Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2020-04-06 · Administracinė byla Nr. I1-2802-394/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-04-06Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-09-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-04-06
Bylos Nr.
I1-2802-394/2020
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00057-2020-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Jarūnė Sedalienė (pirm.)
Pareiškėjas
D. A.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-2802-394/2020Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00057-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; (S) 55.1.3.
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 6 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Jarūnė Sedalienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. A. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (1-9 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovė, Šiaulių TI), 1800 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo laikomas Šiaulių TI nuo 2018-03-15 iki 2018-05-25 kameroje Nr. 16, kurios plotas apytiksliai 20 kv. m. Kameroje buvo nuolat laikoma po 3-5 asmenis, įskaitant jį patį, leistina norma buvo viršyta daugelį kartų, kameros plotą padalinus iš visų kalėjusių asmenų skaičiaus bei atėmus sanitarinio mazgo plotą jam neteko 3,6 kv. m. Jis, kaip suimtasis, neturėjo nuolatinės dienotvarkės reglamentuojamos judėjimo laisvės bei galimybės užsiimti leistina veikla, negalėjo pakankamai sportuoti patalpose, lankyti įvairius renginius, dirbti ir pan., kartą per mėnesį taikytas užimtumas trukdavo po 45 minutes. Nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku iškviesti budintį pareigūną, tekdavo daužyti į duris ir tikėtis, kad pareigūnas išgirs ir prieis. Kameroje ventiliacija neveikia, tokios nebuvo ir skundžiamu laikotarpiu, kamera buvo vėdinama tik per langą, nuolat buvo drėgna ir tamsu. Nebuvo užtikrinamas tinkamas patalpos apšvietimas, natūrali šviesa silpnai patekdavo į patalpas dėl nepagrįstai daug įrengtų grotų ant langų. Dirbtinis apšvietimas neužtikrino higienos normos keliamų reikalavimų, nes skaitant knygas, rašant laiškus ir degant dirbtiniam apšvietimui vis tiek būdavo tamsu, nuo ko sutriko rega. Be to, dirbtinio apšvietimo lempos be gaubtų, tai yra nesaugi gyvenamoji aplinka, nes patalpos ir jose esantys įrenginiai turi būti tvarkingi. Šiaulių TI yra buvę atvejų, kai nuo pareigūnų durų trankymo dirbtinio apšvietimo lempos iškrenta, nes nėra apsauginių gaubtų, ir sudūžta ant valgomojo stalo, gultų. Kameroje, kurioje kalėjo, nebuvo užtikrinama tinkama temperatūra, žiemą nebuvo pakankamai šildoma, o vasarą 30°C ir daugiau. Kamera buvo kosmetiškai paremontuota, lubos ir sienos pasidengusios vizualiai matomu pelėsiu, žemesnė nei leistina oro temperatūra bei pelėsis neigiamai atsiliepė jo sveikatai. Šiaulių TI nebuvo užtikrintos sąlygos turėti privatumą naudojantis higieniškais sanitariniais įrenginiais, unitazas buvo gyvenamojoje patalpoje, nuo kitų kalinių atskirtas sienele (USB plokšte), ne kartą jam naudojantis tualetu pareigūnai, įskaitant ir moteris, neįspėję atidarydavo duris ir matydavo jį tualete. Tualeto patalpose nebuvo atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos, tualetai nebuvo atskirti nuo likusios kameros erdvės, todėl dėl nemalonių kvapų kameroje teko patirti stresą. Tualetai nebuvo uždengiami, seno tipo, įmontuoti grindyse, iš kurių ištisą parą sklido nemalonūs kvapai, išlįsdavo žiurkės, kurios lakstydavo po kamerą ieškodamos maisto. Tas pats pasakytina apie laikino sulaikymo patalpas, esančias rėžiminio korpuso rūsyje. Laikino sulaikymo patalpose buvo laikomas po 6 valandas ir ilgiau, po 20 asmenų, kartu su rūkančiais, nors pats yra nerūkantis. Būnant užimtumo – poilsio (žaidimų, vietoje kameros Nr. 105) kambaryje buvo nesaugu, nes dieninio apšvietimo lempos buvo techniškai netvarkingos, taigi žaisdamas buvo nuolatinėje baimėje, kad iškritusios lempos jo nesužalotų. Skundai ir įstaigai nepalankūs prašymai ne visada būdavo registruojami, juos tiesiog išmesdavo. Be to, pateikus skundą dėl netinkamų kalinimo sąlygų iš pareigūnų patirdavo psichologinį smurtą. Visos nurodytos aplinkybės jam suteikė ne tik fizinius skausmus, bet ir papildomus psichologinius išgyvenimus.

Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai (108, 111 b. l.), prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (8 b. l.).

Atsiliepimas

Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (108 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (17-25 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas įstaigoje buvo laikomas nuo 2018-03-15 iki 2018-05-24 kameroje Nr. 16 su dar 1-4 asmenimis ir jam teko nuo 3,82 iki 9,5 kv. m. Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma 3,6 kv. m atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą.

Atsakovė nurodo, kad visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele arba OSB plokšte, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, kuri yra iš storos polietileno plėvelės. Sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių, akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens, kas ir užtikrina pakankamą asmenų privatumą. Jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų, be to, iš visų kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba užtikrinama pakankama oro cirkuliacija. Tupimo sanitarinio mazgo įrengimas yra leidžiamas.

Atsakovė nurodė, kad Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laivės atėmimo vietų ir teritorinių policijos areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 p. įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.). Natūralaus apšvietimo koeficiento padidinimas yra susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais, todėl šis reikalavimas Šiaulių tardymo izoliatoriui nėra taikomas. Nors kamera Nr. 16 aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrinta, jokie teisės aktai neįpareigoja nuolat fiksuoti kamerose esančių sąlygų atitikimo higienos normoms. Kad kamera tvarkinga, patvirtina pridedamos nuotraukos. Iš patikrinimo akto Nr. PA.6-377 matyti, kad poilsio kambaryje lempos buvo be gaubtų, tačiau pažymėtina, kad įstaiga susiduria su ypač aštria problema – suimtieji (nuteistieji) dažnai gadina, laužo elektros rozetes, šviestuvus, netgi po tinku esančius elektros laidus, daužo kaitrines lemputes arba išmontuoja, sugadina liuminescencines lempas, todėl elektros instaliacijos ir apšvietimo remontas, nors ir atliekamas operatyviai, neturi ilgalaikio efekto.

Atsakovė pažymi, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti pagalbos iškvietimo mygtuku, o tokio mygtuko nebuvimas pats savaime nereiškė, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala. Reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių TI kamerose negalimas dėl įstaigos statuso.

Atsakovė nurodė, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta, jog suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018-04-16 įsakymu Nr. 1/01-130 suimtiesiems nustatyta dviejų valandų pasivaikščiojimo trukmė, nuteistųjų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė vykdoma pagal Bausmių vykdymo kodekso normas. Šiaulių tardymo izoliatoriuje ant rėžiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji.

Atsakovė nurodo, kad Suėmimo vykdymo 42 straipsnis reglamentuoja, jog socialinį darbą su suimtaisiais ir jų užimtumą organizuoja tardymo izoliatorių administracija. Pagrindinės užimtumo formos yra socialinis ir teisinis švietimas, suimtųjų socialinių ir dvasinių poreikių tenkinimas, pagalba sprendžiant suimtųjų problemas, kultūros ir sporto renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui, įtraukiami į įstaigos metinius bei Socialinės reabilitacijos skyriaus pusmečių planus, informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo renginius iškabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti šiuose renginiuose, kreipiasi į socialinės reabilitacijos skyriaus specialistą, kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija. Šiaulių TI vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos. Užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimą pagal pageidavimą. Suimtieji (nuteistieji), tame tarpe ir pareiškėjas, vedami į treniruoklių salę, krepšinio aikštelę bei stalo teniso patalpą pagal kiekvieną savaitę Šiaulių TI direktoriaus patvirtintą grafiką, kuris sudaromas bendrai visiems asmenims.

Atsakovė nurodo, kad į Šiaulių TI atvykę nuteistieji ir suimtieji, kol įforminami dokumentai bei atliekama krata, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras – TLK, esančias administraciniame pastate. Įforminus dokumentus ir atlikus asmens kratas bei patikrinus daiktus, naujai atvykę asmenys laikinai patalpinami į rėžiminiame korpuse esančias kitas trumpalaikio laikymo kameras. Priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekama jų medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas. Asmenys iki medicininės apžiūros ir sanitarinio švarinimo atlikimo, bet ne daugiau kaip dviem valandoms gali būti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Į dviejų valandų laiko tarpą neturi būti įskaitomas laikas, skirtas pačiai medicininei apžiūrai bei sanitariniam švarinimui, tačiau siekiant kuo operatyvesnio suimtųjų (nuteistųjų) paskyrimo į kameras, minėtų asmenų naudai medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas atliekami tų dviejų valandų laikotarpiu. Rėžiminiame korpuse esančiose trumpalaikio laikymo kamerose Nr. 1-9 asmenys laikomi ne ilgiau kaip dvi valandas, po to paskirstomi į gyvenamąsias kameras. Higienos normoje nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui, o LSP nėra gyvenamosios patalpos. Šiose patalpose įrengti sanitariniai mazgai, jie iš trijų pusių atitverti ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, o įėjimas atskirtas užuolaida, be to, asmenys pagal jų žodinį prašymą nuvedami į atskirą tualeto patalpą, o tai visiškai užtikrina asmenų privatumą naudojantis sanitariniais mazgais. Pareiškėjo laikymas laikino sulaikymo patalpose buvo trumpalaikis ir negalėjo sukelti neigiamų pasekmių ir negrįžtamų sveikatos sutrikimų. Laikino sulaikymo patalpose rūkyti draudžiama, todėl jei pareigūnai būtų pastebėję, jog asmenys rūko, apie tai būtų surašę tarnybinius pranešimus, o asmenims būtų pritaikytos drausminio poveikio priemonės. Duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į atsakovą, nurodydamas neteisėtus veiksmus, nėra. Kadangi rūkymas šiose kamerose yra draudžiamas, atsakovas neturi pagrindo atsakyti už neteisėtus kitų asmenų veiksmus.

Atsakovė nurodo, kad Šiaulių TI darbuotojai savo veikloje vadovaujasi teisės aktais bei pagarbos žmogui ir valstybei principu, o abstraktūs pareiškėjo teiginiai neargumentuoti, nenurodytos nei konkrečios situacijos, nei konkretūs darbuotojai, tai tariamai netinkamo elgesio datos.

Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjos patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą

Atsakovė pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.

Pareiškėjas D. A. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2018-03-15 iki 2018-05-25 Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta pakankama gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, galiojusio iki 2019 m. kovo 5 d., 1.3.1. punktą, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negalėjo būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Iš byloje esančios 2020-01-30 pažymos Nr. 60-3917 (28-29 b. l.) matyti, kad pareiškėjas D. A. Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2018-03-15 iki 2018-05-24, viso 63 dienas, kameroje Nr. 16 su dar 1-4 asmenimis ir jam teko nuo 3,82 iki 9,54 kv. m.

Nors pareiškėjas neturtinę žalą dėl netinkamų laikymo sąlygų prašo priteisti už laikotarpį nuo 2018-03-15 iki 2018-05-25, tačiau teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis administracinėje byloje Nr. I-3407-289/2018 pagal pareiškėjo D. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, pareiškėjo laikymo Šiaulių TI laikotarpis įvertintas nuo 2017-06-23 iki 2018-03-15, todėl nagrinėjamoje administracinėje byloje teismas dėl 2018-03-15 nebepasisako ir pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes vertina už laikotarpį nuo 2018-03-16 iki 2018-05-24. Per šį laikotarpį pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas 62 dienas ir visas šias dienas pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausiai iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas, tačiau, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y., ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). EŽTT vertinimu, baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Teismas, išanalizavęs duomenis apie kameros Nr. 16 dydį (28-29 b. l.), sanitarinio mazgo užimamą plotą (30-31 b. l.) ir kameroje buvusių asmenų skaičių (2-5), nustatė, kad tais atvejais, kai kameroje buvo laikomi 5 asmenys, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą (19,09 – 2,23 kv. m ? 16,86 kv. m) pareiškėjui teko 3,37 kv. m, t. y. mažiau negu 3,6 kv. m, bet daugiau kaip 3 kv. m. Kai šioje kameroje buvo laikoma mažiau asmenų, net ir atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą pareiškėjui teko daugiau kaip 3,6 kv. m. Įvertinus pažymos apie baldų užimamą plotą duomenis (5,74 kv. m, 32-35 b. l.) bei apžiūrėjus į bylą pateiktas fotonuotraukas (41-42 b. l.), nėra pagrindo tvirtinti, jog pareiškėjo galimybė judėti tarp baldų šioje kameroje buvo suvaržyta ir jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodo, kad kameroje neveikė ventiliacija, buvo vėdinama per langus, tamsu, drėgna, natūrali šviesa į patalpą patekdavo silpnai, dirbtinis apšvietimas nepakankamas, lempos be apsauginių gaubtų, žiemą šalta, vasarą per karšta, kamera paremontuota tik kosmetiškai, lubos ir sienos pasidengusios vizualiai matomu pelėsiu. Būnant užimtumo – poilsio (žaidimų, vietoje kameros Nr. 105) kambaryje buvo nesaugu, nes dieninio apšvietimo lempos buvo techniškai netvarkingos.

Visuomenės sveikatos saugos reikalavimus tardymo izoliatoriams nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908. Šios normos 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, pagal 14 punktą, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, o 16 punktas reglamentuoja gyvenamųjų patalpų oro temperatūrą, kuri turi būti ne žemesnė kaip 18°C ir ne aukštesnė kaip 28°C, santykinę oro drėgmę, kuri turi būti nuo 35 iki 65 proc., bei oro judėjimo greitį šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15 - 0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05 – 0,15 m/s. Higienos normos 17 punktas numato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, jos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, o pagal 39 punktą ant gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.

Atsakovas į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktą Nr. PA.6-377 (37 b. l.), iš kurio matosi, kad pareiškėjo laikymo kamera Nr. 16 buvo patikrinta 2017 m. gruodžio 14 d. operatyviosios kontrolės metu, buvo atlikti bendros dirbtinės apšvietos, oro temperatūros ir santykinės oro drėgmės matavimai. Dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 16 nustatyta 244 ± 41 lx ir atitiko higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė taip pat atitiko reglamentuojamą, pelėsio nėra, galimybė išvėdinti kamerą per langus sudaryta, tačiau kameroje Nr. 16 nustatytas HN 134:2015 12 punkto pažeidimas – dirbtiniam apšvietimui naudojamos lempos be apsauginių gaubtų; be gaubtų ir dirbtinio apšvietimo lempos, naudojamos poilsio kambaryje. Nors pareiškėjas nagrinėjamu atveju kameroje Nr. 16 buvo laikomas nuo 2018-03-16 iki 2018-05-25, o higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimas nustatytas 2017 m. gruodžio mėn., tačiau atsakovė nepateikė jokių duomenų apie šio pažeidimo pašalinimą iki pareiškėjo patalpinimą į šią kamerą, todėl laikytina, kad šis pažeidimas buvo ir pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu. Iš Šiaulių TI rašto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentui, rašyto 2018-02-22, matosi, kad šalinant nustatytus trūkumus apšvietimo gaubtai sumontuoti tik kamerose Nr. 2, 5, 35, 45 ir 81, tačiau iš šio rašto matosi ir tai, kad kamera Nr. 16 remontuojama, todėl atmestinas pareiškėjo teiginys, kad kamera nebuvo suremontuota, be to, patikrinimo akto rezultatai paneigia pareiškėjo argumentus dėl netinkamos oro temperatūros, santykinės oro drėgmės, dirbtinio apšvietimo ir pelėsio buvimo šioje kameroje. Pareiškėjas į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento 2018 m. vasario 23 d. raštą Nr. 2-7304, rašytą M. A. (10-11 b. l.), kuriame nurodyta, jog 2018 m. vasario 13 d. atliekant operatyviąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę buvo išmatuota dirbtinė apšvieta ir kameroje Nr. 16, kuri atitiko higienos normos reikalavimus (sudarė net 384 lx), santykinė oro drėgmė šioje kameroje taip pat atitiko reikalavimus, tačiau nustatyta žemesnė, nei reglamentuojama, patalpų oro temperatūra - 16°C, taip pat be apsauginių gaubtų naudojamos dirbtinio apšvietimo lempos. Įvertinus išdėstytas aplinkybes laikytina, kad pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 16 pažeidžiant higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus, tačiau nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjas buvo laikomas pažeidžiant reikalavimus patalpų oro temperatūrai, nes per žema oro temperatūra buvo nustatyta vasario mėn., o pareiškėjas kameroje Nr. 16 buvo laikomas nuo 2018-03-16.

Nurodytos higienos normos 17 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, jos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pareiškėjas nurodo, kad kamera buvo vėdinama per langus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistas higienos normos 17 punktas. Lietuvos higienos norma HN 134:2015 natūralaus patalpų apšvietimo nereglamentuoja, higienos normos 15 punktas numato tik tai, kad natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau kaip 24 val., todėl konstatuoti higienos normos pažeidimo dėl galimai netinkamos natūralios gyvenamosios kameros, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, apšvietos teismas neturi pagrindo.

Pareiškėjo teiginys, kad jam būnant užimtumo – poilsio (žaidimų, vietoje kameros Nr. 105) kambaryje buvo nesaugu, nes dieninio apšvietimo lempos buvo techniškai netvarkingos, atmestinas, nes iš į bylą pateiktų Suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo grafikų (60-95 b. l.). matosi, kad pareiškėjas į žaidimų kambarį nagrinėjamu laikotarpiu nebuvo vedamas, nes šis kambarys buvo remontuojamas.

Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI nebuvo užtikrintos sąlygos turėti privatumą naudojantis higieniškais sanitariniais įrenginiais, unitazas buvo gyvenamojoje patalpoje, nuo kitų kalinių atskirtas sienele (USB plokšte), ne kartą jam naudojantis tualetu pareigūnai, įskaitant ir moteris, neįspėję atidarydavo duris ir matydavo jį tualete, nebuvo atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos, dėl nemalonių kvapų kameroje teko patirti stresą, tualetas nebuvo uždengiamas, seno tipo, įmontuotas grindyse, išlįsdavo žiurkės, kurios lakstydavo po kamerą ieškodamos maisto.

Sanitarinių mazgų įrengimą gyvenamosiose tardymo izoliatorių kamerose reglamentuoja 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, kurių III skirsnio 14.5. papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Pagal Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, tardymo izoliatorių kamerose turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupimas), praustuvė. Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo kamerose nereglamentuoja.

Atsakovė nurodo, kad visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele arba OSB plokšte, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Iš sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės (30-31 b. l.) matosi, kad sanitarinio mazgo atitvėrimo konstrukcija pareiškėjo laikymo kameroje Nr. 16 pagaminta iš OSB plokštės, sienelės aukštis – nuo 1,88 m, tačiau lentelėje nenurodyta, kokiu būdu įėjimas į sanitarinio mazgo zoną šioje kameroje atskirtas nuo likusios kameros erdvės. Į bylą pateiktos ir kameros Nr. 16 fotonuotraukos, darytos 2018 m. kovo mėn. ir 2019 m. vasario mėn. (41-42 b. l.), iš kurių matosi, kad įėjimas į sanitarinio mazgo zoną kameroje Nr. 16 atitvertas durimis, sanitariniame mazge įrengtas unitazas su vandens nuleidimo bakeliu. Taigi atmestini pareiškėjo teiginiai, kad jam naudojantis tualetu jį galėjo matyti į kamerą įėję pareigūnai, kad tualetas buvo įmontuotas grindyse ir iš jo lįsdavo žiurkės, o pagal naujausią Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktiką laikoma, kad tais atvejais, kai sanitarinio mazgo zona nuo likusios kameros dalies atskirta pertvara ir varstomomis durimis, pripažįstama, kad pareiškėjo privatumas nebuvo pažeistas (LVAT 2018 m. kovo 21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1851-502/2018 ir kt.). Tačiau nepaneigtas pareiškėjo teiginys, kad kameroje nebuvo atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos, kad joje nuolat laikėsi nemalonus kvapas. Nagrinėjamu atveju kameroje Nr. 16 buvo laikoma ir po 4-5 asmenis, o sanitariniam mazgui esant įrengtam pačioje gyvenamojoje kameroje ir nesant atskiros oro šalinimo sistemos, galėjo laikytis nemalonus kvapas, o pareiškėjas patirti su tuo susijusius nepatogumus, o tuo pačiu ir neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodo, kad nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku iškviesti budintį pareigūną, tekdavo daužyti į duris ir tikėtis, kad pareigūnas išgirs ir prieis.

Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4. p. numato, kad tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose turi būti vidinio ryšio sistema, (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Nors šių taisyklių 2 punkte ir pasakyta, jog veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, atsakovė šiuo atveju nepateikė jokių argumentų, kad aliarminio iškvietimo įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams. Atsakovei neįrodžius minėtų aplinkybių, darytina išvada, jog teisės aktai Šiaulių TI numatė aliarminio iškvietimo (signalizacijos mygtuko) įrengimą, tačiau įstaiga nesilaikė šio reikalavimo. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1641-556/2018, 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2019 ir kt.). Kita vertus, vien tai, kad nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas, nereiškia, jog tai yra toks pažeidimas dėl kuriuo pareiškėjui kilo neturtinė žala. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018, 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2019 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo teiginys dėl signalizacijos mygtuko nebuvimo abstraktus, jis nedetalizuoja, kada konkrečiai buvo kilusi situacija, kai jis beldimu į duris kvietė pareigūnus, tačiau šie nepriėjo, dėl kokios priežasties jis pareigūnus kvietė, kas atsitiko dėl to, kad pareigūnai nepriėjo, ar priėjo ne iš karto. Pareiškėjui nepateikus konkrečių argumentų dėl patirtos žalos nesant signalizacijos mygtuko, laikytina, kad jo teiginiai nepagrįsti, todėl atmestini.

Pareiškėjas nurodo, kad neturėjo nuolatinės dienotvarkės reglamentuojamos judėjimo laisvės bei galimybės užsiimti leistina veikla, negalėjo pakankamai sportuoti patalpose, lankyti įvairius renginius, dirbti ir pan., kartą per mėnesį taikytas užimtumas trukdavo po 45 minutes. Atsakovas į bylą pateikė 2020-02-07 Šiaulių TI resocializacijos skyriaus pažymą (59 b. l.), kurioje nurodyta, kad Šiaulių TI organizuojamas socialinis darbas ir užimtumas su suimtaisiais, įstaigoje veikia biblioteka, kurioje suimtieji savišvietai gali gauti grožinės ir teisinės literatūros, į kameras, esant galimybei, duodama po vieną laikraštį, vykdoma suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa, pagal kurią kas mėnesį organizuojami sportiniai ir kultūriniai renginiai; Šiaulių TI bendradarbiauja su visuomeninėmis organizacijomis, savanoriais, kurie vykdo meno terapijas, moko rankdarbių, skaito paskaitas įvairiomis socialinėmis temomis; suimtieji (nuteistieji) vedami į treniruoklių salę, stalo teniso patalpą, krepšinio aikštelę bei užimtumo kambarį - skaityklą pagal kiekvieną savaitę direktoriaus tvirtinamą grafiką; suimtieji ir nuteistieji taip pat gali dalyvauti susitikimuose su katalikų kunigu ir stačiatikių šventiku; Šiaulių TI organizuojamose sporto varžybose dalyvauja suimtieji ir nuteistieji, kurie patys kreipiasi į būrio viršininką ir pareiškia norą jose dalyvauti, informacija apie planuojamus renginius skelbiama kamerose; D. A. buvimo Šiaulių TI laikotarpiu jam buvo suteikta galimybė dalyvauti laisvalaikio užimtumo programose. Į bylą pateikta ir Suimtųjų bei nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa (55-58 b. l.) bei Šiaulių TI direktoriaus patvirtinti Suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo grafikai (60-95 b. l.), iš kurių matosi, kad suimtieji (nuteistieji) kiekvieną savaitę buvo vedami į užimtumo renginius (treniruoklių salę, teniso salę, krepšinio aikštelę), tame tarpe ir iš kameros Nr. 16, kurioje buvo laikomas pareiškėjas. Be to, pareiškėjas turėjo galimybę kasdien ne mažiau kaip 2 valandas pasivaikščioti gryname ore (43 b. l.). Pareiškėjas nenurodo, kad jis prašė, bet jam nebuvo leista dalyvauti konkrečiuose renginiuose, varžybose, užimtumo programose, kada tai buvo padaryta, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių TI buvo pažeista pareiškėjo teisė į užimtumą.

Pareiškėjas nurodo, kad laikino sulaikymo patalpose buvo laikomas po 6 valandas ir ilgiau, po 20 asmenų, kartu su rūkančiais, nors pats yra nerūkantis, tualetai nebuvo uždengiami, seno tipo, įmontuoti grindyse, iš kurių ištisą parą sklido nemalonūs kvapai.

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų LR teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172, 11 punktas numato, kad priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, pagal 19 punktą, asmenys iki medicininės apžiūros ir sanitarinio švarinimo atlikimo, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, gali būti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, 20 punktas numato, kad po sanitarinio švarinimo suimtieji (nuteistieji) paskirstomi į gyvenamąsias kameras, laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų izoliavimo reikalavimų. Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 11.2 punkte apibrėžta, kad laikino sulaikymo patalpa – tai specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietą, policijos įstaigą ar teismą pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti, o 2 punkte nurodyta, jog ši higienos norma laikino sulaikymo patalpoms (laikino sulaikymo, paskirstymo kameroms) netaikoma.

Iš byloje esančios 2020-01-30 pažymos Nr. 60-3917 (28-29 b. l.) matosi, kad pareiškėjas D. A. nagrinėjamu laikotarpiu į trumpalaikio laikymo kamerą (TLK-5) buvo patalpintas tik du kartus. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad siekiant kuo operatyvesnio suimtųjų (nuteistųjų) paskyrimo į kameras, medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas atliekami dviejų valandų laikotarpiu, laikino sulaikymo patalpose rūkyti draudžiama, sanitariniai mazgai trumpalaikio laikymo patalpose atitverti iš trijų pusių ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, o įėjimas į sanitarinį mazgą atskirtas užuolaida, be to, asmenys pagal jų žodinį prašymą nuvedami į atskirą tualeto patalpą. Pareiškėjo teiginys, kad laikino sulaikymo patalpose jis buvo laikomas po 6 valandas ir ilgiau, po 20 asmenų, niekuo nepagrįstas, taip pat nepagrįstas teiginys, kad tose patalpose visi rūkė, nes laikino sulaikymo patalpose rūkyti draudžiama, tą numato Suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Šiaulių TI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1/01-205, 10.4 punktas (45-46 b. l.). Pareiškėjas nurodo, kad yra nerūkantis, taigi, jeigu kiti patalpoje buvę asmenys rūkė, ir jis dėl to jautė tam tikrus nepatogumus, pareiškėjas galėjo apie tai pranešti budinčiam pareigūnui. Pažymėtina, kad pareiškėjas į laikino sulaikymo patalpą buvo patalpintas tik du kartus, atsakovė nurodė, kad tiek dokumentų įforminimas, tiek medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas atliekami dviejų valandų laikotarpiu, todėl nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjas laikino sulaikymo patalpose galėjo patirti neturtinę žalą.

Pareiškėjo teiginiai, kad skundai ir įstaigai nepalankūs prašymai ne visada būdavo registruojami, juos tiesiog išmesdavo, kad pateikus skundą dėl netinkamų kalinimo sąlygų iš pareigūnų patirdavo psichologinį smurtą, abstraktūs, nedetalizuoti, pareiškėjas nenurodo, kada konkrečiai jis teikė skundą ir dėl ko, kada jis nebuvo paimtas ir užregistruotas, kuo pasireiškė pareigūnų psichologinis smurtas, kada jis tokį patyrė ir dėl ko, todėl tokių jo teiginių nepakanka, kad būtų galima įvertinti nurodytas aplinkybes ir spręsti, ar atsakovė pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius asmenų skundų ir prašymų nagrinėjimo tvarką.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

LR Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atsižvelgus į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurie sukelia dvasinius pergyvenimus, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o laikomas pas atsakovą aukščiau aptartomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą. Pareiškėjo laikymas kameroje Nr. 16 pažeidžiant higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus (62 dienos), visą laikymo laikotarpį iš sanitarinio mazgo nuolat sklindantis nemalonus kvapas sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus; kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jam visą jo reikalaujamą sumą – 1800 Eur. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog pareiškėjas jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, nepateikė, nepagrindė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma, su skundais ar prašymais dėl laikymo sąlygų nei į Šiaulių TI direktorių, nei į kitas instancijas nesikreipė (59 b. l.), todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog kitos jo laikymo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į šiai bylai aktualią naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2019-11-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2804-662/2019, 2020-01-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A-19-1062/2020, 2020-03-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1267-662 ir kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 60 Eur. Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 60,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. A. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui D. A. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 60,00 Eur (šešiasdešimt Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per sprendimą priėmusio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Jarūnė Sedalienė