Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas A. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) Kelių policijos valdybos 2017 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. 20-S-68462 (2-2) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti 2017 m. birželio 19 d. pareiškėjo prašymą „Dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo“. Pareiškėjas taip pat prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalies (2008 m. sausio 1 d. redakcija) nuostatos atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai, 109 straipsnio 1 daliai bei konstituciniams teisėtų lūkesčių, teisingumo, teisinės valstybės principams.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu pareiškėjas pripažintas padaręs pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, ir nubaustas 2 500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, o Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu pareiškėjas buvo pripažintas padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, ir nubaustas 2 500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Pareiškėjas, sumokėjęs paminėtais nutarimais paskirtas pinigines baudas, įvykdęs ATPK 24 straipsnio 5 dalyje nustatytus papildomus teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo reikalavimus bei suėjus Kauno apylinkės teismo nutarimais skirtų nuobaudų – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 2 metams 6 mėnesiams – terminams, 2017 m. birželio 19 d. prašymu kreipėsi į Kauno AVPK, prašydamas grąžinti teisę vairuoti transporto priemones. Kauno AVPK Kelių policijos valdyba 2017 m. birželio 20 d. priėmė sprendimą Nr. 20-S-68462 (2-2), kuriame nurodė, kad, vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalimi bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtintu Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašu, asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų. Dėl šios priežasties pareiškėjui teisė vairuoti transporto priemones nebuvo grąžinta.

3. Pareiškėjo teigimu, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalies nuostata įtvirtina pakartotinį baudimą už tą patį teisės pažeidimą. Vertinant Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos sankcijos kilmę (už pažeidimus numatytus ATPK 126 str.) bei esmę (teisės vairuoti transporto priemonės negrąžinimas ilgesnį laikotarpį nei teismo nutarimu pagal ATPK straipsnius nustatyta teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuobauda), darytina išvada, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam „teisingumą vykdo tik teismai“ principui, taip pat konstituciniam teisėtų lūkesčių, teisingumo, teisinės valstybės principams, nes pareiškėjas, įvykdęs teismo nutarimais skirtas nuobaudas bei suėjus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, pagrįstai tikisi, jog teismo nutarimu nustatyti suvaržymai dingsta.