Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Krivičius, sekretoriaujant Gitanai Būbnienei, dalyvaujant:

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

G. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Rusija , Lietuva, pilietybė Lietuvos, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2006-03-20 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m., pritaikius BK 92 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m., Šilutės rajono apylinkės teismo 2006-11-09 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nuteistasis pasiųstas į laisvės atėmimo vietą atlikti nuosprendžiu paskirtą bausmę;

2. 2007-03-09 Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams, BK 284 str. 2 d. paskirta auklėjamojo poveikio priemonė, vadovaujantis BK 64 str., bausmes subendrinus su 2006-03-20 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 m. 3 mėn.;

3. 2007-09-24 Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 m., vadovaujantis BK 63 str., bausmę subendrinus su 2007-03-09 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 m., 2008-06-10 paleistas iš laisvės atėmimo vietos pagal 2008-06-03 Kauno miesto apylinkės teismo nutartį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str., lygtinai prieš 2 m. 5 mėn. 3 d., Tauragės rajono apylinkės teismo 2008-10-06 nutartimi pasiųstas į laisvės atėmimo vietą atlikti likusią 2 m. 5 mėn. 3 d. bausmės dalį;

4. 2009-04-03 Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m. 9 mėn., vadovaujantis BK 64 str., bausmę subendrinus su 2007-09-24 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 m.;

5. 20011-11-18 Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 m.;

6. 2013-03-05 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 181 str. 2 d. , 294 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. d., paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams, bausmę atlikęs;

7. 2015-06-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 2 d., BK 302 str. 1 d., 214 str. 1 d., 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., 63 str. 4 d., 641 str. 1 d., 2 d., 2 metams 8 mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę atliko 2017-09-09,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d., 145 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. A., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, kurie yra J. B. g. 14, Kybartų m., Vilkaviškio r., sistemingai baugino žmogų, naudodamas psichinę prievartą, grasindamas padaryti gyvybei ir sveikatai pavojingą veiką: 2017 m. sausio 25 d. apie 12 val., būdamas drausmės grupės kameroje Nr. 126, grasino fiziniu susidorojimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ maisto dalintojai D. G., teikdamas, jog sutrikdys jos sveikatą apipildamas ją rūgštimi, taip sudarydamas nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, kad savo grasinimą įvykdys, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2017 m. sausio 27 d. apie 07.45 val. drausmės grupės kameroje Nr. 126, grasino fiziniu susidorojimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ maisto dalintojai D. G., teikdamas, jog „nupils“ ją ir susidoros, sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas fiziniu susidorojimu gali būti įvykdytas, t.y. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. Kaltinamasis G. A. kaltu neprisipažino. Teismo posėdžio metu parodė, kad tą dieną kai įvyko tas incidentas, realių grasinimų neišreiškė. Kaltinamajame akte parašyta, kad jis grasino žmogų nupilti rūgštimi. Realiai pas kamerose neįmanoma gauti rūgšties. O jis gal kai iš raugintų agurkų apmėtė nukentėjusiąją, tai gal ir pagalvojo, kad agurkai tai yra ta rūgštis. Šiaip realiai kamerose rūgšties nėra ir realiai pavojaus žmogui sudaryti neįmanoma. Pasakyta buvo juokų forma, o realaus grasinimo nebuvo. Jis nesakė, kad apipils rūgštimi. Tarp jų konfliktas buvo, bet apie jokią rūgštį kalbos nebuvo. Jis nukentėjusiąją iš raugintų agurkų apmėtė, sakė „gali tą rūgštį pati ėsti“. Antrą kartą irgi panašiai buvo. Ir tie žodžiai, kad rūgštimi apipils galėjo būti pasakyti net ne jai, o kitiems su juo kameroje buvusiems nuteistiesiems. Pripažįsta jis kaltę, bet apie rūgštį jokios kalbos nebuvo. Jis kaltę pripažįsta, bet negali pilnai pripažinti. 2017 m. sausio 25 dieną pietų metu buvo konfliktas su maisto dalintoja D. G.. Konflikto metu vartojo necenzūrinius žodžius D. G. atžvilgiu, bet tuo pačiu metu kalbėjau tarpusavyje ir su kameros draugu. Pripažįsta, kad buvo konfliktas, bet jis negali prisiminti žodis į žodį ką sakė, nes pastoviai atvažiuoja maistas, pastoviai kalba garsiai. Ir su kitom kamerom, ir tarpusavyje su kitu nuteistuoju kalba. Žodžių „aš tave užmušiu, apipilsiu rūgštimi“ jis nevartojo, nesakė, bent jau maisto dalintojos atžvilgiu, nebent gal savo nuomonę garsiai išreiškė. Ji turėjo pagrindą manyti, kad apipils, bet jis kalbėjo su kameros draugu. Apipilti rūgštimi niekam negrasino. Sausio 27 dienos ryte ar buvo konfliktas su D. G. neatsimena. Apie rūgštį jokios kalbos nebuvo, buvo kalba apie raugintus agurkus. (t. 2, b.l. 28-29)Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji D. G. parodė, kad priėjo prie kameros maitinti, prižiūrėtojas atidarė langelį. Pirmiausiai kaltinamasis vandeniu apipylė, tada prižiūrėtojas jį išvedė, jis atsiprašė, jie susitaikė ir viskas gerai buvo, bet ant sekančią dieną jis vėl pradėjo. Neatsimena nuo ko prasidėjo konfliktas, bet jis jai pasakė „vakar vandeniu apipyliau, šiandien rūgštimi.“ Po to prižiūrėtojai surašė tarnybinius pranešimus, o kitą dieną vėl tas pats ir visą savaitę tęsėsi tie incidentai. Po to išėjo į laisvas savaitei laiko ir kai po savaitės grįžo, viskas buvo lyg nieko nebūtų buvę ir daugiau konfliktų ji su juo neturėjo. Buvo du įvykiai, kai pareigūnai surašė tarnybinius, tai sausio 25 diena ir sausio 27 diena. Tas įvykis kai apipylė vandeniu buvo prieš šiuos įvykius. Tai buvo pati pradžia, po to jį prižiūrėtojas išvedė ir jis atsiprašė, viskas buvo gerai. Po to ant rytojaus iš ryto irgi nieko buvo, o per pietus jau pradėjo, pasakė „jei vakar vandeniu apipyliau šiandien apipilsiu rūgštimi.“ Aišku ten tas vanduo gal ne jai buvo skirtas, ji aplamai nesigilino į tą dalyką. Po to prasidėjo jų konfliktas, ji nuėjo pas kalėjimo direktorių. Tada jis matyt supyko, kad ji pasiskundė, po to visa savaitė buvo jų konfliktai. Sausio 27 dieną kaip buvo jau sunku atgaminti. Šiaip kaltinamajam buvo skirtas dietinis maitinimas ir pagal jį priklauso švieži agurkai. Tą dieną ji jam pasakė ir jam labai nepatiko, kad ką jai duoda tą ji jam ir duoda. Ir jis raugintus agurkus metė į ją, nes jie aišku jam netiko, ir po to jį perkėlė į baudos izoliatorių. Ką tiksliai jis pasakė tą dieną nepakartos, žino, kad sakė „vieną dieną apipyliau vandeniu, kitą rūgštimi apipilsiu.“ Aišku ji puikiai žino, kad drausmės izoliatoriuje jis neturės rūgšties, bet gal jis verdančiu vandeniu pils. Kas žino kas pas jį galvoje. Jai tai atidaro langelį priešais jį. Jis labai pyko, kad buvo patalpintas baudos izoliatoriuje, kad jam nuėmė parduotuvę, kaltino dėl to ją. Konfliktas vyko savaitę laiko, bet tos dvi dienos buvo aršiausios. Sausio 27 dieną paleido iš tų agurkų ir grasinimų buvo, sakė, kad mane gatvėje pasigaus ir nužudys. Žargonas „nupils“ yra nuteistųjų kalboje vartojamas žodis. Ji suprato, kad jis apipils kažkuo. Ji jautė grėsmę savo sveikatai ir įsivaizdavo, kad jis ją kažkuo apipils. Pavyzdžiui, kad ir verdančiu vandeniu, ji manė būtent tai. Arba karšta arbata ir sriubą ji paduoda, ir arbatą karštą. Pirmą kartą jis pasakė, kad apipils rūgštimi, o antrą kartą kai pasakė, kad „nupils“. Ji suprato, kad kažkuo karštu bus apipilta. Maistą paduoda per langelį, stovi prieš langelį. Agurkus į ją metė per langelį. Po konflikto nuėjo pas direktorių. Nuėjo dėl to, kad jai buvo grasinama. Paprašė, kad jį iškeltų ir pasakė, kad tikrai neis maitinti, nes bijo dėl savo sveikatos ir gyvybės. (t. 2, b.l. 29-30). Liudytojas R. M. teismo posėdžio metu parodė, kad atvejis buvo tas kai buvo pietų maitinimas. Buvo patiektas maistas, kiek atsimena lėkštėje buvo žirniai ir agurkai, ir nuteistasis pradėjo reikšti nepasitenkinimą kodėl ne švieži agurkai. Ten buvo pamainos vyresnysis ir jį ramino, aiškino, kad pagal meniu tą dieną tokie turi būti. Kaltinamasis pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, vėl buvo raminamas, bet jis paėmęs iš lėkštės agurkus metė juos per langelį į nukentėjusios pusę. Ir kai agurkai buvo supjaustyti gal į tris dalis tai viena pataikė į nukentėjusią. Jis buvo gal metro atstumu nuo tos vietos. Girdėjau viską, bet kažkokių grasinimų tuo metu nebuvo tik reiškiamas nepasitenkinimas. Maistą pateikė nukentėjusioji, jos vardo ir pavardės nežino. Nepasitenkinimą reiškė G. A., jį žinojo kaip nuteistąjį. Jokių grasinimų tuo metu negirdėjo, keikėsi jis tikrai, reiškė nepasitenkinimą. Kai išmetė agurkus pasiėmė lėkštę, jam buvo pasakyta, kad turės rašyti pasiaiškinimą ir uždarė langelį. Kas dar buvo iš pareigūnų gerai neatsimenu, žino, kad buvo pamainos vyresnysis O. K., bet jis dabar išvykęs Vokietijoje, o daugiau neprisimena. Viskas vyko sausio mėnesį, pietų maitinimo metu, tai galėjo būti apie 11.30 val. (t. 2, b.l. 30) Liudytojas R. V., teismo posėdžio metu parodė, kad sausio 27 dienos rytinį maitinimą pamena. Maisto dalinimo metu kaltinamasis triukšmavo. Ką sakė konkrečiai neatsimena. Buvo išsakyti grasinimai. Buvo pavartotas žodis „nupilsiu.“ Jis tai suprato, kad gal karšta arbata apipils. Nukentėjusioji atsitraukė. Ji buvo susijaudinusi, drebėti visa pradėjo, rankos, visa drebėjo po tų visų grasinimų. Jis pats tai matė. Ar nukentėjusi spėjo paduoti maistą per langelį to neatsimenu, bet atrodo, kad nemaitino. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, liudytojui tiksliai neatsimenant aplinkybių, buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 55), kad 2017-01-2 jis dirbo drausmės grupėje. Apie 7.45 val., rytinio maitinimo metu, maisto dalintojai, kurios vardo ir pavardės nežino, priėjus prie kameros 126, ir atidarius duryse esantį maitinimo langelį, prie jo priėjęs kameroje buvęs nuteistasis G. A. pradėjo reikšti nepasitenkinimą maisto dalintojos atžvilgiu, vartojo necenzūrinius žodžius, pasakė, kad jis su ja susidoros ir nupils. Maisto dalintoja atsisakė duoti į šią kamerą maistą, todėl maistą padavė kažkas iš pareigūnų, tačiau kas neprisimena. Išklausęs parodymus, liudytojas juos patvirtino kaip teisingus. (t. 2, b.l. 31)Liudytojas R. B., teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Kybartų pataisos namuose direktoriaus budinčiuoju padėjėju. Šių metų pradžioje dėl maisto dalinimo buvo keletas įvykių. Buvo atvejų ir su čia sėdinčia maisto dalintoja ir kaltinamuoju. Pastoviai buvo reiškiamas nepasitenkinimas, priežastys nežinomos, bet konfliktai pastovūs būdavo. Tų įvykių metu kaltinamasis buvo drausmės grupėje kameroje. Buvo atvejų kai pietų maitinimo metu atidarius langelį netikdavo maistas, tai per karštas, tai per šaltas. Grasindavo rūgštimi „nupilt“, ar karštu vandeniu, nužudyti išėjęs į laisvę. Jis asmeniškai vienų pietų maitinimo metu buvo liudininkas kai buvo grasinama, o kitais atvejais buvo tiesiog informuotas. Bet vienų pietų metu jis pats konkrečiai dalyvavau ir girdėjau, mačiau kaip viskas vyko. Kalbant apie tą atvejį kai buvo grasinimai apipilti rūgštimi, nužudyti atrodo, kad jis pats dalyvavau to pietų maitinimo metu. Po to įvykio bendravo su nukentėjusia ir su valgyklos vedėja. Po to nuėjo pas kaltinamąjį ir paklausė kokios priežastys, bet konkrečių priežasčių nenurodė. Sunku pasakyti įvykio dieną, nes įvykis ne vienetinis ir sunku prisiminti, negali nurodyti konkrečios dienos. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas, davė teisingus parodymus. Buvo ir daugiau įvykių, bet šis galėjo būti sausio 25 dieną. Mano, kad šis įvykis apie kurį pasakoja ir buvo tas dėl kurio buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Klausinėjo apie keletą surašytų tarnybinių pranešimų, bet jie buvo praktiškai analogiški tik gal skyrėsi grasinimų pobūdis. Po įvykio asmeniškai kalbėjosi su valgyklos vedėja ir atrodo, kad nukentėjusios klausė kas atsitiko. Jos būsena buvo tokia, kad buvo susigraudinusi, išsigandusi ir sakė, kad daugiau ten nedirbs. Manė, kad ji gali išeiti iš darbo nes tikrai buvo išsigandusi. Išsigandusi buvo dėl kaltinamojo veiksmų. Kaltinamąjį gali apibūdinti kaip konfliktišką, su juo būdavo pastovios problemos. (t. 2, b.l. 31-32)Liudytojas J. V., teismo posėdžio metu parodė, kad konfliktai tarp kaltinamojo ir nukentėjusios būdavo pastoviai, jis pastoviai buvo nepatenkintas. Nepasitenkinimą išreikšdavo visokiais žodžiais. Nepasitenkinimai būdavo dėl maisto, dėl kokybės maisto, tai vėl kas nors. Ir grasinimų buvo. Per jo budėjimą buvo vienas kartas. Jis sakė visaip, „užmušiu“ ir dar visaip kaip į galvą jam šauna. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Matytas konfliktas atrodo buvo pietų metu ir kaltinamasis buvo drausminėje grupėje. Galėjo būti, kad viskas vyko sausio 25 dieną ir atsimenu, kad kamera buvo Nr. 126. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, liudytojui tiksliai neatsimenant aplinkybių, buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 49-50), kad 2017-01-25 apie 12 val., maisto dalintojai D. G. dalinant nuteistiesiems maistą, kameroje Nr. 126 esantis nuteistasis G. A. pradėjo garsiai reikšti nepasitenkinimą maisto dalintojos atžvilgiu, vartodamas necenzūrinius žodžius, grasino apipilti rūgštimi. Išklausęs parodymus, liudytojas juos patvirtino kaip teisingus. (t. 2, b.l. 32)Liudytojas L. J., teismo posėdžio metu parodė, kad žino ir kaltinamąjį, ir nukentėjusiąja. Jam teko dalyvauti jų tarpusavio konflikte, bet tų konfliktų ten buvo ne vienas, jis dažnai būdavo nepatenkintas ir konkrečiai kuris buvo konfliktas nepasakys. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, liudytojui tiksliai neatsimenant aplinkybių, buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 36-37), kad 2017-01-27 apie 17.20 val., kameros tipo patalpose nuteistasis G. A. maisto dalintojos atžvilgiu pradėjo reikšti nepasitenkinimą. Reikalavo daugiau duonos, arbatos, pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius. Jam buvo liepta nusiraminti, tačiau nuteistasis šio reikalavimo nepaklausė, vis tiek elgėsi įžūliai, keikėsi, pradėjo grasinti, kad sudaužys klozetą, kameros langą. Išklausęs parodymus, liudytojas juos patvirtino kaip teisingus. (t. 2, b.l. 32-33)2017-01-27 Kybartų pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus pamainos vyresniojo J. K. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2017-01-27 apie 7.45 val., rytinio maitinimo metu nuteistasis G. A. pradėjo šaukti ant maisto dalintojos. Maisto dalintoja atsisakė duoti maistą į kamerą, kadangi minėtas nuteistasis grasino nupilti ir susidoroti (t. 1, b.l. 7)2017-01-25 Kybartų pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniųjų prižiūrėtojų J. V. ir N. D. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, kad 2017-01-25 apie 12.00 val., drausmės grupėje maisto dalintojai D. G. dalinant nuteistiesiems maistą, nuteistasis G. A. pradėjo reikšti nepasitenkinimą D. G. atžvilgiu vartodamas necenzūrinius žodžius ir grasindamas fiziškai susidoroti – užmušti ir apipilti rūgštimi (t. 1, b.l. 9).2017-01-27 Kybartų pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniojo prižiūrėtojo R. V. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2017-01-27 apie 7.45 val., rytinio maitinimo metu nuteistasis G. A. pradėjo šaukti ant maisto dalintojos. Maisto dalintoja atsisakė duoti maistą į kamerą, kadangi minėtas nuteistasis grasino nupilti ir susidoroti (t. 1, b.l. 10)

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas

BK 145 straipsnio 2 dalies dispozicijoje įtvirtintos kelios nusikaltimo sudėtys: 1) žmogaus terorizavimas grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką ir 2) sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą. Šios veikos yra alternatyvios ir bet kurios iš jų padarymas leidžia teigti apie baigtą žmogaus terorizavimo veiką. Bauginimas – tai grasinimai (psichinė prievarta). Bauginimas gali reikštis grasinimais nužudyti ar sutrikdyti sveikatą, sunaikinti ar sugadinti turtą, kitais baimę keliančiais veiksmais. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai G. A. sistemingai bauginus žmogų, naudojant psichinę prievartą, grasindamas padaryti gyvybei ir sveikatai pavojingą veiką pasitvirtino, t. y. įrodyta, kad jis 2017 m. sausio 25 d. apie 12 val. ir 2017 m. sausio 27 d. apie 07.45 val. grasino fiziniu susidorojimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ maisto dalintojai D. G., sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas fiziniu susidorojimu gali būti įvykdytas.Kaltinamasis, duodamas parodymus byloje nebuvo nuoseklus. Ikiteisminio tyrimo metu pozicijos dėl kaltės neišsakė, duoti parodymus atsisakė. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis taip pat nebuvo nuoseklus, nurodė, kad kaltę pripažįsta, tačiau kai įvyko incidentai, realių grasinimų neišreiškė. Dėl tokio kaltinamojo parodymų nenuoseklumo nėra pagrindo jo parodymais vadovautis. Nukentėjusioji viso bylos tyrimo metu nuosekliai teigė, kad pirmiausiai kaltinamasis vandeniu apipylė, sekančią dieną prasidėjo konfliktas, t.y. 2017-01-25, jis jai pasakė „vakar vandeniu apipyliau, šiandien rūgštimi.“ Sausio 27 dieną metė į ją agurkus, grasino, sakė, kad „nupils“, gatvėje pasigaus ir nužudys. Netikėti nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo, jie buvo nuoseklūs, pagrindo, dėl kurio nukentėjusioji norėtų apkalbėti kaltinamąjį, nenustatyta, ir kaltinamasis tokio pagrindo nenurodė. Nukentėjusioji apie kaltinamojo grasinimus nurodė ir savo pareiškimuose policijai. Nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės apie patirtą psichologinį smurtą, pasireiškusį grasinimais nužudyti, užfiksuotos tarnybiniuose pranešimuose. Tai, kad kaltinamais 2017-01-25 ir 2017-01-27 grasino D. G. patvirtina ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai. Tokį elgesį D. G. suprato, kaip keliantį realią grėsmę jos saugumui ir sveikatai, bijojo G. A., nukentėjusioji nurodė, kad dėl patirtų grasinimų ji atsisakė duoti maistą šiam nuteistajam, skundėsi pataisos namų administracijai, norėjo išeiti iš darbo, kas rodo, kad kaltinamasis darė stiprų psichinį poveikį nukentėjusiajai. Šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiosios sistemingas bauginimas naudojant psichinę prievartą pasireiškė nevienkartiniu grasinimu pą sužaloti apipilant rūgštimi ar karštu skysčiu bei nužudyti. Tai, kad nukentėjusioji turėjo pagrindo bijoti kaltinamojo grasinimų, kad grasinimai jai atrodė realūs ir keliantys nerimą, įrodo ir ta aplinkybė, kad kaltinamasis ją buvo apipylęs vandeniu, metė į ją agurkus. Šiuo atveju veikos kvalifikavimui svarbu, kad kaltinamojo tokie bauginimo veiksmai padaryti ne vieną kartą, jie sudaro tam tikrą neteisėto elgesio grandinę, padaryti siekiant sukelti nukentėjusiosios baimę, norint, jog ji nerimautų, jaustųsi nesaugiai. Bylos duomenys rodo, kad G. A. veiksmai nebuvo tarpusavyje nutolę laiko atžvilgiu, o grasinimai nukentėjusiajai nebuvo atsitiktiniai, jis realiai siekė įbauginti nukentėjusiąją, o nukentėjusioji neabejojo, kad kaltinamasis gali įgyvendinti savo grasinimus. Taigi, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Nors kaltinamasis nurodė, kad neketino sužaloti nukentėjusiosios, tačiau baudžiamajai atsakomybei kilti nėra būtina sąlyga, kad kaltinamasis norėtų realiai įvykdyti išsakomus ketinimus. Esant tokioms teismo nustatytoms bylos aplinkybėms, veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 2 dalį kaip sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą.G. A. yra kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas numatytas BK 145 str. 2 d.. G. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos yra padarytos toje pačioje vietoje - Kybartų pataisos namuose, drausmės grupės kameroje Nr. 126. Veikos padarytos prieš tą patį asmenį – nukentėjusiąją D. G.. Veikas skiria nedidelis laiko tarpas – dvi dienos. Be to pati nukentėjusioji tvirtina, kad konfliktai su kaltinamuoju tęsėsi apie savaitę laiko, tačiau kaltinime nurodytos dienos buvo pačios baisiausios. Todėl galima pagrįstai spręsti, kad kaltinamasis savo nusikalstamus veiksmus tęsė vieninga tyčia, todėl nėra pagrindo nusikaltimą pagal BK 145 str. 2 d. kvalifikuoti kaip dvi atskiras veikas. Padarytos veikos, kvalifikuotos pagal BK 145 str. 2 d. (už sistemingą žmogaus bauginimą, naudojant psichinę prievartą 2017 m. sausio 25 d. apie 12 val.), BK 145 str. 2 d. (už sistemingą žmogaus bauginimą, naudojant psichinę prievartą 2017 m. sausio 27 d. apie 07.45 val.) kvalifikuotinos kaip viena nusikalstama veika pagal BK 145 str. 2 d.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis 54 - 61 straipsnių nuostatomis. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.Kaltinamasis G. A. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika tyčinė, turtinė žala nepadaryta, nusikaltimas baigtas. Kaltinamasis ankščiau teistas ne vieną kartą, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, buvo nubaustas pačia griežčiausia bausme – laisvės atėmimu, tačiau teigiamų išvadų nepadarė, vėl nusikalto.G. A. atliekant terminuoto laisvės atėmimo bausmę jam buvo paskirtos 44 drausmines nuobaudos (t. 1, b.l. 81-82). Į psichiatro įskaitą neįrašytas ( t. 1, b.l. 111). Šiuo metu bausmę atlikęs, dirba. Šių išdėstytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamajam už numatyto nusikaltimo padarymą skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas (BK 50 straipsnis), kurios terminas nustatytinas mažesnis už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.Kardomoji priemonė – dokumento paėmimas bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos. Daiktiniai įrodymai: nėra. Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

G. A., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo G. A. sulaikymo dienos.

Kardomąją priemonę – dokumento paėmimą bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vitalijus Krivičius