Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015 m. lapkričio 19 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovei D.D. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo atstovas ir atsakovė į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta viešo paskelbimo būdu specialiame tinklapyje. Atsakovė atsiliepimo į prašymą nepateikė.

Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ 78 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Vietos savivaldos 6 straipsnio 31 punktas nustato, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas priskirtinos savarankiškoms savivaldybių funkcijoms. Savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja, tvarkymą (Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis, 30 straipsnio 1 dalis). Pati komunalinių atliekų tvarkymo sistema yra apibrėžiama kaip organizacinių, techninių ir teisinių priemonių visuma, susijusi su savivaldybių funkcijų įgyvendinimu atliekų tvarkymo srityje (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 43 dalis).

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Savivaldybės tarybos teisė nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą yra nustatyta Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vieningą teisminę praktiką yra konstatavęs, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (2011-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011; 2011-10-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2521/2011; 2014-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama (žr. LVAT 2015-09-01 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1807-575/2015). Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Taigi savivaldybės, atsižvelgdamos į atitinkamus komunalinių atliekų tvarkymo ypatumus savivaldybės teritorijoje, teisės aktuose nustatytose ribose, pačios sprendžia dėl tinkamiausio šios sistemos organizavimo modelio. Plungės rajono savivaldybės taryba 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T1-13-279 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bazinius dydžius, 2008 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. T1-47 patvirtino Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai), kurie buvo pakeisti Plungės rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T1-317. Plungės rajono savivaldybės taryba 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T1-168 patvirtino naujus Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurie įsigaliojo nuo 2013 m. liepos 1 d. Plungės rajono savivaldybės tarybos sprendimai ir jais patvirtinti Nuostatai paskelbti http://www.plunge.lt ir http://www.tratc.lt/plunge. Pagal Nuostatus, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą (toliau – vietinė rinkliava) yra Plungės rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Vadinasi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus. Toks vietinės rinkliavos mokėtojo pasirinkimas atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodytą atliekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka“, reiškiantį, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas <...>. Iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas, kitaip tariant jis privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu, t. y. jis privalo mokėti už tai, kad „teršia“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tikslas yra ne paslaugų atliekų turėtojams teikimas, bet bendrai atliekų surinkimo, vežimo, apdorojimo, atliekų šalinimo vietų steigimo, priežiūros (įskaitant priežiūra po jų uždarymo) veikla, siekiant užtikrinti, jog atliekos nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai (Atliekų tvarkymo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 12 ir 43 dalys, 25, 28 ir 30 straipsniai). Todėl nustatyta vietinė rinkliava iš esmės yra solidari prievolė finansuoti atliekų surinkimo ir tvarkymo organizavimą ir nėra vertinama kiek šioje atliekų šalinimo sistemoje dalyvaujantis vietinės rinkliavos mokėtojas per ją yra pašalinęs atliekų ir pan.

Nuostatų 54 punktas numato, kad rinkliavos mokėtojas vietinę rinkliavą privalo sumokėti: iki kovo 15 d. – už pirmąjį ketvirtį; iki birželio 15 d. – už antrąjį ketvirtį; iki rugsėjo 15 d. – už trečiąjį ketvirtį; iki gruodžio 15 d. už ketvirtąjį ketvirtį.

Byloje spręstina, ar atsakovė laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja ir ar jai kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso R.D. Pareiškėjo pateiktais duomenimis minėtas asmuo 2008-07-04 mirė. Byloje pateikti duomenys iš Plungės rajono 2-ojo notarų biuro, kuriuose nurodoma, jog atsakovė 2008-10-03 kreipėsi dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas dar neišduotas.

Pagal savo prigimtį ir esmę teisiniai santykiai, kurie susiklosto vietinės rinkliavos mokėjimo srityje yra mokestiniai teisiniai santykiai, kuriuos atitinkamai reglamentuoja Rinkliavų įstatymas ir Mokesčių administravimo įstatymas. Mokesčių administravimo įstatymo 92 straipsnyje nustatyta, jog mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Pagal Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalį palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, <...> arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismų praktikoje aiškinant šios teisės normos nuostatas yra konstatuota, kad kreditorius, siekiantis, jog palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis (taip pat valstybė), turi pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Šios normos reikalavimų nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo būdu, nes atitinkama palikėjo skola nepatenka į palikimo masę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-09-27 civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2011; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-01-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-67-438/2015). Šiuo aspektu akcentuotina, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Kaip jau minėta aukščiau nekilnojamojo turto registre duomenų apie palikimo perėjimą atsakovei D.D. nėra įregistruota. Šių faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu atsakovė nėra laikytina palikėjo teisių perėmėja ir vietinės rinkliavos mokėtoja, todėl pareiškėjos prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Netenkinus pareiškėjos prašymo, teisė į bylinėjimosi išlaidas neįgyjama, todėl prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas atmetamas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 straipsniais, 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

pareiškėjos UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei D.D. dėl 185,94 Eur vietinės rinkliavos priteisimo laikotarpiu nuo 2010-07-01 iki 2014-12-31 bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.