Tauragės apylinkės teismo nutartis

2016-10-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-7-761/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-24
Bylos Nr.
II-7-761/2016
Teisminio proceso Nr.
4-42-3-00361-2016-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Osvaldas Briedis
Nukentėjusysis
R. P.
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-7-761/2016Teisminio proceso Nr. 4-42-3-00361-2016-2Procesinio sprendimo kategorija Nr. 2.7.4.7.; 2.14.3. (S)
ŠILALĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. spalio 24 d.Šilalė
Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjas Osvaldas Briedis,sekretoriaujant Virginijai Makarienei,dalyvaujant asmeniui kuriam paskirta administracinė nuobauda E. P.,nukentėjusiajai R. P.,institucijos priėmusios skundžiamą nutarimą atstovei L. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. P. skundą dėl 2016 m. gegužės 19 d. Tauragės vyriausiojo policijos komisariato Šilalės policijos komisariato nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 93N-61027709-16, kuriuo ji nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. P. Tauragės apskrities VPK Šilalės r. policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio vyresniosios specialistės L. B. 2016 m. gegužės 19 d. nutarimu nubausta 42 eurų bauda, už tai, kad ji 2016 m. gegužės 5 d. apie 14.50 val. Šilalės r. sav. Šarkų kaime kelyje Mažeikiai- Plungė – Tauragė, vairuodama automobilį Mersedes Benz C220, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio šviečiant saulei iš priekio, lenkė priekyje važiavusį automobilį Ford Mondeo valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neįsitikinusi, kad priekyje ta pačia eismo juosta automobilio vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę, neapvažiavo sukusio į kairę automobilio iš dešinės pusės arba nepalaukė, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą, dėl ko trenkėsi į kairę pusę sukantį automobilį ir eismo įvykio metu apgadino abu automobilius. Tokiu būdu kaltinama pažeidusi Kelių eismo taisyklių 4, 5, 9, 127, 136, 136.2, 137 punktus ir padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje.

Skundu pareiškėja parašo panaikinti 2016 m. gegužės 19 d. Tauragės vyriausiojo policijos komisariato Šilalės policijos komisariato nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 93N-61027709-16, kuriuo ji nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį. Pareiškėja skunde, rašytiniuose paaiškinimuose nurodė bei teismo posėdžio metu parodė, kad iškart po įvykio, būdama šoko būsenos ji sutiko su kitų eismo įvykyje dalyvavusių asmenų kaltinimais, kad ji kalta dėl kilusio eismo įvykio. Ji 2016 m. gegužės 5 d. vyko iš Šilalės į Klaipėdą. Apie 14.50 val. ties Šarkų kaimu pamatė priekyje lėtokai važiuojantį automobilį. Priekyje nesimatė jokio kelio ženklo apie artėjimą prie sankryžos su šalutiniu keliu. Kelio ženklinimo linija buvo punktyrinė, saulė jos neakino kelias buvo tiesus, matomumas buvo geras. Priekyje važiuojantis automobilis nerodė posūkio ženklo, nešvietė ir „stop“ signalas dėl ko ji negalėjo suprasti apie priekyje važiuojančio automobilio ketinimus atlikti kokį nors manevrą. Įsitikinusi, kad lenkti yra saugu likus apie 40-50 metrų iki priekyje važiuojančio automobilio parodė posūkio signalą ir pradėjo lenkimą išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą. Likus iki lenkiamo automobilio apie du metrus pamatė, kad įsijungė kairysis posūkio signalas ir iškart buvo sukama į kairę. Ji bandė sukti į kairę, tačiau išvengti susidūrimo nepavyko ir ji atsitrenkė į Paldauskienės automobilio priekinį kairįjį sparną, savo automobilio dešine puse. Po smūgio jos automobilis vertėsi. Jos greitis lenkimo metu buvo apie 100-110 km/h. Ji nesutinka su policijos pareigūnų nubraižyta įvykio vietos schema, nes ji iškraipo eismo įvykio aplinkybes. Schemoje netiksliai užfiksuota automobilių susidūrimo vieta, netikslus atstumas nuo 35/107 kilometrinio stulpo iki galimai pirminio smūgio. Jai po įvykio išanalizavus automobilių sugadinimus automobilių susidūrimo kampas turėjo būti apie 5-8 laipsniai.

Atsiliepimas

Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariatas atsiliepime į E. P. skundą su juo nesutinka. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėja skunde pateikė ir eismo įvykio aplinkybes įvertino vienpusiškai siekdama išvengti administracinės atsakomybės. Pareiškėja eismo įvykio aplinkybes interpretavo sau naudinga linkme. Policijos pareigūnai atliko objektyvų eismo įvykio tyrimą, kurio pagrindu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Nukentėjusioji R. P. parodė, kad ji 2016 m. gegužės 5 d. važiavo Šilalės Kvėdarnos keliu Šarkų kaimo link. Jos greitis buvo apie 70 km/h. Likus apie 200 metrų iki posūkio į šalutinį keliuką, kur jai reikėjo pasukti ji pasižiūrėjo į veidrodėlius. Matė, kad automobilis buvęs už jos važiavo maždaug už 150 metrų atstumu iš paskos. Likus iki posūkio apie 100 metrų ji įjungė posūkio signalą, bet nepažiūrėjo ar kas iš paskos važiuoja. Likus 20 metrų iki posūkio priartėjo prie vidurio linijos, atidžiai pasižiūrėjo, mašinų nebuvo, darė manevrą ir pajuto smūgį. Smūgio metu posūkis jau buvo atliktas pilnai, mašina stovėjo 90 laipsnių kampu važiavimo krypčiai. Smūgis buvo į jos automobilio kairįjį priekinį ratą, jos automobilis apsisuko, o E. P. vertėsi per jos automobilį. Šioje vietoje jokių ženklų apie kelių susikirtimą nebuvo, keliukas į kurį ji turėjo pasukti yra miško keliukas. Ji važiavo apie 70 km/h greičiu, po to važiavo laisva eiga, o stabdyti ji pradėjo likus iki pasukimo vietos apie 20 metrų. Dėl eismo įvykio pagal ją yra kalta E. P., nes ji važiavo dideliu greičiu ir matomai nepastebėjo posūkio signalo.

Liudytojas D. G. parodė, kad jis 2016 m. gegužės 5 d. dirbo su M. S.. Apie 15 val. grįžtant iš Kvėdarnos pastebėjo eismo įvykį, nors dar jokio pranešimo nebuvo gavę. Jis priėjo prie E. P. ji sakė, kad ji skubėjo, matė priekyje važiuojančią automašiną, kuri važiavo lėtai, o kai pamatė posūkio signalą jau buvo vėlu. R. P. jam aiškino, kad ji važiavo lėtai, prieš sukant į keliuką ji persirikiavo prie vidurio linijos ir kai beveik buvo atlikusi posūkio manevrą įvyko eismo įvykis. Jis suprato, kad E. P. neįsitikino eismo saugumu lenkė. Ji galėjo nematyti posūkio signalo, nes švietė saulė. Be to dar ir buvo viršytas greitis, nes E. P. automobilis ore vertėsi 2 kartus, siekdamas galu žemę.

Liudytojas K. B. parodė, kad jis 2016 m. gegužės 5 d. važiavo R. P. automobilyje Ford Mondeo, sėdėjo gale už vairuotojos. R. P. kelyje važiavo apie 70 km/h greičiu, o prieš sukant apie 40 km/h greičiu. Ar buvo įjungtas posūkio signalas nematė. E. P. sakė, kad ji yra kalta nepastebėjo posūkio signalo, nes švietė saulė.

L. Z. B. parodė, kad jis 2016 m. gegužės 5 d. važiavo R. P. automobilyje Ford Mondeo, sėdėjo automobilio gale už keleivio. Važiavo apie 60-70 km/h greičiu, ar vairuotoja rodė posūkį jis nežino. Jis pajuto smūgį, kai jų automobilio priekis buvo jau prie kelkraščio. Iš kur atsirado automašina, kuri trenkėsi į juos jis nežino.

Liudytojas L. P. parodė, kad jis 2016 m. gegužės 5 d. po pietų važiavo su mamos vairuojamu automobiliu, sėdėjo priekyje keleivio vietoje. Matė, kad mama prieš sukdama parodė posūkio signalą, suko ir pajuto smūgį. Atvažiuojančios iš galo automašinos nematė. Važiuojant tiesiai važiavo apie 70 km/h greičiu, prieš posūkį pradėjo lėtėti. Mašina jau buvo pasisukusi į kairę kai pajuto smūgį.

Liudytojas S. P. parodė, kad 2016 m. gegužės 5 d. apie 15 val. paskambino dukra ir pasakė, kad buvo eismo įvykis. Nuvyko į įvykio vietą. Pareigūnas D. G. pasakė, kad įvykio kaltininkas yra aiškus. Tačiau jam apžiūrėjus įvykio vietą kilo abejonių dėl dukros kaltės. Pareigūnai netiksliai nubraižė įvykio vietos schemą, todėl su pareigūnais dar kartą nuvyko į įvykio vietą. Bet schema buvo nubraižyta neteisingai, schemoje neteisingai buvo nurodyti atstumai susidūrimo vietos.

2016 m. rugsėjo 5 d. Nr. 11K- 265(16) autotechninės ekspertizės aktu nustatyta, kad eismo įvykio metu pagrindiniame kelyje lenkimo manevrą vykdęs ir kairiąja, priešpriešine eismo juosta važiavęs automobilis „Mersedes Benz C220“, priekiniu dešiniuoju kampu ir dešiniojo šono priekine dalimi slystamai atsitrenkė į neprivažiuojant važiuojamųjų dalių sankirtos manevrą į kairę vykdžiusio ir į kairiąją kelio pusę, priešpriešinę eismo juostą įvažiavusio automobilio „Ford Mondeo“ kairiojo šono priekinę dalį. Susidūrimo smūgio metu nuo automobilio „Ford Mondeo“ buvo atidalintas priekinis kairysis ratas su jo pakabos detalėmis. Automobilių susidūrimas įvyko kairėje kelio pusėje, priešpriešinėje eismo juostoje, tikėtina, prieš pat susidūrimą automobiliui „Mersedes Benz C220“ važiuojant apie puse savo pločio išvažiavus kairiau kairiojo važiuojamosios dalies krašto, tai yra dešinuoju šonu esant apie 0,9 m. atstumu nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto, o manevrą vykdžiusiam automobiliui „Ford Mondeo“ įvažiavus į kairiąją kelio pusę, priekiniu kairiuoju kampu esant ne mažesniu kaip 0,9 m atstumu nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto.

R. P. privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nesudaryti kliūčių jų eismui, prieš sankryžoje vykdydama posūkio į kairę manevrą privalėjo iš anksto rodyti įspėjamąjį posūkio signalą, iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi kairiojo krašto, prieš keisdama važiavimo kryptį, privalėjo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią kitiems eismo dalyviams, tai yra lenkiančiai transporto priemonei, manevrą vykdyti taip, kad jos vairuojam transporto priemonė įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą išr išvažiuodama iš jos neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje.

E. P. privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nesudaryti kliūčių jų eismui, prieš pradėdama lenkimo manevrą privalėjo įsitikinti, kad tai nė vienas iš važiuojančių paskui jį vairuotojų nepradėjo jo lenkti, transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo, lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiniais atvažiuojančioms transporto priemonėms, baigdama lenkti ji galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydama lenkiamai transporto priemonei, lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės, iš anksto prieš pradedant lenkimo manevrą rodyti įspėjamąjį posūkio signalą, jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodė kairįjį posūkio signalą ir buvo persirikiavęs posūkiui į kairę manevrui, privalėjo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojanti transporto priemonė atlaisvins eismo juostą, lenkimo manevro metu lenkiamam automobiliui vykdant manevrą į kairę sudarius kliūtį jos vairuojamam automobiliui, tai pastebėjusi, privalėjo stabdyti transporto priemonę.

Ekspertizės akte nurodyta, kad E. P. veiksmai techniniu požiūriu būtų tiesioginiame priežastiniame su šiuo eismo įvykio kilimu tuo atveju jeigu „Ford Mondeo“ vairuotojai R. P. iš anksto rodant kairįjį posūkio signalą ir pasitraukus prie kairiojo eismo juostos krašto posūkio manevras buvo pradėtas automobiliui „Mersedes Benz C220“ važiuojant dešine kelio puse.

R. P. parodė, kad ji posūkio signalą parodė likus iki posūkio apie 100 metrų. E. P. tvirtina, kad automobilis „Ford Mondeo“ vairuojamas R. P. visą laiką važiavo arčiau vidurio linijos, o posūkio signalą parodė likus keliems metrams iki posūkio, o tuo metu ji jau buvo išvažiavusi į kairiąją kelio pusę ir jau atlikinėjo lenkimo manevrą. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad R. P. posūkio į kairę manevrą pradėjo E. P. važiuojant dešine kelio puse. Nė vienas iš teisme apklaustų liudytojų negali nurodyti kur važiavo automobilis „Mersedes Benz C220“ tuo metu, kai posūkio į šalutinį kelią pradėjo R. P.. R. P. nurodo, kad posūkio signalą jį pajungė likus apie 100 metrų, E. P., kad likus keliems metrams, L. P. parodė, kad R. P. parodė posūkį ir suko į keliuką. Todėl byloje nėra objektyvių duomenų apie tai kada R. P. parodė posūkio į kairę signalą. Kita vertus posūkio rodymas nesuteikė R. P. važiavimo pirmumo teisės.

Iš R. P. parodymų matosi, kad ji prieš atliekant posūkį iš paskos važiuojantį automobilį matė už maždaug 150 metrų. R. P. prieš sukdama į kairę privalėjo įsitikinti, kad tai daryti yra saugu, tai yra įsitikinti, kad būtent tuo metu, kai ji atliko posūkį nėra ją lenkiančių automobilių. Iš nagrinėjamo eismo įvykio matosi, kad R. P. nepastebėjo ją lenkiančio E. P. automobilio, darė posūkį į kairę išvažiavimui į šalutinį kelią, kuris nebuvo pažymėtas kelio ženklu ir ženklinimo linijomis, kad tai susikirtimas su šalutiniu keliu. Todėl R. P. nesilaikė visų atsargumo priemonių, vykdydama posūkio į kairę manevrą, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nedavė kelio ir sudarė kliūtį lenkiančiai transporto priemonei – E. P. vairuojamam automobiliui „Mersedes Benz C220“. Tokie R. P. veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu.

Administracinio teisės pažeidimo byloje asmens padariusio pažeidimą kaltę turi įrodyti institucija surašiusi protokolą. Duomenų, kad E. P. važiuojant dešine kelio eismo juosta R. P. jau buvo pradėjusi atlikti posūkio į kairę manevrą byloje tyrimo metu institucija surašiusi protokolą nesurinko. Tokių aplinkybių nenustatyta ir skundo nagrinėjimo teisme metu.

Esant nustatytoms aplinkybėms 2016 m. gegužės 19 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato nutarimas naikintinas ir byla E. P. nutrauktina, nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p., 302 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti 2016 m. gegužės 19 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 93N-61027709-16, ir administracinio teisės pažeidimo bylą E. P. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį nutraukti.

Nutartis per 7 dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Šilalės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Osvaldas Briedis