Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ stogdengiu-skardininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išnykus teistumui laikomas neteistu,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui - sutuoktinei S. G., o būtent: 2025-03-11 apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini), bute adresu (duomenys neskelbtini), suimdamas už kaklo nukentėjusiąją S. G., ją smaugė, taip sukėlė jai fizinį skausmą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio nuostatomis, byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklaustas teisme kaltinamasis G. G. kaltu prisipažino ir parodė, jog 2025 m. kovo 11 d. vakare namuose kilo barnis su sutuoktine S. G. Nesusivaldęs nukentėjusiąją sugriebė už kaklo ir smaugė. Supranta, kad tai sukėlė fizinį skausmą. Gailisi dėl savo veiksmų. Nukentėjusiosios atsiprašė, jie susitaikė. Prašo bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo G. G. prisipažinimo teisme jo kaltė įrodoma jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju 2025-03-17 apklausoje G. G. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Su žmona S. G. gyvena santuokoje (duomenys neskelbtini) metai, augina dvi mažametes mergaites. Ūkis yra bendras, išlaidos bendros, veda bendrą namų ūkį. Butas adresu (duomenys neskelbtini) yra nuomojamas. Kovo 11 d. buvo laisva diena, nedirbo. Alkoholio nevartoja prie vaikų, namie buvo blaivus. S. irgi buvo blaivi. Po 17 val. su S. tiesiog susiginčijo dėl buitinių dalykų, namų ruošos darbų. S. lyg pradeda skyrybų procesą, bet kol kas jokių dokumentų nėra gavęs, yra tik pasakymas. Šiek tiek yra įtampos namie. Kilus ginčui tarp jų, vaikas, t. y., jų mažoji dukra buvo namie, bet lyg nematė paties smurto momento. Didžiosios dukros nebuvo. Susižodžiavus svetainėje, perėjo konfliktas į miegamojo kambarį. S. jį apstumdė, jokio fizinio skausmo dėl to nesukėlė. Supykęs už apstumdymą paėmė jai už rankos ties riešu, palaikė ir tada ji jam trenkė į veidą delnu. Tada jis čiupo ją už kaklo viena ranka, paguldė ant lovos, ji jam brėžė per veidą ir įbrėžė jam nagais į kairįjį skruostą. Dėl to į medikus nesikreipė, į ekspertizę nėjo ir neis. Sutinka, kad ji įbrėžė jam laikant ją už kaklo. Kaklą daugiau laikė nei spaudė. Kiek galėjo sukelti fizinio skausmo, nežino. Kaklą galėjo palaikyti prispaudęs apie minutę. Paleidus ji atsistojo. Telefono jis nebuvo atėmęs iš jos. Ji pagalbą galėjo išsikviesti. Ar jos atsiprašė, nepamena. Kaltę pripažįsta, dėl paėmimo už kaklo jis sutinka, kad tai galėjo jai sukelti fizinį skausmą. Jis norėtų taikytis ir kad byla būtų nutraukta. (b. l. 86-89).

2025-03-12 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas S. G. pareiškimas ir jos apklausa. S. G. pareiškime nurodyta, kad 2025-03-11 apie 17.30 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, blaivus sutuoktinis G. G., suėmęs jai rankomis už kaklo smaugė ją, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Sukeltą fizinį skausmą 10 balų skalėje (10 skaudžiausia) įvertina 6 balais. Apklausta kaip liudytoja S. G. parodė, jog kartu su sutuoktiniu G. G. gyvena nuo (duomenys neskelbtini) metų. Dėl G. G. agresyvaus būdo ir nenuspėjamo charakterio ji nutarė su juo skirtis. G. G. buvo prieš skyrybas. Jiems buvo paskirta mediacija, tačiau G. G. mediatorę visaip ignoravo. Mediacija jų nesutaikė ir jiems buvo pasiūlyta kreiptis į teismą. 2025-03-11 apie 17.30 val., būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarp jos ir G. G. įvyko žodinis konfliktas dėl skalbinių iškabinimo. Jam nepatiko, kad skalbinius nuėjo džiaustyti ji, nors jis sakė, kad skalbinius padžiaus jis. G. G. ėmė ant jos šaukti kaltindamas ją, kad ji viską dramatizuoja, plūdo ją necenzūriniais žodžiais išvadindamas „žertva, padla“ ir kitais ją žeidžiančiais žodžiais. Konflikto metu, būnant miegamame kambaryje, G. G. suėmė rankomis jai už kaklo ir ėmė smaugti, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Įvykio metu buvo pradėjusi dusti ir gindamasi nagais ėmė braižyti jam veidą, tada G. G. dar labiau ėmė ją smaugti, po to liovėsi ją smaugęs ir paėmė jos mobiliojo ryšio telefoną, kad negalėtų išsikviesti policijos. Jis grasino, kad pats iškvies policiją, nes neva ji jį pati užpuolė ir jį apibraižė, grasino, kad jis atims iš jos vaiką. Tai ne pirmas kartas, kuomet G. G. prieš ją naudoja fizinį smurtą. Ankščiau dėl jai sukelto fizinio skausmo į policiją nesikreipdavo. Įvykio metu buvo abu blaivūs. Po įvykio GMP kviesta nebuvo. Į gydymo įstaigas nesikreipė. Teisė pareikšti civilinį ieškinį ji išaiškinta. (b. l. 9-16).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025-03-18 apklausta papildomai liudytoja S. G. parodė, kad tvirtina anksčiau duotus parodymus. Ji išsikviesti pagalbos tą patį vakarą neturėjo galimybės, nes vyras atėmė telefoną ir grąžino tik po kelių valandų. Kai grąžino, konfliktas buvo nurimęs ir ji dėl mažamečių vaikų, dėl jų stresinės jų būklės, nenorėjo daugiau konflikto aštrinti, kelti vaikams baimę, todėl pareigūnų nekvietė. Ji neturi jokių giminių ar artimųjų, yra našlaitė, vyras irgi taip pat. Todėl išeiti ir kažkur apsigyventi neturėjo kur. Ji nutarė atvykti kitą dieną į policiją ir parašyti pareiškimą. Į teismo medicinos ekspertizę nuvyko tik dar kitą dieną, todėl paraudimų ant kaklo nesimatė. Ją apžiūrėjo pareigūnas kitą dieną po pareiškimo parašymo. Nelabai kas ir matėsi, bet fiksavo, fotografavo. Kakle juto fizinį skausmą tą patį vakarą, kitą dieną tik prilietus. Labiau prilietus juto, nei paprastai ramioje būsenoje. Ryjant ir kvėpuojant skausmo nebuvo. Skausmą įvertino 6 balais. Ji perbrėžė vyrui veidą, kai jis ją parvertęs ant lovos smaugė. Ji jam per veidą nesudavė, jie tą patį vakarą dėl to ginčijosi, kad to nebuvo. Kai jis nurimo, tą patį vakarą mėgino įtikinti ją, kad nieko nebuvo, kad jie tik pasiginčijo. Ji nesutiko, sakė, kad jis ją smaugė ir jai skaudėjo. Jų mažametė dukra įvykio nematė, ji buvo kitame kambaryje. Didžioji dukra buvo būrelyje. Kai paleido ją, jie dar koliojosi. Vyras jos neatsiprašė. Po to kalbėjo apie įvykį, kad vaikų teisės išsikvietė, kad jis buvo policijoje, bet pakankamai ramiai kalbėjo. Priekaištų buvo, bet ne grasinimų. Viską gerai apgalvojusi, ji sutiktų taikytis su vyru. Ji supranta, kad reikės kartu auginti vaiką, bendrauti ir konfliktai nepadės. Ji prašo neatlikti įvykio vietos apžiūros, nes nenori traumuoti vaikų, nenori, kad pareigūnai viską fotografuotų. Civilinio ieškinio nereiškia, kol kas namų ūkis bendras ir kartu išlaiko namus bei vaikus, todėl žalos atlyginti neprašo. (b. l. 57-60).

2025-03-12 asmens apžiūros protokole užfiksuota S. G. apžiūra; apžiūros metu ant S. G. kūno sužalojimų nepastebėta. (b. l. 37-43).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2025-03-13 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad S. G. kakle ir sprande sužalojimo žymių nėra. (b. l. 48).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2025-03-13 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad susisiekus su S. G. ši paaiškino, kad buvo nuvykusi į teismo medicinos ekspertizę, kur buvo atlikta jos kūno apžiūra, sužalojimų nebuvo, nes praėjusią dieną buvo tik paraudimai. (b. l. 53-54).

Teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, laiko, kad kaltinamojo G. G. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta.

Kaltinamasis G. G. tyčia smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos narei – sutuoktinei S. G., todėl jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Kaltinamasis G. G. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Kaltinamasis G. G. kaltu prisipažino, atsiprašė nukentėjusiosios S. G., su ja susitaikė, tai patvirtina teismui pateiktas 2025 m. balandžio 4 d. susitaikymo protokolas (b. l. 127). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 75-78), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 69-74). Jis dirba (b. l. 67-68). Turtinė ir neturtinė žala nepadaryta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindo manyti, kad G. G. nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnis ir G. G. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiaisiais. Kaltinamajam G. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kadangi G. G. padaryta veika smurtinio pobūdžio, nukreipta prieš šeimos nario sveikatą.

Kaltinamajam G. G. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (b. l. 93-95), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2025-03-25 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 70,83 EUR antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patirtų teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam G. G. (b. l. 117-119).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį.

Kaltinamajam G. G. gynėjas buvo būtinas, jį gynė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas, išlaidas patyrė valstybė. Kaltinamojo G. G. turtinė padėtis nėra sunki, todėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš kaltinamojo valstybės naudai.

Daiktinių įrodymų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

G. G., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą susitaikius su nukentėjusiąja ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, skirti G. G. baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 9 (devynių) mėnesių šios priemonės įvykdymo terminą, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. G. kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš G. G. 70,83 Eur (septyniasdešimt eurų 83 centus) valstybei atlyginti išlaidoms, patirtoms teikiant G. G. antrinę teisinę pagalbą.

Išaiškinti, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Surenkamosios sąskaitos: 1) „Swedbank“ AB, sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; 2) AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. LT78 7290 0000 0013 0151; 3) „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. LT74 4010 0510 0132 4763; 4) AB SEB bankas, sąskaita Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; 5) AB Šiaulių bankas, sąskaita Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; 6) UAB Urbo bankas, sąskaita Nr. LT42 7230 0000 0012 0025.

Išaiškinti G. G., kad: 1) jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; 2) jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.