Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvoje, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, ankstesni teistumai išnykę, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 186 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. Ž. 2014 m. spalio 10 d., apie 21.00 val., UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiame restorane (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš anksto turėdamas tikslą nesumokėti už suteiktas paslaugas ir žinodamas, kad turi apmokėti padavėjos G. R. atneštą 410 Lt (118,74 Eur) dydžio sąskaitą už jam suteiktas paslaugas, to nepadarė ir tokiais veiksmais apgaule vengė atsiskaityti už suteiktas paslaugas, padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) 410 Lt (118,74 Eur) dydžio žalą.

Šiais savo veiksmais Ž. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 186 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu Ž. Ž. paaiškino, jog viskas galėjo įvykti 2014 m. spalio 10 d. Tą dieną jis atvažiavo į centrą, susitiko su pažįstamu Ž. P., kuris pasiūlė nueiti pasėdėti į kavinę, o gal abu sugalvojo nueiti į kavinę. Kaltinamasis klausė Ž. P., ar šis turi pinigų, o Ž. P. atsakė, kad pinigų turi, paaiškino, jog po kelių valandų jam perduos pinigus pažįstamas. Pats kaltinamasis Ž. P. sakė, jog jis neturi pinigų. Kartu nuėjo į kavinę, esančią Užupyje, pavadinimo neatsimena, galimai (duomenys neskelbtini). Restorane buvo gal 3-4 valandas. Vienu metu nuėjo į tualetą, vėliau užsikalbėjo su vestuvininkais, grįžo prie staliuko, o draugo jau nebuvo. Kai padavėjas paprašė atsiskaityti, neturėjo pinigų, buvo iškviesta policija. Kai padavėjas paprašė apmokėti sąskaitą, bandė skambinti Ž. P., tačiau jis neatsakė, bandė skambinti kitam draugui, tačiau jo nebuvo Vilniuje, siūlė palikti užstatą, pinigus atnešti kitą dieną. Vėliau Ž. P sutikęs nebuvo. Kaltinamasis tvirtino, jog į kavinę nuėjo bendru sutarimu, kas apmokės sąskaitą, pokalbio nebuvo. Paprastai yra taip, kad kas siūlo, tas ir apmoka. Kaltinamasis nurodė, jog maistą ir gėrimus užsakinėjo jis. Jau būdami kavinėje išsiaiškino, kad neturi pinigų, tačiau ir toliau užsisakinėjo maistą ir gėrimus. Buvo įsitikinęs, kad pinigus gaus arba jis, arba Ž. P..

Teisme apklausiama liudytoja G. R. parodė, jog ji dirbo restorane (duomenys neskelbtini) administratore. Kaltinamąjį aptarnavo ne ji. Viskas vyko rudenį, tikslios datos neatsimena, tačiau tuo metu dar veikė lauko terasa. Kaltinamasis į restoraną atėjo su dviem draugais. Vienas iš jų greitai išėjo, o kitas vyras buvo ilgiau. Aptarnaujantis personalas perdavė, jog yra vengiama atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Ji kelis kartus buvo priėjusi prie kaltinamojo, prašė atsiskaityti. Jis sakė, kad atvažiuos draugas ir atveš pinigų. Kaltinamasis painiojosi, vieną kartą sakė, jog atvyks draugas iš užsienio, kitą kartą jau aiškino, jog jis pats atvyko iš užsienio. Kaltinamasis naudojosi telefonu, tačiau iš to, kad jis kalbėjo nesąmones, taip pat atitraukia telefoną, o po to vėl šneka, suprato, jog iš tikrųjų jis kalba su savimi. Kaltinamasis nesiūlė, kaip galėtų atsiskaityti už suteiktas paslaugas, taip pat nereiškė jokių pretenzijų dėl suvartoto maisto bei alkoholio, neprašė paskaičiuoti sąskaitas atskirai.

Apklausiamas teisme liudytojas D. S. parodė, jog Ž. Ž. į restoraną (duomenys neskelbtini) atėjo apie 17-19 val. Vėliau Ž. Ž draugas dingo, jis liko vienas. Vienas restorane buvo apie dvi valandas. Likęs vienas Ž. Ž. maistą ir gėrimus vis tiek užsakinėjo. Pateikus sąskaitą jis paaiškino, kad reikia palaukti, kol atvažiuos draugai ir atveš pinigų. Praėjus pusvalandžiui niekas neatvažiavo, todėl buvo iškviesta policija. Kaltinamasis bandė skambinti telefonu, tačiau kiek liudytojas matė, niekam neprisiskambino, vieną kartą lyg bandė kalbėti, gal kalbėjo su savimi, gal kam prisiskambino. Pretenzijų dėl sąskaitos nereiškė, neprašė paskaičiuoti atskirai.

Iš ataskaitų žiūryklės turinio matyti, kad restorano (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, darbuotoja 2014 m. spalio 10 d., 21.45 val., pranešė, jog klientas nenori atsiskaityti, konfliktas tęsiasi apie valandą. (b. l. 65)

Iš G. R. pareiškimo turinio matyti, jog 2014 m. spalio 10 d. apie 18.12 val. atėjo svečiai, kurie užsisakė maisto, gėrimų už 410 Lt. Visi išsiskirstė, o paskutiniam svečiui pateikus sąskaitą, šis atsisakė mokėti. (b. l. 66)

Iš kvito Nr. (duomenys neskelbtini) turinio matyti, kad pagal sąskaitą už suteiktas paslaugas klientas turi sumokėti 410 Lt. (b. l. 70)

UAB (duomenys neskelbtini) pareiškė 410 Lt dydžio civilinį ieškinį. (b. l. 68) Ikiteisminio tyrimo pareigūno 2014 m. spalio 21 d. nutarimu UAB (duomenys neskelbtini) pripažinta civiliniu ieškovu. (b. l. 71)

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog Ž. Ž. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 186 straipsnio 2 dalyje.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 186 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule kitam asmeniui padarė nedidelės turtinės žalos.

Kaltinamojo Ž. Ž, liudytojų G. R. ir D. S. parodymai patvirtina, jog Ž. Ž., kartu su kitu asmeniu naudojosi restorano (duomenys neskelbtini) teikiamomis paslaugomis, t. y. užsisakė bei vartojo pateiktą maistą ir gėrimus. G. R. pareiškime bei kvite Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti duomenys patvirtina, kad buvo suteikta paslaugų, už kurias turėjo būti sumokėta 410 Lt.

Iš G. R., D. S. bei paties Ž. Ž. parodymų matyti, jog kaltinamasis nereiškė jokių pretenzijų dėl jam pateiktos sąskaitos. Nors Ž. Ž teisiamajame posėdyje nurodė, jog jis siūlė palikti užstatą arba pinigus atnešti kitą dieną, tačiau tokius jo paaiškinimus paneigia G. R. ir D. S. parodymai. Teisiamajame posėdyje liudytojai parodė, kad Ž. Ž. atsisakė apmokėti sąskaitą, teigė, jog pinigus atveš draugas, bandė kažkam skambinti ar tik imitavo skambinimą ir bendravimą telefonu, tačiau kaip būtų galima išspręsti kilusią problemą nesiūlė. Be to, iš vėlesnių Ž. Ž. veiksmų matyti, jog jis nebūtų turėjęs jokių galimybių už suteiktas paslaugas atsiskaityti ir vėliau, kadangi jau 2014 m. spalio 13, 14, 15 ir 16 d. jis padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnyje, t. y. naudojosi kitų viešojo maitinimo paslaugas teikiančių įmonių paslaugomis, tačiau už jam suteiktas paslaugas neatsiskaitė. Pats Ž. Ž patvirtino, jog įvykio dieną jis pinigų neturėjo, taip pat žinojo, kad pinigų neturi ir kartu buvęs asmuo. Čia atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad D. S. parodymai leidžia teigti, jog Ž. Ž. net ir būdamas vienas bei žinodamas, kad neturi pinigų, vis tiek užsakinėjo maistą bei gėrimus. Be to, kaltinamasis net ir supratęs, jog jo pažįstamas išėjo, nesikreipė į restorano darbuotojus, nieko jiems nepranešė, nepaaiškino apie susidariusią situaciją, taip pat jis situacijos nepaaiškino ir paprašius apmokėti sąskaitą. Aptartų aplinkybių visuma aiškiai parodo, jog Ž. Ž. neturėjo jokio ketinimo atsiskaityti už jam suteiktas paslaugas.

Faktą, kad Ž. Ž. neketino ir neturėjo jokios galimybės atsiskaityti už jam suteiktas paslaugas, patvirtina ir tai, jog jis iki šiol už šias paslaugas nėra atsiskaitęs, t. y. nesiėmė jokių veiksmų tam, kad būtų apmokėta sąskaita. Teismas konstatuoja, jog faktas, kad kaltinamasis 2014 m. spalio 13 – 17 d., t. y. neužilgo po aptariamo įvykio, ir vėliau naudojosi kitų viešojo maitinimosi įstaigų paslaugomis, tačiau už jų suteiktas paslaugas taip pat neatsiskaitė, patvirtina, kad Ž. Ž. neturėjo galimybės ir neketino atsiskaityti už restorane (duomenys neskelbtini) jam suteiktas paslaugas, o jo keliama versija, kad pinigus jam galėjo ar turėjo atnešti draugas, yra tik niekuo nepagrįsta gynybinė pozicija. Ž. Ž. teisiamajame posėdyje duotų parodymų, susijusių su ketinimu atsiskaityti už maistą bei gėrimus, teisingumu verčia abejoti ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu jis savo kaltę pripažino, aiškiai nurodė, jog eiti į restoraną pasiūlė būtent jis, taip pat paaiškino, kad yra nusistovėjusi praktika, jog minėtas pasiūlymas reiškia, kad siūlantysis asmuo turi pinigų ir jis apmokės sąskaitą (b. l. 90-91, 96), tačiau teisme Ž. negalėjo paaiškinti, kodėl pakeitė savo parodymus, tuo pačiu, jis iš esmės negalėjo apsispręsti, ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai yra užfiksuoti tinkamai ar ne.

Taigi aptartų faktų visuma, Ž. Ž. elgesys įvykio metu ir po įvykio, akivaizdžiai rodo, kad jis neketino atsiskaityti už restorane (duomenys neskelbtini) pateiktą maistą ir gėrimus, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu (viena iš apgaulės formų), vengė atsiskaityti už suteiktas paslaugas ir savo nusikalstamais veiksmais UAB (duomenys neskelbtini) padarė 410 Lt (118,74 Eur) dydžio žalą. Tokiu būdu jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 186 straipsnio 2 dalyje, t. y. apgaulės būdu padarė nedidelę turtinę žalą UAB (duomenys neskelbtini).

Teismas nenustatė Ž. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalyje, ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnyje. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi – yra tik tada, kai nustatomos abi jos sudedamosios dalys: ir prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, ir nuoširdus gailėjimasis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nagrinėjamu atveju Ž. Ž. ikiteisminio tyrimo metu pripažino esmines jam inkriminuoto baudžiamojo nusižengimo padarymo aplinkybes, tačiau baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme, jis savo kaltę pradėjo neigti, t. y. nurodė, jog už restorane suteiktas paslaugas turėjo atsiskaityti kitas asmuo, o jis neturėjo tyčios padaryti nusikalstamą veiką. Taigi esant aptartoms aplinkybėms nėra jokio pagrindo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad Ž. Ž. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, net ir įvertinus tai, kad jis teisiamajame posėdyje nurodė, kad yra kaltas dėl nusikalstamos veikos padarymo. Teigtina, kad teisiamajame posėdyje Ž. Ž. duotų parodymų turinys iš esmės leidžia konstatuoti, jog jis kaltę padarius nusikalstamą veiką neigia.

Teismo posėdžio metu Ž. Ž. nurodė, jog jis dėl savo veiksmų gailisi. Vis tik toks Ž. Ž. teiginys niekaip nelengvina jo teisinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus (pavyzdžiui, kasacinė nutartis Nr. 2K-68/2013). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad Ž. Ž. nuoširdžiai galisi dėl savo neteisėtų veiksmų, be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad iki ir po nusikalstamos veikos padarymo Ž. Ž. ne kartą buvo baustas administracine tvarka už tai, jog iš anksto žinodamas, kad neturi pinigų ir negalės atsiskaityti už jam pateiktą maistą bei gėrimus, įvairiuose maitinimosi įstaigose užsisakydavo maisto bei gėrimus, už suteiktas paslaugas neatsiskaitydavo. Taigi Ž. Ž teiginys, jog jis gailisi dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, yra vertintinas kaip deklaratyvus, niekaip nelengvinantis jo teisinės padėties.

Skirdamas Ž. Ž bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, kuris yra baigtas ir padarytas tiesiogine tyčia, taip pat padarytos turtinės žalos dydį. Teismas įvertina ir tai, kad Ž. Ž. yra baustas administracine tvarka daugiau nei dvidešimt kartų (pažymėtina, jog didžioji dauguma padarytų pažeidimų iš esmės yra panašaus pobūdžio, kaip ir Ž. Ž. padarytas baudžiamasis nusižengimas, jais tik padaryta mažesnė turtinė žala), nedirba, Vilniaus priklausomybės ligų centre jis yra įrašytas į priežiūros grupę (diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas). Įvertinus anksčiau aptartų aplinkybių visumą, Ž. Ž. yra skirtina griežčiausia Lietuvos Respublikos BK 186 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmė, t. y. areštas. Atsižvelgus į Ž. Ž. asmenybę, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jam nustatytinas maksimalus arešto bausmės dydis, numatytas Lietuvos Respublikos BK 49 straipsnio 3 dalyje. Būtent tokios bausmės paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Į paskirtąją bausmę įskaitytinas Ž. Ž. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014 m. spalio 10 d. 21.55 val. iki 2014 m. spalio 12 d. 09.35 val.

Iš kvito Nr. (duomenys neskelbtini) turinio matyti, kad pagal sąskaitą už suteiktas paslaugas klientas turėjo sumokėti 410 Lt (šiuo metu atitinka 118,74 Eur). Abejonių, kad šią sąskaitą turėjo apmokėti Ž. Ž., nekyla, taip pat nekyla abejonių, kad dėl Ž. Ž. nusikalstamų veiksmų civiliniam ieškovui buvo padaryta 118,74 Eur turtinė žala, kurią kaltinamasis privalo atlyginti. Taigi UAB (duomenys neskelbtini) pareikštas civilinis ieškinys dėl šiai įmonei padarytos turtinės žalos yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307straipsniais,

nusprendžia:

Ž. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 186 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam areštą keturiasdešimt penkioms paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio 2 dalimi, į Ž. Ž. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2014 m. spalio 10 d. iki 2014 m. spalio 12 d. (dvi paras) išbūtą laiką, kas atitinka dvi arešto paras.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje Ž. Ž. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

UAB (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti. Iš Ž. Ž. UAB (duomenys neskelbtini) priteisti 118,74 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.