Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2019-08-22 · Civilinė byla Nr. e2-10794-907/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-22
Bylos Nr.
e2-10794-907/2019
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-05031-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Čebatoriūtė
Ieškovas
A. Č.
Atsakovas
R. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-10794-907/2019Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05031-2019-3Procesinio sprendimo kategorija 3.2.3.2; 3.1.14.8.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. rugpjūčio 22 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė,

rašytinio proceso tvarka susipažinusi su ieškovės A. Č. ieškiniu atsakovui R. G., institucijai, duodančiai byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko pavardės keitimo be tėvo sutikimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė A. Č. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su ieškiniu atsakovui R. G., institucijai, duodančiai byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko pavardės keitimo be tėvo sutikimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti.

Viena iš tinkamo teisės į teisminę subjektinių materialinių teisių gynybą įgyvendinimo prielaidų yra bylos (reiškiamo reikalavimo) teismingumas konkrečiam teismui. Teismingumo instituto tikslinė paskirtis – užtikrinti civilinio proceso tvarka nagrinėtinų bylų paskirstymą tarp bendrosios kompetencijos teismų. Vadinasi, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teismas privalo ex officio patikrinti, ar kreipdamasis į teismą teisminės materialinių subjektinių teisių gynybos, ieškovas šią teisę įgyvendina tinkamai, t. y. nepažeidžia civilinio proceso įstatymuose nustatytų teismingumo taisyklių. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 str. 2 d. 2 p. numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui.

Ieškinyje ieškovė nurodo, jog atsakovo R. G. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), tačiau su ieškiniu kreipiasi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus niekaip nemotyvuodama. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 29 straipsnis numato, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą, o juridiniam asmeniui – pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Alternatyvus teismingumas pagal ieškovo pasirinkimą numatytas CPK 30 straipsnyje. Minėtoje normoje nėra numatyta, jog ginčas dėl vaiko pavardės pakeitimo gali būti nagrinėjamas pagal ieškovės gyvenamąją vietą. Ieškovė ieškiniu neprašo priteisti išlaikymo iš atsakovo, vaiko tėvystė nustatyta, tėvas gimimo įraše įvardintas, todėl CPK 30 straipsnio 4 dalis šiuo atveju negali būti taikoma, o turi būti taikomas bendras teritorinis teismingumas – CPK 29 straipsnis. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovo R. G. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl ieškinys yra neteismingas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams, jį atsisakytina priimti (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Ieškovei siūlytina kreiptis į Klaipėdos apylinkės teismą (CPK 29 str., 137 str. 3 d.).

Be to, nagrinėjamu atveju į bylą trečiuoju, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, turėtų būti įtrauktas ieškovės sutuoktinis, nes būtent jo pavardę ketinama prašyti suteikti vaikui, t. y., bylos nagrinėjimas tiesiogiai liečia ir jo teises bei interesus.

Be to, šioje byloje nėra jokių duomenų, jog pasinaudota ikiteismine ginčo nagrinėjimo procedūra, t. y., jog ieškovė dėl vaiko pavardės pakeitimo kreipėsi į Civilinės metrikacijos skyrių ir jai tai buvo atsisakyta padaryti. Ieškovės dukra A. G. yra gimusi (duomenys neskelbtini), t. y., nepilnametė, neturinti 16 metų, kad galėtų pati kreiptis dėl pavardės pakeitimo, todėl jos interesus atstovauja įstatyminė atstovė - motina A. Č.. Nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo klausimai sprendžiami remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 „Dėl asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau- Taisyklės). Taisyklių 12 punktas numato, kad jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardė bendru tėvų sutarimu gali būti keičiama, jeigu: 1) norima suteikti vieno iš tėvų pavardę (kai tėvo ir motinos pavardės skirtingos) arba bendrą tėvų pavardę (kai tėvų pavardė skiriasi nuo vaiko pavardės); 2) norima suteikti dvigubą pavardę, sudarytą arba iš tėvo ir motinos skirtingų vienanarių pavardžių, arba vieno iš tėvų vienanarės ir kito dvinarės (daugianarės) pavardės dėmens, arba iš abiejų tėvų dvinarių (daugianarių) pavardžių pasirinktų dėmenų (vieną dėmenį pasirenkant iš tėvo, kitą iš motinos pavardės); 3) norima suteikti vienanarę pavardę, sudarytą iš tėvo arba motinos pavardžių pasirinkto vieno dėmens, kai bent vieno iš tėvų pavardė yra dvinarė (daugianarė); 4) norima suteikti pavardės formą, nenurodančią šeiminės padėties, arba atvirkščiai; 5) vietoj jo nelietuviškos sugramatintos (su lietuviška galūne) pavardės jam norima suteikti tokią pačią, tik nesugramatintą pavardę (be lietuviškos galūnės), arba atvirkščiai – vietoj nelietuviškos nesugramatintos pavardės norima suteikti tokią pačią, tik sugramatintą pavardę. Taisyklių 12¹ straipsnis numato, kad jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė taip pat gali būti keičiamas (keičiami), kai: 1) vaiko vardas ir (ar) pavardė buvo pakeistas (pakeisti) užsienio valstybėje, kurioje vaikas nuolat gyvena ar yra jos pilietis; 2) vaikui norima suteikti lietuviškais rašmenimis pagal tarimą (transkripcijos į lietuvių kalbą taisykles) užrašytą vardą ir (ar) pavardę. Jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardė registruojant tėvystės pripažinimą, tėvystės (motinystės) nustatymą ir tėvystės (motinystės) nuginčijimą keičiama teisingumo ministro) tvirtinamų civilinės būklės aktų registravimo taisyklių nustatyta tvarka (Taisyklių 13 punktas). Pagal taisyklių 25 punktą, kai keičiamas jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, kartu su šių taisyklių 19 punkte nurodytais dokumentais civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateikiamas kito iš turimų tėvų rašytinis sutikimas ir vaiko, jeigu jam yra suėję 10 metų, rašytinis sutikimas. Kito iš turimų tėvų rašytinio sutikimo pateikti nereikia, jeigu jam įsiteisėjusiu teismo sprendimu laikinai ar neterminuotai yra apribota tėvų valdžia. Kai kito iš turimų tėvų rašytinis sutikimas nepateikiamas, nes jam įsiteisėjusiu teismo sprendimu laikinai ar neterminuotai yra apribota tėvų valdžia, o civilinės metrikacijos įstaigai kyla abejonių, ar vaiko vardo ir (ar) pavardės pakeitimas atitinka geriausius vaiko interesus, civilinės metrikacijos įstaiga turi kreiptis į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl išvados, kurioje įvertinama vaiko vardo ir (ar) pavardės pakeitimo atitiktis vaiko interesams, gavimo.

Iš byloje pateiktų dokumentų nesimato, jog atsakovui R. G. buvo laikinai ar neterminuotai apribota tėvo valdžia, todėl be jo sutikimo pavardės keitimas negalimas.

Taip pat atkreiptinas dėmesys dar ir į tai, kad aukščiau minėtu būdu vaiko pavardę galima pakeisti tik į vieno iš jo tėvų pavardę ar atitinkamus variantus, numatytus Taisyklių 12 punkte, bet ne į pašalinio asmens pavardę.

Tačiau ieškovė savo dukrai nori suteikti savo dabartinio sutuoktinio pavardę, kuris nėra vaiko biologinis tėvas, todėl šiuo atveju turėtų būti taikoma įvaikinimo procedūra įvaikinant savo sutuoktinio vaiką, numatyta CK V dalyje, po kurios ieškovės prašymu vaiko pavardė gali būti keičiama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 5 dalimi, teismas

nutaria:

Atsisakyti priimti ieškovės A. Č. ieškinį atsakovui R. G., institucijai, duodančiai byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko pavardės keitimo be tėvo sutikimo.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Asta Čebatoriūtė