- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-06
- Bylos Nr.
- AN2-278-380/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00127-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos transporto saugos administracijos Teisės skyriaus vedėjo D. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. liepos 4 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2019 m. gegužės 22 d. administracinio nusižengimo protokolas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 450 straipsnio 1 dalimi ir 459 straipsnio 4, 6, 10 dalimis A. D. surašytas už tai, kad 2019-05-22 15.41 val., pasvėrus Klaipėdos r. kelyje Kaunas–Klaipėda jo vairuotą transporto priemonių junginį ašinėmis svarstyklėmis (WL 103 tipo Nr. D94-09-040, metrologinės patikros liudijimas Nr. 0926036 galioja iki 2020 m. balandžio 8 d., svėrimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatyta, kad transporto priemonių junginio faktinė bendroji masė 55,150 t ir pritaikius paklaidas transporto priemonės bendroji masė – 53,750 t, tai yra transporto junginio faktinė bendroji masė 13,750 t viršijo didžiausią leistiną bendrąją masę – 40 t, o vairuotojas A. D. važiavo valstybinės reikšmės keliais neturėdamas leidimo sunkiasvorei transporto priemonei SCANIA T144LA, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), su puspriekabe FAYMONVILLE STN-4AU, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Taip pat pamatavus metaline teleskopine matavimo liniuote STABILA, tipas ATM, Nr. 113, kurios metrologinė patikra galioja iki 2020 m. balandžio 16 d. (VMT patikros sertifikatas Nr. 0678328), nustatyta, kad transporto priemonės junginio plotis 3,05 m (vežama poliakalė), tai 0,50 viršijo leidžiamą transporto priemonės su junginiu plotį – 2,55 m, o vairuotojas A. D. vairavo didžiagabaritę transporto priemonę neturėdamas atitinkamo leidimo. Taip pat pamatavus metaline teleskopine matavimo liniuote nustatyta, kad transporto priemonės junginio aukštis 4,40 m (kombainas), tai 0,40 m viršija leidžiamą transporto priemonės junginio su kroviniu aukštį – 4,00 m, o vairuotojas vairavo didžiagabaritę transporto priemonę neturėdamas atitinkamo leidimo. Patikrinus Kelių direkcijos interneto svetainėje vienkartinius leidimus didžiagabaričiai ir (ar) sunkiasvorei transporto priemonei (Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad leidimai neatitinka važiavimo maršruto. Leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas 2019 m. gegužės 22 d. 15.51 val., o transporto priemonė važiuojanti pro kontrolės postą užfiksuota 15.03 val. Vežamą krovinį (poliakalę) vairuotojas A. D. pasikrovė pats, vežė neįsitikinęs, kad gautas kelio savininko ar jo įgalioto asmens leidimas. Taip pat vairuotojas A. D. patikrinti nepateikė transporto priemonės SCANIA T144LA, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo. Tuo A. D. pažeidė 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 13 straipsnio 5 dalį ir 20 straipsnį, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 3-185 patvirtintų „Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų“ III skyriaus, 19.9 punkto nuostatas, Kelių eismo taisyklių 238 punkto (turėtų būti – 211 punkto) reikalavimus.
2. Skundžiamu 2019-07-04 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutarimu A. D. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 450 straipsnio 1 dalyje ir 459 straipsnio 4, 6, 10 dalyse. Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, gailėjimąsi dėl padarytų nusižengimų bei kitas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, pritaikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir A. D. paskyrė galutinę 450 eurų baudą (mažesnę nei nustatyto sunkesniojo iš jo padarytų nusižengimų sankcijos minimumas).
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu Lietuvos transporto saugos administracijos Teisės skyriaus vedėjas D. L. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019-07-04 nutarimą ir priimti naują nutarimą: palikti galioti skundžiamo nutarimo dalį, kuria A. D. pripažintas kaltu padaręs nusižengimus, numatytus ANK 450 straipsnio 1 dalyje ir 459 straipsnio 4, 6, 10 dalyse, ir paskirti jam kitą subendrintą baudą, numatytą ANK 459 straipsnio 6 dalies sankcijoje.
Žemesnės instancijos teismas
3.1. Lietuvos transporto saugos administracija (toliau – ir Institucija) mano, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ANK 34, 36 ir 40 straipsniuose įtvirtintas taisykles, neteisingai konstatavo atitinkamų švelninančių aplinkybių buvimą, todėl A. D. neteisėtai ir nepagrįstai paskyrė mažesnę nei sankcijoje numatytą baudą.
3.2. Skunde teigiama, jog apylinkės teismas nutarimo konstatuojamojoje dalyje pažymėjo, kad byloje nustatyta A. D. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nes nusižengimas, numatytas ANK 459 straipsnio 4 dalyje, padarytas pakartotinai. Skirdamas baudą už šį nusižengimą, teismas teisėtai paskyrė sankcijoje numatytą vidurkį – 220 eurų baudą, tačiau skirdamas baudas už kitus tame pačiame straipsnyje numatytus nusižengimus minėtos sunkinančios aplinkybės nevertino. Šį faktą patvirtina teismo paskirtos nuobaudos. Už nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 4 dalyje, paskirta 220 eurų bauda (ANK numatyta nuo 140 iki 300 eurų), už nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 6 dalyje, paskirta 450 eurų bauda (ANK numatyta nuo 900 iki 2000 eurų), už nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 10 dalyje, paskirta 280 eurų bauda (ANK numatyta nuo 560 iki 900 eurų).
3.3. Institucija nurodo, jog ANK 40 straipsnis numato, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo. Dėl šios priežasties administracinės nuobaudos už pakartotinį nusižengimą parinkimas priklauso nuo tame pačiame ANK straipsnyje padaryto administracinio nusižengimo, o ne nuo ANK straipsnio atitinkamoje dalyje numatyto nusižengimo.
3.4. Institucijos nuomone, teismas, skirdamas baudas už visus pažeidimus, numatytus ANK 459 straipsnio 4, 6, 10 dalyse, privalėjo atsižvelgti į byloje nustatytą sunkinančią aplinkybę ir vadovautis ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudų dydžio nustatymo taisykle, todėl teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu. Analizuojant ANK 22 straipsnio 2 dalies turinį matyti, kad administracine nuobauda siekiama trijų tikslų: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.
3.5. Skunde teigiama, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencijos priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu administraciniu nusižengimu, todėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos taikytinos tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
3.6. Institucija mano, kad aplinkybių, dėl kurių būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, šioje byloje nėra. A. D. teisme nurodyti, tačiau įrodymais nepatvirtinti argumentai, kad jis ėmėsi visų būtinų, iki tol įprastų veiksmų įsitikinti, kad šiam konkrečiam vežimui yra išduotas leidimas, ir tik gavęs vadovo patvirtinimą ėmėsi jį vykdyti, yra gynybinio pobūdžio. Vien teisės aktų reikalavimų pažeidimų konstatavimo faktas įrodo, kad nebuvo imtasi visų būtinų veiksmų. Teismo nustatyta aplinkybė, kad įmonės vadovo veiksmai galėjo turėti įtakos administracinių nusižengimų padarymui, negali būti pagrindas švelninti A. D. administracinę atsakomybę pagal ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes pats A. D. leidimo neužsakinėjo ir už jį nemokėjo.
3.7. Skunde pažymima, kad, vadovaujantis 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1071/2009, nustatančio bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles ir panaikinančio Tarybos direktyvą 96/26/EB, IV priedo „Sunkiausi pažeidimai pagal 6 straipsnio 2 dalies a punktą“ 7 punkto nuostatomis, krovinių vežimas viršijant didžiausią leidžiamą transporto priemonės masę 20% ar daugiau, kai leistinas pakrautos transporto priemonės svoris viršija 12 tonų, įtrauktas į sunkiausių pažeidimų sąrašą. Tai leidžia manyti, kad A. D. vairuojamos transporto priemonės bendros leidžiamos masės viršijimas 34,5% kėlė realų pavojų ne tik jam, bet ir kitiems asmenims, jų sveikatai, gyvybei ir turtui, ir tik dėl atsitiktinumo A. D. išvengė rimtų savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių visuomenei ar valstybės saugomiems interesams.
3.8. Institucijos nuomone, A. D. padaryti nusižengimai yra ypač pavojingi, nes bendroji masė reikšmingai viršijo ANK 459 straipsnio 6 dalies dispozicijoje numatytas ribas, vienu metu padaryti 4 administraciniai nusižengimai, o įrodymais patvirtintų aplinkybių, kad baudos skyrimas neperžengiant sankcijoje numatytų ribų prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, byloje nėra, todėl taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą galutinę baudą yra neteisėta.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas netenkintinas.
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl A. D. kaltės padarius ANK 450 straipsnio 1 dalyje ir 459 straipsnio 4, 6, 10 dalyse numatytus nusižengimus nėra. Apeliaciniame skunde keliamas A. D. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad teismas nepagrįstai taikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, todėl paskyrė per švelnią administracinę nuobaudą. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
8. Pagal ANK 34 straipsnio 1 dalį, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Be to, šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-29-693/2019).
9. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad A. D. padaryti administraciniai nusižengimai vertinami kaip pavojingi, sukeliantys pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Vis dėlto tai nereiškia, jog visiems teisės pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę.
10. Nors skunde teigiama, jog šioje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, tačiau iš skundžiamo nutarimo matyti, jog apylinkės teismas kompleksiškai įvertino padarytų nusižengimų pobūdį, jų pavojingumą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. A. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, jog administracinis nusižengimas, įtvirtintas ANK 459 straipsnio 4 dalyje, padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas. Teismas atsižvelgė į tai, kad A. D. yra dirbantis, nuolatinę gyvenamąją vietą turintis asmuo, anksčiau paskirtą baudą yra iškart sumokėjęs, darbdavio charakterizuojamas labai gerai, o neigiamai jį apibūdinančių duomenų byloje nėra. Taip pat teismas įvertino tai, kad A. D. ėmėsi jam iki tol įprastų priemonių įsitikinti, kad nepažeis teisės aktų reikalavimų – jis paskambino UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, paklausė, ar šiam pervežimui yra išduotas leidimas, ir tik gavęs vadovo patvirtinimą ėmėsi jį vykdyti. Teismas pažymėjo, jog galimybė tokius leidimus išduoti ir patikrinti vien elektroninėje erdvėje kartais sukelia ir šioje byloje išryškėjusią apsirikimo dėl tokios formos leidimo gavimo riziką. Apylinkės teismas vertino kaip nuoširdžius ir išsamius liudytojo A. V. paaiškinimus, kodėl nagrinėjamos bylos atveju leidimo įgijimo procedūra nebuvo visiškai pabaigta. Teismas akcentavo, kad sužinojęs, jog mokėjimo pavedimas neįvyko, A. V. jį nedelsdamas užbaigė (pažeidimo padariniai buvo pašalinti netrukus po jo konstatavimo). Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, teismas pripažino, kad šiuo atveju skirti ANK 459 straipsnio 6 ir 10 dalyse vairuotojams numatyto dydžio nuobaudą, kai už šį leidimą apskaičiuoto (ir sumokėto) mokesčio suma – 23,45 Eur, byloje esant minėtoms aplinkybėmis, nebūtų nei teisinga, nei protinga, nei humaniška, todėl konstatavo, kad administracinės nuobaudos tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skiriant A. D. nuobaudas, mažesnes nei minimalios numatytos sankcijoje.
11. Aukštesnysis teismas visiškai sutinka su šiais pagrįstais apylinkės teismo argumentais, pateiktais individualizuojant A. D. galutinę administracinę nuobaudą, ir neturi jokio pagrindo jiems nepritarti. Šiuo atveju yra teisiškai reikšminga, kad Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog, skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teisingumo ir protingumo principai yra vienas iš valstybės teisminės valdžios institucijų instrumentų, naudojamų sprendžiant privatinės ir viešosios teisės normomis reglamentuojamose socialinių santykių srityse kylančius ginčus. Teisingumas ir protingumas yra ir administracinio nubaudimo funkciją vykdančių subjektų veiklos standartai, orientuojantys į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodytą teismo (ir kitų administracines sankcijas taikančių teisės subjektų) teisingo sprendimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-29-693/2019).
12. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo ANK 40 straipsnį, kuriame numatyta, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo. Todėl apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, jog dėl šios priežasties administracinės nuobaudos už pakartotinį nusižengimą parinkimas priklauso nuo tame pačiame ANK straipsnyje padaryto administracinio nusižengimo, o ne nuo ANK straipsnio atitinkamoje dalyje numatyto nusižengimo. Skundžiamame nutarime taip pat netiksliai nurodytas ANK 459 straipsnio 6 dalies sankcijoje įtvirtintos nuobaudos dydis, kuris vairuotojams yra nuo 900 Eur iki 2000 Eur (o ne nuo 900 Eur iki 1200 Eur). Vis dėlto, apygardos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju minėtos klaidos vertintinos kaip techninio pobūdžio apsirikimai, kurie pirmosios instancijos teismui nesutrukdė priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą, kuris savo esme ir turiniu visiškai atitinka anksčiau minėtą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo bei Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose.
13. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti A. D. pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskyrus galutinę subendrintą nuobaudą – 450 Eur baudą. Atsižvelgiant į A. D. asmenybę, finansinę situaciją ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, neabejotina, kad net ir paskyrus jam mažesnę nei ANK 459 straipsnio 6 dalies sankcijoje vairuotojams numatytą minimalią baudą, jis vis dėlto patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu teisės pažeidimu, ir tai jam turės akivaizdų prevencinį poveikį. Tuo tarpu Institucijos apeliaciniame skunde, be teiginių apie padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir pažeidimo pakartotinumą, nėra nurodyta konkrečių argumentų ar pateikta objektyvių duomenų, kodėl teismo sušvelninta administracinė nuobauda šiuo atveju nėra teisinga.
14. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į paminėtų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, sprendžia, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes ir A. D. paskirtą nuobaudą individualizavo tinkamai.
15. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019-07-04 nutarimas A. D. administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti remiantis apeliaciniame skunde pateiktais argumentais teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. liepos 4 d. nutarimą nepakeistą ir Lietuvos transporto saugos administracijos Teisės skyriaus vedėjo D. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.