- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-28
- Bylos Nr.
- I-2152-596/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07989-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- D. K., A. P., L. T., M. K., L. M. V., N. M.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų D. K., A. P., L. T., M. K., L. M. V. ir N. M. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjos kreipėsi į teismą su skundu, prašydamos priteisti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) neišmokėtą valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalį: D. K. – 4 645,47 Lt (už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30); A. P. – 4 907,91 Lt (už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30); L. T. – 4 561,29 Lt (už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30); M. K. – 7 458,51 Lt (už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30); L. M. V. – 2 577,11 Lt (už laikotarpį nuo 2011-01-17 iki 2013-09-30); N. M. – 639,83 Lt (už laikotarpį nuo 2013-03-01 iki 2013-09-30).
Nurodo, kad yra VSDFV Vilniaus skyriaus valstybės tarnautojos. Lietuvos Respublikos Seimas 2009-07-17 priėmė Valstybės tarnybos (toliau – ir VTĮ) nuostatų pakeitimus, kuriais nuo 2009-08-01 sumažinti valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai ir priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai. Šis valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sumažinimas 2013-07-01 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimu pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms ir konstituciniam teisinės valstybės principui, todėl joms nepagrįstai buvo sumažintos ir dėl to neteisėtai neišmokėtos valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalys. Nurodo, kad jų reikalavimams negali būti taikoma ieškinio senatis, kadangi apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik nuo Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo įsigaliojimo datos, t. y. 2013-10-01, todėl kreipėsi į teismą, nepraleidusios termino (b. l. 1–5).
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime VSDFV Vilniaus skyrius su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat pareiškėjų reikalavimams prašo taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 27 str. 2 d. nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą. Nurodo, kad valstybės tarnautojų darbo užmokestį nustato VTĮ. Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 91-3918) 1 str., įsigaliojusiu 2009-08-01, buvo pakeista VTĮ 25 str. 3 d. ir sumažinti priedai už kvalifikacinę klasę. Pareiškėja D. K. laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 VSDFV Vilniaus skyriuje ėjo B lygio, 6 kategorijos pareigas, vėliau – B lygio, 7 ir 9 kategorijos valstybės tarnautojos pareigas, jai buvo suteikta trečia kvalifikacinė klasė. Pareiškėja A. P. laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 VSDFV Vilniaus skyriuje ėjo B lygio, 6 kategorijos pareigas, vėliau – B lygio, 9 kategorijos valstybės tarnautojos pareigas, jai buvo suteikta trečia kvalifikacinė klasė. Pareiškėja L. T. laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 VSDFV Vilniaus skyriuje ėjo B lygio, 6 kategorijos pareigas, vėliau – B lygio, 7 ir 9 kategorijos valstybės tarnautojos pareigas, jai buvo suteikta trečia kvalifikacinė klasė. Pareiškėja M. K. laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 VSDFV Vilniaus skyriuje ėjo B lygio, 6 kategorijos pareigas, vėliau – B lygio, 7 kategorijos valstybės tarnautojos pareigas, jai buvo suteikta antra kvalifikacinė klasė. Pareiškėja L. M. V. laikotarpiu nuo 2009-03-05 iki 2011-01-16 VSDFV Vilniaus skyriuje buvo išleista vaiko priežiūros atostogų, laikotarpiu nuo 2011-01-17 iki 2013-09-30 VSDFV Vilniaus skyriuje ėjo B lygio, 6 kategorijos pareigas, vėliau – B lygio, 7 kategorijos valstybės tarnautojos pareigas, jai buvo suteikta trečia kvalifikacinė klasė. Pareiškėja N. M. laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-06-02 VSDFV Vilniaus skyriuje ėjo B lygio, 6 kategorijos pareigas, vėliau – B lygio, 7 kategorijos pareigas, laikotarpiu nuo 2013-06-03 iki 2013-09-30 esant tarnybinei būtinybei, ėjo A lygio, 9 kategorijos valstybės tarnautojos pareigas. Nuo 2013-03-01 pareiškėjai suteikta trečia kvalifikacinė klasė. VSDFV Vilniaus skyrius laikotarpiu apskaičiuodamas pareiškėjoms priedus už kvalifikacines klases pagrįstai taikė tuo metu galiojusio Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo nuostatas, kadangi valstybės valdžios institucijos privalo vykdyti galiojančių įstatymų nuostatas ir neturi teisės ar pareigos spręsti apie galiojančio įstatymo teisėtumą ar tinkamumą. Pažymėjo, kad dėl padarytos aritmetinės klaidos, pareiškėjos A. P. darbo užmokesčio nepriemoka yra 4 720,38 Lt (b. l. 32–35).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyriaus direktorius 2013-02-25 įsakymu Nr. P-417 „Dėl kvalifikacinės klasės suteikimo N. M.“ nuo 2013-03-01 suteikė pareiškėjai N. M. trečią kvalifikacinę klasę (b. l. 7).
VSDFV Vilniaus skyriaus 2013-12-10 pažymoje Nr. 25 F-289 „Apie priskaičiuotą darbo užmokestį“ nurodyta, kad pareiškėjai N. M. nepriskaičiuota darbo užmokesčio dalis yra 639,83 Lt (b. l. 6).
VSDFV Vilniaus skyriaus direktorius 2007-01-31 įsakymu Nr. P-403 „Dėl L. M. V. perkėlimo į aukštesnes pareigas ir kvalifikacinės klasės suteikimo“ nuo 2007-02-01 perkėlė pareiškėją L. M. V. į B lygio, 6 kategorijos karjeros valstybės tarnautojos – Draudėjų ir apdraustųjų skyriaus vyresniosios specialistės (įmokų ir apdraustųjų apskaitai) pareigas ir suteikė jai trečią kvalifikacinę klasę (b. l. 10).
VSDFV Vilniaus skyriaus direktorius 2012-02-28 įsakymu Nr. P-419 „Dėl L. V. M. perkėlimo ir kvalifikacinės klasės suteikimo“ nuo 2012-03-01 perkėlė pareiškėją L. M. V. į Registro skyriaus vyresniosios specialistės (B lygio, 7 kategorijos) pareigas ir suteikė trečią kvalifikacinę klasę (b. l. 11).
VSDFV Vilniaus skyriaus 2013-12-12 pažymoje Nr. 25 F-342 „Apie priskaičiuotą darbo užmokestį“ nurodyta, kad pareiškėjai L. M. V. nepriskaičiuota darbo užmokesčio dalis yra 2 577,11 Lt (b. l. 8–9).
VSDFV Vilniaus skyriaus direktorius 2009-01-29 įsakymu Nr. P-145 „Dėl kvalifikacinės klasės suteikimo D. K.“ nuo 2009-02-02 suteikė pareiškėjai D. K. trečią kvalifikacinę klasę (b. l. 14).
VSDFV Vilniaus skyriaus direktorius 2012-02-28 įsakymu Nr. P-434 „Dėl D. K. perkėlimo ir kvalifikacinės klasės suteikimo“ nuo 2012-03-01 perkėlė pareiškėją D. K. į Registro skyriaus vyresniosios specialistės (B lygio, 7 kategorijos) pareigas ir suteikė trečią kvalifikacinę klasę (b. l. 15).
VSDFV Vilniaus skyriaus direktorius 2013-02-25 įsakymu Nr. P-425 „Dėl D. K. perkėlimo ir kvalifikacinės klasės suteikimo“ nuo 2013-03-01 perkėlė pareiškėją D. K. į Registro skyriaus vyriausiosios specialistės (A lygio, 9 kategorijos) pareigas ir suteikė trečią kvalifikacinę klasę (b. l. 16).
VSDFV Vilniaus skyriaus 2013-12-10 pažymoje Nr. 25 F-322 „Apie priskaičiuotą darbo užmokestį“ nurodyta, kad pareiškėjai D. K. nepriskaičiuota darbo užmokesčio dalis yra 4 645,47 Lt (b. l. 12–13).
VSDFV Vilniaus skyriaus direktorius 2008-01-25 įsakymu Nr. P-207 „Dėl kvalifikacinės klasės suteikimo A. P.“ nuo 2008-02-01 suteikė pareiškėjai A. P. trečią kvalifikacinę klasę (b. l. 19).
SDFV Vilniaus skyriaus direktorius 2013-02-25 įsakymu Nr. P-431 „Dėl A. P. perkėlimo ir kvalifikacinės klasės suteikimo“ nuo 2013-03-01 perkėlė pareiškėją A. P. į Registro skyriaus vyriausiosios specialistės (A lygio, 9 kategorijos) pareigas ir suteikė trečią kvalifikacinę klasę (b. l. 20).
VSDFV Vilniaus skyriaus 2013-12-10 pažymoje Nr. 25 F-321 „Apie priskaičiuotą darbo užmokestį“ nurodyta, kad pareiškėjai A. P. nepriskaičiuota darbo užmokesčio dalis yra 4 907,91 Lt (b. l. 17–18).
VSDFV Vilniaus skyriaus direktorius 2009-01-29 įsakymu Nr. P-170 „Dėl kvalifikacinės klasės suteikimo L. T.“ nuo 2009-02-01 suteikė pareiškėjai L. T. trečią kvalifikacinę klasę (b. l. 23).
VSDFV Vilniaus skyriaus direktorius 2012-02-28 įsakymu Nr. P-407 „Dėl L. T. perkėlimo ir kvalifikacinės klasės suteikimo“ nuo 2012-03-01 perkėlė pareiškėją L. T. į Registro skyriaus vyresniosios specialistės (B lygio, 7 kategorijos) pareigas ir suteikė trečią kvalifikacinę klasę (b. l. 24).
VSDFV Vilniaus skyriaus direktorius 2013-02-25 įsakymu Nr. P-427 „Dėl L. T. perkėlimo ir kvalifikacinės klasės suteikimo“ nuo 2013-03-01 perkėlė pareiškėją L. T. į Registro skyriaus vyriausiosios specialistės (A lygio, 9 kategorijos) pareigas ir suteikė trečią kvalifikacinę klasę (b. l. 25).
VSDFV Vilniaus skyriaus 2013-12-10 pažymoje Nr. 25 F-320 „Apie priskaičiuotą darbo užmokestį“ nurodyta, kad pareiškėjai L. T. nepriskaičiuota darbo užmokesčio dalis yra 4 561,29 Lt (b. l. 21–22).
VSDFV Vilniaus skyriaus direktorius 2007-01-30 įsakymu Nr. P-354 „Dėl M. K. perkėlimo į aukštesnes pareigas ir kvalifikacinės klasės suteikimo“ nuo 2007-02-01 perkėlė pareiškėją M. K. į B lygio, 6 kategorijos karjeros valstybės tarnautojos – Draudėjų ir apdraustųjų skyriaus vyresniosios specialistės (įmokų ir apdraustųjų apskaitai) pareigas ir suteikė jai antrą kvalifikacinę klasę (b. l. 28).
VSDFV Vilniaus skyriaus direktorius 2012-02-28 įsakymu Nr. P-431 „Dėl M. K. perkėlimo ir kvalifikacinės klasės sutiekimo“ nuo 2012-03-01 perkėlė pareiškėją M. K. į Registro skyriaus vyresniosios specialistės (B lygio, 7 kategorijos) pareigas ir suteikė jai antrą kvalifikacinę klasę (b. l. 29).
VSDFV Vilniaus skyriaus 2013-12-12 pažymoje Nr. 25 F-352 „Apie priskaičiuotą darbo užmokestį“ nurodyta, kad pareiškėjai M. K. nepriskaičiuota darbo užmokesčio dalis yra 7 458,51 Lt (b. l. 26–27).
VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-01-07 pažymoje Nr. 25F-19 „Dėl A. P. darbo užmokesčio skirtumo už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30“ nurodyta, kad pareiškėjai A. P. neišmokėta darbo užmokesčio dalis yra 4 720,38 Lt. Dėl aritmetinės klaidos prašo laikyti 2013-12-10 pažymą Nr. 25F-321 negaliojančia (b. l. 39–41). VSDFV Vilniaus skyrius 2014-01-07 pažymoje Nr. 25F-18 „Dėl D. K. darbo užmokesčio skirtumo už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30“ nurodyta, kad pareiškėjai D. K. neišmokėta darbo užmokesčio dalis yra 4 645,47 Lt (b. l. 36–38). VSDFV Vilniaus skyrius 2014-01-07 pažymoje Nr. 25F-20 „Dėl L. T. darbo užmokesčio skirtumo už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30“ nurodyta, kad pareiškėjai L. T. neišmokėta darbo užmokesčio dalis yra 4 561,29 Lt (b. l. 42–44). VSDFV Vilniaus skyrius 2014-01-07 pažymoje Nr. 25F-17 „Dėl M. K. darbo užmokesčio skirtumo už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30“ nurodyta, kad pareiškėjai M. K. neišmokėta darbo užmokesčio dalis yra 7 458,51 Lt (b. l. 45–47). VSDFV Vilniaus skyrius 2014-01-07 pažymoje Nr. 25F-21 „Dėl L. M. V. darbo užmokesčio skirtumo už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2013-09-30“ nurodyta, kad pareiškėjai L. M. V. neišmokėta darbo užmokesčio dalis yra 2 577,11 Lt (b. l. 48–50). VSDFV Vilniaus skyrius 2014-01-07 pažymoje Nr. 25F-11 „Dėl N. M. darbo užmokesčio skirtumo už laikotarpį nuo 2013-03-01 iki 2013-09-30“ nurodyta, kad pareiškėjai N. M. neišmokėta darbo užmokesčio dalis yra 639,83 Lt (b. l. 51–52).
VSDFV Vilniaus skyriaus 2016-03-29 pažymoje Nr. 25F-72 „Apie priskaičiuotą darbo užmokestį“ nurodyta, kad pareiškėjai D. K. grąžintina darbo užmokesčio dalis yra 312,5 Lt (90,51 (Eur) (b. l. 97–98). VSDFV Vilniaus skyriaus 2016-03-30 pažymoje Nr. 25F-50 „Apie priskaičiuotą darbo užmokestį“ nurodyta, kad pareiškėjai A. P. grąžintina darbo užmokesčio dalis yra 216,5 Lt (62,7 Eur) (b. l. 99–100). VSDFV Vilniaus skyriaus 2016-03-30 pažymoje Nr. 25F-79 „Apie priskaičiuotą darbo užmokestį“ nurodyta, kad pareiškėjai L. T. grąžintina darbo užmokesčio dalis yra 185,76 Lt (53,8 Eur) (b. l. 101–102). VSDFV Vilniaus skyriaus 2016-03-30 pažymoje Nr. 25F-81 „Apie priskaičiuotą darbo užmokestį“ nurodyta, kad pareiškėjai M. K. grąžintina darbo užmokesčio dalis yra 2 624,37 Lt (760,07 Eur) (b. l. 103–104). VSDFV Vilniaus skyriaus 2016-03-30 pažymoje Nr. 25F-83 „Apie priskaičiuotą darbo užmokestį“ nurodyta, kad pareiškėjai L. M. V. grąžintina darbo užmokesčio dalis nesusidarė (b. l. 105–106). VSDFV Vilniaus skyriaus 2016-03-30 pažymoje Nr. 25F-82 „Apie priskaičiuotą darbo užmokestį“ nurodyta, kad pareiškėjai A. P. grąžintina darbo užmokesčio dalis nesusidarė (b. l. 107).
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl trunkamojo pažeidimo, kuomet pareiškėjoms kas mėnesį buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis pagal įstatymus, kurie vėliau buvo pripažinti prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2009-03-10 įstatymo Nr. XI-186 redakcija) 23 str. nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos; 4) apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. To paties įstatymo 24 str. 1 ir 2 d. įtvirtinta, kad pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą. Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato šis įstatymas (1 priedas). Vadovaujantis VTĮ 25 str. valstybės tarnautojams mokami šie priedai: 1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą; 2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją; 3) už laipsnį arba tarnybinį rangą; 4) už diplomatinį rangą; 5) pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas.
VTĮ 1 priedo redakcijoje, galiojusioje iki 2009-04-30, buvo įtvirtinti tokie 1–20 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientai: 1 kategorijos – 3,0; 2 kategorijos – 3,2; 3 kategorijos – 3,4; 4 kategorijos – 3,6; 5 kategorijos – 3,8; 6 kategorijos – 4,0; 7 kategorijos – 4,2; 8 kategorijos – 4,4; 9 kategorijos – 4,6; 10 kategorijos – 4,8; 11 kategorijos – 5,2; 12 kategorijos – 5,7; 13 kategorijos – 6,3; 14 kategorijos – 7,0; 15 kategorijos – 7,8; 16 kategorijos – 8,7; 17 kategorijos – 9,7; 18 kategorijos – 10,8; 19 kategorijos – 11,9; 20 kategorijos – 13. Kadangi 2009-05-01 įsigaliojo VTĮ 1 priedo pakeitimai (2009-04-23 įstatymas Nr. XI-227), buvo nustatyti tokie 15–20 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientai: 15 kategorijos – 7,6; 16 kategorijos – 8,4; 17 kategorijos – 9,1; 18 kategorijos – 9,9; 19 kategorijos – 10,7; 20 kategorijos – 11,4. Nuo 2009-08-01 VTĮ 1 priedas buvo dar kartą pakeistas (2009-07-17 įstatymu Nr. XI-363), nustatant tokius 11–20 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientus: 11 kategorijos – 5,17; 12 kategorijos – 5,64; 13 kategorijos – 6,2; 14 kategorijos – 6,86; 15 kategorijos – 7,41; 16 kategorijos – 8,1; 17 kategorijos – 8,69; 18 kategorijos – 9,35; 19 kategorijos – 10; 20 kategorijos – 10,54.
VTĮ 25 str. 3 d. redakcijoje, galiojusioje iki 2009-08-01, buvo nustatyta, jog priedas už trečią kvalifikacinę klasę sudaro 15 procentų pareiginės algos, už antrą kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos, už pirmą kvalifikacinę klasę – 50 procentų pareiginės algos. 2009-07-17 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymu Nr. XI-363 nuo 2009-08-01 buvo pakeista VTĮ 25 str. 3 d., nustatant, kad priedas už trečią kvalifikacinę klasę sudaro 10 procentų pareiginės algos, už antrą kvalifikacinę klasę – 20 procentų pareiginės algos, už pirmą kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos.
Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo pakeitimais (2010-06-30 įstatyme Nr. XI-944; 2011-11-22 įstatyme Nr. XI-1721; 2012-12-20 įstatyme Nr. XII-114) buvo nustatyta, kad sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai ir pareiginių algų koeficientai galioja iki 2013-12-31, tačiau 2013-09-19 priėmus Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymą Nr. XII-517, kuris įsigaliojo 2013-10-01, buvo nustatyti priedų už kvalifikacinę klasę ir pareiginių algų koeficientų dydžiai, galioję iki 2009-05-01.
Aukščiau išdėstyto teisinio reglamentavimo analizė leidžia teismui daryti išvadą, kad nuo 2009-05-01 buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai aukštesnės nei 14 pareigybių kategorijos valstybės tarnautojams; nuo 2009-08-01 dar kartą buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai 11 ir aukštesnių kategorijų valstybės tarnautojams; minėtų pareigybių kategorijoms sumažinti pareiginių algų koeficiento dydžiai galiojo iki 2013-09-30; nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 valstybės tarnautojams buvo sumažinti priedai už kvalifikacines klases.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjos N. M., L. M. V., D. K., A. P. ir L. T. ginčui aktualiu laikotarpiu turėjo trečią kvalifikacinę klasę, o pareiškėja M. K. – antrą kvalifikacinę klasę (b. l. 7, 10,11, 14, 15, 16, 19, 20, 23, 24, 25, 28, 29). Taigi, pareiškėjoms dėl pasikeitusių VTĮ nuostatų buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis, sumažinus pareiginės algos priedo už kvalifikacinę klasę dydį.
VSDFV Vilniaus skyrius pareiškėjų reikalavimams priteisti susidariusią darbo užmokesčio nepriemoką prašo taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytą ieškinio senaties terminą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos suformuotoje praktikoje konstatuota, jog teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieškinio senaties terminu, nustatytu DK 27 str. 2 d. (LVAT 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011). DK 27 str. 5 d. nustatyta, kad ieškinio senačiai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatos. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senatį pagal CK 1.126 str. 2 d. teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. CK 1.127 str. 1 d. nustato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
Pareiškėjos A. P., L. T., M. K., D. K., kurių prašoma priteisti darbo užmokesčio nepriemokos suma susidarė per laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30, pareiškėja L. M. V., kuri prašo priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio nepriemoką už laikotarpį nuo 2011-01-17 iki 2013-09-30, pareiškėja N. M., kurios prašoma priteisti darbo užmokesčio nepriemokos suma susidarė per laikotarpį nuo 2013-03-01 iki 2013-09-30, į teismą su skundu kreipėsi 2013-12-20.
Pareiškėjos prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą. CK 1.131 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistojo teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Pareiškėjos nurodo, kad apie savo teisę į neišmokėto atlyginimo priteisimą didesnį nei už 3 metų sužinojo tik nuo Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. 2013-10-01 (b. l. 1–5).
Teismo vertinimu, pareiškėjų nurodomas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo įsigaliojimas nėra pagrindas praleistą terminą atnaujinti. Kadangi pagal DK nuostatas, darbo užmokestis turi būti mokamas ne rečiau kaip kas mėnesį, pareiškėjos ne vėliau kaip kiekvieno mėnesio atlyginimo mokėjimo dieną galėjo suprasti, ar darbo užmokestis už praėjusį mėnesį joms išmokėtas teisingai, todėl atsižvelgiant į VSDFV Vilniaus skyriaus prašymą taikyti ieškinio senatį ir DK 27 str. 2 d. nuostatą, kad bendras ieškinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, taip pat CK I knygos VII skyriaus nuostatas dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo, konstatuotina, kad pareiškėjos A. P., L. T., M. K. ir D. K. skundą teismui pateikė praleidusios ieškinio senaties terminą reikalavimams, kildinamiems iš laikotarpio nuo 2009-08-01 iki 2010-12-19. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų A. P., L. T., M. K. ir D. K. reikalavimai šiose dalyse (už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2010-12-19) atmetami. Pareiškėjos N. M. ir L. M. V. kreipėsi į teismą nepraleidusios DK 27 str. 2 d. nustatyto bendro trejų metų ieškinio senaties termino, todėl teismas pareiškėjų N. M. ir L. M. V. reikalavimams senaties termino netaiko.
Nagrinėjamu laikotarpiu (A. P., L. T., M. K. ir D. K. atžvilgiu – laikotarpiu nuo 2010-12-10 iki 2013-09-30, N. M. atžvilgiu – laikotarpiu nuo 2013-03-01 iki 2013-09-30, L. M. V. atžvilgiu – nuo 2011-01-17 iki 2013-09-30) pareiškėjoms neišmokėtos darbo užmokesčio dalies susidarymo pagrindu buvęs teisinis reguliavimas įvertintas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas), kuriame Konstitucinis Teismas pripažino, kad: 1) VTĮ 1 priedas (2009-04-23 redakcija, įsigaliojusi 2009-05-01, Žin., 2009, Nr. 49-1937), kuriame buvo nustatyti sumažinti 15–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu buvo neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo 3 str. 2 d. (2009-04-23 redakcija, Žin., 2009, Nr. 49-1937; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4297; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7038; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7993) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 3) VTĮ 1 priedas (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918), kuriame nustatyti sumažinti 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 4) Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 str. 3 d. (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 5) VTĮ 25 str. 3 d. (2009-07-17 redakcija, įsigaliojusi 2009-08-01, Žin., 2009, Nr. 91-3918) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str.1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 6) Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 str. 2 d. (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas „Valstybės žiniose“ paskelbtas 2013-10-01. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu pripažinus įstatymų nuostatas, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštaraujančiomis inter alia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, t. y. tvarką, kuria valstybė per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.
Kad būtų užtikrintas deramas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo vykdymas, Konstitucinis Teismas 2014-04-16 priėmė sprendimą „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“, kuriame pabrėžė, kad: 1) įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymą ir (ar) jo įgyvendinimą protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusią ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės išgales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų subalansavimo imperatyvu; 2) praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius neteisingą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę šiuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo išaiškinimą, priėmė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo Įstatymą (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas), kuriuo numatyta nustatyti dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą asmenims, kuriems už darbą buvo apmokama iš valstybės ar savivaldybės lėšų. Minėtą patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą pateikti iš pradžių buvo numatyta iki 2014-05-01, tačiau vėliau šis terminas buvo pratęstas iki 2015-05-01.
Konstitucinis Teismas 2015-11-19 nutarime konstatavo, jog Įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bei atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą Nr. XII-1927 (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015-09-01, kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.
Taigi Lietuvos Respublikos Seimas yra įvykdęs Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime nurodytą pareigą nustatyti teisinį reguliavimą, pagal kurį būtų pašalinamos neigiamos teisinės pasekmės, kilusios taikant teisės aktą (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Pažymėtina, kad teisingas kompensavimas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime yra siejamas su kompensavimu tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi. Atsižvelgęs į tai, įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė, koks tolygus darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas 2009–2013 m. buvo būtinas, ir šio įstatymo 2 straipsnyje aiškiai reglamentavo dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo patirtų praradimų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką.
Apibendrinant sprendime išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, jog patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, kurie, kaip minėta, yra nustatyti Grąžinimo įstatyme. Praradimų kompensavimas, nesilaikant Grąžinimo įstatyme nustatytų dydžių ir terminų, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2014-04-16 sprendime pateiktą išaiškinimą, nebūtų konstituciškai teisingas, pažeistų konstitucinį socialinės darnos imperatyvą, todėl Grąžinimo įstatyme esant nustatytam pareiškėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimų priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, nes sumažintą darbo užmokestį (atlyginimą) mokėjusiai institucijai Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjų patirtus praradimus. Pažymėtina, kad tokia pozicija atitinka naujausią LVAT praktiką (LVAT 2016-02-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-669/2016; LVAT 2016-02-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad VSDF Vilniaus skyriaus 2013 m. pateiktose pažymose ir VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. pateiktose pažymose nurodytos sumos apie nepriskaičiuotą darbo užmokestį skiriasi. Grąžinimo įstatymo nustatytas kompensavimo mechanizmas numato sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) koeficientą, kuris skaičiuojant mėnesio grąžintiną dydį už 2009 m. mėnesius yra 0,98, o už 2010 m. mėnesius – 0,955. Taigi, pareiškėjoms perskaičiavus neišmokėtą darbo užmokesčio dalį pagal Grąžinimo įstatyme nustatytus sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) koeficientus, nustatyta, jog pareiškėjoms neišmokėtos darbo užmokesčio dalys sumažėjo, negu jos buvo nustatytos 2013 m. pagal VSDFV Vilniaus skyriaus pažymas. Kadangi nagrinėjamoje byloje pareiškėjos neteikia argumentų, kad Grąžinimo įstatyme įtvirtintas kompensavimo mechanizmas yra neteisingas, tai, kad VSDF Vilniaus skyriaus 2013 m. pateiktose pažymose ir VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. pateiktose pažymose nurodytos sumos nesutampa, minėtos aplinkybės nagrinėjamos bylos teisingam išsprendimui neturi reikšmės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjų D. K., A. P., L. T., M. K., L. M. V. ir N. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.