Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-5989-583/2024

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-04-08
Bylos Nr.: eI3-5989-583/2024
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-00066-2024-3
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Remigijus Arminas
Pareiškėjas: A. M.
Atsakovas: Valstybinės teritorijos planavimo inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo: uždarosios akcinės bendrovės „Eurostructus“

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-5989-583/2024Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00066-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 17.3; 17.6; 55.1.3 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 8 d.Klaipėda

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Remigijus Arminas,sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei,

nuotoliniu vaizdo konferencijos ryšiu dalyvaujant pareiškėjui A. M., atsakovės Valstybinės teritorijos planavimo inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Dovilei Morkūnaitei, trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Eurostructus“ atstovui R. L.,

2024 m. kovo 18 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skundą pareiškėjui A. M., trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Eurostructus“ dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovė, Inspekcija) kreipėsi su skundu į teismą prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio skyriaus (toliau – ir Komisija) 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. AG4-125/20-2023.

Atsiliepimas

Atsakovė paaiškino, kad Komisija 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. AG4-125/20-2023 nusprendė patenkinti pareiškėjo A. M. (toliau – ir pareiškėjas) skundą ir panaikino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2023 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. 2D-16854 „Dėl statybos darbų ((duomenys neskelbtini))“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigojo Inspekciją atlikti veiksmus – pagal pateiktą pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 1 d. skundą atlikti faktinį aplinkybių vertinimą skunde nurodytomis aplinkybėmis ir išsamiai bei objektyviai išnagrinėti skunde nurodytus pažeidimus.

Atsakovė nurodė, kad pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 1 d. pateikė raštą kuriuo prašoma: 1) sustabdyti statybas leidžiančio dokumento galiojimą; 2) įpareigoti statybų vykdytoją ar kitą atsakingą asmenį (sklypo savininką) vykdyti statybas laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų; 3) įpareigoti statybų vykdytoją ar kitą atsakingą asmenį (sklypo savininką) atlikti reikalingus veiksmus užtikrinant gatvės dalies apšvietimą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas rašte nurodė, kad žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini)iu (toliau – ir Žemės sklypas) vykdomos statybos pažeidžia ginčo teritorijoje galiojančių bendrojo plano sprendinių bei statybos techninio reglamento reikalavimus. Teigė, kad pagal bendrojo plano reglamentus teritorija yra skirta vienbučių ir dvibučių pastatų statybai, tačiau statomi daugiabučiai pastatai, kad statomo pastato aukštingumas ir užstatymo plotas viršija numatytus reikalavimus, nebėra galimybės užtikrinti automobilių stovėjimo vietų įrengimo reikalavimų, nėra numatyta vieta įrengti vaikų žaidimo aikštelę ir tuo bus pažeistos būsimų gyventojų teisės.

Atliekant tyrimą nustatyta, jog Žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos, jame statomas pastatas dvibutis gyvenamasis namas su komercinėmis patalpomis, kurio baigtumo procentas – 61 proc. Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2017 m. gegužės 22 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-08-170522-00561 (toliau – ir SLD) įgyvendinantį projekto Nr. 2016/06 sprendinius. Inspekcija, išnagrinėjusi skunde nurodytas aplinkybes, Sprendimu pateikė pareiškėjui atsakymą, kuris yra motyvuotas, pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis bei tinkamai taikytomis teisės aktų nuostatomis bei atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnyje išdėstytus reikalavimus.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nesutikdamas su Sprendime pateiktais argumentais, kreipėsi su skundu į Komisiją, kuriame nurodė, jog atsakovė nepagrįstai atsisakė panaikinti SLD ir atlikti patikrinimą vietoje. Akcentavo, kad Sprendimas grindžiamas išskirtinai teisės aktų nuostatomis ir viešuosiuose registruose pateiktais duomenimis, nevertintos kartu su 2023 m. rugsėjo 1 d. raštu pateiktose fotonuotraukose užfiksuotos aplinkybės. Pareiškėjo nuomone atsakovės veiksmai yra aplaidūs, situacija neištirta visapusiškai ir objektyviai, nebuvo nuvykta į vietą atlikti patikrinimo, todėl yra pagrindas panaikinti Sprendimą. Komisija išnagrinėjusi pareiškėjo skundą sutiko su pareiškėjo skundo argumentais, konstatavo, kad Sprendimas turi faktinio pagrindimo trūkumų, kadangi nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių, turėjusių įtakos pagrįsto ir teisėto sprendimo priėmimui įvertinimas ir įpareigojo Inspekciją ištaisyti minėtus trūkumus.

Atsakovė laikosi pozicijos, kad Komisijos sprendimas yra nepagrįstas bei neteisėtas, todėl naikintinas. Atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 6 straipsnyje nurodyta, kad į Lietuvos administracinių ginčų komisiją ar jos teritorinį padalinį jų kompetencijai priskirtais klausimais turi teisę kreiptis asmenys, taip pat viešieji subjektai, manantys, kad jų teisės yra pažeistos. Toks teisinis reguliavimas rodo, kad asmenys šia tvarka gali kreiptis tik dėl savo teisių pažeidimo. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad asmens suinteresuotumas – tai subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą.

Inspekcija teigia, jog Sprendimas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių. Šios aplinkybės neneigė ir pats pareiškėjas bylos nagrinėjimo Komisijoje metu. Komisijoje vykusio posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad neturi suinteresuotumo vykstančia byla – paaiškino, kad gyvena kitoje gatvėje nei Žemės sklypas, tačiau siekia ginti viešąjį interesą – toje gyvenvietės vietoje susidariusios bendruomenės interesą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje yra aiškiai nurodyta, kad kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai nesukelia jokių teisinių pasekmių, toks aktas ar veiksmas negali būti administracinio ginčo objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Pažymėjo, jog Komisija nagrinėdama pareiškėjo skundą nepagrįstai pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 1 d. raštą identifikavo kaip prašymą, o ne skundą. VAĮ nustato, jog prašymas yra su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešąjį administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus, o skundas yra asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai ir prašo juos apginti. Komisija nagrinėdama administracinę bylą neįvertino aplinkybės, jog pareiškėjas į Inspekciją kreipėsi su skundu, siekdamas apginti ne savo, o svetimą interesą. Pareiškėjas Komisijai nurodė, kad jis gina kitų asmenų – bendruomenės interesus, tačiau nepateikė jokių duomenų, kad būtų kitų bendrasavininkų įgaliotas jų vardu tokius veiksmus atlikti, taip pat nepateikė jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad pareiškėjas turi teisę ginti viešąjį interesą.

LVAT formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad pareiškėjas, kuris kreipėsi į administracinį teismą su prašymu ginti viešąjį interesą, savo skunde (prašyme) turėtų nurodyti ne tik atitinkamus teisės aktų pažeidimus, bet ir kuo pasireiškia viešojo intereso pažeidimai ir kaip jo pareikšti reikalavimai leistų šį interesą apginti. Pareiškėjas Komisijai pateiktame skunde argumentų, pagrindžiančių jo teisę ginti viešąjį interesą, nepateikė.

Atsakovė atkreipė dėmesį, jog teikdama atsakymą į pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 1 d. skundą, vadovavosi atestuotų ir kvalifikuotų specialistų parengtais dokumentais, t. y. kadastrinių matavimų duomenų bylos duomenimis bei sklypo su statiniais geodezine nuotrauka. Šios aplinkybės rodo, kad Inspekcija, teikdama pareiškėjui atsakymą, vadovavosi faktiniais duomenimis, kuriuos nustatė atestuoti ir kvalifikuoti asmenys, naudodami sertifikuotus ir licencijuotus matavimo prietaisus. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad statybos darbai nuo 2019 m. nevyko. Esant tokioms aplinkybėms, Inspekcijai nebuvo pagrindo atlikti faktinių duomenų patikrinimą vietoje, kadangi tokius duomenis Inspekcija jau turėjo. Net jei ir būtų tokį patikrinimą atlikusi, Inspekcija jo metu būtų surinkusi tuos duomenis, kuriuos jau turėjo, t. y. būtų veikusi, pažeisdama viešojo administravimo efektyvumo principą, todėl tokie veiksmai pagrįstai buvo neatlikti.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė Dovilė Morkūnaitė nurodė, jog palaiko institucijos poziciją išdėstytą skunde, prašė jį tenkinti. Pažymėjo, jog Komisijos posėdyje dalyvavęs liudytojas ginčo statinius išmatavo neturėdamas licencijuotos programinės įrangos ir nesinaudodamas tinkamai sukalibruotomis priemonėmis. Teigė, jog pareiškėjo kreipimąsi nagrinėjo kaip skundą, o ne prašymą.

Atsiliepimas

Pareiškėjas A. M. atsiliepime į atsakovės skundą nurodė, jog nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo nuomone Inspekcija skunde vardija aktualius teisės aktus ir viešojo administravimo srityje suformuotą teismų praktiką, tačiau nepateikė konkrečių motyvų įrodančių, kad Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Nurodė, kad Komisijai jis pateikė Žemės sklype esančių statinių fotonuotraukas ir nurodė programinę įrangą, kurios pagrindu buvo nustatyta, kad statinių aukštis viršija maksimalų statinių aukštį leistiną ginčo teritorijoje. Komisijos posėdyje liudytoju apklaustas statybos darbų specialistas patvirtino, kad lazerių pagalba išmatavus statinius buvo nustatyta, kad jo aukštis yra 13,5 m. Atsakovei pateiktame skunde nurodyti aiškus argumentai įrodantys, kad ginčo pastatas neatitinka projekto, kurio pagrindu išduotas SLD, sprendinių ir tai sudaro prielaidą panaikinti SLD. Pareiškėjas pabrėžia, jog situacija kai statiniai neatitinka teritorijoje galiojančių teritorijų planavimo dokumentų ir statinio statybos projekto reikalavimų yra ydinga, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą principą, kad visi prieš įstatymą yra lygūs, tačiau atsakovė nepagrįstai atsisakė užfiksuoti statytojo įvykdytus pažeidimus.

Komisija sprendime pagrįstai atkreipė dėmesį, jog Inspekcija Sprendimą priėmė vadovaudamasi 2019 metais užfiksuotais ir viešuose registruose pateiktais duomenimis, tačiau nevertino aplinkybės, kad 2021 m. pasikeitė Žemės sklypo savininkas ir jis atliko papildomus statybos darbus. Atsakovė savo sprendimą grįsdama išskirtinai 2019 m. duomenimis ir neatlikdama faktinių aplinkybių tyrimo vietoje parodė savo abejingumą pareiškėjo rašte nurodytomis aplinkybėms, todėl Komisija pagrįstai panaikino Sprendimą ir įpareigojo atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 1 d. raštą.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. M. nurodė, jog nesutinka su skunde keliamais reikalavimais, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad į atsakovę su skundu kreipėsi siekdamas, jog būtu patikrintas Žemės sklype statomų statinių atitikimas teisės aktų reikalavimams. Jis neginčijo SLD išdavimo teisėtumo. Teigė, kad Žemės sklypo gretimybėje nuosavybės neturi, yra tos pačios gyvenvietės gyventojas.

Žemesnės instancijos teismas

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Eurostructus“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė. Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Eurostructus“ atstovas R. L. nurodė, kad palaiko atsakovės skunde keliamus reikalavimus, prašė jį tenkinti. Akcentavo, jog Žemės sklype esantis pastatas atitinka visus teisės aktų reikalavimus, Pažymoje pateikti duomenys tai patvirtina. Nurodė, jog bendrovė yra linkusi bendradarbiauti su vietiniais gyventojais dėl jų iškilusių nuogąstavimų. Nurodė, jog SLD yra išduotas buvusio savininko vardu, bendrovė jo iki šiol nepersirašė savo vardu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos skunde teismo prašo įvertinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio skyriaus 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr. AG4-125/20-2023 teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 1 d. kreipėsi į Inspekciją, nurodydamas, kad Žemės sklype statybos vykdomos pažeidžiant Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano bei Statybos techninio reglamento reikalavimus. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog ginčo teritorijoje galiojantys teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai nustato, kad joje leidžiama vienbučių bei dvibučių gyvenamųjų namų statyba, tačiau Žemės sklype yra statomas daugiabutis namas, kuriame numatyta įrengti daugiau kaip 10 butų. Žemės sklype statomas statinys taip pat viršija teritorijoje leidžiamo maksimalaus statinio aukščio, žemės sklypo užstatymo intensyvumo ir statinio aukštų reikalavimus. Dėl minėtų pažeidimų nebus galimybės Žemės sklype įrengti pakankamo skaičių automobilių statymo vietų, vaikų žaidimų aikštelės. Pažymima, kad vykdant statybos darbus buvo pašalinti Žemės sklypo gretimybėje buvę apšvietimo stulpai, todėl dalis gatvės tamsiuoju paros metu yra neapšviesta. Pareiškėjas prašė atsakovės: 1) sustabdyti SLD galiojimą; 2) įpareigoti statytoją ar kitą atsakingą asmenį vykdyti statybas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimus; 3) įpareigoti statytoją ar kitą atsakingą asmenį atlikti reikalingus veiksmus siekiant užtikrinti tinkamą gatvės apšvietimą.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas išnagrinėjęs pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 1 d. rašte nurodytas aplinkybes priėmė Sprendimą, kuriuo konstatavo, kad Žemės sklype statybos darbai vykdomi nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Sprendimas grindžiamas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas), Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių nuostatomis.

Sprendime paaiškinta, kad patikrinus Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR) esančius duomenis nustatyta, kad Žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Žemės sklype yra pastatas – dvibutis gyvenamasis namas su komercinėmis patalpomis, jo baigtumo procentas 61 proc. Patikrinus duomenis informacinėje sistemoje „Infostatyba“ nustatyta, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija statytojui 2017 m. gegužės 22 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-08-170522-00561, įgyvendinant projekto Nr. 2016/06 sprendinius. Minėto projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad keičiama Žemės sklype esančio dvibučio gyvenamojo namo paskirtis iš gyvenamosios į komercinę. Suprojektuotas namas skirtas dviem šeimoms ir komercinėms svečių apgyvendinimo patalpoms, yra dviejų aukštų su mansarda virš svečių namų. Po projektuojamu namu esamas rūsys, kuriame projektuojami 2 požeminiai parkingai po 3 automobilius, pagalbinės techninės patalpos. Komercinės patalpos užims 43,68 proc. projektuojamo pastato ploto. Pažymėtina, kad statytojui 2019 m. liepos 9 d. išduota pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. ACUB-20-190709-01319 (toliau – ir Pažyma), kuri yra patvirtinta Inspekcijos.

Sprendime nurodoma, kad patikrinus Pažymoje nurodytus duomenis nustatyta, jog statomo pastato aukštis neviršija 10 metrų – vieno korpuso aukštis siekia 6,37 m., o kito – 9,98 m. Pareiškėjo pateiktos pastato nuotraukos atitinka projekte pateiktą jo grafinį vaizdą. Žemės sklype užstatymo intensyvumas neviršija leistinų parametrų, jame projektuojama 19 automobilių stovėjimo vietų, kas atitinka Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ nuostatas. Inspekcija turi teisę kreiptis į teismą dėl SLD panaikinimo, jeigu yra nustatomas viešo intereso pažeidimas. Žemės sklypas ir aplink jį esantys kiti žemės sklypai yra privatūs, kas sąlygoja, jog nėra viešojo intereso pažeidimo požymių, todėl Inspekcija neturi pagrindo kreiptis į teismą su reikalavimu panaikinti SLD. Atkreipiamas dėmesys, jog remiantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, vietinių kelių bei gatvių priežiūra yra savarankiškoji savivaldybių funkcija, todėl dėl gatvės apšvietimo sutrikimų turėtų pasisakyti Vilniaus rajono savivaldybės administracija. Pareiškėjas buvo informuotas, kad jeigu jis laikosi pozicijos, kad dėl statytojo veiklos patyrė žalą, jis turi teisę kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka.

Pareiškėjas nesutikdamas su Sprendime padarytomis išvadomis, 2023 m. spalio 23 d. pateikė Komisijai skundą, kuriuo prašoma panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovę atlikti Žemės sklype faktinių aplinkybių patikrinimą ir išsamiai bei objektyviai išnagrinėti skunde nurodytus pažeidimus. Akcentavo, kad atsakovė nagrinėdama 2023 m. rugsėjo 1 d. pateiktų argumentų pagrįstumą apsiribojo tik viešuose registruose esančią informaciją, neatliko faktinio aplinkybių patikrinimo vietoje, jos kompetencijai priskirtas funkcijas atliko tik formaliai ir biurokratiškai, taip pažeisdama gerojo viešojo administravimo principą.

Komisija 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. AG4-125/20-2023 nusprendė tenkinti pareiškėjo skundą – panaikino Sprendimą ir įpareigojo Inspekciją pagal pateiktą pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 1 d. skundą atlikti faktinį aplinkybių vertinimą (patikrinimą) pagal skunde nurodytas aplinkybes ir išsamiai bei objektyviai išnagrinėti skundo argumentus dėl nurodomų pažeidimų. Komisija minėtame sprendime konstatavo, kad Sprendimas turi faktinio pagrindimo ir motyvacijos trūkumų, kurie laikytini esminiais, sukliudę pareiškėjui suprasti jo esmę ir efektyviai realizuoti teisę į gynybą, todėl jis neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto reikalavimų ir yra pagrindas tenkinti pareiškėjo skundą. Komisija akcentavo, kad atsakovė nepagrindė Sprendimo objektyviais duomenimis, todėl buvo pažeista pareiškėjo teisę gauti atsakymą į pateiktą prašymą.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog asmeniui kreipusis į teismą po to, kai ginčas buvo išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-622-442/2020; 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020).

Įvertinus minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją darytina išvada, kad iš esmės nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalyku yra Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2023 m. spalio 3 d. sprendimo Nr. 2D-16854 „Dėl statybos darbų ((duomenys neskelbtini))“, teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia pagrįstai konstatuoti, jog pareiškėjas Komisijai pateiktame skunde laikėsi pozicijos, jo atsakovė spręsdama 2023 m. rugsėjo 1 d. rašte pateiktų motyvų pagrįstumą savo funkcijas vykdė atmestinai ir aplaidžiai, todėl buvo priimtas nepagrįstas ir nemotyvuotas administracinis aktas, todėl nagrinėjamoje byloje būtina įvertinti ar atsakovė tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 1 d. raštą ir pateikė teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą.

VAĮ (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2023-01-01 iki 2023-11-01) 2 straipsnio 10 dalis numato, kad prašymas - su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus. Skundas - asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti (VAĮ 2 straipsnio 12 dalis).

Asmens kreipimosi į viešojo administravimo subjektą forma nustatoma, atsižvelgiant (vertinant) į tokio kreipimosi turinį, o ne jo pavadinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012; 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2918/2012; 2012 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2452/2012; 2014 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-494/2014 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog asmuo, teikdamas skundą turi nurodyti kokios konkrečios jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, ir kaip institucija, į kurią kreipiasi galėtų apginti jo pažeistas teises. Asmuo, kreipdamasis dėl kitų asmenų pažeistų teisių ir teisėtų interesų, turi nurodyti, kad jam suteikta teisė reikalauti ginti tų asmenų teises ir teisėtus interesus (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4529-520/2020).

Kaip ir anksčiau minėta, pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 1 d. rašte išreiškė nuomonę, kad Žemės sklype statybos darbai vykdomi pažeidžiant ginčo teritorijoje galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir aktualių Statybos techninių reglamentų reikalavimus, todėl atsakovės buvo prašoma patikrinti ar pastato statybos darbai atlikti nepažeidžiant teisės aktų nuostatų ir nustačius pažeidimus imtis atitinkamų veiksmų – sustabdyti SLD galiojimą ir įpareigoti statytoją vykdyti statybos darbus laikantys teisės aktų reikalavimų. Teismo vertinimu akivaizdu, kad pareiškėjas rašte išdėstė galimus statytojo atliktus teisės normų nuostatų pažeidimus ir prašė atsakovės imtis jos kompetencijai priskirtų veiksmų, todėl pareiškėjo raštas VAĮ prasme laikytinas skundu.

Priežiūros įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2023-05-01 iki 2024-01-01) 8 straipsnio 1 dalis teigia, jog statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija. Statybos valstybinę priežiūrą be kita ko apima statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą, statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą, statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą ir asmenų prašymų, skundų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimą (Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4 ir 9 punktai).

Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi Inspekcija statybos patikrinimus atlieka: 1) pagal Inspekcijos metinius veiklos planus; 2) savo iniciatyva tikrindama statybą; 3) viešojo administravimo subjektų, fizinių asmenų, juridinių asmenų ir jų padalinių, kitų juridinio asmens statuso neturinčių organizacijų ir jų padalinių pateiktų skundų pagrindu; 4) vykdydama teisėsaugos ir kitų valstybės institucijų pavedimus; 5) kitais teisės aktų nustatytais atvejais. Skundai, kiek to nereglamentuoja šis ar kiti specialieji įstatymai, nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka (Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 4 dalis). Akivaizdu, jog fizinio asmens pateiktas skundas yra vienas iš pagrindų atsakovei atlikti jos kompetencijai priskirtą funkciją – vykdyti statybos valstybinę priežiūrą.

VAĮ 10 straipsnio 5 dalis reglamentuoja, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020-11-01) nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas (aktualios redakcijos 10 str.), yra išaiškinęs, kad administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, panaikinti skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008; 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008; 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1422-492/2021).

Tiek valdžios institucijos, tiek teismai, siekdami įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių aplinkybių visumą (šiais aspektais žr. 2013 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-185/2013; 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-878/2013; 2014 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-385/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1872-552/2015 ir kt.).

Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai ir atidžiai, veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. taip pat ir asmens teisė.

Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, taip pat ir asmens teisę į pagrįstą (faktais ir teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą (šiais aspektais žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-737/2010, 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-47/2014, 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-878/2013, 2015 m. kovo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015, 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015; 2015 m. liepos 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015 ir kt.).

Įvertinus anksčiau minėtą konstatuotina, jog individualiame administraciniame akte privalo būti nurodytas jo priėmimo teisiniai bei faktiniai pagrindai. Šie pagrindai turi būti suprantami ne tik aktą priėmusiam viešojo administravimo subjektui, tačiau ir bet asmeniui į kurio skundą yra atsakoma.

Vertinant Sprendimo turinį akivaizdu, kad jis buvo priimtas remiantis NTR, informacinėje sistemoje „Infostatyba“ ir Pažymoje nurodytais duomenimis. Nėra duomenų, kad Inspekcijos tarnautojai, nagrinėdami pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 1 d. skunde pateiktų aplinkybių pagrįstumą, Žemės sklype būtų atlikę faktinių aplinkybių patikrinimą. Atkreiptinas dėmesys, jog Inspekcija nagrinėjamu atveju iš esmės atliko SLD išdavimo teisėtumo tikrinimo procedūrą, tačiau iš pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 1 d. skundo turinio akivaizdu, jog jis ginčijo Žemės sklype atliktų statybos darbų teisėtumą. Tai pareiškėjas patvirtino ir teismo posėdžio metu. Sutiktina, jog pareiškėjas savo skunde atsakovės prašė sustabdyti SLD galiojimą, tačiau toks reikalavimas suformuluotas galimai neteisėtai atliktų statybos darbų kontekste, t. y. siekiant sustabdyti galimai neteisėtų statybos darbų tolimesnį vykdymą.

Statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumo tikrinimo tvarka yra nustatyta Priežiūros įstatymo 10 straipsnyje, o statybos patikrinimo tvarką reglamentuoja Priežiūros įstatymo 11 straipsnis.

Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 3 dalis numato, kad Inspekcijos pareigūnas iki statybos patikrinimo: 1) pasinaudodamas jam suteikta prieiga prie Nekilnojamojo turto registro centrinės duomenų bazės, gauna ir išnagrinėja šio registro išrašą apie žemės sklypą, kuriame numatoma atlikti statybos patikrinimą, ir apie kitus nekilnojamuosius daiktus ir daiktines teises į juos; 2) pasinaudodamas jam suteikta prieiga prie IS „Infostatyba“ arba tiesiogiai iš statybą leidžiantį dokumentą išdavusio viešojo administravimo subjekto, pateikęs privalomąjį nurodymą, gauna ir išnagrinėja teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas statybą leidžiančio dokumento ir statinio projekto kopijas (jeigu nėra galimybės gauti nurodytus dokumentus iš IS „Infostatyba“); vietoj statinio projekto kopijos gali būti pateikiama kompiuterinė laikmena su statinio projekto įrašu; 3) išnagrinėja toje teritorijoje galiojančius teritorijų planavimo dokumentus; 4) apie numatomą statybos patikrinimą raštu informuoja statytoją, jeigu jo nėra, – vieną iš šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, o prireikus ir kitus statybos dalyvius, pridėdamas privalomąjį nurodymą statybos patikrinimo dieną pateikti Inspekcijos pareigūnui su statyba susijusius dokumentus; 5) pagal turimus dokumentus patikrina statybą leidžiančio dokumento teisėtumą (jeigu jis buvo privalomas) šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka, jeigu kyla abejonių dėl statybą leidžiančio dokumento teisėtumo.

Inspekcijos pareigūnas kartu su šio straipsnio 2 dalyje nurodytais kitų viešojo administravimo subjektų atstovais patikrinimo metu: 1) išnagrinėja statytojo, šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, taip pat kitų statybos dalyvių pateiktus dokumentus ir patikrinimo metu pareikalautus dokumentus; 2) patikrina statinio atitiktį esminiams statinio projekto sprendiniams, nurodytiems Statybos įstatyme; 3) turi teisę pasirinktinai patikrinti statinio atitiktį statinio projekto sprendiniams, išskyrus nurodytus šios dalies 2 punkte; 4) patikrina, ar statinio statyba nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, kai statinio projektas nėra privalomas; 5) patikrina, ar statybos metu teisės aktų nustatyta tvarka pildomi su statybos vykdymu susiję dokumentai; 6) patikrina, ar statybos dalyviai turi teisę užsiimti atitinkama statybos veikla; 7) patikrina, ar statybos dalyviai yra apsidraudę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (kai jis privalomas) (Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 4 dalis).

Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi užbaigus statybos patikrinimą, surašomas statybos patikrinimo aktas. Jeigu statybos patikrinimo metu nustatoma teisės aktų ar statinio projekto sprendinių (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytus atvejus) pažeidimų, Inspekcijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, per privalomajame nurodyme nustatytą, bet ne ilgesnį negu 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti: pagal privalomąjį nurodymą pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius ir (ar) teisės aktų reikalavimus, ar nugriauti statinį ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, pašalinti kitus pažeidimus.

Statybos subjektų veiklos patikrinimo tvarką plačiau reglamentuoja Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1V-53 „Dėl statybos ir ūkio subjektų veiklos patikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Statybos ir ūkio subjektų veiklos patikrinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) (bylai aktuali redakcija galiojusi nuo 2022-10-04 iki 2024-01-01).

Aprašo 5 punktas teigia, kad Inspekcijos atliekamų patikrinimų tikslas – siekiant išvengti galimos reikšmingos žalos ar realaus pavojaus grėsmės valstybei, visuomenei, kitų asmenų interesams ir aplinkai, t. y. teisės aktų saugomiems gėriams, įvertinti statybos dalyvių veiklą ir suteikti jiems metodinę pagalbą. Patikrinimai atliekami surašant patikrinimo aktus (kontrolinius klausimynus), kurių rekvizitai patvirtinti Inspekcijos viršininko įsakymu ir paskelbti Inspekcijos išorinėje interneto svetainėje ir Teisės aktų registre, išskyrus Aprašo 47 punkte nurodytas išimtis, kai surašomi patikrinimo aktai (Aprašo 12 punktas).

Vadovaujantis Aprašo 13 punktu SVP pareigūnas iki numatyto patikrinimo pradžios, prieš surašant patikrinimo dokumentus, privalo: 1) iš valstybės įmonės „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“ Statybos specialistų kvalifikacijos atestatų ir teisės pripažinimo dokumentų bei Statybos veiklos įmonių kvalifikacijos atestatų ir teisės pripažinimo dokumentų registrų atsisiųsti duomenis apie statybos dalyviams privalomus dokumentus, leidžiančius užsiimti tam tikra veikla, ir juos palyginti su Inspekcijai pateiktame pranešime apie rangovo ir kiekvieno pagrindinių statybos sričių vadovo pasamdymą nurodytais duomenimis; 2) prisijungus prie valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro paskyros gauti ir išnagrinėti išrašą apie žemės sklypą ir NTR įregistruotus jame esančius nekilnojamuosius daiktus ir daiktines teises į juos, taip pat apie žemės sklypo ir specialiąsias nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas; 3) naudodamasis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema „Infostatyba“, Teritorijų planavimo dokumentų registru, Kultūros vertybių registru, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastru, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastru, Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių valstybės registru, REGIA (regionų geoinformacinės aplinkos paslauga), ir pagal poreikį kitomis informacinėmis sistemomis ir registrais, tiesiogiai iš statybą leidžiantį dokumentą išdavusio viešojo administravimo subjekto, jeigu buvo pateiktas privalomasis nurodymas pateikti informaciją, gavęs reikiamos informacijos, išnagrinėti: a) SLD kopiją, patvirtintą teisės aktų nustatyta tvarka (jeigu nėra galimybės gauti iš IS „Infostatyba“), arba originalą; b) statinio projekto, jo laidos kopiją, patvirtintą teisės aktų nustatyta tvarka (jeigu nėra galimybės gauti iš IS „Infostatyba“), arba kompiuterinėje laikmenoje pateiktą statinio projektą, jo laidą; c) teritorijos, kurioje vykdoma statyba, planavimo dokumentą (-us); d) kitą patikrinimui reikalingą informaciją ar teisės aktuose nurodytus privalomus patikrinti duomenis.

Minėtų teisės normų lingvistinis turinys suponuoja tai, kad viešuosiuose registruose esančių duomenų patikrinimas ir analizė yra statybos darbų teisėtumo patikrinimo paruošiamosios procedūros dalis, o pati procedūra užbaigiama atlikus faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje ir surašius patikrinimo aktą.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo skundą nagrinėję Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento pareigūnai neatliko faktinių aplinkybių patikrinimo vietoje, taip pat nėra duomenų, kad būtų buvęs surašytas statybos darbų teisėtumo patikrinimo aktas. Atsakovės atsiliepime pateikti argumentai, kad viešuose registruose esančiuose dokumentuose pateikti duomenys įrodo, jog statyba atlikta nepažeidžiant imperatyvių teisės aktų nuostatų ir ginčo teritorijoje galiojančių kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių neturi teisinės reikšmės, kadangi iš Priežiūros įstatymo 11 straipsnyje ir Apraše įtvirtinto teisinio reguliavimo akivaizdu, jog faktinių aplinkybių patikrinimas vietoje yra privaloma statybos darbų teisėtumo patikrinimo procedūros dalis. Taip pat pažymėtina, jog Pažyma surašyta dar 2019 metais, o pareiškėjo skundas pateiktas 2023 m. rugsėjo 1 d., t. y. praėjus keturiems metams po Pažymos surašymo. Per šį laiką keitėsi Žemės sklypo ir jame esančių statinių savininkas. Naujasis Žemės sklypo savininkas uždaroji akcinė bendrovė „Eurostructus“ Komisijai atsiliepime patvirtino, kad atliko būtinus statinio konservavimo darbus – sumontavo stogo dangą, apšiltino fasadą ir t.t., todėl darytina išvada, kad po Pažymos surašymo ginčo teritorijoje buvo atlikta naujų statybos darbų, todėl teismo vertinimu Komisija sprendime pagrįstai nurodė, jog Sprendimas priimtas neištyrus visų jo priėmimui aktualių faktinių aplinkybių.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio skyriaus 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr. AG4-125/20-2023 neteisėtumo pagrindų, atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,

nusprendžia:

Atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjas Remigijus Arminas