Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Kauno rajono) prokurorės Jurgitos Mastauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, pagrindinio išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti (vaiko auginimo atostogose ), gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji S. G. 2016 m. lapkričio 30 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tyčia abiem rankomis sugriebusi už kaklo ir smaugdama seserį I. M. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei nukentėjusiajai I. M., tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d.

Kaltinamoji S. G. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d., pripažino visiškai ir parodė, kad 2016 m. lapkričio 30 d. vakare su savo broliu R. M. nuėjo pas draugą H. E. į namus (duomenys neskelbtini), kur visi gėrė alkoholį. Apie 18 -18:30 val., laiko tiksliai neatsimena, atėjo jos sesuo I. M. su kita seserimi A. M. ir drauge, kurios vardas Ieva, o pavardės nežino. Dėl savo girtumo ji tiksliai neatsimena visų įvykio aplinkybių. Pamena, kad atėjusi sesuo I. M. pykosi ir aiškinosi santykius su H. E., nes jis yra jos vaiko tėvas. I. M. atėjo su savo ir H. E. sūnumi, tai ji ant jo pyko ir barėsi, kad jis girtuokliauja, kad nekreipia dėmesio į vaiką. Ji neatsimena, ar bandė paimti ant rankų sesers sūnų. Kodėl ji susipyko su seserimi I. M., gerai neatsimena, tiesiog žodis po žodžio ir abi susibarė, o kadangi ji buvo neblaivi, sesuo ją kažkuo supykdė, tai ji abiem rankomis sugriebusi I. M. už kaklo, suspaudė ir ją purtė spausdama rankomis kaklą. Tiksliai visko pati neatsimena, bet pilnai sutinka, kad taip viskas buvo, nes jeigu sesuo ją sunervino, tai sugriebusi jai rankomis už kaklo ir papurtė, suspaudė jai tą kaklą, bet jokio tikslo ją pasmaugti tikrai neturėjo, seserį tiesiog taip norėjo paauklėti dėl jos netinkamo elgesio. Išliejo savo pyktį ir viskas. Dėl savo tokio elgesio labai gailisi, sesers atsiprašys (b. l. 70-71).

Motyvuojamoji dalis

Be pačios kaltinamosios visiško prisipažinimo, jos kaltę padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina jos parodymuose nurodytas aplinkybes visiškai atitinkantys baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai: nukentėjusiosios I. M. (b. l. 20-22), liudytojo H. E. (b. l. 27-28), liudytojo R. M. (b. l .32-33) parodymai, 2016-11-30 pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kur užfiksuota, kad policiją kvietusi I. M. parodė, jog jos sesuo S. G. būdama neblaivi griebė jai už kaklo ir pradėjo smaugti (b. l. 1-2), 2016-11-30 tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, jog nukentėjusiajai I. M. ant kaklo fiksuotas paraudimas (b. l. 12-15), pristatyto asmens testo alkoholiui protokolas Nr.3550, kuriame užfiksuota, kad 2016-11-30 21.33 val. S. G. nustatytas 1,72 % (promilių) girtumas. (b. l. 35).

Teismo ištirtų įrodymų visuma, o taip pat pačios kaltinamosios visiškas prisipažinimas patvirtina, kad kaltinamoji S. G. tyčia sukėlė artimai giminaitei – savo seseriai I. M. fizinį skausmą, todėl jos padaryta nusikalstama veika yra teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d.

BK 140 str. 2 d. sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (BPK 418 str. 1 d.).

Prokurorė 2016-12-02 pranešė kaltinamajai apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir, kaltinamajai sutikus, priėmė sprendimą kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu; kaltinamoji sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu ir jos dydžiu (b. l. 75-75).

Nukentėjusiajai pranešimas apie prokurorės sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu išsiųstas 2016-12-07 (b. l. 77), teisme dėl to nukentėjusiosios prašymų, pareiškimų negauta (BPK 418 str. 4 d.)

Prokurorė teismui pateikė 2016-12-08 pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuris teisme gautas 2016-12-09. Teisę surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str. 2 d.).

Esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms ir pagrindams, procesas užbaigtinas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, kuris yra nuosprendis (BPK 29 str. 2 d., 41 str., 418 str. 1 d., 420 str. 1 d. 1 p.).

Kaltinamosios S. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamosios atsakomybę sunkina tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajai individualizavimo ir skyrimo teismas nėra suvaržytas prokurorės pasiūlytos bausmės rūšies ir dydžio, o atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus: kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos rūšį, jos pobūdį, motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę (BK 54 str.): kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos rūšis – nesunkus (BK 140 str. 2 d.) nusikaltimas, stadija – nusikalstama veika baigta, pobūdis – kaltės forma tyčia, motyvus ir tikslus, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamosios asmenybę.

Vertinant kaltinamosios S. G. asmenybę, pažymėtina, kad ji neteista (b. l. 47), administracine tvarka bausta (b. l. 43-46), (duomenys neskelbtini) nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (b. l. 50, 51), (duomenys neskelbtini) nuo 2016-07-13 įrašyta į priežiūros/dispanserinę grupę dėl (duomenys neskelbtini) (b. l. 52 ), 2016-12-05 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad S. G. nefiksuojama tokio lygio psichopatologija, dėl kurios negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl jai nereikalinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 56). Jos šeiminė padėtis – ištekėjusi, šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose.

Įvertinęs visas reikšmingas bylai aplinkybes, teismas iš esmės sutinka su prokurorės kaltinamajai siūloma skirti bausmės rūšimi – laisvės ir jos dydžiu, nes bausmė atitinka bausmių skyrimo principus, numatytus baudžiamajame įstatyme. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu kaltinamajai skirtinas BK 48 str. 6 d. 1 p. numatytas įpareigojimas.

Kaltinamoji prisipažino padariusi nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajai paskirta laisvės apribojimo bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas kaltinamosios laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-11-30 19 val. 20 min. iki 2016-12-02 12 val. 15 min. (b. l. 59, 60 ), kas sudaro dvi paras, vieną sulaikymo parą prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms (BK 66 str. 2 d., BPK 140 str. 9 d.).

Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajai taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., 73 str.).

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 61-62 ) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421, 422 str.,

nusprendžia:

S. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., ir jai paskirti bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu.

Vadovaujantis BK 64¹ str., šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. G. paskirti galutinę vienu trečdaliu sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., 73 str., paskirti S. G. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 6 (šešis) mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, S. G. išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2016-11-30 19 val. 20 min. iki 2016-12-02 12 val. 15 min., kas sudaro dvi paras, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, paskirtą bausmę – laisvės apribojimą sutrumpinti 4 (keturiomis) dienomis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

S. G. išaiškinti, kad : 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios ji privalo nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytą įpareigojimą, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip jį vykdo; 2) sutinkamai su BK 48 str. 10 d., jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 str. nustatytas taisykles; 3) už vengimą atlikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 str.

S. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.