui netrenkė, gyvenime prieš vaiką rankų nekėlė. Šį kartą tikrai nemeluoja. Susipyko dėl žinučių, pamatė jos žinutes, o ji jo „TikToką“. Nebuvo smurto. Bet jis nesudavė, konfliktavo žodžiais. Nesudavė jai. Nežino kodėl sako, kad sudavė. Nesudavė K., kai pas jį buvo, mėlynių nebuvo. Nežino koks tikslas, gal mama pasakė, kad pasakytų. Neįsivaizduoja, kodėl galėjo taip pasakyti, bet tikrai vaikui nesudavė. Konfliktas buvo 10 val. Jis viską prisimena. Susipažinęs su G. parodymais. Neteisybė. Kad jis vaikui sudavė. Teisybė, kad girdėjo triukšmą. Žodiniais. Lėkštės paskraidė. Abipusiai riksmai. G. buvo kambaryje, žaidė. Jie buvo virtuvėje, o ji kitam kambaryje. Ten pertvara, plona siena - girdėjo viską, nebuvo atėjusi. Jie buvo prie vaiko priėję – jis su D., paklausė ko verki, nepasakė, ko verkia. Neprilietė, pasilenkė ir paklausė ko verki. Tik atsitūpė paklausti ko verki ir viskas. Apsiramino vaikas ir jie nuėjo miegoti. Kartu gėrė, po pusę bonkės gavosi, sidro, 6 laipsnių. Daugiau tą dieną negėrė. Jis ten ir gyveno, į mokyklą lydėdavo, pirmą kartą matė, kad verkė, gal dėl konflikto verkė, paklausė, neatsakė. Konfliktą galėjo užgirsti. Bet jis nemušė vaiko. Pradėjo vartoti alkoholį 6 val. vakaro, 1 litro bonkę 6 prom. stiprumo sidro, po lygiai su K. Išgėrė per pusvalandį, konfliktas įvyko apie 10 val. Nesijautė neblaivus, normali būsena - blaivi. Atskirta patalpa, ji buvo kambaryje, o jie virtuvėlėje, ten durų nebuvo, pertvara. Susisiekia. Neužsidaro. Galėjo girdėti ir matyti konfliktą. Nuvažiavo su G. į parduotuvę, apsipirkti. Traškučių, ledų, dviese su G.. Jo iniciatyva. Vaikas užsinorėjo, nuvažiavo. Tėtis iki Molėtų vežė. Buvo tėvas tyrimo metu apklaustas. Jeigu būtų matęs, būtų pasakęs ir pradėjęs ant jo rėkti. Iš pradžių buvo geri santykiai su kitais D. vaikais, paskui pablogėjo. Nebendraujam, kaip ankščiau bendraudavo. Išgerdavome, taip ir pablogėjo. Prašė jį išteisinti.

Nukentėjusioji G. D. ikiteisminio tyrimo teisėjai parodė, kad jai (duomenys neskelbtini). Buvo pas D. svečiuose. Matė, kaip mama pykosi su D., po to D. sudavė delnu jai į žandą, sudavė vieną kartą, dėl to jai skaudėjo. Sudavė kambaryje, kuriame ji miegojo. Prieš trenkiant jai, D. trankė į sieną savo galvą. Jautėsi negerai, jai buvo baisu. Ji verkė, nes jai skaudėjo kairį žandą. Mama matė, kaip jai trenkė D., tačiau ji nieko nesakė. Vėliau mama sakė, kad daugiau pas jį nevažiuos dėl to, kad jis jai sudavė. Žymių jos veide neliko. Po to visi nuėjo miegoti. Tuose namuose jautėsi blogai, nes D. triukšmavo, kai ji miegojo. Po to įvykio D. jos neatsiprašė. Mama prašė jos, kad niekam nesakytų, jog D. jai sudavė, kad negalvotų, jog jie blogi žmonės. (t. I, b.l. 37). 2023-05-22 nuotoliniu būdu psichologės pagalba apklausta nukentėjusioji G. D. paaiškino, kad buvusi Molėtų rajone, daugiau nei vieną kartą su mama ir su broliu. Mamos vardas - D. K.. Būdavo pas D., vardas ir pavardė - D. S., jis yra jai niekas. Neatsimena, kiek kartų buvusi pas D., buvusi daugiau kartų. Neatsimena ar buvo vasara, ar žiema. D. pradėjo pykti, kad mamai video palaikino kažkoks berniukas, ne mama, o mamai palaikino. Tada pradėjo mamą mušti. Kambaryje pas D., miegamajame. Ji iš pirmo miegojo, tada atsikėlė, tada pamatė, kad D. mamą muša. Ten tik vienas kambarys yra. Paėmė visą mamą ant žemės pastūmė. Pastūmė ir suplyšo suknelė, mama ant žemės gulėjo, skaudžiai pastūmė. Verkė. D. nieko nesakė. Dabar gerti nebegali, nes daktarai išnešė tabletes. Kiekvieną dieną gerdavo. Mhm. Naktį vyko. Neatsimena, kas dar vyko. Nieko neatsimena. Nepatiko pas D. būti. Nežino. Rodo vietą po dešine akim, pas mamą buvo mėlyna. Mama nieko nesakė. Mėlynė atsirado nuo D. Neatsimena. Kada mama kalbėjo su sese su plaukais dengėsi veidą, telefonu kalbėjo, kada jos namo grįžo. Mama sakė, kad sesei nieko nesakytų. Sesei pasakė ir broliui, ir močiutei. V. - sesė. Kai atvažiavo pasakė. Neatsimena kaip skriaudė. Jai šiandien galvą mokykloje skaudėjo. Dar klasiokas pastūmė.

Į vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistės klausimus, užduodamus per psichologę: Neatsimena kodėl verkė. Verkė, mama ramino. Neatsimena. Neatsimena, ką sakė policijoje.

2022-08-25 Vaiko situacijos vertinimo anketoje užfiksuota: G. papasakojo, kad ji su mama buvo pas mamos draugą D., ankščiau viskas buvo gerai. Būdami pas D. važiavo į parduotuvę, apsipirko, pasidarė pietus, pavalgė vakarienę ir tada nežino kas užėjo D.. At gėrė nežino, bet D. pradėjo daužyti mamą, G. išsigando, dengė su antklode mamą, kad nedaužytų, mama verkė, šaukė. Pasak G., iš pirmo D. daužė „viską“, veidrodį, o mama sudaužė jam lėkštes. Kai D. daužė mamą, tai trenkė ir G. kumščiu, bet ne delnu, į veidą (parodė kairį skruostą), labai skaudėjo, bet „nesimatė labai“. G. teigia, kad ji labai išsigando, verkė, bet D. nekreipė dėmesio, vis tiek daužė mamą. Paskui visi nuėjo miegoti. D. iškvietė savo tėvą, nes mamai reikėjo namo, tai D. tėvas nuvežė jas į stotį, namo grįžo su autobusu. G. teigė, kad D. mama ją myli, lepina (t. I, b.l.7).

Nukentėjusiosios G. D. įstatyminė atstovė V. V. parodė, kad dabar neatsimenu kuri data buvo, kai mama su sese grįžo. Mama plaukais dengė veidą, buvo mėlynė. Kai grįžo iš Molėtų. Atbėgo sesė, kad D. mamą mušė, parodė, kai atėjo ginti mamos, kad nemuštų ir jai trenkė. Mamos paklausė, mama sakė, kad nemušė, susipyko, griuvo ant G.. Kitą dieną sakė, kad susistumdė, pastūmė jas kartu. Dar kelios versijos yra. Nežinojo kur kreiptis, socialinės darbuotojos J. paklausė kaip elgtis tokiu atveju. Mama daug metų stovi rizikoje, dėl alkoholio vartojimo, dėl smurto. Smurtavo tėtis. J. pasakė, kad nueis į vaikų teises, pasakė, kad gali nerašyti pareiškimo, parašys vaikų teisės, taip viskas prasidėjo. Sakė, kad mama prašė, kad nieko nesakytų. Mama visą laiką neigia. Sako, kad netrenkė. Pasakė mama, kad su D. susimušė. Mama sakė, kad D. tėčiui buvo gėda už D. tokį elgesį, jis vežė ją į stotį. Matėsi, kad veidas patinęs, per kamerą rodė tik tą kitą pusę. Telefonu kalbėjo, paskui matėsi mėlynės, sakė, kad susimušė su D. Jis gal jai trenkė, o ji atgal. Išgirdo, kad per Messenger žinutė atėjo ir prasidėjo konfliktas. Nenorėjo, atsisakė kreiptis į policiją, nežino kodėl, neįvardino. Jos be G. su mama kalbėjo. Paklausė G., bet mama ėjo iš paskos, kad girdėtų pokalbį. Gal bijojo, kad parašys pareiškimą, jie bendrauja. G. sakė, kad žaidė su mamos telefonu, mama su D. pradėjo pyktis, pribėgo prie D. ir jai trenkė D.. Sekančią dieną, kai grįžo. Ant veido žymių nematė, patikrino, nebuvo. Sakė, kad delnu trenkė, neatsimena kuriuo. Parodė ir parodymuose sakė. Neatsimena, kairė veido pusė. Ji maišosi, tiek klausinėjo, ji nelabai atsimena. Kai dabar atsimena, eina su dukromis, G. pribėga ir rodo kairę pusę. Atsimena, kad apžiūrinėjo kairę pusę. Sakė, kad verkė, kad skaudėjo, bet mėlynės nebuvo. Pradžioje buvo viskas gerai, jis dovanas atveždavo, pasivaikščioti imti kartu, paskui pradėjo dažnai išgėrinėti, policija buvo pas juos, nes G. bėgo pas kaimynus pagalbos prašyti. Pradėjo nebepatikti.

Liudytoja I. B.-Z. parodė, kad rugpjūčio 22 d. gautas pareiškimas dėl galimo smurto prieš G. D.. Pranešimas gautas, buvo bendrauta su mama ir vaiku. Rugpjūčio 24 d. apie 9 val. D. papasakojo, kad buvo pas savo draugą D. pasisvečiuoti ir tos pačios dienos vakare jis smurtavo iš pavydo prieš ją. Draugas buvo neblaivus, D. teigė, kad tą vakarą neturėjo kuo grįžti į namus, todėl pernakvojo ir kitą dieną grįžo. Teigė, kad ryšius nutraukė, į policiją nesikreipė, dukra buvo šalia, G. prašė D. nemušti mamos, D. teigė, kad vieną kartą D. trenkė per veidą, teigė, kad mėlynės nebuvo, abi apsikabinę verkė. Tai buvo užfiksuota. Mama pasirašė. Šeima buvo žinoma, nes dirba nuo 2010 m. Šeima stokojanti socialinių įgūdžių ir turinti problemų su alkoholio vartojimu, mamai trūksta gebėjimo tinkamai, ryžto dėl šio atvejo, mama privalo pranešti ir kreiptis, bet ji nerodė iniciatyvos, nurodė, kad nesikreips, gaila žmogaus. Teigė, kad taip apsaugos savo vaiką - nebendraudama daugiau su juo. Sakė, vieną kartą trenkė į veidą G., bet mėlynės nebuvo. Taip, bendrauta buvo 24 dieną, bet vaiko situacijos vertinimą atliko kitą dieną. Pradžioje paprašyta buvo papasakoti, papasakojo, paskui gal pasiklausėme, konkrečiai nepamena. Nesitikslino laiko, kokį nurodė laiką, tokį užrašė. Vėliau, kai nuomonę pasirašėme, pasakė, kad abu vartojo alkoholį. Nesakė. Nebuvo tikslintasi dėl datos. Suprato, kad šalia buvo, kartu, nes prašė nemušti mamos, suprato, kad buvo tame pačiame kambaryje, nesitikslino. Nebuvo konkrečiau, suprato, kad vyko smurtas prieš ją ir vaikas gynė mamą. Tuo metu trenkė per veidą vieną kartą delnu. Negali įvertinti ar tyčinis smūgis, nebuvo, nematė, ką papasakojo mama, tą užfiksavo. Mano, kad galėjo būti tiesa, kai pasakoja, atvirai bendraujanti, neatrodo, kad linkusi nuslėpti. Apskritai. Neteko susidurti su situacija, kad fantazuotų ar meluotų. Pasitvirtindavo ankščiau, kiek jai teko susidurti. Buvo gautas pranešimas, bet išnagrinėjus, nenustatytas pažeidimas.

Liudytoja N. J. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, nukentėjusiojo atstovę yra mačiusi, bet tiesiogiai nebendravusi. Apie bylos esmę jai daug nežinoma, 2022 m. rugpjūčio mėnesį pavadavo kolegę ir dalyvavo vertinant G. situaciją ir išklausė jos nuomonę, tai viskas, kiek ji susijusi su byla. Papasakojo apie įvykį, gavus pranešimą apie vaiko teisių galimą pažeidimą, kad G. nukentėjo nuo smurto, kalbėjo su G., pasakojo kaip jautėsi. Tikrai kalbėjo su G., kad vaikų ir kitų žmonių mušti negalima ir kaip jai buvo baisu, kaip ji išsigando, kai mamos draugas daužė mamą, kaip ją bandė uždengti antklode, o draugas nekreipė dėmesio, kai dengė su antklode, gavo į veidą, kairę pusę. Klausė ar skauda, sakė, kad skaudėjo, bet nelabai matėsi. Klausė kaip jautėsi ir kaip jai tas viskas atrodė. Vaikui buvo nemalonu apie tai kalbėti, bandė vis nukreipti kalbą, vis ką nors linksmesnio pasakyti. Kad nemalonų pojūtį ir ne teigiamas emocijas, paskui pasakojo, kaip ją lepino, kaip ruošėsi į mokyklą rugpjūčio pabaigoje. Ji ne psichologė, bet nepasirodė, kad vaikas išsigalvoja, kad tai jos pačios išsigalvota istorija. Pasirodė, kad vaikas patyrė smurtą, jai buvo nemalonu ir ji apie tai nenorėjo kalbėti. Liudytojai nepasirodė, kad vaikas išsigalvoja, kad tikrai jos pačios sugalvota istorija, kad turėjo ginti mamą nuo daužančio mamą vyro ir kaip gindama gavo į veidą. Vaiko situacijos vertinimo surašymo procese gali dalyvauti ir daugiau specialistų, kurie yra tiesiogiai susiję su procesu. Jeigu vertinimas vyko jau po įvykio, tai tam tikri dalykai gali būti užpildoma ranka, nors tokių dalykų nebebus ir turėsime tik spausdintinę anketą, tačiau šiuo metu procesas toks, kad pildoma anketa pagal tai, kas vyksta. Pasikalbėjusi su G. ant popieriaus susirašė ranka santrauką ir persiuntė kolegei užbaigti pildyti. Jie sprendžia kartu. J. M. yra patarėja, ji atsakinga už galutinių sprendimų priėmimą. Vaiko nuomonę išklausė ji, ten yra parašyta. Jos išklausyta, surinkta kompiuteriu ir perduota. Kada kalbėjo su G., jai pasidarė neaišku, kodėl D. liko miegoti tuose namuose, mergaitė pasakė, kad tėtis vežė jas į stotį, nesuprato, kada vežė. Paklausė ar D. tėvai gerai elgiasi, tada papasakojo. Tai yra jos žodžiai. Ji taip ir pasakė, kaip ji dengė, institucija nėra ikiteisminio tyrimo institucija, kaip pasakė, taip ir užrašė. Nedetalizavo. Taip, patvirtino, buvo kalba, kad D. nenori, kad būtų ikiteisminis tyrimas, todėl ir paklausė kaip G. trenkė. Ne, sužalojimų nematė. Paklausė ar iš viso matėsi, sakė, kad skaudėjo labai, bet iš karto nelabai matėsi.

Liudytojas D. K. parodė, kad ji yra G. mama. D. - draugas. Negyvena kartu. Tiksliai nepamena, rugpjūtis. Važiavo su G. pas D. į Molėtus į svečius, apsipirko, kepė šašlykus, G. užmiginėjo, jos nuotrauką palaikino širdutėmis, galvojo, kad jos nuotrauką, supyko, trenkė jai į veidą, G. šoko, kad nemušk mamos. Bet kad muštų G. nematė, tik matė, kad paėmė už pečių ir pasakė, kad neverk, čia tavo mamos ir mano reikalas. Paskui norėjo kviesti taksi, atėmė telefoną iš jos, nusiramino ir nuėjo miegoti. Dar ji lėkštes sudaužė įpykusi. Sakė, kad kitą lėkštę gali jam į galvą paleisti, kad jai iš kumščio į veidą trenkė. Gėrė sidrą, kur litriniam butelyje. Kriaušių. Gal 6 stiprumo. Gal 2-3-4 butelius, litrinius. Vaikų teisėm tik pasakė, kad vieną. Ji pirko. Nei girta nebuvo, 4 butelius, vienodai gėrė. Po darbo norėjosi atsipalaiduoti. Šašlykus valgė. Nei girta, nieko. Nu gal neatrodė išgėręs, bet kai ginčijomės dėl SMS, sakė, kad išgėręs buvo. 4 kažkur. Buvo nedagerta, ryte išpylė apie pusę butelio. Namo laikas, kitą dieną važiavo, autobusu. Iš (duomenys neskelbtini) iki Molėtų vežė D. tėtis. Jis buvo, pora šašlykų paėmė ir išvažiavo, (duomenys neskelbtini) skirtumas nuo tėčio. Pažįsta tris metus, susipažino per Messenger. Kiekvieną mėnesį atvažiuodavo su dukra ir su sūnumi. Toks nutikimas pirmą kartą. Vaikai norėdavo pas jį važiuoti, kad ten gamta. Kalbėjosi su B.-Z. Gerai atsimena, ką jai pasakojo. Gal palietė žandą, bet nematė. Tikrai nemušė, ji viską puikiausiai atsimena. Buvo, kad verkė, bet kad trenktų, nebuvo. Kai pas D. buvo, G. nesakė, kad muštų, tik kai išlipo iš autobuso, tai klausė ar sakyti, kad mušė, sakė, kad nesakyk. Visą kelionę jai nesakė. Po 11 dienų kalbėjo. Ji sakė kitaip, gal kai paėmė už pečių, bet, kad bukvališkai trenktų, ji nematė. Kai jai trenkė, tai matė. Vieną kartą pas ją namuose susipyko, bet tik jai dovanotą grandinėlę nutraukė, kaimynai sakė, kad smaugė. Jį išvežė, paklausė ar rašysi pareiškimą, pasakė, kad nerašys. Ir dabar jai kiek kartų policiją kvietė. Tris kartus. Dėl vagystės gal spalį, kur jai padovanojo grandinėlę. Policija pasakė tirpalą pasidaryti, pareigūnai juokėsi. Ką ji žino ar tikras auksas, netikrino, reikia jo klausti. Dabar irgi reikės. Per sūnaus gimtadienį išgėrė ir iškvietė, jie telefonu kalbėjo. Jeigu telefono nepakelia, gauna atsaką. Dukra buvo pas vyro močiutę. Per naujus metus iškvietė ir pūtė. Pripūtė 0,18 ar kiek ten. Dabar susirašinėja, bet užvakar neberašė, tik šiandien 2 val. nakties skambino, bet nekėlė, naktį ji miega. Namuose, kambaryje sudavė. Matė G.. Beveik užmiginėjo, bet pabuvo, kai pradėjo garsiai rėkti. Taip, vienas kambarys ir virtuvė. Ji užmigusi nebuvo, kietai miega, dar nebuvo užmigusi. Širdutes pamatė. Pasisakė, ko neparodė. Po smurto lėkštes daužė, kad nusiramintų. Skaudėjo. Nerašė nei pareiškimo. Pati nusprendė, niekur nesikreipė, žinojo, kad teistas, jis kalėjime sėdėjo, kai susipažino. Buvo mažai jam likę. Buvo lygtinai išėjęs su apyranke, kai susitiko. Nesikreipė, nenori gyvenimo sugadinti. Ant dukros parodo, kai D. paėmė už pečių. Ir nuėjo už pečių. G. pradėjo verkti, matė įvykį. Paėmė už pečių, sakė neverk, čia mano ir mamos reikalas. Rankomis paėmė už pečių. Parodo. Ką žinau, jeigu piktas, kokia pas jį agresija. Ji nematė, kad sudavė. Paskui namuose kalbėjo, ji pečiais maigo ir neatsako nieko. Šita tema nekalba išvis. Jai nesakė, ji visą kelią kalbėjom su dukra. Gal G. pyktis, kad jai trenkė. Jeigu trenktų, pasakytų, bet kai nematė, kam jai meluoti. Gal veidą palietė. Gal kai pečius. Nematė ji. Kai buvo už pečių, gal ir palietė veidą, bet kad trenktų. Kai atvažiavo į (duomenys neskelbtini), stotyje išlipo, broliui pasakė, kad D. trenkė į veidą, klausė mama kaip, pasakė, kad nematė. Viskas matosi. Matytų, jeigu būtų prie G. pajudėjęs, nežinojo, kad lėkštės einu paimti. Jis pradėjo rėkti, kad kiti jai širdutes stato, ji pradėjo sakyti, kad ne jai, pasakė, kaip įrodysi. Žodinis konfliktas, garsus. Įsiaudrino, sėdėjo, priėjo, trenkė. Vienas smūgis. Tęsėsi konfliktas, prie G. priėjo, kad neverktų. Iki to konflikto, ji irgi buvo prigulusi prie G.. Atsikėlė, kai pradėjo rėkti, pradėjo aiškintis, G. liko gulėti lovoje. Ne, ji visą laiką lovoje sėdėjo. Kai jai trenkė, tada rėkė, kad D., mamos nemušk. Nes pamatė, kad trenkė, pradėjo rėkti. Blogi santykiai. Buvo, kai susipažinom, gal ir nieko, bet kai visada girtas, vaikai supyko. V., E., sako, tavo gyvenimas, nesikišime, bet pradėjo jiems nesąmones rašinėti, supyko. Buvo atleidę, bet eilinis užgėrimas. Jie abu paklausė kas yra, bet nelietė. Ji tik priklaupusi buvo, paklausė. Nedidelis atstumas. Negulėjo lovoje, žaidė, nemiegojo. Jis pradėjo rėkti, kad kiti tau širdutes stato, ji pradėjo sakyti, kad ne jai, pasakė, kaip parodysi. Žodinis konfliktas, garsus. Įsiaudrino, sėdėjo, priėjo, trenkė. Vienas smūgis. Tęsėsi konfliktas, prie G. priėjo, kad neverktų. Jai balsas, kai nepatinka, padeda ragelį ir nebekelia. Jis sako, kad ji klysta. Žino, kad parduotuvę apvogė. Kiek kartų sakė, kad koduotųsi. E. sakė, kad užsikoduotų. Aptinusi buvo ir mėlynė matėsi. Gal daugiau nei savaitę truko. Ėjo į darbą, direktorė juokėsi, kad kas atsitiko. Ji pasakė, kad jai trenkė.

Liudytoja V. M. parodė, kad kažką daugiau papasakoti negali, ką sužinojo pokalbio metu su nepilnamete, išdėstyta pranešime. Dabar nepasakys, jau nemažai laiko praėjo, apklausė jos seserį V., paskui bendravo su nepilnamete. Jai tenka medžiagos su nepilnamečiais. Mano, kad vaikas nefantazavo. Matosi, kada vaikas bando fantazuoti, matosi, kad įvykis buvo, matėsi, kad nefantazuoja. Šeima asociali. Yra su alkoholiu problemų. Kad ji galėjo pakeisti savo nuomonę, mano, kad įtaka galėjo būti padaryta. Yra tekę su nepilnamečiais bendraujant, kad pakeičia nuomonę. Mano, kad gali būti įtaka padaryta. Tuo metu mano, kad buvo nuoširdi. Tada gal mama net nežinojo, kad ji į policiją atvyks. Su mama negalėjo atvykti, kvietė su seserimi, gali būti, kad mama net nežinojo, kad vaikas su policija bendraus. Ji neapklausinėjo, tik bendravo. Ne nuotoliu, gyvai jos kabinete. Jeigu taip nurodyta tarnybiniame, tai taip ir buvo. Ji jai atrodo ir parodė. Sako, jog lyg ir tą, lyg ir į tą, parodė.

Liudytojas V. S. parodė, kad yra kaltinamojo tėvas. sekmadienis buvo. Jis jo paprašė pavežti jį ir jo moteriškę iš (duomenys neskelbtini) į Molėtus. Moters net veido nematė, pastoviai nuleistais plaukais. Pavežė iki stoties. Su vaiku pavežė. Mergaitė buvo švari, graži, šnekėjo išvien. O ji buvo su šaliku ir plaukai nuleisti. Jis su jais nekalbėjo, atvežė, išleido ir išvažiavo atgal. Jos veido nieko nematė.

2022-08-25 Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 8VSV-879 užfiksuota, kad 2022-08-22 (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centras raštu Nr. 2-604 (1.12 E) pranešė, kad „2022-08-18 buvo gauta informacija, jog D. K. su dukra G. D. buvo išvykusi savaitgaliui pas D. S., gyv. Molėtų raj., kuris būdamas neblaivus galimai smurtavo prieš D. K. ir jos nepilnametę dukrą G. Lankymosi metu ant D. K. veido matėsi mušimo žymės ir ji pripažino, jog yra sumušta. tačiau į policiją kreiptis atsisakė. Pasak D., sugyventinis dukros G. nelietė, tačiau mergaitė savo seseriai V. V. pasakojo, jog mamos draugas D. trenkė jai per veidą“. (t. I, b.l. 4).

2022-08-25 Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 8VSV-879 19 punkte užfiksuota, kad su D. K. bendrauta 2022-08-24 VTAS patalpose apie 9 val. D. teigia, kad ji praeitą savaitę buvo pas draugą (duomenys neskelbtini) pasisvečiuoti. Tos pačios dienos vakare D. S. iš pavydo smurtavo prieš ją. Pasak D., tuo metu draugas buvo neblaivus. Pasak D., dukra buvo šalia ir matė smurtą, prašė D. „nemušk mamos“. D. teigia, kad G. D. vieną kartą trenkė delnu per veidą, teigia mėlynės nebuvo. Pasak mamos, dukra tuo metu buvo išsigandusi, jos abi apsikabinusios verkė. (t. I, b.l. 9).

2022-09-26 tarnybiniame pranešime DĖL BENDRAVIMO SU G. D. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate pradėta medžiaga Nr. M-1-01-56626-22, pagal LR BK 140 str. 3 d. 2022-09-26, medžiagos tikslinimo metu, dalyvaujant seseriai V. V., bendravo su nepilnamete G. D., kuri papasakojo, kad su motina D. K. svečiavosi pas motinos draugą D. Užgirdo, kad konfliktuoja jos motina su D. ir ji atsibudo. Matė, kaip motinos draugas trenkė per veidą mamai, tuomet G. atsikėlė ir nuėjo prie mamos, kad ją apgintų. Tuo metu D. delnu trenkė mergaitei į dešinės pusės veido sritį. Mergaitei buvo suduota vieną kartą. Jai skaudėjo, nes G. verkė. Mergaitė taip pat sakė, kad motina jai nurodė, jog policijai nesakytų apie tai, kad D. trenkė G. per veidą. Paklausus, ar motina iki šiol palaiko ryšius su šiuo vyriškiu, G. pasakė, kad girdi, kaip mama kiekvieną dieną telefonu bendravo su D. Pokalbio metu G. jautėsi ramiai, nepilnametei mergaitei bendravimas jokio streso nesukėlė, ji noriai atsakinėjo į klausimus. Taip pat papasakojo, kad šiuo metu ji mokosi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), noriai eina (duomenys neskelbtini). (t. I, b.l. 30).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus, daro išvadą, jog dėl mažametei nukentėjusiajai G. D. sukelto fizinio skausmo kaltinimas D. S. visiškai pasitvirtino ir jo padaryta veika kvalifikuotina pagal LR BK 140 straipsnio 3 dalį, nes kaltinamasis 2022 m. rugpjūčio 13 d. apie 22 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą delnu sudavė mažametei G. D. į skruostą, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai G. D.fizinį skausmą, po ko ji pradėjo verkti.

Kaltinamasis dėl sukelto fizinio skausmo G. D. neprisipažino. Paaiškino, jog galimai tik ją pastūmė, kai konfliktavo su D. K. ir ją mušė.

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir su jais susijusių pagrįstų išvadų darymas yra nuosprendį priimančio teismo prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie gauti teisėtu būdu, laikytini įrodymais ir ar jie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Aptartos BPK normos atskleidžia išskirtinę teismo kompetenciją daryti išvadas, kurie bylos duomenys atitinka visas įstatymų nuostatas ir turi įrodomąją vertę, ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

Nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė kyla tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms, tarp jų ir nukentėjusiajam sukėlus fizinį skausmą. Pažymėtina, kad skausmas yra išimtinai subjektyvus pojūtis, kurio išmatuoti ar kitaip objektyviai įvertinti neįmanoma, todėl baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą galima tik nustačius, jog kaltininkas neabejotinai atliko įstatymo dispozicijoje nurodytus veiksmus, kurie pripažįstami kaip neabejotinai sukeliantys fizinį skausmą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse ne kartą pažymėjo, kad toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-5/2014).

Nukentėjusioji G. D. apie tai, jog jai kaltinamasis delnu sudavė per veidą, pasiskundė motinai, kuri tai patvirtino teisiamojo posėdžio metu. D. K. paaiškino:“ Kai pas D. buvo, G. nesakė, kad muštų, tik kai išlipo iš autobuso, tai klausė ar sakyti, kad mušė, sakė, kad nesakyk“. Taigi, nukentėjusioji, išlipusi iš autobuso, motinai pasiskundė, jog ją kaltinamasis sumušė, tačiau motina patarė jai to niekam nesakyti. Akivaizdu, jog vaikas, būdamas smurtautojo namuose, bijojo tai pasakyti ir tik atsivėrė motinai saugioje vietoje, kai jos pasiekė savo namus (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji, kad kaltinamasis jai sukėlė fizinį skausmą, paaiškino ikiteisminio tyrimo teisėjai ir teisiamojo posėdžio metu. Be to, tai užfiksuota 2022-08-25 Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 8VSV-879. Šioje anketoje pati D. K. paaiškino, jog matė, „kad G. D. vieną kartą trenkė delnu per veidą, teigia mėlynės nebuvo“ (t. I, b.l.9).

Liudytoja I. B.-Z. apklausta ikiteisminio tyrimo metu, (t. I, b.l.73-74), ir teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog jai D. K. pasakojo, kad kaltinamasis D. S. G. vieną kartą trenkė per veidą.

Liudytoja N. J. paaiškino, jog jai nukentėjusioji pasakojo, kad jai kaltinamasis vieną kartą sudavė per veidą.

Liudytoja V. V. taip pat patvirtino, jog jai nukentėjusioji pasakojo, kad jai vieną kartą delnu per veidą sudavė kaltinamasis.

Nagrinėjamu atveju sukelto fizinio skausmo faktą nukentėjusioji G. D. nurodė ikiteisminio tyrimo teisėjai, VTAS pareigūnėms ir tyrėjai. Fizinio skausmo faktą taip pat patvirtina ir tai, jog po patirtų smurtinių veiksmų, kai nukentėjusioji atsidūrė saugioje aplinkoje, ji pranešė motinai ir seseriai. Po šio pasipasakojimo seseriai ir buvo pradėta vaiko situacijos vertinimo anketa, o galiausiai ir ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui. Todėl tai, kad nukentėjusioji G. D. dėl smurtinių kaltinamojo veiksmų juto fizinį skausmą, abejonių nekyla. Būtina pastebėti ir tai, jog fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas, todėl objektyvesnių įrodymų dėl fizinio skausmo sukėlimo, be tiesiogiai įvykyje dalyvavusių kaltinamojo ir nukentėjusiosios bei iš karto po įvykio, kai vaikas jau buvo saugioje aplinkoje, girdėjusiu apie įvykį iš nukentėjusiosios liudytojų, nagrinėjamu atveju ir negali būti (pvz., negali būti atlikta teismo medicinos ekspertizė), be to, sprendžiant, ar yra pagrindas patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, galiojantys teisės aktai nenustato pareigos dėl mažamečiam nukentėjusiajam sukelto fizinio skausmo, kreiptis į specialistus dėl tokios ekspertizės atlikimo, o pagal BPK 28 straipsnio 2 dalį nukentėjusysis turi teisę, tačiau ne pareigą teikti įrodymus. Beje, vien tik fizinio skausmo sukėlimo faktui konstatuoti specialių žinių iš esmės ir nereikia, kai kitų byloje esančių objektyvių duomenų šiam nusikaltimo požymiui nustatyti yra pakankamai. Nagrinėjamu atveju taip ir yra.

Tokiu būdu, visų šių aptartų įrodymų visuma ir jais nustatytos aplinkybės –nukentėjusiosios nuoseklūs bei sutampantys parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos patvirtina liudytojų parodymai, faktas, vienareikšmiai įrodo, jog D. S. panaudojo smurtą prieš nukentėjusiąją G. D. jos nurodytu būdu – jai delnu sudavė per veidą, kas sukėlė jai fizinį skausmą.

Pažymėtina, jog praeityje kaltinamasis D. S. yra penkis kartus teistas už nusikaltimus žmogaus sveikatai : 1. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-03-13 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 str. 1 d. ir 135 str. 1 d. - laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn.; 2. Molėtų rajono apylinkės teismo 2008-07-28 nuosprendžiu pagal BK 138 str. 2 d. 5 p. ir 187 str. 1 d., šio ir 2008-03-13 nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinus - laisvės atėmimu 3 m. 6 mėn.; 3. Molėtų rajono apylinkės teismo 2013-11-22 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 str. 1 d. - 60 parų arešto; 4. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-12-21 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. - 60 parų arešto; 5. 2018-11-15 Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d. - 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausme. Jis yra agresyvios natūros ir visus kylančius ginčus sprendžia išimtinai smurtu. Jam nesvarbu, ar tai yra vyras, ar moteris. Nagrinėjamu atveju jis smurtavo prieš mažametį. Tai parodo, jog kaltinamojo natūra, paveikta alkoholio, degraduoja.

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis D. S. teistas šešis kartus (b.l. 120-156), administracine tvarka baustas (b.l. 157-158), psichiatrinėje ir priklausomybių įskaitoje įregistruotas, tačiau pagal specialisto išvadą Nr.99U-120/2022, jam skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b.l. 171,181), charakterizuojamas neigiamai (b.l. 168), nedirbantis (b.l.160-162), užimtumo tarnyboje neregistruotas (b.l. 165).

Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas recidyvistu.

Nustatydamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str.

Kaltinamasis D. S. teisiamas septintą kartą ir turi teistumą. Jo padaryta veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų kategorijos. Kaltinamasis jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė po 9 dienų, kai 2022-08-03 buvo nuteistas už nusikaltimus nuosavybei ir jam bausmės vykdymas buvo atidėtas, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo gydytis priklausomybės ligas; per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti; per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; paskirti baudžiamojo poveikio priemonę- per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Kaltinamasis nevykdė teismo įpareigojimų nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir 2022-08-13 vartojo alkoholį ir būdamas apsvaigęs smurtavo prieš mažametę.

Kaltinamajam D. S. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas didesnis nei sankcijos bausmės vidurkis. Paskirtoji bausmė LR BK 64 straipsnio tvarka bendrintina iš dalies sudedant su bausme, paskirta 2022-08-03 Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nuosprendžiu.

Kaltinamajam D. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė paliktina iki įsiteisės nuosprendis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297 straipsniu, 301-304 straipsniais, 305 straipsniu, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. S., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą LR BK 140 straipsnio 3 dalyje ir nuteisti vienerių metų 5 mėnesių laisvės atėmimo. Paskirtąją bausmę LR BK 64 straipsnio tvarka iš dalies sudėti su 2022-08-03 Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nuosprendžiu paskirta vienerių metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinę bausmę paskirti du metus 4 mėnesius laisvės atėmimo. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.