Šiaulių apygardos teismo nutartis

2009-03-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-81-282-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-03-10
Bylos Nr.
1A-81-282-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Virginija Žindulienė (pirm.), Irena Ivanovienė, Vaclovas Iždonas
Nuteistasis
R. K.
Civilinis ieškovas
IĮ ,,(duomenys neskelbtini)“
Advokatai
Edmundas Jankaitis
Kategorijos
Kopija

Pranešėja Virginija Žindulienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-81-282/2009

Teisėja Ernesta Montvidienė Procesinio sprendimo kategorijos 1.2.14.6.,

2.4.7.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. kovo 10 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teisėjų Irenos Ivanovienės, Vaclovo Iždono,sekretoriaujant Renatai Guruškinienei,dalyvaujant prokurorui Zenonui Griciui,nuteistojo gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui,nuteistajam R. K.,civilinio ieškovo IĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovui S. A.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 4 p., 7 p., 3 d., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant R. K. per 1 metus atlyginti padarytą turtinę žalą, per 3 mėnesius pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Iš R. K. priteisti 6684,75 Lt turtinės žalos S. A. įmonei ,, (duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

R. K. nuteistas už tai, kad pasisavino jam patikėtą svetimą turtą, o būtent nuo 2008 m. rugpjūčio 8 d. iki 2008 m. rugpjūčio 12 d., dirbdamas S. A. IĮ „(duomenys neskelbtini)" vairuotoju-prekybos agentu ir būdamas visiškai materialiai atsakingas už pinigų, gautų vykdant pareigas perdavimą į įmonės kasą, paėmė iš prekybos vietų ir į S. A. IĮ „(duomenys neskelbtini)" kasą neįnešė 6684,75 Lt – 2008 m. rugpjūčio 8 d. iš prekybos vietų paėmė ir į įmonės kasą neįnešė 91,58 Lt, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2008 m. rugpjūčio 9 d. iš prekybos vietų paėmė ir į įmonės kasą neįnešė 5541,45 Lt, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2008 m. rugpjūčio 12 d. iš prekybos vietų paėmė ir į įmonės kasą neįnešė 1051,72 Lt ir tuo padarė S. A. IĮ „(duomenys neskelbtini)" 6684,75 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes pinigus S. A. atidavė ir nieko jam nėra skolingas.

Apeliantas skunde nurodo, kad į namus atvykusiam S. A. jis atidavė kuro užpylimo kortelę, mobilaus ryšio telefoną, dalį pinigų priėmimo kvitų bei visus pinigus, kuriuos buvo priėmęs už prekes. Tuo pačiu nurodo, kad liudytoja apklausta V. Š. teisme patvirtino, kad įmonės savininkui buvo atiduotas ne tik mobilaus ryšio telefonas, segtuvas su dokumentais, bet ir rankinė, kurioje buvo laikomi darbo pinigai. Apeliantas taip pat nurodo, kad dirbdamas įmonėje, visą laiką surinktus už prekes pinigus, priėmimo kvitus įnešdavo į įmonės buhalteriją, pasirašydavo kasos knygoje, tačiau joks dokumentas apie įneštus pinigus išduodamas nebuvo, ką patvirtino ir liudytojas A. G..

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pačio S. A. veiksmai kelia abejones, nes keista, kodėl jis atvykęs į namus pasiėmė tik dokumentus ir mobilaus ryšio telefoną, o nepareikalavo iš nepatikimo darbuotojo pakankamai didelės pinigų sumos.

Nuteistasis R. K. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašė atmesti apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir ištyrusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai R. K. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Kolegijos nuomone, byloje surinktų, teisiamajame posėdyje ir apeliacinės instancijos teisme ištirtų įrodymų visuma patvirtina apelianto kaltę padarius BK 183 str. 1 d. numatytą nusikaltimą – pasisavinus jam patikėtą turtą.

Viso bylos proceso metu apeliantas, savaip interpretuodamas įvykio aplinkybes, nepripažino savo kaltės dėl turto pasisavinimo, teikdamas, kad jokių pinigų jis nepasisavino, o visus iš prekybos vietų surinktus pinigus atidavė įmonės savininkui S. A. (b. l. 67-68; 71-73; 162-163). Tuo pačiu nuteistasis neneigė žinojęs, jog iš prekybos vietų surinktus pinigus kartu su pinigų priėmimo kvitais tą pačią ar kitą dieną turėjęs įnešti į įmonės kasą ir pasirašyti kasos knygoje (b. l. 162-163). Iš esmės R. K. neginčija to, kad nuo 2008-08-08 iki 2008-08-12, jis iš prekybos vietų pagal pinigų priėmimo kvitus surinko 6684,75 Lt (b. l. 20-41) ir tų pinigų į įmonės kasą neįnešė, kitaip tariant, suprato, jog elgiasi ne pagal įmonėje nustatytą tvarką (b. l. 162). Teisiamojo posėdžio metu (b. l. 163) ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme R. K. tokį savo elgesį teisino tuo, kad pinigų priėmimo kvitus buvo palikęs namuose – (duomenys neskelbtini), rugpjūčio 8-12 dienomis gyveno (duomenys neskelbtini) pas draugę, namo nevažiuodavo, nepaėmė kvitų, kuriuos kartu su pinigais privalėjo priduoti į įmonės buhalteriją. Toks nuteistojo aiškinimas visiškai nelogiškas ir prieštaraujantis byloje surinktiems, ištirtiems įrodymams. Liudytoja apklausta R. K. motina V. K.-Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad sūnus visą laiką po darbo būdavo namuose, niekur nebuvo išvykęs (b. l. 164). Iš kasos pajamų orderių (b. l. 149; 153), kasos knygos įrašų kopijų (b. l. 142-143) ir įmonės kasininkės liudytojos N. R. parodymų (b. l. 167) matyti, kad R. K. į įmonės kasą 2008-08-08 pagal pinigų priėmimo kvitus Nr. (duomenys neskelbtini)–(duomenys neskelbtini) įnešė 138,87 Lt, o 2008-08-13 – pagal pinigų priėmimo kvitus Nr. (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini) įnešė 904,91 Lt. Iš aptartų duomenų matyti, kad dalį surinktų iš prekybos vietų pinigų, kartu su pinigų priėmimo kvitais nuteistasis įnešė į įmonės buhalteriją ir tą dieną (2008-08-08), kada, pasak apelianto, jis neturėjo pinigų priėmimo kvitų, ir po to (2008-08-13), kada, R. K. teigimu, pastarasis pas draugę (duomenys neskelbtini) nebegyveno, vadinasi galėjo paimti namuose buvusius visus pinigų priėmimo kvitus ir dar iki to, kuomet įmonės savininkas S. A. atvyko pas nuteistąjį į namus (2008-08-19), įnešti į įmonės kasą įmonei priklausančius pinigus kartu su visais pinigų priėmimo kvitais, tačiau R. K. to nepadarė. Kita vertus, tiek iš paties apelianto, tiek iš įmonės savininko S. A. parodymų yra aišku, kad tuo laikotarpiu, kuomet R. K. vengė įnešti iš prekybos vietų surinktus pinigus į įmonės kasą, pastarasis turėjo finansinių problemų – prašė įmonės savininko avansu išmokėti atlyginimą, skolinosi pinigų iš bendradarbės, iš gamybos direktoriaus (b. l. 162), todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis, pasisavindamas svetimą turtą, sprendė savo piniginius reikalus. Be to įmonės kasininkė liudytoja N. R. ir įmonės vyr. buhalterė liudytoja L. J. teisiamajame posėdyje tvirtino, kad dar iki įvykio su apeliantu būdavo problemų – tekdavo reikalauti, kad R. K. įneštų iš prekybos vietų surinktus pinigus ir kvitus, o jis, neįnešdamas pinigų, žadėdamas tai padaryti kitą dieną, teisinosi, kad namuose paliko orderius, kad žmona gimdo, nors yra nevedęs, ar pan. (b. l. 167-168).

Išdėstyti ir skundžiamame nuosprendyje aptarti įrodymai visumoje paneigia apelianto versijas apie priežastis, dėl kurių jis į įmonės buhalterijos kasą laiku neįnešė prekybos vietose surinktų pinigų. Nuteistojo teiginių nepatvirtina ir liudytojo A. G. parodymai, į kuriuos apeliuoja R. K.. A. G. parodė, jog įnešus pinigus į įmonės kasą, kasininkė neišduodavo jokio tai patvirtinančio dokumento (b. l. 164). Paminėta aplinkybė nei patvirtina, nei paneigia R. K. kaltės dėl jam patikėto turto pasisavinimo, o be to kitas liudytoju apklaustas įmonės darbuotojas V. S. teisiamajame posėdyje kategoriškai tvirtino, jog kasininkė priėmusi pinigus išrašydavo pinigų priėmimo orderio šaknelę, kuri likdavo pas darbuotoją (b. l. 165).

Apelianto teigimu, jis S. A. atidavė visus iš prekybos vietų surinktus pinigus 2008-08-19, kuomet pastarasis buvo atvykęs pas jį į namus. Nuteistasis tokią savo versiją deklaravo nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, o S. A. teigė priešingai, kad jokių pinigų jam 2008-08-19 R. K. neatidavė. Tokius savo parodymus tiek nuteistasis, tiek civilinio ieškovo atstovas S. A. tvirtino ir akistatos metu (b. l. 71-73). Kolegijos nuomone, nėra pagrindo pripažinti R. K. parodymus teisingais, nes jų nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Tuo tarpu S. A. parodymai yra nuoseklūs, logiški, patvirtinti kitais skundžiamame nuosprendyje išdėstytais ir jau aptartais įrodymais, todėl jais netikėti nėra pagrindo. Nuteistojo teigimu, kad 2008-08-19 jis atidavė S. A. iš prekybos vietų surinktus pinigus, patvirtina jo motinos liudytojos V. K.-Š. parodymai, kuri teisiamajame posėdyje nurodė, jog atvykus S. A., R. K. iš namų pasiėmė segtuvą, telefoną, rankinę su pinigais ir nuėjo pas S. A. (b. l. 164). Vertindama liudytojos parodymus, kolegija atkreipia dėmesį į galimą subjektyvių aplinkybių įtaką, nes, visgi, liudytoja V. K.-Š. yra nuteistojo motina, o be to visiškai nerealu, kad liudytoja būtų mačiusi, kas buvo įdėta į tą rankinę, kurią pasiėmė R. K., eidamas pas S. A.. Kad nežinojo, kas yra minėtoje R. K. rankinėje, liudytoja aiškiai nurodė apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 58). Be to visiškai nelogiškas nuteistojo aiškinimas, kad jam perduodant iš prekybos vietų surinktus pinigus S. A., pinigai nebuvo skaičiuojami, nors apeliaciniame skunde pats įvardija pinigų sumą, kaip pakankamai didelę. R. K. aiškinimas apie pinigų atidavimo aplinkybes, prieštarauja paties jo deklaruojamam protingam situacijos suvokimui (b. l. 162). Nuteistasis, teisindamas savo elgesį dėl laiku neįneštų įmonei priklausančių pinigų į įmonės kasą, tvirtino, kad įnešant pinigus, neatsiejamai turėjo būti pateikiami pinigų priėmimo kvitai, tačiau, jei tikėti apelianto parodymais, konkrečiu atveju, pinigus jis S. A. padavė, nepateikdamas pinigų priėmimo kvitų – tai yra nepateikdamas dokumentų, pagal kuriuos būtų galėjęs pagrįsti atiduodamą pinigų sumą pats, o S. A., kaip įmonės savininkas, patikrinti, ar nuteistasis atiduoda visus iš prekybos vietų surinktus pinigus. Kad segtuvas su pinigų priėmimo kvitais buvo paduotas S. A. vėliau (2008 m. rugpjūčio 21­-22 d.) ir visai kitomis aplinkybėmis, patvirtino ne tik pats R. K., bet ir liudytojais apklausti V. K.-Š., N. L., V. R. ir pats S. A..

Tuo pačiu pažymėtina, kad paties S. A. parodymai ir jo veiksmų eiga rodo, jog pastarasis tarpusavyje su R. K. norėjo išspręsti susidariusią problemą dėl į įmonės kasą neįneštų pinigų. Kelias dienas neatvykus R. K. į darbą (2008 m. rugpjūčio 15, 16, 18 d.), nesusisiekus tomis dienomis su apeliantu telefonu, S. A. nesikreipė į teisėsaugos įstaigas, pats nuvyko pas R. K. į namus išsiaiškinti susidariusią situaciją (2008-08-19). S. A. į policiją pagalbos kreipėsi tik tada (2008 m. rugpjūčio 21­-22 d.), kai pažadėjęs atvežti ir priduoti į įmonės kasą pinigus, R. K. pažado neįvykdė ir buvo nerastas namuose. Pažymėtina ir tai, kad oficialiai su pareiškimu S. A. kreipėsi į policiją tik 2008-09-09, tai yra praėjus beveik mėnesiui po įvykio (b. l. 7).

Kad R. K. neatsiskaitė su įmone dėl iš prekybos vietų surinktų pinigų, netiesiogiai patvirtina ir liudytojo A. K. parodymai teisiamojo posėdžio metu, kuomet jis nurodė, jog dėl minėtos priežasties buvo iškviestas iš atostogų, nors konkrečiai apie įvykį nieko nežinojo (b. l. 167).

Taigi, aptartų ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytų įrodymų visuma aiškiai paneigia R. K. teigimą, kad įmonės pinigus jis 2008-08-19 atidavė S. A..

Pagal BK 183 str. 1 d. atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu, ir taip padaro žalą turto savininkui. Pasisavinimo atveju turtas kaltininkui arba yra patikėtas, arba yra jo žinioje. Pagal teismų praktiką patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus.

Byloje nustatyta, kad S. A. IĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ nuo 2008-06-20 iki 2008-09-04 vairuotojo-prekybos agento pareigose dirbo nuteistasis (b. l. 141). Jis pagal savo pareigas priimdavo pinigus iš prekybos vietų, išrašydavo pinigų priėmimo kvitus, kurių vieną egzempliorių palikdavo prekybos vietoje, o kitą, kartu su paimtais pinigais, turėjo priduoti į įmonės kasą. Taigi, pagal savo pareigas R. K. turėjo teisę valdyti svetimą turtą, konkrečiu atveju, įmonei priklausančius pinigus. Taip pat byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad R. K. su įmone buvo sudaręs visiškos materialinės atsakomybės sutartį (b. l. 19), pasirašytinai, kaip ir kiti įmonės darbuotojai, supažindintas su Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu ,,Dėl pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ (2005-08-12 įsakymo Nr. 1K-240 redakcija; b. l. 15-18). Tokiu būdu, byloje surinktais ir aptartais įrodymais nustatyta, kad R. K., vykdydamas savo darbines funkcijas, pagal pinigų priėmimo kvitus (b. l. 20-41) iš prekybos vietų surinkęs pinigus (6684,75 Lt), jų nepridavė į įmonės kasą ir neatidavė įmonės savininkui S. A.. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad R. K. už prekybos vietose surinktus, įmonei priklausančius pinigus būtų kitaip atsiskaitęs su savo darbdaviu, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas, paprasčiausiai, pasisavino jam patikėtą svetimą turtą – pinigus.

Tokiu būdu nustatytų faktinių bylos aplinkybių visuma patvirtina, kad nuteistojo R. K. veiksmuose yra visi jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 str. 1 d., objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Iš prekybos vietų surinkti pinigus (įmonės turtą) pagal užimamas pareigas buvo patikėta vairuotojui-prekybos agentui R. K. ir jis dėl šio turto turėjo teisiškai apibrėžtus įgaliojimus – priimti pinigus iš prekybos vietų, išrašyti pinigų priėmimo kvitus ir kartu priduoti į įmonės kasą. Būtent R. K. buvo atsakingas už tai, kad į įmonės kasą būtų įnešti 6684,75 Lt pagal 2008-08-08–2008-08-12 pinigų priėmimo kvitus (b. l. 20-41), tačiau įmonei buvo perduoti tik pinigų priėmimo kvitai, neperduodant pinigų. Taigi būtent nuteistasis R. K. yra atsakingas už įmonėje dėl jo kaltės atsiradusį nuostolį ir atitinkamai – svetimo turto pasisavinimą. Nustatyti apelianto veiksmai patvirtina jo tiesioginę tyčią neteisėtai, neatlygintinai užvaldyti jam patikėtą svetimą turtą.

Bausmė apeliantui paskirta nepažeidžiant BK 54 str. reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog R. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 5 d.), nuteistąjį apibūdinančius duomenis (teistas, teistumas neišnykęs, yra recidyvistas, baustas administracine tvarka), nenustatyta jo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, todėl pagrįstai paskyrė griežčiausią BK 183 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurios dydį nustatė artimą tokios bausmės vidurkiui. Naujų aplinkybių, į kurias būtų neatsižvelgta skiriant bausmę, apeliantas skunde nenurodė. Tokiu būdu, švelninti nuteistajam B. K. paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo, tuo labiau, kad apylinkės teismas taikė BK 75 str. nuostatas ir atidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

BPK 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesiogiai turtinė ar neturtinė žala.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad dėl nusikalstamų R. K. veiksmų S. A. IĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ patyrė nuostolių – turtinę žalą, kuri yra visiškai pagrįsta civilinio ieškovo atstovo pateiktais ir byloje esančiais dokumentais (b. l. 20-41; 142-143), todėl pagrįstas ir teisėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas visiškai tenkinti byloje pareikštą civilinį ieškinį.

Kolegija, atsižvelgusi į visas išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija,

nutaria:

nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Virginija ŽindulienėTeisėjai Irena IvanovienėVaclovas IždonasKopija tikraTeisėjaVirginija Žindulienė