Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

nukentėjusios L. L. atstovui Zarasų rajono savivaldybės administracijos VTAS atstovei V. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. L., gimusi (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikos pilietė, latvė, išsituokusi, gy-venanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal LR BK 281 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. L. pareikštas kaltinimas dėl to, kad ji 2014-04-06, apie 15.40 val., Zarasų mieste, D. Bukonto gatvėje ties namu Nr. 13, vairuodama jai priklausantį automobilį „OPEL ASTRA“, v/n (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 154 punktų reikalavimus. D. L. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių kitų eismo dalyvių saugumui, nelygiareikšmių kelių sankryžoje išva-žiuodama iš šalutinio kelio, nepraleido pagrindiniu keliu S. T. vairuojamo motociklo „YAMAHA (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė. Susidūrimo metu buvo sužalotas S. T., kuriam dėl diafragmos plyšimo su vidaus organų dislokacija į krūtinės ertmę, trauminio šoko, ma-žakraujystės po nukraujavimo, dėl atviro dešinio blauzdikaulio lūžimo, padarytas sunkus svei-katos sutrikdymas. Automobilio „OPEL ASTRA“ keleivei L. L. dėl dešinio apatinio voko – skruosto, nosies nugarėlės, kairio apatinio voko – skruosto, virš kairio antakio srities, kaklo deši-nės pusės, kairio dilbio, kairio riešo – I delnikaulio srities nubrozdinimų, padarytas nežymus svei-katos sutrikdymas. Šiais veiksmais D. L. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 3 d.

Teismo posėdžio metu, D. L. kalta pagal pareikštą kaltinimą neprisipažino. D. L. parodė, kad išvažiuodama į pagrindinę gatvę, atvažiuojančių transporto priemonių nematė. S. T.vairuojamas motociklas buvo toli nuo išvažiavimo iš automobilių stovėjimo aikštelės. Kalti-namoji mano, kad S. T. žymiai viršydamas leistiną važiavimo greitį gyvenvietėje, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko transporto priemonių susidūrimas. Civilinį ieškinį prašė at-mesti.

Nukentėjusysis S. T., teisme parodė, kad 2014-04-06, apie 15.40 val., broliui priklau-sančiu motociklu, važiavo D. Bukonto gatve. Važiavo leistinu 50 km/h valandą greičiu. Ties D. Bukonto g. 13 namu, iš automobilių stovėjimo aikštelės, į pagrindinį kelią staiga išvažiavo auto-mobilis „OPEL ASTRA“, į kurį S. T. atsitrenkė. Eismo įvykio metu, S. T. buvo sunkiai sužalotas, ilgai gydėsi, dėl ko patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Civilinį ieškinį palaiko pilnai, prašo tenkinti.

Civilinis atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su civiliniu ieškiniu nesutinka. S. T. elgdamasis ypatingai neatsargiai, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko pats nukentėjo. Civilinis ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtu. Teismo posėdžio metu, civilinio atsakovo atstovas atsiliepimą palaikė.

Teisme buvo apklaustas ekspertas V. L., pateikęs byloje specialisto išvadą. Specialistas V. L. savo išvadą palaikė pilnai.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu, taip pat buvo apklausti ekspertai V. M. ir I. G., kurie pateikė byloje atliktos ekspertizės išvadą. Ekspertai pilnai palaikė savo išvadą.

Bylos nagrinėjimo metu, buvo apklausti liudytojai, kurie davė tokius parodymus.

Liudytojas D. T., teismo posėdžio metu, bylai reikšmingų parodymų nepateikė.

Liudytoja R. Z., S. T. gydanti gydytoja, teismo posėdžio metu parodė, kad po eismo įvykio, S. T. būklė buvo sunki. Šiuo metu jis yra darbingas, tačiau jaučia skausmus nugaroje bei sėdmenyse, nepilnai sulenkia kelią ir pėdą, turi blauzdikaulio defektą. Ateityje S. T. bus reikalingas gydymas.

Civilinio atsakovo atstovas, teismo posėdžio metu nurodė, kad su civiliniu ieškiniu nesutin-ka. Teisiamoji D. L., yra nepagrįstai kaltinama pagal BK 281 str. 3 d. Iš specialisto išvados, ekspertizės akto išvadų matyti, kad S. T. žymiai viršijo gyvenvietėje leistiną važiavimo greitį, dėl ko sudarė pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. S. T., dėl savo kaltės pateko į eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas. D. L. nėra atsakinga dėl S. T. patirtų sužalojimų, todėl civilinis ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtu.

D. L. kaltinama pažeidusi Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 9 ir 154 punktų reikala-vimus. Išvažiuodama į pagrindinį kelią, neįsitikinusi daromo manevro saugumu, teisiamoji nepra-leido pagrindiniu keliu motociklu važiuojančio S. T. ir su juo susidūrė. Iš byloje esančios specialisto išvados ir ekspertizės akto matyti, kad S. T. gyvenvietėje, iki susidūrimo su D. L. automobiliu, važiavo 82 km/h greičiu/T.1, b.l.94-106, T.3, b.l.38-43/. KET 127 punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Vairuotojas turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jei-gu to reikia dėl susidariusių aplinkybių. KET 128 punkte nustatyta, kad jeigu atsirado kliūtis ar iš-kilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net vi-siškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. KET 129 punkte nustatyta, kad gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu. Kaip matyti, S. T. 2014-04-06, apie 15.40 val., D. Bukonto gatve, Zarasų m., važiavo žymiai viršydamas leistiną greitį. Atsiradus kliūčiai greičio ne-sumažino, nestabdė motociklo ir susidūrė su D. L. vairuojamu automobiliu. Šiais veiksmais, S. T. pažeidė KET 127, 128, 129 punktų reikalavimus. Nustatytos aplinkybės reiškia, kad byloje kylo priežastinio ryšio su eismo įvykiu problema. Šiuo atveju būtina nustatyti, kurio eismo įvykio dalyvio kelių eismo taisyklių pažeidimas, buvo susijęs priežastiniu ryšiu su kilusiais padari-niais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad kai kelių transporto eismo sau-gumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje nu-matyti padariniai, neįvyktu. Teismas turi įvertinti abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikš-mę nusikalstamų padarinių atsiradimui (LAT Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 str.)baudžiamosiose bylose ap-žvalga, Teismų praktika Nr. 30).

KET 9 punktas nustato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliū-čių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai, arba tokios priemonės sudarytų dar daugiau žalos su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 127 punktas nustato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač į vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas mato-mumas.

KET 128 punkte nustatyta, kad jeigu iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apva-žiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

KET 129 punkte nustatyta, kad gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu.

KET 154 punkte nustatyta, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje, šalutiniu keliu važiuo-jantis vairuotojas, privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos.

Kiekvienas transporto priemonę vairuojantis asmuo turi būti maksimaliai atsargus, pasirinkti saugų greitį atsižvelgiant į eismo intensyvumą, kelio ir meteorologines sąlygas, kad kiekvienu me-tu galėtų suvaldyti transporto priemonę. Kiekvienas eismo dalyvis, taip pat ir vairuotojas, turi pagrįstą teisę tikėtis, kad kiti eismo dalyviai taip pat nepažeis eismo saugumo reikalavimų ir nekels pavojaus sau ir kitiems/LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-160/2014; LAT nutartis bau-džiamojoje byloje Nr. 2K-195/2007/.

Įpareigojimas laikytis kelių eismo taisyklių, taip pat visų būtinų atsargumo priemonių, nustatytas nepriklausomai nuo to, ar kiti eismo dalyviai jas pažeidė ir sukėlė grėsmę eismo saugu-mui. Todėl teismas tokius pažeidimus turi vertinti kaip visumą kartu su kitomis eismo įvykio aplinkybėmis. Nustatant asmens kaltę tais atvejais, kai kelių eismo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, be kitų aplinkybių, būtina įvertinti ir tai, ar kito eismo dalyvio padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas, neribojo kaltininko galimybės, numatyti nusikalstamus padarinius ir jų iš-vengti (LAT Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploa-tavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 str.) baudžiamosiose bylose apžvalga).

Kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažei-džia keli eismo dalyviai, kaltininko (kaltininkų) veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam (jiems) laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, neįvyktų (LAT Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 str.) baudžiamosiose bylose apžvalga). Tuo atveju, kai kelių eismo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, labai svarbu nustatyti, kurio eismo dalyvio veikos buvo priežasti-niame ryšyje su kilusiais padariniais. Priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus : būtino-sios padarinių kilimo sąlygos taisyklės nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būti-nosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reikalauja nustatyti ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas reikalauja nustatyti, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinais) ar atsitiktinis/LAT 2008-02-05 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-38/2008/.

LR BK 281 straipsnyje numatytų nusikaltimų sudėtys yra materialiosios, todėl teismas turi nustatyti priežastinį ryšį tarp kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploata-vimo taisyklių pažeidimo(veikos) ir šio straipsnio atitinkamose dalyse numatytų padarinių (LAT Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 str.) baudžiamosiose bylose apžvalga).

Kaltinimas D. L. grindžiamas specialisto išvada /T. 1, b.l. 94-106/. Teisminio bylos nagrinėjimo metu, buvo atlikta eismo įvykio ekspertizė /T.3, b.l. 38-43/. Specialisto išvadoje ir ekspertizės akte nurodyta, kad eismo įvykis nebūtų įvykęs, jei D. L., prieš išvažiuodama į D. Bukonto gatvę, būtų sustojusi ir praleidusi, didesniu nei leistinas greičiu važiuojantį S. T. /T.1, b.l. 106/. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, D. L. į D. Bukonto gatvę važiavo iš stovėjimo aikštelės, o tai reiškia, kad ji iš šalutinio kelio važiavo į pagrindinį kelią /T.1, b.l. 15-27/. KET 154 punkte nustatyta, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje, šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, D. L. parodė, kad prieš įvažiuodama į D. Bukonto gatvę, ji mate gatve link jos artėjantį motociklą /T.1, b.l. 178, 185-187, T.2. b.l. 156/. Teisiamosios dukra L. L., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad matė artėjantį motociklą, prieš D. L. išvažiuojant iš automobilių stovėjimo aikštelės /T. 1, b.l. 160 – 161/. Apklausų metu, D. L. negalėjo nurodyti koks atstumas buvo iki artėjančio motociklo ir kokiu greičiu jis galėjo artėti. Kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo, įvykio vietoje nėra kokių nors kliūčių dėl kurių D. L. galėjo nepastebėti S. T. vairuojamo mo-tociklo /T.1, b.l. 15-26/. Iš pažymos apie hidrometeorologines sąlygas matyti, kad 2014-04-06 meteorologinio matomumo nuotolis buvo 20 km. Ekspertizės akte nustatyta, kad nėra pagrindo teigti, D. L. neturėjo techninės galimybės duoti kelią S. T. vairuojamam motociklui /T.3, b.l. 43/. Šios aplinkybės reiškia, kad D. L., matė ir suprato, jog link jos, pagrindine gatve, artėja transporto priemonė - motociklas. Kaip matyti, D. L. negalėjo tinkamai nustatyti ir įvertinti kokiu atstumu nuo jos yra S. T. vairuojamas motociklas, bei kokiu greičiu jis juda. Esant tokioms aplinkybėms, D. L. turėjo pareigą, elgtis ypatingai apdairiai ir atsargiai. KET 154 punktas įpareigoja vairuotoją, įvažiuojantį į pagrindinį kelią, duoti kelią, transporto priemo-nėms artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Specialisto išvadoje ir ekspertizės akte nusta-tyta, kad prieš įvažiuodama į D. Bukonto gatvę, D. L. privalėjo duoti kelią S. T. vairuo-jamam motociklui /T.1, b.l. 106, T.3, b.l. 43/. Išvažiuodama iš automobilių stovėjimo aikštelės, D. L. artėjo iš šalutinio kelio link pagrindinės gatvės, todėl privalėjo praleisti S. T. vairuo-jamą motociklą. D. L. praleidus D. Bukonto gatve motociklu važiavusį S. T., kuris važiavo žymiai didesniu greičiu nei leistinas greitis, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Nors S. T. motociklu važiavo žymiai viršydamas leistiną greitį mieste, tačiau ši aplinkybė sprendžiant eismo įvykio kilimo priežastinio ryšio klausimą, yra nereikšminga. KET 154 punktas įpareigoja šalutiniu keliu artėjantį prie sankryžos vairuotoją, praleisti pagrindiniu keliu visas link sankryžos artėjančias transporto priemones, nepriklausomai nuo to, ar jos važiuoja leistinu ar didesniu nei leistinas va-žiavimo greitis. Analogišką praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausias Teismas (LAT Teismų prak-tikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 str.) baudžiamosiose bylose apžvalga). Ekspertizės akte nustatyta, kad tikėtina, jog prie-žastinį ryšį su eismo įvykio kilimu turėjo abiejų eismo įvykio dalyvių - D. L. ir S. T. veiksmai, tačiau pagrindė sąlygą šiam įvykiui kilti, buvo D. L. veiksmai /T.1, b.l. 106, T.3, b.l. 43/. D. L. padarytas KET pažeidimas, turėjo dėsningas pasekmes. Nepraleidusi D. Bu-konto gatve motociklu važiavusio S. T., ji sudarė avarinę situaciją, kurios metu į D. L. vairuojamą automobilį, atsitrenkė motociklu važiavęs S. T.. Byloje pateikta specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad eismo įvykio metu, buvo sunkiai sutrikdyta S. T. sveikata /T.1, b.l. 133 - 134/.

Visuma nustatytų aplinkybių leidžia teismui padaryti išvadą, kad D. L. veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal 281 str. 3 d. Jos atsakomybę lenginančia aplinkybe, teismas pripažįsta S. T. ypatingai rizikingą elgesį, neleistinai pavojingai dideliu greičiu mieste važiuojant ypa-tingai padidinto pavojaus transporto priemone – motociklu (BK 59 str. 1 d. 6 p.). D. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę D. L., teismas atsižvelgia į tai, kad ji padarė neatsargų nusikaltimą, anksčiau neteista, dirba, nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat ir į tai, kad nusikals-tamos veikos padarymui ir žalingų pasekmių kilimui, žymią įtaką turėjo nukentėjusiojo elgesys. D. L. bausme skirtina bauda, savo dydžiu artima BK 281 str. 3 d. sankcijos minimumui.

Civilinio ieškinio išsprendimas.

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos, arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas draudžia, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rū-pestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigi-mtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatas (CK 6.247 str.). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus, kuriais atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.248 str. 1 d.). Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neat-sargumu (CK 248 str. 2 d.). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei ki-tas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.). Jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai maži-nami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomy-bės (CK 6.248 str. 4 d.). Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais, nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.). Asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neat-sargumo (CK 6.270 str. 1 d.). Kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, - ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymas nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas (CK 6.282 str. 1 d.). Nuo-stolius atsiradusius dėl sveikatos sužalojimo, sudaro negautos pajamos, kurias asmuo gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos(gydymo, papildomo mai-tinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos (CK 6.283 str. 2 d.).

Specialisto išvadoje ir ekspertizės akte nustatyta, kad nukentėjusiojo S. T. vairuojamas motociklas, susidūrimo metu su teisiamosios automobiliu, važiavo tikėtinu 82 km/h greičiu/T.1, b.l.106, T.3, b.l.43/. Eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sužalotas S. T., įvyko Zarasų mieste, kur leistinas maksimalus greitis yra 50 km/h. Važiuodamas 82 km/h greičiu, S. T. žymiai viršijo gyvenvietėse leistiną maksimalų važiavimo greitį, ir pažeidė KET 129 p. reikalavi-mus. Važiuodamas nurodytu greičiu motociklu, S. T. kėlė didelę grėsmę pėstiesiems, kitiems eismo dalyviams bei pats sau. Motociklas, dėl savo techninių ypatybių, yra žymiai pavojingesnė transporto priemonė, todėl S. T. padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas yra šiurkštus.

Specialisto išvadoje ir ekspertizės akte nustatyta, kad S. T. važiuojant maksimaliu leis-tinu 50 km/h greičiu ir nekeičiant judėjimo krypties bei nemažinant važiavimo greičio, jis būtų turėjęs galimybę išvengti sudūrimo su D. L. vairuojamu automobiliu /T.1, b.l.106, T.3, b.l.43/. Iš toje pačioje išvadoje esančio 10 pav., ekspertizės akte esančio 6 pav. matyti, kad važiuojant S. T. maksimaliu leistinu 50 km/h greičiu, D. L. vairuojamas automobilis, nekeldamas pavojaus eismo saugumui, taip pat ir S. T. vairuojamam motociklui, butų išva-žiavęs į D. Bukonto gatvę, nesudarydamas kliūties nukentėjusiajam, bei nesusidūręs su S. T. vairuojamu motociklu /T.1, b.l. 104/. Išvadoje ir ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad lyginant motociklo minimalaus sustabdymo kelio atstumus su atstumu, kuriuo nuo susidūrimo vietos buvo S. T. vairuojamas motociklas, grėsmės eismo saugumui kilimo momentu matyti, kad važiuo-damas 82 km/h greičiu, S. T. neturėjo galimybės sustabdyti motociklo iki susidūrimo vietos. Tačiau važiuodamas leistinu maksimaliu 50 km/h, S. T. turėjo galimybę sustabdyti motociklą, nes atstumas, kuriuo būtų motociklas nuo susidūrimo vietos grėsmės eismo saugumui kilimo mo-mentu, yra didesnis už minimalų leistinu maksimaliu 50 km/h greičiu važiuojančio motociklo stab-dymo kelią /T.1, b.l.104/. Šios aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad D. L. nesustojus ir nepraleidus leistinu maksimaliu greičiu (50 km/h) motociklu artėjantį S. T., grėsmė eismo sau-gumui nebūtų sukelta ir eismo įvykis, kurio metu nukentėjo S. T., nebūtų įvykęs. Teismas taip pat atkreipia dėmesį tai, kad tiek specialisto išvadoje, tiek ekspertizės akte, S. T. vairuojamo motociklo judėjimas buvo vertinamas atsižvelgiant į tai, kaip būtų susiklosčiusi eismo situacija, S. T. važiuojant maksimaliu leistinu greičiu. Teismas pažymi ir pabrėžia, kad maksimalus leis-tinas transporto priemonės judėjimo greitis gyvenvietėje, ne visada yra saugus judėjimo greitis. Šios bylos situacijoje, S. T. būdamas Zarasų rajono gyventojas, turėjo gerai žinoti, kad ties eismo įvykio vieta, yra automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje nuolat yra daug automobiliu, ir šioje vietoje yra pakankamai intensyvus eismas. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, S. T. parodė, kad motociklą vairuoja devynis mėnesius /T.1, b.l. 115 – 116/. S. T. taip pat nurodė, kad žiemos metu, motociklu nevažinėja. Šios aplinkybės leidžia teismui spęsti, kad S. T., 2014-04-06 eismo įvykio metu, buvo pradedantis ir nepatyręs motociklo vairuotojas. Esant nuro-dytoms aplinkybėms, būdamas atsargus ir apdairus, atsižvelgdamas į savo turimą motociklo vaira-vimo patirtį, S. T. turėjo pareigą įvertinti ar eismo įvykio vietoje saugu važiuoti motociklu, maksimaliu leistinu 50 km/h ir didesniu greičiu. Kaip matyti iš visumos nustatytų aplinkybių, jei S. T. būtų važiavęs mažesniu nei 50 km/h greičiu, ypatingai tikėtina, kad susidūrimo rizika su kaltinamosios automobiliu, būtų dar labiau sumažinta, ar susidūrimas apskritai nebūtų įvykęs. Šiuo atveju, S. T. važiuodamas motociklu ypatingai rizikingai ir pavojingai, sudarė prielaidas ir sąlygas eismo įvykio kilimui, kurio metu pats sunkiai nukentėjo.

Kaip matyti iš S. T. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio bylos nagrinėjimo metu, artėdamas prie automobilių stovėjimo aikštelės, iš kurios išvažiavo teisiamosios vairuojamas automobilis, jis iš anksto (prieš 100 metrų) matė automobilių stovėjimo aikštele judantį teisiamos automobilį, kuris prieš įvažiuodamas į D. Bukonto gatvę, sustojo /T.1, b.l. 115-116/. Esant tokiai situacijai, S. T. turėjo pareigą, elgtis ypač apdairiai ir atsargiai, sumažinti važiavimo greitį, kad esant pavojui, galėtų sustabdyti motociklą. Kaip matyti iš specialisto išvados ir ekspertizės akto /T.1, b.l. 94 - 106, T.3, b.l. 38 - 43/, S. T., artėdamas prie automobilių sto-vėjimo aikštelės, iš kurios link D. Bukonto gatvės judėjo D. L. vairuojamas automobilis, motociklo greičio nemažino ir nemėgino jo sustabdyti. Tokioje situacijoje, S. T. važiavo žymiai viršydamas leistiną greitį, o pastebėjęs į D. Bukonto gatvę įvažiuojantį D. L. vairuo-jamą automobilį, savo vairuojamo motociklo nestabdė, bet nukreipė jį link gatvės važiuojamosios dalies vidurio, kur susidūrė su teisiamosios vairuojamu automobiliu. Tokie nukentėjusiojo veiks-mai, techniniu požiūriu yra nepriimtini (Specialisto išvada, T.1, b.l. 94-106).

Ekspertizės akte nustatyta, kad tikėtina, jog priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu, turėjo abiejų jo dalyvių – D. L. ir S. T. veiksmai /T.3, b.l.43/. Kaip jau byloje nustatyta, pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo D. L. veiksmai, todėl ji yra atsakinga dėl kilusių žalingų pasekmių. Spręsdamas dėl D. L. civilinės atsakomybės apimties, teismas atsižvelgia į nukentėjusiojo S. T. elgesį ir veiksmus iki eismo įvykio, kurio metu nukentėjo. Byloje nu-statyta, kad S. T. būdamas eismo dalyviu, vairuodamas ypatingai padidinto pavojaus priemo-nę – motociklą, elgėsi labai rizikingai, pavojingai, neapdairiai ir nerūpestingai, todėl pats taip pat yra atsakingas dėl jam kilusių žalingų pasekmių. Priteistinos turtinės ir neturtinės žalos dydis ma-žintinas, atsižvelgiant į S. T. elgesį.

S. T. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš civilinių atsakovų 3 550,34 Eur turtinės ir 23 000 Eur neturtinės žalos.

Civiliniame ieškinyje S. T. nurodė, kad patyrė išlaidas dėl : medicininių konsultacijų, odontologo paslaugų, blauzdikaulio vinies ir vaistų įsigijimo, transportavimo bei randų šalinimo. Be to, S. T. dėl nedarbingumo, negavo 544, 87 Eur darbinių pajamų. Pagrįsdamas ieškinį, S. T. pateikė kasos čekius, sąskaitas – faktūras, išrašus iš savo ligos istorijos, pažymas apie gautą darbo užmokestį ir nedarbingumo išmokas, bei rašytinius paaiškinimus /T.2. b.l. 9-31, 75-78, 97-140, 146-148, 178, 181-184/. Byloje pateikta specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad eismo įvykio metu, S. T. buvo padaryti tokie sužalojimai : diafragmos plyšimas su skrandžio dislo-kacija ir įstrigimu į kairę krūtinės ertmę, inkstų, plaučių, širdies sumušimas, trauminis šokas, ma-žakraujystė po nukraujavimo, atviras dešinio blauzdikaulio kūno lūžimas, dešinio šeivikaulio lūži-mas /T.1, b.l. 133-134/. Šioje išvadoje yra nurodyta, kad operacijai reikalingą implantą, S. T. įsigijo savo lėšomis.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa pateikė duomenis apie tai, kad už S. T. suteiktas gy-dymo paslaugas buvo apmokėta 6 129,17 Eur /T.1, b.l. 145-146/. S. T. prie ieškinio pateikti kasos kvitai iš vaistinių bei degalinių, yra nekonkretūs, sunkiai įskaitomi ir nepatvirtina, kad kvi-tuose nurodytos išlaidos buvo būtinos S. T. patirtų sužalojimų šalinimui ir sveikatos sugrąži-nimui. S. T. pateikė sąskaitą – faktūrą už jam suteiktas odontologines paslaugas /T.2, b.l. 11/. Tačiau kaip matyti iš specialisto išvados dėl S. T. eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, nebuvo nustatyta, kad eismo įvykio metu, S. T. buvo sužaloti dantys /T.1, b.l. 133-134/. Byloje pateikta PVM sąskaita faktūra, kuri patvirtina, kad S. T. už intramediulinę blauz-dikaulio vinį, sumokėjo 500,94 Lt (145,82 Eur) /T.2, b.l. 19/. Iš specialisto išvados matyti, kad eismo įvykio metu S. T. patyrė blauzdikaulio lūžimą, kurio gydymui, buvo panaudota intra-mediulinė blauzdikaulio vinis. Šias išlaidas teismas pripažįsta pagrįstomis, nes jos buvo padarytos S. T. patirtų sužalojimų šalinimui. S. T. prašo priteisti 544,87 Eur negautų darbinių paja-mų. Iš byloje esančios S. T. mokėto darbo užmokesčio pažymos matyti, kad iki sužalojimo, jo vidutinis mėnesio darbo užmokestis buvo 1 583 Lt – 458,49 Eur (9 501,97 : 6 = 1 583) /T.2, b.l. 29/. Byloje pateikta pažyma apie S. T. išmokėtas nedarbingumo išmokas /T.2, b.l.31/. Iš pažymos matyti, kad S. T. nedarbingumas tęsėsi tris mėnesius ir vieną savaitę. Per nedarbin-gumo laikotarpį, S. T. viso buvo išmokėta 4 453,28 Lt – 1 289,76 Eur nedarbingumo išmokų. Dėl nedarbingumo, S. T. per mėnesį vidutiniškai buvo išmokėta po 429,91 Eur (1 289,76 : 3 = 429,91). Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad S. T. pajamos dėl nedarbingumo, sumažėjo nežymiai. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog dėl žalingų pasekmių atsiradimo yra kaltas ir pats S. T., todėl jo negautų darbinių pajamų skirtumas, paliktinas jo sąskaita. S. T. taip pat prašo priteisti išlaidas už konsultacijas dėl randų šalinimo, bei už randų šalinimo procedūras. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra įrodymų patvirtinančių, jog randų šalinimas, buvo būtinas S. T. gydymas, po jo patirtų sužalojimų. Be to, ieškinyje S. T. nurodė, kad prašoma priteisti suma už randų šalinimą, yra preliminari. Tai reiškia, kad šiuo metu nurodyto dydžio išlaidos nėra patirtos, todėl yra neaišku, ar jos apskritai bus patirtos. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškinys šioje dalyje yra nepagrįstas. Byloje nustatyta, kad už S. T. gydymą buvo sumokėta 6 129,17 Eur iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, kad S. T. buvo suteiktos medicininės paslaugos, kurių vertė beveik dvigubai viršija S. T. ieškinyje nurodytą ir prašomą priteisti patirtą turtinę žalą. Nurodytas medicinines paslaugas apmokėjo civilinis atsakovas, o tai reiškia, kad reikšminga dalis S. T. patirtos tur-tinės žalos, jam buvo atlyginta. Be to, civilinis atsakovas atlygino 2 325,12 Eur turtinės žalos, S, T. broliui D. T., už motociklo ir kitų daiktų sužalojimą /T.1, b.l. 112/. Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, iš esmės S. T. yra atlyginta 8 454,29 Eur patirtos turtinės žalos, kuri daugiau nei du kartus viršija civiliniu ieškiniu prašomą priteisti turtinę žalą. Šioje byloje teismas nustatė, jog paties S. T. didelis neatsargumas ir nerūpestingumas, nulėmė žalingų pasekmių atsiradimą, todėl teismas kitas S. T. patirtas išlaidas sveikatos sužalojimų šalinimui, šio nuosprendžio paskelbimo dienai, palieka jo sąskaitą ir ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, atmeta.

S. T. prašo priteisti 23 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusiojo asmens veiksmų (CK 6.253 str. 1 d.). Nukentėjusiojo asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusiojo asmens rizikos prisiėmimas (CK 6.253 str. 5 d.).

Šioje byloje teismas nustatė, kad D. L., neatsargiai vairuodama jai priklausantį automo-bilį, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko buvo sunkiai sužalotas S. T.. Teismas pripažino, kad D. L. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 3 d. Ši aplinkybė leidžia teismui padaryti išvadą, kad dėl neatsargių D. L. veiksmų, S. T. patyrė neturtinę žalą, nes buvo sunkiai sužalotas. Tačiau, spręsdamas dėl S. T. patirtos neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgia į paties S. T. veiksmus iki eismo įvykio. Byloje nustatyta, S. T. šiurkščiai pažeidė kelių eismo taisykles. Važiuodamas ypatingai rizikingai ir pavojingai, ypatingai pavojinga transporto priemone, S. T. sudarė prielaidas ir sąlygas, žalai atsirasti. Tokiais veiksmais, S. T. prisi-ėmė riziką dėl galimų žalingų pasekmių sau. Šią išvadą patvirtina ir specialisto išvadoje bei eks-pertizės akte padarytos išvados. Važiuodamas leistinu maksimaliu, ar mažesniu greičiu, S. T. turėjo labai realią ir pagrįstą galimybę, išvengti eismo įvykio ir apskritai nenuketėti. Ieškinyje nurodyti S. T. patirti nepatogumai, didžiąja dalimi susiję su jo paties pavojingu elgesiu, todėl žalingas pasekmes, tame tarpe ir neturtinio pobūdžio, turi prisiimti ir sau. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, S. T. patirtą neturtinę žalą, nurodo daugiau nei šešis kartus didesnę, nei patirta turtinė žala. Byloje nėra nustatytos aplinkybės, kurios leistų taikyti tokią patirtos turtinės ir neturtinės žalos proporciją. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad šiuo atveju, negali būti taikoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant BK 281 str. 3 d. numatytoms pasekmėms – sunkiam sveikatos sutrik-dimui. Byloje nėra pateikta duomenų patvirtinančių, kad dėl patirtų sužalojimų, S. T. patyrė ypatingus dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, depresiją ar reputacijos pablogėjimą. S. T. anksčiau vienuolika kartų baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe tris kartus už nustatyto leistino greičio viršijimą /T.1, b.l. 242-248/. Ši aplinkybė rodo, kad S. T. yra linkęs nesilaikyti kelių eismo taisyklių, bei rizikuoti vairuodamas transporto priemones. Atsižvelk-giant į kaltinamosios ir nukentėjusiojo elgesį, byloje nustatytas aplinkybes, bei vadovaujantis są-žiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas laiko, kad S. T. patyrė nedidelės apimties neturtinę žalą.

Ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Civilinių atsakovų atstovas adv. M. S. pateikė prašymą, priteisti civilinio atsakovo šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

LR BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Baudžiamojo proceso kodeksas, nenumato galimybės, priteisti civilinio atsakovo išlaidas, byloje dalyvavusio advokato išlaidoms apmokėti. Analogiška praktika yra suformuota aukštesnės instancijos teismų (Kauno apygardos teismo 2014-11-04 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-598-530/2014). Išlaidas patirtas baudžiamojoje byloje, civiliniai atsakovai, gali prisiteisti civilinio proceso nustatyta tvarka. Civilinio atsakovo prašymas netenkintinas.

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltina-mojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, taip pat nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentė-jusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 str. 2 d.).

Bylos nagrinėjimo metu, nukentėjusysis naudojosi advokato pagalba, dėl ko turėjo papildo-mų išlaidų. S. T. pateikė kvitus, patvirtinančius išlaidas advokato pagalbai apmokėti /T.2, b.l. 6, 144, 147; T.3, b.l. 9, 84). Ieškinys patenkintas iš dalies, todėl nukentėjusiojo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, priteistinos iš D. L., proporcingai patenkinto civilinio ieškinio daliai.

D. L. nemoka lietuvių – proceso kalbos, todėl byloje buvo privalomas gynėjo dalyva-vimas. Kaltinamąją gynė adv. J. Bučinskas. Byloje nėra pateikta pažyma, dėl D. L. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, todėl šių išlaidų priteisimo klausimas paliktinas nenagrinėtu.

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 106 str. 2 d., 113 str., 115 str. 1 d., 297 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d. 1- 4 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. L., pripažinti kalta pagal LR BK 281 str. 3 d., ir nuteisti 15 MGL – 564,90 Eur dydžio bauda.

Nukentėjusiojo S. T. ieškinį tekinti iš dalies. Priteisti S. T. iš civilinio atsakovo AAS „Baltikums“, tris šimtus eurų, neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje S. T. civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš D. L., nukentėjusiajam S. T., vieną šimtą eurų, atstovo paslaugoms apmokėti.

Civilinio atsakovo atstovo adv. M. S. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, netenkinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apy-gardos teismui, skundą paduodant per Zarasų rajono apylinkės teismą.