Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1996-04-16 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 str. 2 d., 271 str. 3 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis D. R. 2007 m. rugsėjo 30 d., apie 4 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), I. L. bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su P. M. metu, sudavė pastarajam nemažiau 4 smūgius rankomis ir kojomis į kaktos dešinę pusę, abi blauzdas, padarydamas poodines kraujosruvas bei 1 kartą dūrė peiliu į nugarą, padarydamas kiauryminę durtinę – pjautinę krūtinės ląstos kairės pusės žaizdą su VI šonkaulio, kairio plaučio ir aortos krūtininės dalies sužalojimu, kas komplikavosi ūmiu vidiniu ir išoriniu nukraujavimu, nuo ko P. M. mirė, t.y. D. R. nužudė kitą žmogų, tuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d.

Be to, D. R. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo, gabeno į butą, (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir iki 2007 m. rugsėjo 30 d. laikė nedidelį kiekį psichotropinių ir narkotinių medžiagų – 0,039 g. metamfitamino su kokaino pėdsakais, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Šiais veiksmais D. R. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 str. 2 d.

Kaltinamasis D. R. parodė, kad 2007 m. rugsėjo 30 dieną su sugyventine I. L. buvo kavinėje, į namus sugrįžo naktį. Kieme sutiko kaimynus, kurie taip pat buvo neblaivūs, pastarieji užėjo į svečius, visi virtuvėje išgėrinėjo. N. M. pasakojo, jog su vyru buvo „svingerių“ vakarėlyje, siūlė prie jų prisijungti ir visiems lytiškai santykiauti. Vienu metu jis išėjo į tualetą, iš paskos užėjo M., norėjo su juo santykiauti. Po to, į vonią atėjo I., teiravosi, kas vyksta ir abu jie vėl grįžo į virtuvę. Jis pasigyrė, kad klube įsigijo miltelių ir, norėdamas pasirodyti, išėmęs juos iš spintelės, pabėrė ant stalo, tačiau jų uostyti niekam nesiūlė. Po to M. vėl jį pakvietė į koridorių, kur ėmė prie jo priekabiauti, siūlė pasantykiauti, pereiti į jos butą, kišo jam tarp kojų savo ranką. Staiga jis išgirdo I. šaukiančią „Dariau padėk“. M. bandė jį sulaikyti, tačiau jis nuėjo į virtuvę ir pamatė, kad M. laiko prirėmęs L. prie šaldytuvo. Priėjęs bandė M. atitraukti, sakė „neužsiimk nesąmonėmis“, bet šis sudavė jam ranka į veidą, po to jie susigrūmė, parkrito ant žemės. Besigrumdami nusirito į kambarį, po to vėl atsirito į virtuvę. M. buvo ant viršaus, besigindamas jis sudavė M. du smūgius. V. M. jį prispaudė prie spintelės, smaugė, todėl jis ranka sugriebė kažkokį daiktą ir juo sudavė M., po ko šis išėjo iš buto, tuo metu buvo be striukės. Tada jis pastebėjo savo rankoje kruviną peilį ir jį numetė ant žemės, nuėjo praustis. Tuo metu išgirdo šaukiančią I., ji buvo šoko būsenoje, sakė, kad laiptinėje negyvas kaimynas, po to išbėgo į gatvę. Buto jie netvarkė.

Nukentėjusioji N. M. parodė, kad 2007 m. rugsėjo 30 d. naktį su vyru taksi grįžo į namus, kieme sutiko R. ir L., pastarieji juos su vyru P. pasikvietė į svečius. Liftu nuvažiavę į 8 aukštą, užėjo į butą, abu su vyru nusirengė striukes, visi sėdėjo virtuvėje. R. atidarė butelį šampano, išpilstė ir pasakęs „tuojau pasitusinsime“, ant stalo išpylė kažkokių miltelių, ėmė sukti iš popieriaus vamzdelį. Šie pasakė, kad tokių dalykų nevartoja. Ji palietė miltelius pirštu ir palaižė, jie buvo kartaus skonio. P. atsistojo ir pasakė „einame namo“ T. R. labai supyko, pasakė „niekur neisi“, griebė P. už marškinių, prasidėjo grumtynės. Ji su I. pasitraukė į koridorių, matė, kad vyrai parkrito ant žemės, nusirito į koridorių, R. buvo ant viršaus, mušė M.. Ji iš koridoriaus matė grumtynes, prašė I., kad ji ką nors darytų ir ši sakė „Dariau baik“. T. R. atsistojo ir nuėjo į virtuvę, o ji pakvietė P., apsirengė ir bandė atrakinti buto duris, kai pastebėjo ant grindų nukritusią banko kortelę, paprašė P. ją pakelti, P. buvo apsirengęs striukę. Tada atsigręžusi pamatė R. su peiliu rankoje ir jie abu iš karto išbėgo į laiptinę. Stovėdama iš lifto išgirdo L. bute kažkokį riksmą, o atsisukusi pamatė krentantį P.. Tuo metu iš buto išėjo R., ji prašė „Dariau padėk“, bet jis kažkur dingo, kaimynai iškvietė policiją. Seksualinio priekabiavimo nebuvo, L. su jos vyru vieni virtuvėje buvo pasilikę, kai ji ėjo į tualetą. Sugrįžusi ji juos rado tebesėdinčius už stalo, konflikto tarp jų nebuvo, L. neprašė R. jai padėti.

Liudytoja I. L. parodė, kad 2007 m. rugsėjo 30 d. apie 2 val. su sugyventiniu D. R. grįžo iš kavinės. Kieme susitiko kaimynus M., jie pasiūlė pabendrauti. Tada visi užėjo į jo (L.) butą, sėdėjo virtuvėje, gėrė šampaną. Kaimynai jiems su R. siūlė lytiškai santykiauti, bet jie atsisakė ir liepė M. eiti namo. Ji buvo girta, todėl visko neprisimena. Pamena, jog vienu metu R. nuėjo į tualetą, o M. jam iš paskos. T. M. pradėjo kabinėtis, kišti rankas jai tarp kojų. Ji liepė nelįsti, pašoko, o M. sugriebė ją, trenkė per veidą ir prispaudė prie šaldytuvo. Ji šaukė pagalbon D. (R.), šis atbėgęs ėmė virtuvėje muštis su M., paskui nusirito į kambarį, koridorių. Ji daugiau nieko nematė, tvarkė išmėtytus daiktus. Vėliau girdėjo iš laiptinės, kaip M. kviečia M. namo. Matė savo bute daug kraujo, galvojo, jog besimušantys vyrai susižalojo. Vėliau laiptinėje pamatė negyvą M., visur buvo daug kraujo. Narkotikų tą naktį jie nevartojo, R. juos pabėrė ant stalo norėdamas pasirodyti, o jai tvarkant virtuvę galėjo narkotikų pakliūti ant rankų.

Liudytojai A. R. ir A. R. parodė, kad 2007 m. rugsėjo 30 d. naktį išgirdo garsią muziką kieme. Iš balkono matė kieme bendraujančius L. su R. ir M.. Vėliau girdėjo triukšmą laiptinėje.

Liudytoja J. J. (duomenys neskelbtini) parodė, kad atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus buvo apklausiamas kaltinamasis R., vykdomas jo parodymų patikrinimas vietoje – įvykio bute D. R. ekspertas apžiūrėjo praėjus maždaug 8 valandoms po įvykio, vizualiai ant jo kaklo mėlynių nesimatė, ji matė jo veide mėlyną dėmę. Apie kraujosruvas ant kaklo kaltinamasis su ja nekalbėjo. Įvykio bute stovint koridoriuje, gerai matosi virtuvė. Visos kaltinamojo parodymų patikrinimo vietoje metu nurodytos aplinkybės užfiksuotos video juostoje, jomis reikėtų vadovautis,

Liudytojas T. S. parodė, kad M. pažinojo daug metų. M. buvo stiprus, gero būdo, nekonfliktiškas žmogus. 2007-09-30 jis su M. buvo klube, grįžo naktį apie 4 val. taksi automobiliu į namus. Pirmieji prie savo namų išlipo M.. Jis išlipo atsisveikinti, kieme susitiko M. kaimynus.

Liudytoja I. D. parodė, kad artimai bendraudavo su R. ir L., yra pastarosios vaiko krikšto motina. 2007 m. rugsėjo 30 d. ryte paskambino I. ir prašė atvažiuoti į Baltupių plentą, ji verkė, buvo isteriška. Nuvažiavusi į nurodytą vietą rado I. su R., abu buvo sumušti, ant R. kaklo matėsi raudoni dryžiai.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo seka, kad 2007-09-30 bute (duomenys neskelbtini), rastas ir paimtas peilis, suteptas kraujo dėmėmis, panašiomis į kraują. Panašių dėmių rasta kitose buto vietose bei ant baldų. Namo 8 aukšto laiptinėje rastas P. M. lavonas (t.1, b.l. 3-41)

Iš teismo medicinos specialisto išvados seka, kad P. M. mirė nuo kiauryminės durtinės – pjautinės krūtinės ląstos kairės pusės žaizdos su IV šonkaulio, kairio plaučio ir aortos krūtininės dalies sužalojimų, sukėlusių ūmų vidinį ir išorinį kraujavimą. P. M. lavone nustatyti sužalojimai: kiauryminė – durtinė pjautinė krūtinės ląstos kairės pusės žaizda užpakalinėje pažastinėje linijoje su IV šonkaulio, kairio plaučio ir aortos krūtininės dalie sužalojimu, sukėlusiu ūmų vidinį ir išorinį kraujavimą. Šis sužalojimas padarytas plokščiu, vienašmenių savybių duriančiu – pjaunančiu įrankiu, turėjusiu neaštrų smaigalį ar smaigalio zonos ašmenis ir išreikštas penties briaunas. Sužalojimas padarytas neilgai trukus iki mirties ir vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje ir abiejose blauzdose. Šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, paros bėgyje iki mirties ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. P. M. lavono kraujyje rasta 2,40 proc. (promilės), šlapime 2,91 proc. (promilės) etilo alkoholio. Apžiūrint drabužius, kuriais buvo aprengtas P. M., striukės ir marškinių kairėje pusėje aptikti pažeidimai (t. 1, b.l. 76-85).

Be to, specialisto išvadoje Nr. 140-10553-III-2367 nurodyta, jog ant peilio Nr. 4 geležties rastas žmogaus kraujo genotipas sutampa su P. M. genotipu (t.1, b.l. 51-61).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvadoje nurodyta, kad baltos spalvos nevienalytės medžiagos iš trijų mėgintuvėlių, 2007-09-30 įvykio vietos apžiūros metu rastos bute, (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurios masė yra 0,039 g. Ant plastikinio maišelio, 2007-09-30 įvykio vietos apžiūros metu rasto bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vidinių paviršių rasti psichotropinės medžiagos – metamfetamino pėdsakai. Ant baltos spalvos popieriaus fragmento su rankraštiniu tekstu „Hanza...“, 2007-09-30 įvykio vietos apžiūros metu rasto bute, (duomenys neskelbtini), paviršių rasti psichotropinės medžiagos metamfetamino ir narkotinės medžiagos – kokaino pėdsakai. Ant juodos spalvos medžiaginės rankinės, 2007-09-30 įvykio vietos apžiūros metu rastos bute, (duomenys neskelbtini), vidinių paviršių rasti psichotropinės medžiagos – metamfitamino ir narkotinės medžiagos – kokaino pėdsakai. I. L. dešinės ir kairės rankų nuoplovose narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų nerasta. A. I. L. dešinės ir kairės rankų nagų nuokarpų rasti psichotropinės medžiagos ir narkotinės medžiagos – kokaino pėdsakai (t. 1, b.l. 64-70).

M.Romerio universiteto ekspertinio skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad N. M. padaryta poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, kairiame sėdmenyje, dešinėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti kietų bukų daiktų poveikyje. Poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje padarytos paros bėgyje iki apžiūros 2007-10-07. Poodinės kraujosruvos žaste, kairiame sėdmenyje padarytos 3-10 dienų iki apžiūros 2007-10-07 laikotarpyje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai kiekvienas kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 135-138).

Asmens blaivumo testas parodė, kad 2007-09-30 7 val. 12 min. pas N. M. rasta 0,86 promilės alkoholio (t. 1, b.l. 134).

M.Romerio universiteto ekspertinio skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad I. L. padaryta poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, dešinėje plaštakoje; odos nubrozdinimas dešinėje klubinėje srityje; muštinė žaizdelė apatinės lūpos gleivinėje. Sužalojimai padaryti kietų bukų daiktų poveikyje paros bėgyje iki apžiūros. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 106-108).

Asmens blaivumo testas parodė, kad 2007-09-30 9 val. 31 min. I. L. aptikta 1,51 promilės alkoholio.

Specialisto išvadoje nurodyta, kad I. L. šlapime rasta 1,12 promilės etilo alkoholio. Šlapime opijatų ir amfetaminų nerasta (t. b.l. 109-110).

Teismo medicinos specialistas D. R. apžiūrėjo 2007-09-30 13 val. 05 min. Iš specialisto išvados matyti, kad D. R. kūne nustatyti sekantys sužalojimai: kraujosruva dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimai kairiame skruoste, kairėje alkūnėje, dešinėje šlaunyje, abejuose keliuose, abejose pėdose. Sužalojimai padaryti kietų bukų daiktų poveikyje, paros bėgyje iki apžiūros. Sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai kiekvienas kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Pjautinių žaizdų rankose, kurios galėjo būti padarytos savigynos metu, D. R. kūne nerasta (t. 2, b.l. 77-80).

Asmens blaivumo testas parodė, kad 2007-09-30 9 val. 27 min. pas D. R. aptikta 2, 9 promilės alkoholio (t. 2, b.l. 70).

Teismo posėdyje D. R. apžiūrą atlikęs teismo medicinos gydytojas D.Fomin patvirtino anksčiau išdėstytą išvadą. Atsakydamas į klausimus paaiškino, jog kraujosruvos ant sužaloto asmens išryškėja tuoj pat, tačiau gali išryškėti ir po 6-8 valandų. Apžiūrint D. R. visi nustatyti sužalojimai buvo užfiksuoti išvadoje, kraujosruvų ant kaklo nesimatė, todėl jos ir neužfiksuotos. Kaltinamojo apžiūra buvo atlikta laikantis visų reikalavimų.

Sutinkamai su BPK 276 str. 1 d. 3 p. taisyklėmis, siekiant išsiaiškinti esančius prieštaravimus, teismo posėdyje buvo perskaityti kaltinamojo D. R., nukentėjusiosios N. M. ir liudytojos I. L. parodymai, jų duoti ikiteisminio tyrimo metu.

D. R., apklaustas įtariamuoju, pirminėje apklausoje parodė, kad prisipažįsta dėl jam pareikšto įtarimo visiškai. 2007-09-30 kartu su savo sugyventine I. L. nakties metu sugrįžo į I. L. priklausantį butą(duomenys neskelbtini). Namo (duomenys neskelbtini), kieme jie susitiko su gyvenančiais toje pačioje laiptinėje žmonėmis - vyru ir žmona, su kuriais tik pasisveikindavo. Iš pareikšto įtarimo sužinojo, kad tai P. M., jo žmonos vardo nežino. Kylant liftu kažkuris iš M. pasisiūlė užeiti pas I. L. į svečius. Jau bute M. pasakė, kad ji ir jos vyras dalyvauja „svingerių“ vakarėliuose, kuriuose apsikeičiama partneriais ir pasiūlė jam atlikti lytinį aktą su ja, o jos vyras atliktų lytinį aktą su I. L.. Jis atsisakė pasiūlymo ir iš koridoriaus, kur kalbėjosi su M., ėjo į virtuvę, kurioje buvo I. L. ir P. M.. Virtuvėje pamatė, kad Inesa stovi nugara P. M. priremta prie šaldytuvo. Susierzino, liepė M. eiti į namus. Tačiau pastarasis smogė jam į veidą, apdraskydamas voką. Neprisimena, ar sudavė smūgį P. M., kaip sugriebė peilį ir dūrė juo jam (t. 2, b.l. 8-10).

Kitos apklausos metu jis parodė, kad visiškai prisipažįsta nužudęs P. M., tačiau tą padarė netyčia, nužudyti nenorėjo. P. M. dūrė dideliu virtuviniu peiliu juoda rankena. Balti milteliai aptikti įvykio vietos apžiūros metu bute, (duomenys neskelbtini), yra kažkokie narkotikai, kuriuos seniai įsigijo klube iš nepažįstamo asmens. Įsigijo žinodamas, kad tai narkotikai. Prisiminė, kad juos turi, kai pas I. L. bute svečiavosi kaimynai. Susisuko vamzdelį, kaip buvo matęs darant kino filmuose. Nepamena, ar kas nors iš svečių, ar I. L. tuos narkotikus uostė, nes tą vakarą buvo gėręs alkoholio. Dėl P. M. nužudymo gali papildyti, kad įvykus grumtynėms su P. M. pagriebė peilį ir nesitaikydamas į konkrečią vietą dūrė P. M. (t. 2, b.l. 12-13).

Apklaustas įtariamuoju papildomai D. R. parodė, kad dėl jam pareikšto galutinio įtarimo prisipažįsta iš dalies, nes pripažįsta savo kaltę nužudžius P. M., tačiau taip pasielgė gindamas I. L. bei gindamasis pats nuo P. M.. Narkotikus turėjo savo reikmėms ir tuo pasigyrė atėjusiems į svečius M. bei papylė narkotines medžiagas ant stalo, tačiau vartoti jų nesiūlė nei M., nei I. L.. Tuoj po įvykio buvo apžiūrėtas teismo medicinos eksperto, tačiau nebuvo užfiksuotos visos mėlynės, kurios po grumtynių su M. atsirado tik praėjus porai dienų. Sulaikius buvo užfiksuotas alkoholio kiekis, nes po nužudymo išgėrė 0,5 talpos butelį stipraus alaus, todėl alkoholio rasta daugiau, nei buvo nusikaltimo padarymo metu (t.2, b.l. 16-17).

Parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu D. R. parodė, kad 2007-09-30 kartu su savo sugyventine I. L. grįžo į pastarosios butą, (duomenys neskelbtini). Kieme susitiko kaimynus M.. Bute ant manekeno parodė, kaip vyko grumtynės tarp jo ir M. bei, kaip pastarajam smūgiavo peiliu. Taip pat parodė, iš kurios spintelės bute paėmė narkotines medžiagas, kurias papylė ant stalo virtuvėje (t. 2, b.l.19-22).

Teismo posėdyje buvo peržiūrėta video juosta, kurioje užfiksuotas D. R. parodymų patikrinimas vietoje.

Kaltinamasis paaiškino, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nebuvo visiškai teisingi, nes jis po įvykio buvo stresinėje būklėje.

Teisingus parodymus jis davė teismui, šiuo metu prisimena visas įvykio aplinkybes.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji N. M. parodė, kad besisvečiuojant I. L. bute, D. R. buvo labai agresyvus, keistas, be priežasties bandė suduoti jos vyrui, šis dangstėsi rankomis nuo smūgių, o ji bandė vyrus išskirti. I. taip pat ramino R.. Jai einant rūkyti į tualetą, R. davė seksualines užuominas, tačiau jokio grubaus pokalbio tarp jos ir kaltinamojo nebuvo (t. 1, b.l. 123-126). N. M. patvirtino šiuos savo parodymus posėdyje.

Liudytoja I. L. apklausiama tyrėjos parodė, jog įvykio naktį neblaivūs kaimynai pakviesti užėjo pas juos į namus, visi virtuvėje gėrė šampaną. M. buvo labai „arši“, ėmė siūlyti visiems kartu pasimylėti, kabinėjosi prie D., glostė jo lytinius organus. T. D. atsisakė ir nuėjo į tualetą, o M. nusekė iš paskos. Pasilikus virtuvėje, prie jos pradėjo kabinėtis P. M., ji priešinosi, todėl M. ėmė ją mušti. Ji šaukė „Dariau padėk“, tada atėjo R., nustūmė M. ir vyrai pradėjo stumdytis. Iš virtuvės jie nusistūmė į kambarį, paskui į koridorių, o vėliau į laiptinę. Namuose ant sienų ir grindų buvo prisitaškę kraujo, todėl ji viską plovė. D. tuo metu buvo laiptinėje, kas ten vyko ji nematė. Vėliau išėjusi pamatė prie lifto negyvą M., buto koridoriuje rado numestą peilį (t.1, b.l. 97-101).

Perskaičius I. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino.

Motyvuojamoji dalis

D. R. nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Teismas, vertindamas ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintų įrodymų visetą, vadovaujantis BPK 20 str. taisyklėmis daro sekančias išvadas.

Byloje neginčijamai nustatyta, jog P. M. nužudė D. R.. Šią aplinkybę pripažino ir kaltinamasis. Tokia išvada seka iš nukentėjusiosios ir liudytojo I. L. parodymų. Akivaizdu, jog įvykio metu buvo keturi, anksčiau paminėti, asmenys, pašalinių asmenų nebuvo. Visi jie buvo neblaivūs, šią aplinkybę taip pat patvirtino kaltinamasis, N. M. ir I. L., taip pat kiti bylos duomenys – visi jie naktį grįžo į namus iš pobūvių, kur buvo vartojami alkoholiniai gėrimai. I. L. bute taip pat buvo geriama. Kaip seka iš anksčiau išdėstytų kaltinamojo D. R. parodymų ikiteisminio tyrimo pradžioje, įvykio aplinkybių neprisiminė, tik nurodė, jog virtuvėje pamatė prie šaldytuvo stovinčią Inesą ir ją prirėmusį M., dėl ko jis supyko, dėl to prasidėjo grumtynės su M. (t. 2, b.l. 8-10). Taigi, praėjus po įvykio maždaug 10 valandų, D. R. dėl girtumo, neva neprisiminė tokių svarbių įvykio aplinkybių, kad neva I. L. šaukė jį pagalbos ir, kad jai bei jam pačiam buvo iškilusi reali grėsmė. Praėjus po įvykio daugiau kaip mėnesiui laiko, D. R. vėl buvo apklaustas (t. 2, b.l. 12-13), tačiau ir šios apklausos metu jis nenurodė, kad M. kėlė grėsmę L. ar jį smaugė. Aiškino neprisiminęs įvykio detalių dėl girtumo, buvo šoko būsenoje, kai suprato, jog M. negyvas, abu su Inesa plovė butą.

Parodymų patikrinimo vietoje metu D. R. parodė, kad grumtynių metu gynėsi nuo M. ir peiliu dūrė jam į nugarą, peilį numetė ir matė kaip M. išeina iš buto, girdėjo, kai užsidarė durys (t.2, b.l. 21).

Nors teismo posėdyje D. R. teigė viską prisiminęs ir įvykio aplinkybes aiškino sau palankia linkme, t.y., jog grumtynių metu M. jį spaudė prie kriauklės, smaugė, tada jis, neva atbula ranka pačiupęs kažkokį daiktą sudavė juo M., teismas tokiais parodymais netiki ir vertina juos kaip siekimą sušvelninti savo padėtį. Byloje nustatyta, jog atėję į svečius M. nusirengė striukes ir jas paliko koridoriuje, M. lavonas aptiktas su striuke, specialistas apžiūros metu joje ir marškiniuose rado pažeidimą. Ši aplinkybė patvirtina N. M. parodymus, kad kilus konfliktui tarp M. ir R., ji su vyru apsirengė ir susiruošė išeiti, kai į koridorių išpuolė su peiliu rankoje R.. N. M. paties smūgio ir nematė, tačiau atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą aplinkybę, darytina išvada, kad M. R. mirtinai sužalojo buto koridoriuje nukentėjusiajam jau susiruošus išeiti, taigi jau pasibaigus tarp jų kilusiam konfliktui. Iš esmės tokią išvadą patvirtino ir anksčiau pacituoti ikiteisminio tyrimo metu duoti D. R. parodymai, t.y., kad jis sudavė peiliu M. į nugarą, matė kaip jis išeina iš buto, peilį numetė žengęs žingsnį galimai prie vonios durų (koridoriuje). Tuo paneigiama kaltinamojo versija, jog jis dūrė M. peiliu, kai pastarojo buvo neva smaugiamas virtuvėje prie kriauklės.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismo medicinos specialistas, apžiūrėdamas D. R. praėjus po įvykio maždaug 9 valandoms, ant jo kaklo neaptiko jokių smaugimo žymių, nors anot vėlesnių kaltinamojo parodymų, M. jį sugriebė už kaklo, stipriai smaugė, dėl ko vėliau išryškėjo kraujosruvos.

Liudytojos I. D., I. L. draugės, parodymai, kad ji neilgai trukus po įvykio ant D. R. kaklo matė sužalojimus vertintini kritiškai, nes specialistas kaltinamąjį apžiūrėjo tą pačią dieną apie 13 val., tačiau tokių sužalojimų neaptiko ir kaltinamasis jam nesakė, kad buvo įvykio metu smaugiamas. I. L. nematė kada ir kaip D. R. sužalojo P. M., jos parodymai nėra visiškai nuoseklūs, tačiau visumoje nepaneigia išvados, kad M. nužudė R.. Iš N. M. parodymų seka, kad ji stovėdama koridoriaus centre, matė kas vyksta virtuvėje, tuo metu, kai ten pasiliko L. su M. ir, kad konflikto tarp jų nebuvo. Iš D. R. parodymų patikrinimo vietoje filmuotos medžiagos matyti, jog įvykio bute vietoje virtuvės durų yra arka, todėl netikėti M. parodymais, kad ji stovėdama koridoriaus centre matė kas vyksta virtuvėje, nėra pagrindo. Kaip seka iš specialistų išvadų, ant visų asmenų (D. R., P. M., N. M. ir I. L.) kūnų aptiktos kraujosruvos, nubrozdijimai ir pan. Teismo nuomone, nustačius, kad kaltinamasis su P. M. grūmėsi, o I. L. su N. M. bandė juos išskirti, darytina išvada, kad užfiksuoti sužalojimai buvo padaryti tuo metu. Be to, kai kuriuos sužalojimus D. R. ir P. M. galėjo pasidaryti grumtynių metu, atsitrenkdami į bute stovėjusius daiktus. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas laiko D. R. versiją, jog P. M. jis nužudė gindamasis ( iš pradžių teigė gynęs I. L., vėliau, kad gynėsi pats), prieštarauja byloje nustatytiems faktiniams duomenims.

Kaip žinoma, būtinoji gintis, remiantis baudžiamosios teisės teorija, apibrėžiama kaip tam tikra situacija, kai baudžiamojo įstatymo ginamiems interesams žala padaroma ginant save, kitą asmenį ir t.t. Tačiau būtinoji gintis susijusi su žalos puolančiajam padarymu, būtų aplinkybe, šalinančia baudžiamąją atsakomybę, tik tuo atveju, jei atitiktų ginties teisėtumo sąlygas, kurios susiję su dviem esminiais momentais - kėsinimusi ir gynyba. Kėsinimąsi apibūdina kėsinimosi pavojingumas, akivaizdumas ir realumas. Realiu laikomas kėsinimasis, kuris egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Jei realiai kėsinimosi nebuvo, asmuo, be pagrindo jį įsivaizdavo dėl nepagrįsto įtarumo, tokiomis aplinkybėmis žalos padarymas laikomas tyčine nusikalstama veika. Teismo nuomone, būtent tokia situacija buvo susiklosčiusi nagrinėjamoje byloje, įvykio metu. Remiantis D. R., N. M. ir I. L. parodymais, tiksliai nenustatyta dėl kokios priežasties kilo konfliktas tarp neblaivių kaltinamojo ir nukentėjusiojo; akivaizdu, kad abiems, esant girtiems, bet kuris iš jų dėl menkavertės priežasties galėjo išprovokuoti tarpusavio konfliktą. Tačiau nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad P. M. savo veiksmais kėlė realią grėsmę I. L. ar D. R.. Ikiteisminio tyrimo pradžioje D. R. iš viso nenurodė, kad jam buvo iškilęs pavojus nuo P. M.. Kaip jau nurodyta anksčiau, kaltinamojo versija, jog P. M. jį smaugė, yra paneigta kitais išdėstytais įrodymais.; I. L. gyvybei ar sveikatai realus pavojus taip pat nebuvo iškilęs. Šią aplinkybę patvirtina ir vėlesni D. R. ir I. L. veiksmai – jie sutvarkė butą, plovė peilius ir kraują, vėliau nepranešę apie įvykį policijai ar greitajai medicinos pagalbai, nežinodami, jog tai padarė kiti asmenys, pasišalino iš įvykio vietos. Esant išdėstytoms aplinkybėms taip pat nėra jokio pagrindo manymui , jog įvykio metu D. R. buvo didelio susijaudinimo būsenoje.

Teismo nuomone, D. R. nusikalstami veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingai kvalifikuoti pagal BK 129 str. 1 d., t.y. jis dėl asmeninio nesutarimo, tarpusavio konflikto metu tyčia nužudė P. M.. Teismo nuomone, D. R. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Tokią išvadą teismas daro, atsižvelgdamas į nusikaltimo padarymo įrankį (peilį), būdą, sužalojimų kiekį (vienas smūgis), nusikalstamų veiksmų intensyvumą, D. R. ir P. M. santykius iki įvykio, kaltinamojo elgesį po įvykio.

Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus įrodymus, kaltinimo dalyje dėl narkotinių medžiagų, teismas daro išvadą, jog D. R. veikos kvalifikavimas pagal BK 260 str. 1 d. neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Nustatyta, kad kaltinamasis įgijo nedidelį kiekį (vieną porciją) narkotinių medžiagų maždaug prieš mėnesį iki įvykio. Kaltinamojo teiginys, jog įgydamas narkotines medžiagas jis nesiruošė jų platinti, bylos duomenimis nepaneigtas. B. M., D. R. įgytus narkotikus pabėrė ant stalo ir susisuko iš popieriaus vieną vamzdelį, tačiau primygtinai jų vartoti kitiems asmenims nesiūlė. Niekas iš įvykio bute buvusių asmenų narkotinių medžiagų nevartojo, tai patvirtina specialistų atlikti tyrimai. Esant tokioms aplinkybėms, nepaneigti kaltinamojo parodymai, kad, būdamas girtas, narkotikus jis pabėrė ant stalo, norėdamas pasirodyti prieš M. ir iš esmės nesuvokdamas savo elgesio motyvų. Todėl teismas daro išvadą, kad D. R. veika šioje kaltinimo dalyje kvalifikuotina kaip baudžiamasis nusižengimas pagal BK 259 str. 2 d, t.y. jis neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų – 0,039 g. metamfetamino su kokaino pėdsakais, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 str., 54 str. taisyklėmis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, D. R. kaltės formą, jo asmenybę, kitas reikšmingas bylos aplinkybes.

D. R. įvykdė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį ypatingą žalą visuomenei ir neatstatomas pasekmes – žmogaus mirtį, bei baudžiamąjį nusižengimą.

D. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina, kad nusikalto būdamas girtas ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos kvalifikuotos pagal BK 129 str. 1 d. padarymui.

D. R. charakterizuojamas teigiamai, išlaiko nepilnametį sūnų, anksčiau buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs, todėl ši aplinkybė nelaikoma reikšminga bausmės skyrimui. Nors byloje D. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau teismas laiko tikslinga atsižvelgti ir į netinkamą nukentėjusiojo P. M. elgesį – būdamas neblaivus, naktį apie 3 val. užeina į iš esmės nepažįstamų asmenų butą, ten vėl vartoja alkoholinius gėrimus. Kaip seka iš specialistų išvadų, P. M. kraujyje aptikta 2,4 promilės, o šlapime - 2,91 promilės etilo alkoholio,

( t.1, b.l. 82). Pas kaltinamąjį rasta 2,09 promilės, o šlapime – 2,36 promilės ( t. 2, b.l. 70, 82 ) etilo alkoholio. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog abu – tiek P. M., tiek D. R. buvo panašaus girtumo būklėje ir abu elgėsi susiklosčius konfliktinei situacijai neadekvačiai. Iškilus konfliktui P. M. su N. M. iš svetimo buto nepasišalino, nors akivaizdu, kad grumtynės vyko gana ilgą laiką – prasidėjo virtuvėje, po to tęsėsi kambaryje, vėliau koridoriuje, kur ir buvo nužudytas P. M.. Sprendžiant D. R. paskirtinos bausmės klausimą teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nedidelį intensyvumą ( sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį, po to peilį numetė) ir laiko, jog P. M. nužudymą D. R. įvykdė nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, tai rodo mažesnį kaltinamojo asmenybės pavojingumą ir, kad jo antivisuomeninės nuostatos iki šio nusikaltimo padarymo nebuvo susiformavusios.

Atsižvelgiant į visas anksčiau paminėtas reikšmingas bylos aplinkybes ir į D. R. asmenybę, teismo nuomone, teisingumo proncipo įgyvendinimas ir bausmės tikslai numatyti BK 41 str. jo atžvilgiu bus pasiekti paskyrus D. R. realią laisvės atėmimo bausmę savo dydžiu mažesnę nei BK 129 str. 1 d. sankcijos vidurkis.

Nukentėjusioji N. M. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl priteisimo iš D. R. 5810,50 Lt turtinės ir 250 000 Lt neturtinės žalos bei 2000 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Teismo nuomone, civilinis ieškinys tenkintinas dalinai.

Dėl turtinės žalos dydžio nukentėjusioji pateikė dokumentus, patvirtinančius jos pareikštą ieškinį, tačiau, teismo nuomone, nepriteistina 119, 40 Lt, t.y. suma, kuri gedulo pietų metu buvo sumokėta už alkoholinius gėrimus, be to, padarius techninę klaidą, neteisingai paskaičiuota suma už pietus, t.y. 48 padauginus iš 26,90 lygu 1291,20 (klaidingai paskaičiavus nurodyta suma 1318,10) Taigi, N. M. priteistina iš D. R. turtinei žalai atlyginti 5664,20 lt ir už advokato paslaugas 2000 Lt.

BPK 109 str. nustatyta, jog asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį ir dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Nustatydamas N. M. priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į žalą padariusio asmens kaltę, veikos pasekmes, kaltininko turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, į tai, kad D. R. išlaiko savo nepilnametį sūnų, į jo turtinę padėtį ir vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais sumažina atlygintinos neturtinės žalos dydį (CK 6.282 str. 3 d., 6.283 str.). iki 100 000 Lt.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str. 2 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d ir 259 str. 2 d. ir nubausti: pagal BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams, pagal BK 259 str. 2 d. – areštu 40 parų. Remiantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę D. R. paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams, ją atliekant pataisos namuose. Bausmę skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmę, sutinkamai su BK 65 str., 66 str. įskaityti R. R. sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2007 m. rugsėjo 30 d. iki 2008 m. liepos 9 d.

Kardomąją priemonę - suėmimą D. R. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš dalies patenkinti N. M. civilinį ieškinį ir jos naudai priteisti iš D. R. turtinės žalos atlyginimui: 5664,20 Lt (penkis tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt keturis Lt 20 ct), neturtinės žalos atlyginimui 100 000 Lt (vieną šimtą tūkstančių Lt), atstovavimo išlaidų : 2000 Lt (du tūkstančius Lt).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus, saugomus Vilniaus m. VPK: vyrišką juodą rankinę, 4 taures, 2 puodelius, stiklinę, taurelę, peilius, įvykio vietoje paimtus juodą diržą, juodos spalvos megztinį ir vyriškas kelnes (supakuotos atskiroje dėžėje), vonios kilimėlį grąžinti I. L.; vyrišką kaklaraištį, žalsvą striukę, baltus marškinius, juodas kelnes, juodą diržą, geltonas trumpikes, rudus batus ir juodas puskojines grąžinti N. M.. Vokuose supakuotus: popieriaus lapelį, polietileninį maišelį, nagus ir nuoplovas nuo I. L. ir D. M. rankų, 3 daktiloskopines korteles, sudaužytą taurę, kraujo pavyzdį, tepinėlius su biologinės kilmės pėdsakais (8 vokai), voką su nuorūkomis, voką su tuščiais cigarečių pakeliais, I. L. ir N. M. seilių pavyzdžius, rankšluostį bei Lietuvos Policijos KTC saugomą voką su narkotinėmis medžiagomis sunaikinti kaip beverčius.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismui per šį teismą.